Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. G., gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis AB (duomenys neskelbtini) vairuotoju, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau -BK) 286 str., 290 str., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis R. G., 2012 m. gegužės 27 d., apie 21 val. 20 min., bute, esančiame Savanorių pr. 314-15, Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, panaudodamas fizinį smurtą, tai yra krūtine ir rankomis stipriai pastumdamas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 5 – ojo būrio vyresnįjį patrulį J. M., spirdamas jam į dešinę koją ir tuo sukeldamas jam skausmą, alkūne smogdamas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 5 – ojo būrio patruliui P. S. į krūtinę, įkasdamas jam į dešiniąją ranką, spirdamas į kairę šlaunį, tuo sukeldamas jam skausmą, tokiu būdu pasipriešino valstybės tarnautojams - Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 5 – ojo būrio vyresniajam patruliui J. M. ir patruliui P. S..

Taip pat kaltinamasis R. G., 2012 m. gegužės 27 d., apie 21 val. 20 min., bute, esančiame Savanorių pr. 314-15, Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pavadindamas įžeidžiančiais ir orumą žeminančiais žodžiais, spjaudamas ant patrulio P. S. ir suteršdamas jam liemenę, įžeidė savo pareigas einančius valstybės tarnautojus – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 5 – ojo būrio vyresnįjį patrulį J. M. ir patrulį P. S..

Kaltinamasis R. G. kaltu prisipažino ir parodė, jog 2012 m. gegužės 27 d., laikotarpiu nuo 15 val. iki 17 val., tarp jo ir jo sugyventinės įvyko konfliktas. Konfliktui suaktyvėjus jis užsidarė vonioje ir gėrė šampaną. Išėjęs iš vonios jis pasigedo savo piniginės, nuėjo į kambarį, atsisėdo ant lovos ir laukė, kol grįš sugyventinė. Belaukiant išgirdo pareigūnų balsus. Prieškambaryje pamatė du policijos pareigūnus. Jie elgėsi agresyviai. Jis supykęs įsirėmė krūtine į vyresnįjį policijos pareigūną ir su krūtine bei rankomis jį pastūmė, spyrė jam į dešinę koją. Šis papurškė jam dujų į veidą. Po to jį pareigūnai paguldė ant lovos, bandė uždėti jam antrankius. Jis prašė jų, kad šie jį paleistų. Kadangi jie to nepadarė, alkūne smogė į krūtinę ir bandė kąsti jaunesniajam pareigūnui, tačiau į kurią vietą nematė, nes akys buvo pripurkštos dujų. Nutarė pasiduoti pats, atsisuko ir jam pareigūnai uždėjo antrankius. Jį pasodinus ant žemės, jaunesnis pareigūnas jam koja sudavė į galvą, dėl to jis spyrė jam su koja, du kartus ant jo spjovė. Po to jį išvežė į policijos komisariatą. Įvykio metu policijos pareigūnus vadino žodžiu „pyderas“. Dėl padarytų nusikaltimų nuoširdžiai gailisi.

Nukentėjusysis J. M. parodė, jog 2012 m. gegužės 27 d., apie 21 val. 10 min., gavo iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo pranešimą, apie tai, jog Kaune, Savanorių pr. 315 -14, vyksta buitinis konfliktas. Nuvykus į įvykio vietą kartu su kolega patruliu P. S., Kaune prie Savanorių pr. 315 - ojo namo juos pasitiko moteris, kuri paaiškino, kad jos sugyventinis triukšmauja. Užėję į butą jie pamatė išdaužytus daiktus. Iš kambario atėjęs neblaivus kaltinamasis puolė link jo, agresyviai atstatęs krūtinę ir stipriai jį pastūmė krūtine bei rankomis, apsisuko bei nubėgo į kambarį, šaukdamas „ateikit pyderai, jūs manęs nepaimsit, užmušiu“, ištisai juos vadindamas „pyderai“. Priėjus prie kaltinamojo šis įspyrė jam į dešinę koją, jis pajuto skausmą. Kadangi kaltinamasis buvo agresyviai nusiteikęs, jo atžvilgiu panaudojo specialias priemones – dujas. Jis buvo parverstas ant lovos, uždėjus vieną antrankį, kito uždėti nepavyko, nes jis ranką pakišo po savimi. Jis jį laikydamas prispaudęs kojomis, išsikvietė per raciją pagalbą. Po to kaltinamasis pasidavė ir padavė ranką, jam buvo uždėti abu antrankiai. Atvykus papildomam policijos pareigūnų ekipažui, kaltinamasis buvo nuvežtas į policijos komisariatą. Važiuojant į komisariatą jo kolega P. S. jam pasakė, kad kaltinamasis dedant antrankius jam trenkė į krūtinę ir įkando į ranką. Tai, kad kaltinamasis viso įvykio metu vadino juos „pyderais“ jį įžeidė, jis jautėsi pažemintas.

