Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Pociaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų M. L. , a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir A. A. , a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), apeliacinius skundus dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2007 m. balandžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo M. L. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. l d., 260 str. l d. - ketveriems metams laisvės atėmimo;

pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. l d., 260 str. l d. - ketveriems metams laisvės atėmimo;

pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. l d., 260 str. 2 d. - aštuoneriems metams ir šešiems mėnesiams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 str. l d., 4 d. bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, paskirta subendrinta devynerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 str. 3 d. prie šios bausmės pridėta Šiaulių miesto apylinkės teismo 2004-08-12 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis ir paskirta galutinė subendrinta devynerių (9) metų ir trijų (3) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

A. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. l d., 260 str. 2 d. aštuoneriems metams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 str. l d., 3 d. prie šios bausmės pridėta Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006-05- 24 baudžiamuoju įsakymu paskirta ir nesumokėta 750 Lt bauda ir paskirta galutinė subendrinta aštuonerių (8) metų laisvės atėmimo bausmė ir 750 Lt bauda, laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. L. nuteistas už tai, kad 2006-04-29, tikslus laikas ir vieta nenustatyti, iš nenustatyto asmens neteisėtai įsigijo 50 vnt. tablečių psichotropinės medžiagos-amfetamino, kurio bendroji masė - 2,883 g, neteisėtai jį laikė nenustatytoje vietoje, o 2006-04-29, apie 19.30 val., Tauragės mieste atgabeno jį automobiliu iki automobilių stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės IKI, ir ten jas pasikėsino parduoti nusikalstamos veikos imitacijos modelio dalyviui už 400 Lt, tačiau nusikaltimo nepabaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes šią veiką kontroliavo teisėsaugos institucijų pareigūnai.

M. L. nuteistas už tai, kad 2006-05-10, tikslus laikas ir vieta nenustatyti, neteisėtai iš nenustatyto asmens įsigijo 10 vnt. tablečių psichotropinės medžiagos -amfetamino, kurio bendroji masė - 0,558 g, ir dalinai susmulkintos augalines kilmės narkotinės medžiagos - kanapių (ir jų dalių), kurios bendroji masė - l,024g, neteisėtai jas laikė nenustatytoje vietoje, o 2006-05-10, apie 19.30 val., Tauragės mieste gabeno jas su savimi iki automobilių stovėjimo aikštelės, esančios Gedimino g. 21a, prie parduotuvės IKI, ir ten jas neteisėtai pasikėsino parduoti nusikalstamos veikos imitacijos modelio dalyviui už 130 Lt, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes šią veiką kontroliavo teisėsaugos institucijų pareigūnai.

M. L. nuteistas ir už tai, kad 2006-05-23, tikslus laikas nenustatytas, Šiaulių mieste, tikslesnis adresas nenustatytas, iš A. A. neteisėtai įsigijo 402 vnt. tablečių psichotropinės medžiagos - amfetamino, kurios bendroji masė milteliuose - 22,504 g, ir 200 vnt. tablečių psichotropinės medžiagos - MDMA, kurios bendroji masė tabletėse - 11,665 g, t.y. didelį kiekį psichotropinių medžiagų, kurias neteisėtai laikė savo automobilyje „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o 2006-05-23, tikslus laikas nenustatytas, savo automobiliu jas gabeno iš Šiaulių m. į Tauragės m. ir apie 23.30 val., Tauragėje, prie automobilių stovėjimo aikštelės, esančios prie parduotuvės „IKI", (duomenys neskelbtini), jas neteisėtai pasikėsino parduoti nusikalstamą veiką imituojantį veiksmą atliekančiam asmeniui už 3850 Lt, tačiau nusikaltimo nepabaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes šią veiką kontroliavo teisėsaugos institucijų pareigūnai.

A. A. nuteistas už tai, kad 2006-05-23, tikslus laikas ir vieta nenustatyti, neteisėtai iš nenustatyto asmens įsigijo 402 vnt. tablečių psichotropinės medžiagos - amfetamino, kurios bendroji masė milteliuose yra 22,504 g, ir 200 vnt. tablečių psichotropinės medžiagos - MDMA, kurios bendroji masė tabletėse - 11,665 g, t.y. didelį kiekį psichotropinių medžiagų, neteisėtai jas laikė nenustatytoje vietoje, o 2006-05-23, tikslus laikas nenustatytas, Šiaulių m. jas perdavė M. L. , kuris neteisėtai jas gabeno savo automobiliu „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir apie 23.30 val. neteisėtai pasikėsino parduoti nusikalstamą veiką imituojantį veiksmą atliekančiam asmeniui už 3850 Lt, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes šią veiką kontroliavo teisėsaugos institucijų pareigūnai.

