- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-20
- Bylos Nr.
- 1S-313-350/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algirdas Gaputis
- Advokatai
- Daiva Gadliauskieneit
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Gaputis, sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei,
teismo posėdyje išnagrinėjęs įtariamojo T. B. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 28 d. nutarties, kuria įtariamajam T. B. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui,
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. B. įtariamas tuo, kad jis 2012 m. tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, apie 9.00 val., veikdamas bendrininkų grupe kartu su bendravykdytoju J. V., pasinaudodamas nukentėjusiųjų V. D., A. Š. sunkia materialine padėtimi ir grasindamas panaudoti fizinį smurtą, iš Rokiškio r., (duomenys neskelbtini) k., automobiliu „Audi4“, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais valstybiniais numerio ženklais, gabeno V. D., A. Š. į Vilniaus miestą nusikalstamoms veikoms daryti – neteisėtai vertė savo naudai iš prekybos ir pramogų centro „O“, adresu (duomenys neskelbtini), vogti rūbus, tai yra įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 147 str. 1 d.
Be to jis įtariamas tuo, kad 2013 m. liepos mėnesio laikotarpyje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku, veikdamas bendrininkų grupe kartu su bendravykdytojais J. V., T. M., D. S., V. G., pasinaudodamas nukentėjusiojo V. D. sunkia materialine padėtimi bei panaudodami apgaulę, o būtent žadėdami nuvežti į Palangą, iš Panevėžio r., Kutiškių k., automobiliu „Audi 4“, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais valstybiniais numerio ženklais, gabeno V. D. į Vokietijos Federacijos Respubliką, Kiolno miestą nusikalstamoms veikoms daryti – vertė savo naudai iš tyrimo metu nenustatytų automobilių vogti navigacijos sistemas, tai yra įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 147 str.1 d.
Įtariamasis T. B. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 str. numatyta tvarka buvo sulaikytas 2014 m. vasario 28 d.
Skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-02-28 nutartimi įtariamajam T. B. kardomoji priemonė – suėmimas, paskirta BPK 122 str. 1 d. 1 ir 3 p. numatytais pagrindais, t. y. pagrįstai manant, jog būdamas laisvėje jis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir daryti naujus labai sunkius, sunkius ar kitus BPK 122 str. 4 d. numatytus nusikaltimus.
Šalies argumentai
Skundu įtariamasis T. B. prašo panaikinti 2014 m. vasario 28 d. nutartį ir jį iš suėmimo paleisti. Nurodo, kad jam įteiktas pranešimas apie įtarimą yra nedetalus ir nekonkretus, o tokiu būdu buvo pažeista jo teisė į gynybą, juo labiau kad jis, apklausiamas įtariamuoju davė išsamius ir detalius parodymus apie žinomas aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos ikiteisminiam tyrimui. Įtariamasis mano, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys neleidžia pagrįstai jį įtarti padarius inkriminuotas nusikalstamas veikas (pabrėžia, kad dalies įtarime nurodytų asmenų net nepažįsta) bei nepateisina pačios griežčiausios kardomosios priemonės taikymo. T. B. pabrėžia, jog nepadarė inkriminuotų nusikalstamų veikų, o teismo išvados, kad jis, būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo bei darys BPK 122 str. 4 d. nurodytus naujus nusikaltimus, yra nepagrįstos ir nepatvirtintos bylos medžiaga. Mano, kad įstatymo numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė už įtariamus nusikaltimus ir teistumas Vokietijoje negali būti pagrindu suėmimo skyrimui, juo labiau kad jis Lietuvoje turi nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su savo tėvais, su kuriais jį sieja stiprūs socialiniai ryšiai, o savo šeimos dar nėra sukūręs, nes yra jauno amžiaus. Pažymi ir tai, kad nors oficialiai nedirba, tačiau lėšas pragyvenimui užsidirba ne iš nusikalstamos veikos, o dirbdamas užsienyje įvairius darbus. Pabrėžia, kad neturi jokio pagrindo bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, nes kaip tik yra suinteresuotas, kad kuo greičiau būtų išsiaiškinta tiesa ir panaikinti tiek įtarimai, tiek bet kokie jo laisvę varžantys apribojimai. Mano, kad teismo sprendimas dėl griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo, paskyrimo yra neproporcingas, nepagrįstas faktiniais duomenimis bei formalus, juo labiau kad iš teismo posėdžio eigos ir skundžiamos nutarties turinio akivaizdu, jog teismas realiai net nesvarstė, ar BPK 119 str. nurodytus kardomųjų priemonių tikslus būtų galima pasiekti taikant švelnesnes kardomąsias priemones, nors teismo posėdyje buvo pateikti svarūs tai patvirtinantys argumentai.
Teismo posėdyje įtariamojo gynėja prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą nutartį teismas konstatuoja, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-02-28 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o kardomoji priemonė – suėmimas, T. B. paskirta pagrįstai.
Aukštesnysis teismas, nagrinėdamas skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo ar jos termino pratęsimo, ikiteisminio tyrimo medžiagoje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu (BPK 121 str. 2 d.) ir ar buvo pagrindas paskirti jam kardomąją priemonę – suėmimą (BPK 122 str.), bet kaltės klausimo nesprendžia ir įrodymų nevertina. Nors šiuo atveju įtariamasis neigia padaręs jam inkriminuotą veiką ir tvirtina, kad net nepažįsta dalies jam įtarime nurodytų asmenų, tačiau iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad byloje surinkti faktiniai duomenys šioje ikiteisminio tyrimo stadijoje yra pakankami manyti, jog T. B. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys – tai nukentėjusiųjų V. D. ir A. Š. parodymai, parodymo V. D. ir A. Š. atpažinti iš nuotraukų protokolai, iš dalies paties įtariamojo T. B. parodymai.
