Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Tauragės apskrities VPK Kelių policijos skyriaus atskirąjį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 13 d. nutarties, kuria M. K. prašymas tenkintas, Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 9 d. nutarimu jam paskirtos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas – sutrumpintas likusiai neatliktai nuobaudos termino daliai.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Visų pirma pažymėtina, jog 2015 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr. XII-1869 (toliau – ANK įgyvendinimo tvarkos įstatymas), kuriuo patvirtintas nuo 2017-01-01 įsigaliojęs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK), 5 str., reglamentuojančio senaties terminų ir teisenos taikymą, 2 d. inter alia nustatyta, jog administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai surašyti po 2017-01-01, teisena vyksta pagal ANK. Administraciniai teisės pažeidimai, dėl kurių protokolai surašyti iki 2017-01-01 ir kurie buvo perkvalifikuoti vadovaujantis šio įstatymo 4 straipsniu, teisena vyksta pagal ANK (5 str. 3 d.). Kitais šio straipsnio 2 ir 3 d. nenurodytais atvejais teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK (5 str. 4 d.). Atsižvelgiant į tai, kad M. K. protokolas už ATPK 124 str. 6 d. numatytą pažeidimą surašytas iki 2017 m. sausio 1 d., teisena, taip pat ir klausimas dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo vyksta pagal iki 2017-01-01 galiojusį ATPK. Tokį įstatymo taikymą patvirtina ir ANK 3 str. 3 d., kurioje inter alia numatyta, kad įstatymas, sunkinantis asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios.

ATPK 329 str. inter alia nustatyta, jog jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą. Iš šios teisės normos analizės išeina, jog paskyrusi nuobaudą Institucija gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes. ATPK 329 str. nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, įvertinti jo požiūrį į nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu. Sprendžiant klausimą dėl galimybės sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą taip pat būtina įvertinti, ar bus pasiekti ATPK 20 str. įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai. Be to, specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas pagal ATPK 329 str. vertintinas kaip išimtis iš bendros taisyklės, jog asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo ją atlikti (įvykdyti).

Apygardos teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo byloje surinktą medžiagą, mano, jog nors nagrinėjamu atveju ATPK 329 str. nurodytos sąlygos formaliai įvykdytos (nuo specialiosios teisės atėmimo yra praėję daugiau nei pusė specialiosios teisės atėmimo termino, naujų teisės pažeidimų M. K. nėra padaręs), tačiau vien to nepakanka, kad jam būtų galima taikyti ATPK 329 str. nuostatas bei sutrumpinti paskirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Kaip jau minėta, specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas pagal ATPK 329 str. laikytinas išimtimi iš bendros taisyklės, jog asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo ją visiškai atlikti (įvykdyti).

Teisė vairuoti transporto priemones M. K. atimta už tai, kad jis padarė vieną pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – neturėdamas 2 metų vairavimo stažo, vairuodamas transporto priemonę daugiau kaip 50 km/val. viršijo leistiną maksimalų greitį. Nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip 50 kilometrų per valandą užtraukia administracinę atsakomybę, numatytą ATPK 124 str. 6 d. (baudą pradedantiesiems vairuotojams nuo 289 iki 434 Eur ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų ir 6 mėnesių). Tokiais savo neatsakingais ir lengvabūdiškais veiksmais M. K. kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų žmonių turtui, jų sveikatai, taip pat ir gyvybei. Už šį pažeidimą, nustačius M. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir nenustačius jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, pažeidėjui buvo skirta minimali bauda (289 Eur), o teisė vairuoti transporto priemones atimta straipsnio sankcijoje numatytam minimaliam šios nuobaudos terminui – 1 metams. Apygardos teismas mano, jog už šį šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą M. K. buvo skirta pakankamai švelni nuobauda, todėl trumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nors šiuo atveju ir yra įvykdytos visos formalios ATPK 329 str. nustatytos sąlygos, nėra pagrindo, tam pagrindo neduoda pažeidėjo asmenybė, padaryto pažeidimo pobūdis ir pavojingumas.