Nuteistasis A. A. nurodo, kad M. L. , pažeidžiant BPK 158 str. 4 d., Operatyvinės veiklos įstatymo 6 str. 5 d. reikalavimus, buvo provokuojamas parduoti didelį kiekį narkotinių medžiagų. Tam, kad taikant modelį gauti duomenys būtų pripažinti įrodymais, būtinas tikslus įstatymuose nustatytų modelio atlikimo pagrindų ir tvarkos laikymasis. Atliekant šį veiksmą negalima provokuoti daryti nusikalstamą veiką. 2000-05-08 Konstitucinio Teismo nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 2 str. 12 d., 7 str. 2 d. 3 p., 11 str. 1 d. ir Lietuvos Respublikos BPK 198¹ str. 1 bei 2 dalies atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai" yra išaiškinta, kad modeliu gali būti tik „prisijungiama“ prie tęstinių ar trunkamųjų nusikaltimų, taip pat kitų besitęsiančių, bet nepasibaigusių nusikaltimų. Ši nusikalstama veika tęsiasi be operatyvinės veiklos slaptųjų dalyvių pastangų. Jie tik imituoja rengiamo ar daromo nusikaltimo veiksmus. Modeliu negali būti kurstomas ar provokuojamas naujo nusikaltimo darymas, negali būti kurstoma padaryti nusikalstamą veiką, kurią asmuo tik rengė ir tokius veiksmus nutraukė. Ar asmuo nebuvo kurstomas, provokuojamas padaryti nusikaltimą - baudžiamojoje byloje sprendžia teismas.

Apeliaciniai skundai atmetami. Nuteistųjų kaltė yra įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Teismas bylą išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai. Lietuvos Respublikos BPK 58 straipsnyje numatytų pagrindų ar kitų aplinkybių, kurios leistų suabejoti teismo nešališkumu, nenustatyta.

Motyvuojamoji dalis

Dėl M. L. apeliacinio skundo

Apeliaciniame skunde priekaištaujama, kad teismas nepagrįstai netyrė 2006 m. balandžio 12 d. narkotinių priemonių įsigijimo aplinkybių, nors M. L. nuoširdžiame prisipažinime tokį atvejį paminėjo. Šie priekaištai teismui yra nepagrįsti, nes ne teismas sprendžia, dėl kurių nusikalstamų veikų kaltinamąjį perduoti teismui. Kaltinamąjį aktą kartu su bylos medžiaga perduoda prokuroras. Prokuroras perduoda teismui tik tą bylos medžiagą, kuri gali būti reikalinga nagrinėjant bylą, ir tą bylos medžiagą, kuri buvo surinkta įtariamojo, jo gynėjo prašymu (BPK 220 str. 1 d., 2 d.). Į teismą neturėtų būti perduodamos bylos dėl tokių nusikalstamų veikų, dėl kurių prokuroro įsitikinimu nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinamojo kaltę. Byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 255 str. 1 d.). Jeigu nagrinėjimo teisme metu paaiškėja, kad kaltinamasis gali būti padaręs kitą nusikalstamą veiką, kuri nebuvo nurodyta kaltinamajame akte, teismas motyvuota nutartimi tegali pranešti apie tai prokurorui (BPK 257 str.).