Nukentėjusysis P. S. parodė, kad 2012 m. gegužės 27 d., apie 21 val. 10 min., jis gavo iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo pranešimą, apie tai, jog Kaune, Savanorių pr. 315 -14, vyksta buitinis konfliktas. Nuvykus į įvykio vietą kartu su kolega vyresniuoju patruliu J. M., Kaune, prie Savanorių pr. 315 - ojo namo juos pasitiko moteris, kuri paaiškino, kad jos sugyventinis išmėtė ir sudaužė daiktus. Užėję į butą jie pamatė išmėtytus ir išdaužytus daiktus. Iš kambario atėjo neblaivus kaltinamasis, jis buvo agresyviai nusiteikęs ir pasakė: „ko čia į mane žiūri, nu, vyresnysis, ko nori“. Tada jis priėjo prie kolegos J. M. atstatęs krūtinę, rankomis ir krūtine stipriai pastūmė J. M. ir nubėgo į kambarį, kuriame šaukė juos įžeidžiančius necenzūrinius žodžius: „ateikit čia, pyderai, užmušiu“, nuolat juos vadino „pyderais“. Jie pareikalavo kaltinamojo nutraukti neteisėtus veiksmus, tačiau jis ir toliau juos įžeidinėjo. Patruliui J. M. priėjus prie kaltinamojo šis spyrė kolegai į koją. Kuomet jis bandė sugriebti kaltinamojo ranką, kad uždėtų jam antrankius, tuo metu šis kaire alkūne smogė jam į krūtinę, jis pajuto skausmą. Paguldę kaltinamąjį ant lovos ir prispaudus buvo bandoma jam uždėti antrankius. Bandant ištraukti jo kairiąją ranką, šis įkando jam į dešinę ranką. Uždėjus kaltinamajam antrankius ir pasodinus ji ant grindų, jis įspyrė jam į kairiąją šlaunį ir apspjovė jo liemenę. Dėl kaltinamojo tokių veiksmo ir nuolatinio įžeidinėjimo, vadinant juos „pyderais“, jautėsi laibai pažemintas ir įžeistas.

Iš 2012 m gegužės 27 d. medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 394 matyti, jog 2012 m. gegužės 27 d. 23 val. 42 min. R. G. nustatytas lengvas girtumo laipsnis (1,31 promilių girtumas) (17 b. l.).

Teisiamojo posėdžio metu tiesiogiai ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus nustatyta, jog kaltinamasis R. G. panaudodamas fizinį smurtą trukdė policijos pareigūnams atlikti teisėtas tarnybines funkcijas, jiems pasipriešino, tai yra, siekdamas išvengti sulaikymo, jis krūtine ir rankomis stipriai pastūmė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 5 – ojo būrio vyresnįjį patrulį J. M., spyrė jam į dešinę koją, tuo sukeldamas jam skausmą, alkūne smogė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 5 – ojo būrio patruliui P. S. į krūtinę, įkando jam į dešiniąją ranką, spyrė į kairę šlaunį, tuo sukeldamas jam skausmą. Jo nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, tai yra jis suprato, jog panaudodamas fizinį smurtą jis priešinasi policijos pareigūnams, teisėtai atliekantiems savo pareigas, ir norėjo taip veikti.

Taip pat ištyrus ir įvertinus įrodymus nustatyta, jog kaltinamasis R. G., išvadindamas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 5 – ojo būrio vyresnįjį patrulį J. M. ir patrulį P. S. įžeidžiančiais ir orumą žeminančiais žodžiais: „pyderai, jūs manęs nepaimsit, užmušiu“, „pyderas“, spjaudamas ant patrulio P. S., juos įžeidė. Ši jo nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, tai yra jis suprato, jog savo elgesiu - įžeidžiančiais ir orumą žeminančiais žodžiais bei patrulio apspjovimu, jis kenkia moraliniam policijos pareigūnų prestižui, įžeidžia, žemina nukentėjusiuosius teisėtai atliekančius savo pareigas, ir, suprasdamas savo veikos ir faktinę, ir socialinę prasmę, savo valios pastangomis siekė taip elgtis.

BK 286 ir 290 straipsniuose įvardytas nukentėjusysis yra valstybės tarnautojas ar viešojo administravimo funkcijas atliekantis asmuo. Nukentėjusieji J. M. ir P. S. dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 5 –ajame būryje patruliais. Nusikalstamos veikos buvo padarytos prieš juos jų darbo metu, vykdant tarnybines funkcijas. Pagal Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 2 str. 3 d. policijos pareigūnas yra Lietuvos Respublikos pilietis, priimtas statutiniu valstybės tarnautoju į policijos įstaigą ir turintis viešojo administravimo įgaliojimus nepavaldiems asmenims, todėl nukentėjusieji J. M. ir P. S. laikytini valstybės tarnautojai pagal BK 286 str. ir 290 str.