Nors M. K. savo atsiliepime į skundą akcentuoja, kad jo anksčiau padaryti pažeidimai buvo padaryti dėl patirties ir įgūdžių stokos, be piktos valios, be to, už juos jis jau buvo nubaustas, ir dar kartą už juos negali būti baudžiamas, tačiau, apygardos teismo vertinimu, ankstesni asmens padaryti pažeidimai yra svarbūs vertinant pažeidėjo asmenybę, nustatant, ar padarytas pažeidimas buvo atsitiktinis jo gyvenime, ar dėsninga jo elgesio pasekmė. Iš byloje esančio išrašo iš administracinių teisės pažeidimų registro (b. l. 29–32) matyti, jog ir anksčiau (prieš 2016-05-25) M. K. pažeidė KET: pėsčiųjų perėjoje nepraleido pėsčiojo (2013-09-09), viršijo maksimalų leistiną greitį (2015-02-28), taip pat vairuojamos transporto priemonės nepažymėjo „klevo lapo“ ženklu (2015-12-18). Šios aplinkybės charakterizuoja M. K. kaip asmenį, linkusį pažeidinėti Kelių eismo taisykles, ir rodo, jog jo daromų KET pažeidimų pavojingumas auga. Apygardos teismo vertinimu, M. K. nuolatinis Kelių eismo taisyklių pažeidinėjimas rodo jo nenorą laikytis nustatytų saugaus eismo taisyklių, neatsakingą ir lengvabūdišką požiūrį į aplinkinių saugumą, galimų sunkių pasekmių ignoravimą. Šios aplinkybės neigiamai apibūdina M. K. asmenybę, rodo, jog piniginės baudos jo nepataiso, jis atitinkamų išvadų iš savo elgesio nedaro, toliau nesilaiko visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių, o pats šiurkščiausias pažeidimas – greičio viršijimas daugiau nei 50 km/val. – buvo dėsninga jo ankstesnio neatsakingo elgesio pasekmė.