Apeliaciniame skunde pripažįstama, kad M. L. narkotines medžiagas pirko įslaptintam liudytojui Nr. 112 paprašius. Paprašymas nėra tolygus prievartavimui, provokacijai. Darydamas nusikaltimą nuteistasis suvokė savo veikų pavojingumą ir priešingumą teisei, žinojo, kad visuomenė ir valstybė netoleruoja ir draudžia neteisėtą veiką, susijusią su narkotinių, psichotropinių medžiagų įgijimu, jų realizacija, žinojo, kad už tokių veikų padarymą nustatytos kriminalinės bausmės, žinojo ir tai, kad tuo užsiimančių asmenų atžvilgiu gali būti panaudotos įvairios operatyvinės veiklos formos, taigi ir modelis. M. L. žinojo, kad baudžiamoji atsakomybė galima ne tik už narkotikų realizavimą eiliniams piliečiams, bet ir valstybės specialiųjų tarnybų pareigūnams. Teismas patikrino nusikalstamos veikos imitacijos modelio, sankcionuoto Klaipėdos apygardos prokuratūros 2006 m. kovo 30 d., panaudojimo teisėtumą ir nustatė, kad modelis panaudotas teisėtai, jo veikimo ribos peržengtos nebuvo. Teismas, įvertinęs modelio, operatyvinės veiklos slapto dalyvio „M. S. “, nuteistojo M. L. veiksmus, provokacijos nenustatė, tai pagrindė išsamia įrodymų analize (t. 4, b. l. 58-60). Iš teisiamajam posėdžiui pateiktų telefoninių pokalbių suvestinių turinio matyti, kad M. L. veikla ne tik su tabako gaminiais, bet ir su narkotinėmis, psichotropinėmis medžiagomis susijusi nuo 2005 m. gruodžio 18 d. iki 2006 m. kovo 6 d. (t. 4, b. l. 25-40). Tai, kad per tą laiką M. L. nebuvo sulaikytas įgyjant, parduodant narkotines, psichotropines medžiagas, kad operatyvinės veiklos subjektai kurį laiką apsiribojo tik atsitiktiniais stebėjimais, tirdami kitų su M. L. susijusių asmenų nusikalstamas veikas (t. 4, b. l. 24), nereiškia, kad tokia veikla M. L. neužsiėmė.

Iš byloje surinktų ir nuosprendyje aptartų įrodymų matyti, kad M. L. veika su narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis buvo susijusi, jo valia šiomis priemonėmis disponuoti buvo susiformavusi dar iki nusikalstamos veikos imitacijos modelio sankcionavimo, anksčiau pradėtą nusikalstamą veiką M. L. tęsė be operatyvinės veiklos slaptųjų dalyvių pastangų. Įslaptintas liudytojas Nr. 112 M. L. veiksmų laisvės nevaržė, M. L. visada turėjo galimybę bet kada atsisakyti pabaigti nusikaltimą.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad policijos pareigūnų veiksmų provokacinis pobūdis pasireiškė tuo, jog policija, turėdama duomenų apie narkotikų pardavimą 2006-04-12 slaptam liudytojui Nr. 112 ir operatyvinės veiklos slaptam dalyviui M. S. , ir toliau inicijavo, organizavo narkotikų pardavimą 2006 m. balandžio 29 d., 2006 m. gegužės 10 d., galiausiai išprovokavo didelio narkotikų kiekio pardavimą, nors narkotikų pardavimui kelią buvo galima užkirsti dar 2006 m. balandžio 12 d. Toks provokacijos supratimas neatitinka provokacijos sąvokos apibrėžimo, duoto Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje, nes jokio spaudimo, aktyvaus skatinimo ar kurstymo padaryti sunkią nusikalstamą veiką apribojant M. L. veiksmų pasirinkimo laisvę nebuvo. Pats M. L. buvo linkęs daryti nusikalstamą veiką. Jei M. L. nusikalstamos veikos nebūtų buvusios nutrauktos 2006 m. gegužės 23 d., pasekmės galėjo būti dar sunkesnės. Nusikalstamos veikos imitacijos modelis veikė pagal Baudžiamojo kodekso 260 straipsnyje numatytų veikų požymius neperžengdamas konkrečių modeliui nustatytų veiksmų ribos.

Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas negalėjo pripažinti įrodymais 2005 m. gruodžio 18 – 2006 m. kovo 6 d. telefoninių pokalbių suvestinių (t. 4, b. l. 23-40). Išklausius pokalbių įrašus teisiamajame posėdyje, M. L. parodė, kad nežino su kuo kalbėjo (t. 4, b. l. 47). Iš M. L. skundo argumentų formuluotės dėl įrašų matyti, kad jis prisipažįsta, jog įrašytas ir jo balsas (t. 4, b. l. 87), o tardamas paskutinį žodį atsiprašė ir už pokalbių metu pavartotus keiksmažodžius (t. 4, b. l. 49). Niekas M. L. netrukdė prašyti teismą pokalbių turinį tirti išsamiau, tačiau jis ar jo gynėjas prašymų papildyti įrodymų tyrimą neprašė (t. 4, b. l. 47-48). Ir apylinkės teismui, ir kolegijai, nereikalaujant specialių paaiškinimų, yra suprantama, kad ir pokalbių su nuteistuoju A. A. , ir su kitais asmenimis metu yra kalbama ir tariamasi dėl narkotinių, psichotropinių medžiagų įgijimo ir realizacijos (t. 3 , b. l. 23-37, t. 4, b. l. 23-40). Tai patvirtina pokalbiuose naudoti terminai narkotinių, psichotropinių priemonių rūšims, jų kiekiui, kokybei apibrėžti, tų pokalbių turinį atskleidžia ir konkretūs M. L. veiksmai, jo veikos, už kurias M. L. nuteistas, tų veikų padarymo aplinkybės. Įrodymais gali būti teisėtais būdais gauti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reišmės bylai išspręsti teisingai. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįsta išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Apylinkės teismas šių BPK 20 straipsnio reikalavimų laikėsi, bylos aplinkybes ištyrė tiek išsamiai, kad nei nuteistieji, nei jų gynėjai neturėjo prašymų dar kuo nors įrodymų tyrimą papildyti, ir telefoninių pokalbių suvestines įrodymais pripažino pagrįstai. Lietuvos Respublikos Operatyvinės veiklos įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įslaptinta operatyvinė informacija įstatymų nustatyta tvarka gali būti išslaptinama ir panaudojama baudžiamojoje byloje kaip įrodymai.

Apeliaciniame skunde paminėtos nuteistojo M. L. gynėjo teismui pateiktos telefoninių skambučių suvestinės (t. 3, b. l. 231-232) nepatvirtina, kad pokalbių su M. L. iniciatoriumi visada buvo įslaptintas liudytojas Nr. 112. Teismui pateikti duomenys patvirtina, kad 2006-05-23, kai įslaptintam liudytojui buvo parduotas didelis kiekis psichotropinių medžiagų, pirmas slaptam liudytojui į telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino M. L. (15:40 val.). Slaptas liudytojas atsakė žinute 17:30, o skambučiu 17:37. Tą dieną M. L. slaptam liudytojui į tą patį telefono numerį skambino 4 kartus (15:40, 21:37, 22:46, 22:52) ir pasiuntė vieną žinutę (20:08), o slaptas liudytojas atsakė tik vienu jau paminėtu skambučiu 17:37 val. ir dviem žinutėmis (17:30, 20:12). Dieną prieš tai – 2006-05-22 – pirmas slaptam liudytojui į telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino M. L. (12:35), o tik po to slaptas liudytojas žinute atsiliepė į skambutį (12:46). 2006-05-21 taip pat pirmas žinute į slapto liudytojo telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi M. L. (14:59), o slaptas liudytojas žinute atsiliepė 17:57 ir 18:02, po ko 18:03 liudytojui skambino pats M. L. . 2006-05-20 iniciatyvą skambučiu vėl parodė M. L. (16:16), o liudytojas žinute atsiliepė tik 20:08. Buvo dienų, kad M. L. ir slaptas liudytojas vienas kitam skambino ar siuntė žinutes daug kartų, bet buvo dienų, kai nebendravo iš viso. Tai, kas kam kieno iniciatyva skambindavo pirmas, priklausė nuo jų tarpusavio susitarimo, o ne todėl, kad slaptas liudytojas skambučiais ir žinutėmis telefonu darė kažkokią prievartą, ribojo M. L. galimybes pasirinkti – parduoti prašomą prekę ar ne. Iš M. L. pokalbių su A. A. turinio matyti, kad jų galimybės neapsiribojo vienos kokios nors rūšies psichotropinės medžiagos gavimu, jie turėjo galimybes tų medžiagų gauti ir didelius kiekius (t. 3, b. l. 23-37). Liudytojo E.M. parodymai, kad mobilaus ryšio operatoriai pokalbių išklotinių nesaugo ilgiau kaip 6 mėnesius (t. 4, b. l. 19, 43-45), turi pagrindą. Lietuvos Respublikos 2004 m. balandžio 15 d. Elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 77 straipsnis numato kaip tik tokius elektroninių ryšių metu naudojamos techninės informacijos saugojimo terminus. Jeigu informacija reikalinga operatyvinės veiklos subjektams, ikiteisminio tyrimo įstaigoms, prokurorui, teismui ar teisėjui nusikalstamoms veikoms užkardyti, tirti, nustatyti, Vyriausybės įgaliotos institucijos – operatyvinės veiklos subjekto – nurodymu ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, tokią informaciją saugotų ilgiau (jei dėl to būtų iš anksto kreiptasi nepasibaigus saugojimo terminams), bet ne ilgiau kaip šešis mėnesius papildomai.