Taigi teismas daro išvadą, jog kaltinamojo R. G. padarytos nusikalstamos veikos visiškai atitinka BK 286 ir 290 straipsniuose numatytų nusikaltimų sudėties būtinus požymius ir kvalifikuotos teisingai.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant kaltinamajam bausmę atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.).

Kaltinamasis R. G. padarė nesunkius nusikaltimus (BK 11 str. 3 d.), nusikaltimai padaryti tiesiogine tyčia, baigti. Jis neteistas (34 b. l.), baustas administracine tvarka (35-36 b. l.), dirba. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (17 b. l., BK 59 str. 1 d. 2 p., 60 str. 1 d. 9 p.), todėl, atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, kaltinamajam R. G. skirtinos BK 286 str. ir 290 str. sankcijose numatytos bausmės, teismo nuomone geriausiai atitiksiančios bausmės paskirtį - baudos, dydžius parenkant artimesnius minimaliems (BK 42 str. 1 d. 2 p., 47 str. 1 d., 2 d., 3 d. 2 p.).

Dėl civilinių ieškinių.

Nukentėjusieji J. M. ir P. S. šioje baudžiamojoje byloje pareiškė civilinius ieškinius, prašydami teismo priteisti jiems iš kaltinamojo po 1 000 litų neturtinės žalos atlyginimo (9, 15 b. l.). Civilinį ieškinį nukentėjusysis J. M. motyvavo tuo, jog kaltinamasis R. G. panaudojo prieš jį fizinę jėgą, stipriai pastūmė jį krūtine ir rankomis, spyrė į dešinę koją sukeldamas skausmą, išvadino jį „pyderu“, tuo jį įžeidė. Dėl šių R. G. padarytų veiksmų jis patyrė skausmą, išgyveno neigiamas emocijas: pažeminimą, emocinį diskomfortą. Šiais kaltinamojo veiksmais, anot nukentėjusiojo, jam padaryta 1000 litų neturtinė žala.

Nukentėjusysis P. S. civilinį ieškinį motyvavo tuo, jog kaltinamasis R. G. jam alkūne smogė į krūtinę, įkando į dešiniąją ranką, spyrė į kairę šlaunį, sukeldamas skausmą, pavadino jį „pyderu“, apspjovė jo uniforminę liemenę ir ją suteršė, tuo jį įžeidė. Dėl šių R. G. padarytų veiksmų jis patyrė fizinį skausmą, neigiamas emocijas: skausmą, pažeminimą, emocinį diskomfortą. Šiais kaltinamojo veiksmais, anot nukentėjusiojo, jam padaryta 1000 litų neturtinė žala.

Neturtinė žala asmeniui padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie jam sukelia kančias ir išgyvenimus. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6 knygos 250 straipsnis neturtinės žalos sąvoką aiškina gana plačiai: tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimai, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas, ir kita, teismo įvertinti pinigais. Tačiau visais atvejais tokios žalos turinys, pagrindas ir dydis turi būti įrodyti. Todėl teismas, nustatydamas tokios žalos dalyką, turinį ir dydį turi vadovautis bendraisiais principais ir kriterijais, ir atsižvelgti į žalos pasekmes, kaltinamojo kaltės laipsnį ir pobūdį, civilinio ieškovo ir nukentėjusiojo turtinę padėtį bei kitas bylai ir neturtinės žalos turiniui bei dalykui reikšmingas bylos aplinkybes. Be to, privalu atsižvelgti ir į sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus bei principus.

Iš ištirtų įrodymų nustatyta, jog kaltinamojo R. G. nusikalstami veiksmai pasireiškė fizinio smurto prieš nukentėjusiuosius naudojimu, tai yra krūtine ir rankomis stipriu pastūmimu, įspyrimu į dešinę koją nukentėjusiajam J. M., smogimu su alkūne, įkandimu į dešinę ranką, įspyrimu į kairę šlaunį, apspjovimu nukentėjusiojo P. S., o taip pat nukentėjusiųjų įžeidimu vadinant juos „pyderais“.