Nors apylinkės teismas nurodė, kad M. K. po padaryto teisės pažeidimo mokėsi ir jam buvo išduota papildomo vairuotojų mokymo baigimo pažyma, pažeidimo padarymo metu M. K. buvo blaivus, jis iš karto kaltę pripažino, gailėjosi, tačiau nenurodė jokių aplinkybių, kurios rodytų, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens elgesys pasikeitė, jis suprato savo rizikingo elgesio esmę ir jo nebekartos. Savo prašyme pirmosios instancijos teismu dėl ATPK 329 str. numatytų nuostatų taikymo M. K. nurodė, kad nuobaudos tikslai yra pasiekti, kad iš savo padaryto teisės pažeidimo pasimokė, padarė išvadas, suprato, kokių nepatogumų patyrė būdamas nubaustas, tačiau nepateikė jokių argumentų, kurie patvirtintų šiuos jo teiginius. Apygardos teismas pažymi, kad M. K. pateiktoje darbdavio charakteristikoje (b. l. 13) pateikti duomenys niekaip neatspindi M. K. asmenybės ir elgesio pokyčių po administracinės nuobaudos paskyrimo, joje tiesiog nurodomos gyvenimiškai įprastos aplinkybės: darbo rezultatai geri, yra pareigingas, ambicingas, iniciatyvus, geba vykdyti sunkias ir atsakingas užduotis, yra paslaugus ir geranoriškas. Šios aplinkybės neatskleidžia jokio M. K. asmenybės pokyčio, neduoda pagrindo manymui, jog ir iki pažeidimo padarymo šios asmeninės-darbinės pažeidėjo savybės neegzistavo, todėl jos neleidžia teigti, kad M. K. elgesys pasikeitė, kad dėl jo yra pasiekti ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai, sudarantys pagrindą trumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Tai, kad M. K., nesilaikydamas visuomenėje priimtų normų, elgdamasis itin lengvabūdiškai, pablogino savo padėtį, yra tik jo paties netinkamo ir neatsakingo elgesio rezultatas. Prašyme pirmosios instancijos teismui ir atsiliepime nurodoma, kad teisės vairuoti neturėjimas M. K. sukelia sunkumų dirbant ir mokantis, jį dažnai turi vežioti tėvai (gyvena Šilutėje, mokosi Klaipėdoje, dirba Šiauliuose), be to, jis negali užimti geresnės pozicijos darbe, nes tam reikalingas vairuotojo pažymėjimas. Tačiau iš prie prašymo pateiktos darbdavio charakteristikos matyti, jog savo darbovietėje M. K. dirba vadybininku nuo 2016-11-28, t. y. jis pradėjo dirbti jau po specialiosios teisės atėmimo, ir jam bei jo darbdaviui buvo žinoma, kad jis neturi teisės vairuoti, bet pažeidėjas vis tiek rinkosi darbą kitame mieste, o darbdavys sutiko, kad pas jį dirbtų darbuotojas, neturintis vairuotojo pažymėjimo. Pažymėtina ir tai, jog nepaisant to, kad M. K. neturi teisės vairuoti, jis sėkmingai mokosi ir dirba, t. y. specialiosios teisės praradimas neturėjo įtakos jo pragyvenimo šaltinio užsitikrinimui, be to, tai neužkirto kelio ir mokytis. Pažeidėjas taip pat nurodo, kad nuobaudos tikslų pasiekimą rodo ir tai, kad jis iš anksto baigė motorinių transporto priemonių vairuotojų, kuriems buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, papildomą mokymą. Tačiau apygardos teismas pažymi, kad šios aplinkybės iš esmės parodo ne ATPK 20 str. įtvirtintų bausmės tikslų pasiekimą, o tik pažeidėjo siekį atitikti įstatymo numatytus reikalavimus, norint susigražinti teisę vairuoti – ATPK 330 str. 2 d. numatyta, kad jei specialioji teisė atimta vieneriems metams ar ilgesniam laikui (šiuo atveju M. K. ši teisė atimta vieneriems metams), iš asmens paimti dokumentai grąžinami tada, kai jis Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka užbaigia papildomus vairuotojų mokymus ir išlaiko kvalifikacinius egzaminus. Taigi bet kokiu atveju, siekdamas atgauti teisę vairuoti, M. K. būtų turėjęs išlaikyti minėtus kvalifikacinius egzaminus. Apygardos teismas taip pat pažymi, kad M. K., kalbėdamas apie savo praeityje padarytus pažeidimus yra linkęs juos sumenkinti, nurodo, kad jie buvo padaryti dėl įgūdžių stokos ir nepatyrimo, todėl akivaizdu, jog papildomas vairuotojų mokymas jam yra reikalingas, ir pasibaigus specialiosios teisės atėmimo laikotarpiu jis turės daugiau supratimo apie saugų vairavimą. Kita vertus, M. K. pats nurodydamas ir suprasdamas, jog jam trūksta patirties ir vairavimo įgūdžių, vairuodamas viršijo greitį daugiau nei 50 km/val., tai rodo, jog jis yra itin neatsargus ir abejingas savo pavojingiems veiksmams ir galimiems tokio elgesio padariniams.

Esant išdėstytoms aplinkybėms skundą nagrinėjantis teismas mano, jog nors nagrinėjamu atveju formaliai ir egzistuoja ATPK 329 str. nurodytos formalios sąlygos, tačiau apylinkės teismas ATPK 329 str. taikymo klausimą išsprendė, tinkamai neįvertinęs M. K. asmenybės. Vertinant M. K. pateiktus dokumentus, jį charakterizuojančią medžiagą laikytina, jog nėra pakankamai objektyvių duomenų, kad M. K. pasitaisė ir ateityje nebedarys naujų administracinių teisės pažeidimų, administracinės nuobaudos tikslai kol kas nėra pasiekti. Todėl pripažįstama, kad apylinkės teismas ATPK 329 str. nuostatas taikė netinkamai, o skundžiama nutartis negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta. Atsižvelgiant į tai, Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 13 d. nutartis naikinama ir dėl M. K. prašymo sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą priimamas naujas sprendimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹⁵ str. 6 d. 3 p., teisėjas

nutaria:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 13 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės: M. K. prašymo sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą netenkinti.

Nutartis neskundžiama.