Yra pagrindo manyti, kad supratęs, jog M. L. gali gauti psichotropinių medžiagų, nes M. L. parodymais apie narkotikus buvo kalbamasi laikinojo sulaikymo metu, skunde minimą 2006 m. balandžio 12 d. M. L. pirmas galėjo paskambinti ir „M. S. “, kuriam M. L. buvo davęs savo telefono numerį ir susitaręs susitikti po savo tėvo laidotuvių. Tačiau tai nepaneigia tų faktų, kad M. L. su „M. S. “, įslaptintu liudytoju susitiko ir bendravo savo valia, kad savo telefono numerį šiems asmenims pasakė ir jų telefonų numerius sužinojo pats, kad tariamą Vicką, iš kurio gavo psicotropines medžiagas, pažinojo M. L. , o ne operatyvinės veiklos slaptieji dalyviai, su tariamu Vicka M. L. suvedė ne operatyvinės veiklos slaptieji dalyviai, visiškai nepažįstamam tik kartą matytam įslaptintam liudytojui psichotropines, narkotines medžiagas M. L. pardavė savo sprendimu, neatsižvelgęs į A. A. perspėjimą būti atsargiam. Net ir tai, ar prašymas gauti atitinkamą kiekį psichotropinių medžiagų bus įvykdytas, lėmė M. L. ir jam žinomų tų medžiagų tiekėjų sprendimai (t. 3, b. l. 32, 182-188, 235-237).

Pagrįsta skundo dalis, kad M. L. psichotropinių medžiagų automobiliu „R. L. “, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 2006 m. balandžio 29 d. į susitikimo su įslaptintu liudytoju vietą prie parduotuvės „IKI“, Tauragėje, nuvežti negalėjo, nes tuo metu tokį numerį turėjo automobilis CITROEN XANTIA, kuris tų pačių metų rugpjūčio 4 d. iš valstybinės įmonės „Regitra“ įskaitos buvo išregistruotas (t. 3, b. l. 230). Kadangi įslaptintas liudytojas Nr. 112, kuris matė automobilį susitikimo su M. L. metu, ir pats abejoja, ar gerai įsiminė automobilio valstybinį numerį (t. 3, b. l. 236-237), o M. L. neneigia, kad 2006-04-29 psichotropines medžiagas slaptam liudytojui atgabeno automobiliu, yra pagrindas nuosprendžio aprašomosios dalies nustatomąją dalį pakeisti, automobilio modelio, valstybinio numerio nenurodyti ir laikyti nustatytu, kad 2006-04-29, apie 19 val. 30 min., 2,883 g amfetamino M. L. iki automobilių stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės „IKI“, Tauragėje, atgabeno automobiliu. Tai nėra kokių nors svarbių aplinkybių, numatytų BPK 305 str. 1 d. 1 p. pakeitimas ar esminis Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimas (BPK 369 str. 3 d.), todėl nėra BPK 328 straipsnio pagrindų nuosprendžiui keisti ar pirmosios instancijos teismą kaltinti šališkumu.