Įtariamojo skunde išdėstyti argumentai dėl nepakankamai tiksliai jam suformuluoto įtarimo bei tokiu būdu pažeistos jo teisės į gynybą, yra deklaratyvūs ir todėl atmetami, nes įtarimai yra pakankamai konkretūs, o iš T. B. duotų parodymų akivaizdu, jog jis įtarimų esmę taip pat supranta, apie įvykio aplinkybės davė išsamius parodymus.
Skundžiama nutartimi įtariamajam suėmimas paskirtas BPK 122 str. 1 d. 1, ir 3 p. numatytais pagrindais, t. y. kad jis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir darys naujus, BPK 122 str. 4 d. nurodytus, nusikaltimus.
Pagal susiklosčiusią teismų praktiką BPK 122 str. 1 d. 1 p. ir 3 p. numatytais pagrindais suėmimas paprastai skiriamas ar jo terminas pratęsiamas, jeigu asmuo įtariamas bent vieno iš BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų padarymu ir yra pagrindo manyti, kad būdamas laisvėje jis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir darys naujus nusikaltimus. Vertinant tokio manymo pagrįstumą būtina atsižvelgti į informaciją apie įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, ankstesnį teistumą, pragyvenimo lėšų gavimą iš nusikalstamos veiklos, jo vaidmenį nusikaltimo padaryme, ryšius užsienyje ir kitus duomenis.
Iš bylos medžiagos matyti, kad T. B. įtariamas dviejų sunkių tyčinių nusikaltimų padarymu, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtą ir tik laisvės atėmimo bausmę iki dešimties metų. Be to, įtariami nusikaltimai padaryti veikiant bendrininkų grupe, vienas iš šių nusikaltimų padarytas peržengiant Lietuvoje Respublikos teritorijos ribas, pats T. B. įtariamas aktyviai dalyvavęs jam inkriminuotuose nusikaltimuose, o taip pat jis yra nevedęs, niekur nesimoko ir Lietuvoje nedirba. Reikšminga ir tai, kad pats T. B. apylinkės teismo posėdžio dėl kardomosios priemonė – suėmimo, skyrimo metu pripažino, tik praeitą dieną grįžęs iš užsienio, kur buvo išvykęs prieš puspenkto mėnesio (5 b. l.). Šio teismo posėdžio metu įtariamasis taip pat nurodė, kad prieš 4-5 metus buvo išvykęs į Vokietiją. Išdėstytos aplinkybės, t. y. įtariamo nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė, tvirtų socialinių ryšių nebuvimas, ryšiai užsienyje, leidžia pagrįstai manyti, kad įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo. Įtariamojo skunde nurodomi argumentai, kad jis, būdamas laisvėje, neketina bėgti (slėptis) nuo baudžiamojo proceso, atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, yra deklaratyvūs, todėl atmetami.
Aukštesnysis teismas nagrinėjamu atveju sprendžia, kad apylinkės teismas skundžiama nutartimi įtariamajam kardomąją priemonę – suėmimą, pagrįstai paskyrė ir BPK 122 str. 1 d. 3 p. numatytu pagrindu. Tokią išvadą leidžia daryti byloje esantys duomenys, t. y. kad T. B. įtariamas dviejų sunkių savanaudiško pobūdžio nusikalstamų veikų padarymu, kas rodo, kad jis galėjo gauti pragyvenimui lėšų iš nusikalstamų veikų, yra teistas užsienio valstybėje, apylinkės teismo posėdžio metu pats, priešingai nei nurodo pateiktame skunde, pripažino, kad būdamas užsienio valstybėse vogdavo bei buvo įsigijęs vogtų daiktų, kuriuos veždamas į Lietuvą buvo sustabdytas Danijos policijos pareigūnų bei dėl ko Danijoje už tai buvo nuteistas ir atliko bausmę (5 b. l.). Šios aplinkybės patvirtina BPK 122 str. 1 d. 3 p. numatyto suėmimo skyrimo pagrindo egzistavimą ir leidžia konstatuoti, kad suėmimas šiuo pagrindu įtariamajam taikytas taip pat pagrįstai.
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, jog šiuo atveju įtariamojo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo bei išlaikant pusiausvyrą tarp galimai padarytos nusikalstamos veikos sunkumo ir griežčiausios kardomosios priemonės taikymo. Įvertinus tai, kad ikiteisminis tyrimas yra pradinėje stadijoje, o įtariamajam suėmimas paskirtas tik vienam mėnesiui, daroma išvada, jog suėmimo trukmė atitinka BPK nuostatas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismas bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos suformuluotus kriterijus, į kuriuos būtina atsižvelgti, sprendžiant dėl procesinių prievartos priemonių trukmės pagrįstumo, juo labiau kad įvertinus nusikaltimo, kurio padarymu įtariamas T. B., pobūdį ir sunkumą, viešasis interesas netrukdomai išsamiai ištirti ir teisiškai įvertinti galimai padarytus sunkius nusikaltimus veikiant bendrininkų grupe bei nubausti kaltus asmenis yra neabejotinai svarbesnis bei šiuo atveju leidžiantis taikyti suėmimą.
Atsižvelgus į visas pirmiau išvardytas aplinkybes skundą nagrinėjantis aukštesnės instancijos teismas pripažįsta, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta, suėmimas T. B. BPK 122 str. 1 d. 1 p. ir 3 p. numatytais pagrindais paskirtas pagrįstai. Skundo argumentai apylinkės teismo išvadų, su kuriomis sutinka skundą nagrinėjantis teismas, nepaneigia, todėl naikinti skundžiamą nutartį skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 str., teismas
nutaria:
Įtariamojo T. B. skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.