Pažymėtina, jog nukentėjusieji P. S. ir J. M. yra policijos pareigūnai, kurie kaltinamojo nusikalstamų veikų darymo metu atliko savo tarnybines pareigas ir kuriems jas vykdant yra keliami specialūs reikalavimai, kuriuos apsprendžia specialūs teisės aktai. Policijos pareigūnai tokiems atvejams kaip kovai su nusikalstamumu ir jų prevencija, teisės pažeidėjų sulaikymui, nusikaltimo aukų apsaugai ar apgynimui ir pan. yra specialiai ruošiami ir fiziškai, ir psichologiškai, todėl jų veikla jau paties įstatymo leidėjo siejama ir su asmeniniu pavojumi, todėl ir teisės aktuose yra numatyta jų teisinė ir fizinė apsauga, kompensacijų mechanizmas dėl tarnybos metu patirtos žalos ir pan.

Ištyrus ir įvertinus įrodymus matyti, jog prieš pareigūnus buvo padarytos nusikalstamos veikos, įvykio metu kaltinamojo neteisėtas elgesys nukentėjusiesiems sukėlė tam tikrus nepatogumus, fizinį skausmą, juos įžeidė, dėl to jie byloje yra pripažinti nukentėjusiaisiais, tačiau kaltinamojo pasipriešinimas bei pareigūnų įžeidimas akivaizdžiai neigiamų padarinių (turint galvoje specialų pareigūnų fizinį ir psichologinį pasirengimą specifiniam darbui) nukentėjusiesiems nesukėlė. Nenustatyta nei jokių ypatingų kaltinamojo veiksmų ir jais sukeltų itin neigiamų padarinių nukentėjusiesiems, nei jokiais objektyviais duomenimis pagrįstų patirtos neturtinės žalos sąlygų. Nėra duomenų, kad nukentėjusieji P. S. ir J. M. patyrė fizinę traumą, kad buvo sužaloti, akivaizdžiai pažeminti, ar kad patyrė emocinę depresiją, reputacijos pablogėjimą, kad sumažėjo galimybės jiems atlikti savo pareigas, bendravimo galimybės. Įvykęs tarp kaltinamojo ir nukentėjusiųjų incidentas – normali profesinė pareigūnų veiklos rizika, kuriai jie yra specialiai paruošti. Priešingai kaltinamojo neteisėti veiksmai nukentėjusiųjų tolesnio kaip policijos pareigūnų darbo nesutrikdė, po įvykio jie grįžo į darbą ir toliau dirbo savo pamainoje, jų reputacijos nepablogino, kaltinamojo aktyvūs veiksmai realios žalos sveikatai jiems nepadarė, galimybės jiems atlikti savo pareigas nesumažėjo.

Pagal Vidaus tarnybos statuto 42 straipsnį, atsižvelgiant į pareigūnų darbo specifiką (dėl vykdomų tiesioginių darbinių funkcijų padidinta psichologinė įtampa, didesnė fizinės agresijos tikimybė) pareigūnai turi teisę, kad jų medicininės reabilitacijos, sveikatos grąžinamojo ir antirecidyvinio gydymo išlaidos būtų apmokėtos iš valstybės biudžeto po sužalojimo, vykdant tarnybines pareigas. Duomenų, jog tokios priemonės nukentėjusiesiems buvo taikomos, ar, kad jie būtų kreipęsi dėl sužalojimo atliekant tarnybines pareigas kompensacijos į policijos administraciją ar draudimo įstaigas, nenustatyta. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, nukentėjusiųjų J. M. ir P. S. civiliniai ieškiniai dėl 1000 litų neturtinės žalos priteisimo atmestini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 str. 1 d., 297-299 str., 301-303 str., 304-305 str., 307-308 str., 313 str., 432 str. 3 d.,

nusprendžia:

R. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 286 str., 290 str. ir skirti jam bausmes:

pagal BK 286 str. – 8 (aštuonių) MGL dydžio, tai yra 1 040 Lt (vieno tūkstančio keturiasdešimt litų) baudą;

pagal BK 290 str. – 7 (septynių) MGL dydžio, tai yra 910 Lt (devynių šimtų dešimt litų) baudą.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir galutinę bausmę skirti 10 (dešimt) MGL dydžio, tai yra 1 300 Lt (vieno tūkstančio trijų šimtų litų) baudą.

Į paskirtą bausmę, vadovaujantis BK 66 str., įskaityti R. G. laikino sulaikymo laiką - vieną dieną, tai yra nuo 2012 m. gegužės 27 d. 21 val. 20 min. iki 2012 m. gegužės 28 d. 14 val. 27 min., prilyginant 1 sulaikymo dieną 2 MGL dydžio baudai (likusi bausmė – 8 (aštuonių) MGL dydžio, tai yra 1 040 Lt (vieno tūkstančio keturiasdešimt litų) bauda).

Įpareigoti R. G. per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sumokėti paskirtą baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB bankas ,,Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801. Jam išaiškinti, jog nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nukentėjusiųjų J. M. ir P. S. civilinius ieškinius dėl 1000 litų neturtinės žalos priteisimo, atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno m. apylinkės teismą.