Analizuodamas ir vertindamas byloje surinktus įrodymus apylinkės teismas aiškinosi, ar operatyvinės veiklos slaptieji dalyviai nenaudojo kokios nors prievartos prieš itariamą nusikaltimų darymu M. L. , ar nedarė jam kitokio aktyvaus spaudimo, ar jo nekurstė, neprovokavo padaryti nusikaltimą. Tokių aplinkybių teismas nenustatė, tokių aplinkybių nebuvimą teismas nuosprendyje pagrindė išsamia bylos aplinkybių, įrodymų analize (t. 4, b. l. 58-61). Slapta įrašyti M. L. ir slapto liudytojo Nr. 112 pokalbiai patvirtina, kad M. L. yra savimi pasitikintis, prekyba narkotinėmis ar psichotropinėmis priemonėmis nėra jam naujiena, kad jis šioje srityje turi atitinkamą patyrimą, aiškino slaptam liudytojui apie narkotikų pardavėjo ir pirkėjo tarpusavio pasitikėjimo svarbą (t.1, b. l. 13-14, 15-17, 36-37, 38-41, 72-73, 74-78). Kad modeliu buvo prisijungta prie tęstinių M. L. nusikaltimų, kad M. L. narkotikų prekyba užsiėmė žymiai anksčiau, negu buvo patvirtintas modelis, patvirtina slapta įrašytų M. L. – Donato, M. L. ir neatpažinto vaikino, vyro, M. L. – Maksiaus, M. L. – Arnučio, M. L. - Deivio pokalbių turinys ( t. 4, b. l. 25, 26, 27-28, 29, 30-31, 34, 36, 38-40). Operatyvinės veiklos subjektų veikla atitiko Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Operatyvinės veiklos įstatymo 2 straipsnio 12 dalies, 7 straipsnio 2 dalies 3 punkto, 11 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 198-1 straipsnio 1 bei 2 dalių atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ nuostatas. Įrodymai, kurie surinkti nusikalstamą veiką imituojančio modelio pagalba, yra teisėti, patikimi, tikri, leistini.

Dėl nuteistojo A. A. apeliacinio skundo

Į apeliaciniame skunde keliamą klausimą, ar A. A. buvo nuteistas už tai, kad perdavė psichotropines medžiagas M. L. tam, kad šis jas parduotų nusikalstamą veiką imituojančiam modeliui, atsakė teismas nuosprendžiu. Apylinkės teismas nustatė ir apie tai nuosprendyje nurodė, kad A. A. 2006 m. gegužės 23 d., tikslus laikas nenustatytas, Šiaulių mieste 22,504 g amfetamino ir 11,665 g psichotropinės medžiagos - MDMA perdavė M. L. , kuris tas medžiagas gabeno iš Šiaulių į Tauragę automobiliu ir tą pačią dieną, apie 23 val. 30 min., neteisėtai pasikėsino parduoti nusikalstamą veiką imituojantį veiksmą atliekančiam asmeniui už 3850 litų. Nors teismas iš A. A. ir M. L. pokalbių turinio nustatė, kad A. A. žinojo apie M. L. nusikalstamą veiklą, žinojo apie planuojamą M. L. susitikimą 2006-05-23 Tauragėje, prie parduotuvės „IKI“ (t. 4, b. l. 61), tačiau nuosprendyje nekonstatavo to, kas pažymėta kaltinamajame akte (t. 3, b. l. 143-144), kad A. A. gabeno psichotropines medžiagas M. L. vairuojamu automobiliu iš Šiaulių į Tauragę ir 2006-05-23, apie 23 val. 30 min., perdavė tas medžiagas M. L. , kad šis jas neteisėtai parduotų nusikalstamą veiką imituojantį veiksmą atliekančiam asmeniui už 3850 litų.

Teismo atsisakymas teisiamajame posėdyje perskaityti ikiteisminio tyrimo metu duotus liudytojų M. U. , N. U. parodymus, nes šie asmenys nebuvo apklausti ikiteisminio tyrimo teisėjo (BPK 276 str. 1 d., 1 d. 1 p.), negali būti priešpastatomas teismo teisei perskaityti jų asmens parodymo atpažinti protokolus (t. 2, b. l. 96-99, 100-103). A. A. parodymas atpažinti atliktas laikantis BPK 192 straipsnio reikalavimų, pats A. A. netvirtino, kad su U. nėra pažįstamas bent iš matymo, po atpažinimo dalyvavę atpažinime asmenys jokių pastabų nepareiškė. Parodymo atpažinti protokolai atitinka BPK 20 straipsnyje numatytus kriterijus, todėl apylinkės teismas šiuos dokumentus (BPK 96 str. 1 d. 1 p.) įrodymais pripažino pagrįstai. Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą ir nustatęs, kad liudytojai davė melagingus parodymus, savo iniciatyva baudžiamosios bylos neiškėlė, nes tokios teisės neturi, tačiau pasinaudojo BPK 257 straipsnyje numatyta teise ir apie melagingų parodymų davimą pranešė Tauragės rajono apylinkės prokuratūros vyriausiajam prokurorui (t. 4, b. l. 65-66).

Apeliaciniame skunde paminėtų telefoninių pokalbių pasiklausymas prasidėjo dar iki ikiteisminio tyrimo, kuris pradėtas 2006-05-18, pradžios. Leidimas klausytis pokalbių gautas ne Lietuvos Respublikos BPK 154 straipsnyje, kurio 7 dalyje paminėta apie telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolės protokolų rašymą, nustatyta tvarka, bet Lietuvos Respublikos Operatyvinės veiklos įstatymo 10 straipsnyje nustatyta tvarka gavus Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko sankciją. Pagal šią sankciją gauta įslaptinta operatyvinė informacija įstatymais nustayta tvarka buvo išslaptinta (t. 3, b. l. 23-24, t. 4, b. l. 23, 24) ir Lietuvos Respublikos Operatyvinės veiklos įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu panaudota kaip įrodymai baudžiamojoje byloje. Kadangi slapta įrašyti pokalbiai patvirtina (arba paneigia) bent vieną aplinkybę, turinčią reišmės bylai išspręsti teisingai, teismas juos įrodymais pripažino pagrįstai. Lietuvos Respublikos BPK 154 str. 7 d. numatyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūno surašytame protokole turi būti išdėstytas tik tyrimui reikšmingas garso įrašo turinys. Toks apribojimas taikytinas ir Operatyvinės veiklos įstatymo numatyta tvarka surašytiems dokumentams. Prekyba sportbačiais, kojinėmis nėra šios baudžiamosios bylos tyrimo dalykas, todėl reikalavimas pridėti prie bylos visus įrašytus A. A. , M. L. pokalbius nėra pagrįstas. Kokius pokalbius teismas laiko įrodymais, kurių pokalbių metu A. A. ir M. L. kalbėjo, tarėsi dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų, išsamiai aptarta nuosprendžio aprašomojoje dalyje (t. 4, b. l. 61). Telefoninių pokalbių turinį palyginus su nuteistųjų, liudytojų parodymais, veiksmais, sekusiais po pokalbių, net kai kuriuos pokalbius vertinant izoliuotai nuo kitų įrodymų, įmanoma suprasti, kad kalbos tarp nuteistųjų vyksta dėl psichotropinių medžiagų. 2006 m. gegužės 22 d. 20 val. 26 min. A. A. su M. L. kalbėjosi ir tarėsi apie didelio kiekio psichotropinių medžiagų pardavimą, A. A. aptarė, kaip apsisaugoti, kad psichotropinių medžiagų pirkėjai neatsiskaityų padirbtais pinigais (t. 3, b. l. 32-33). Kad M. L. reikalingas didelis kiekis psichotropinių medžiagų, A. A. žinojo dar 2006 m. gegužės 20 d. 22 val. 36 min. Jis M. L. paaiškino, kad tų daiktų jam duos tik tada, jei šis turės pinigų (t. 3, b. l. 30). 2006-05-23 15 val. 42 min. A. A. ir M. L. tarėsi, kaip su mažesne rizika psichotropines medžiagas atgabenti iki M. L. . Iš pokalbio turinio matyti, kad A. A. rizikuoti ir vežti šias medžiagas iš Šiaulių į Tauragę bijo. M. L. A. A. paaiškino, kad 2006-05-23, vėlai vakare, turi perduoti tas medžiagas pirkėjui (t. 3, b. l. 35). Kad 2006-05-23, nakties metu psichotropinės medžiagos buvo parduotos įslaptintam liudytojui Nr. 112, matyti iš tos dienos pokalbių įrašų (t. 1, b. l. 72-78), įvykio vietos apžiūros protokolo turinio (t. 1, b. l. 79-81) ir kitų nuosprendyje aptartų įrodymų. M. L. A. A. informavo apie susitikimo su psichotropinių medžiagų pirkėju (slaptuoju liudytoju) eigą, apie psichotropinių medžiagų pirkėjui perdavimo būdą (t.3, b. l. 37). Žymiai anksčiau - 2006 m. kovo 6 d. 10 val. 21 min. - A. A. su M. L. taip pat kalbėjo ne vien apie rūbų pirkimą – pardavimą (t. 4, b. l. 38).

Po A. A. sulaikymo nuo jo rankų paimtos nuoplovos (t. 1, b. l. 151-152). Specialistas tyrimui gavo du vatos tamponus su A. A. kairės ir dešinės rankų nuoplovomis. Šiuose tamponuose specialistas rado psichotropinės medžiagos MDMA pėdsakus (t. 1, b. l. 155). Įvykio vietos apžiūros metu (t. 1, b. l. 79-86) 2006-05-23 automobilyje FORD ESCORT, kur įvyko psichotropinių medžiagų pirkimo-pardavimo sandėris, buvo rasti du maišeliai su tabletėmis. Duomenų, kad kuris nors maišelis buvo įplėštas, byloje nėra. Viename maišelyje su užrašu „Batonas“ rasta 200 tablečių (t. 1, b. l. 101-104). Specialistė jose aptiko 11,665 g psichotropinės medžiagos MDMA (t. 1, b. l. 147-148). Tai, kad ant A. A. rankų rasta tik MDMA pėdsakų paaiškinama ir tuo, kad 200 MDMA tablečių A. A. atskaičiavo iš didesnio kiekio turėto MDMA tablečių skaičiaus, tai padarė skubotai, prieš pat susitinkant Šiauliuose su M. L. . Tai paaiškinama tuo, kad 200 MDMA buvo sudėtos į kitokį maišelį (batono pakuotę) negu amfetaminas. Iš pokalbių įrašų matyti, kad A. A. vienos rūšies psichotropinės medžiagos iki susitikimo su M. L. galėjo turėti 500 ar net 700 tablečių, jų tiekimo vietos neapsiribojo vien Šiaulių miestu (t. 3, b. l. 28, 32-33). Abejotina apeliaciniame skunde paminėta versija, kad MDMA pėdsakų ant A. A. rankų galėjo atsirasti ir maišelio lietimo metu, nes A. A. maišelį lietė (parodymo atpažinti metu M. U. parodė, kad A. A. maišelį atsinešė į M. L. automobilį). Labiau pagrįsta yra ta versija, kad A. A. lietė tabletes, kuriose buvo MDMA ir kurias pats supakavo, nes amfetamino pėdsakų, nors šios psichotropinės medžiagos pakuotę taip pat lietė, jo rankų nuoplovose neaptikta.

Anonimiškumo taikymo liudytojui pagrindai yra išdėstyti BPK 199 straipsnyje. Byloje yra duomenų apie realų pavojų liudytojo Nr. 112, jo artimųjų gyvybei, sveikatai (t. 3, b. l. 55, 56, 235-237). Policijos pareigūno ar jo artimųjų gyvybė, sveikata nėra mažiau vertinama negu kitų piliečių ar pareigūnų. Kitoks vertinimas prieštarauja bendražmoniškumo principams. Šioje baudžiamojoje byloje liudytojo Nr. 112, kuris, kaip pastebėta apeliaciniame skunde, nusikalstamą veiką imituojančio modelio vaidmenį atliko virš dvidešimt kartų, grėsmė gyvybei, sveikatai yra didelė. Ikiteisminio tyrimo pareigūnės 2006 m. rugsėjo 4 d. nutarimas dėl anonimiškumo taikymo liudytojui Nr. 112 yra pagrįstas ir teisėtas (t. 3, b. l. 57-58).

Baudžiamojo proceso kodekso 2 straipsnyje kalbama apie bendro pobūdžio taisyklę, kurios privaloma laikytis atliekant ikiteisminį tyrimą, o ne apie prokuroro ir ikiteisminio tyrimo įstaigos sąveiką operatyvinės veiklos srityse iki paaiškėja nusikalstamos veikos požymiai. BPK 158 straipsnio 4 dalies reikalvimų, Konstitucinio Teismo išaiškinimų vykdymas šioje nutartyje aptartas atsakant į nuteistojo M. L. apeliacinio skundo argumentus.

Apie skunde minimą psichotropinių medžiagų pardavimą 2006-04-12 taip pat pasisakyta nagrinėjant M. L. apeliacinį skundą.

Apeliaciniame skunde paminėtas V. R. (baudž. Byla Nr. 1-180/2006) narkotinių ar psichotropinių medžiagų, dėl kurių realizavimo nuteisti M. L. ir A. A. , parduoti šiems nuteistiesiems negalėjo, nes V. R. 2006 m. vasario 3 d. jau buvo suimtas (nuteistas 2006-11-28).

Nei A. A. , nei M. L. apeliaciniuose skunduose nėra faktų ar argumentų, kurie leistų suabejoti apylinkės teismo nuosprendžio pagrįstumu ir teisėtumu, būtų pagrindais nuosprendį naikinti ar keisti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutaria:

nuteistųjų A. A. , M. L. apeliacinius skundus atmesti.