- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-04-21
- Bylos Nr.
- 1A-143-245-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Kęstutis Dargužis (pirm.), Regina Cemnolonskienė, Romas Aikevičius
- Nuteistasis
- R. M.
- Advokatai
- Giedrė Kazakevičienė
- Kategorijos
Teisėjas A.Žemantauskienė Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.9.
2009 m. balandžio 21 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kęstučio Dargužio, teisėjų Romo Aikevičiaus, Reginos Cemnolonskienės, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, Ingai Levinskienei, Rūtai Baltušninkaitei, dalyvaujant prokurorui Birutei Šečkuvienei, gynėjui advokatui Giedrei Kazakevičienei, nuteistajam R. M.,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. M. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2008-04-30 nuosprendžio, kuriuo R. M. nuteistas:
pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str. (dėl pasipriešinimo G. L.) laisvės atėmimu 2 metams;
pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str. (dėl pasipriešinimo G. V.) laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams;
Vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 4 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 3 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., taikant dalinį bausmių sudėjimą, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos subendrintos 3 metų laisvės atėmimo bausmės pridėta neatliktos bausmės dalis, paskirtos Kauno miesto apylinkės teismo 2005-03-21 nuosprendžiu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 3 metams 1 mėnesiui, bausmę atliekant pataisos namuose.
Iš R. M. priteista: Kybartų pataisos namams 2961,63 Lt ligos pašalpai atlyginti; Valstybinei ligonių kasai 98,40 Lt gydymo išlaidoms atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str. už tai, kad 2008-02-02 apie 16.22 val., atlikdamas terminuotą laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose, esančiuose J.Biliūno g.14, Kybartai, Vilkaviškio r. sav., būdamas I-ojo lokalinio sektoriaus kiemelyje, tikslu sutrukdyti valstybės tarnautojui atlikti savo pareigas susijusias su draudžiamų daiktų permetimu į pataisos namų teritoriją, tyčia ranka sudavė vieną kartą Kybartų pataisos namų apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojui G. L., tai yra valstybės tarnautojui, per dešinę ranką bei apglėbdamas rankomis jėga prieš šio valią laikydamas ir taip trukdydamas paimti G. L. į pataisos namų teritoriją neteisėtai permestą paketą su draudžiamais daiktais, tuo sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą, tokiais savo veiksmais pasipriešino valstybės tarnautojui.
Be to, jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str. už tai, kad tęsdamas savo nusikalstamą veiką, po pasipriešinimo valstybės tarnautojui, toje pačioje vietoje, tikslu išvengti už drausmės pažeidimą patalpinimo į baudos izoliatorių, pasipriešino Kybartų pataisos namų apsaugos ir priežiūros skyriaus pamainos vyresniajam G. V., tai yra valstybės tarnautojui, tyčia pastūmė G. V., dėl ko pastarasis su dešine koja atsimušė į metalinių durų staktą, tuo padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiais savo veiksmais pasipriešino valstybės tarnautojui.
Šalies argumentai
Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo civilinį ieškinį panaikinti, išsamiai atlikti įrodymų tyrimą ir nuosprendį pakeisti, nes netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir neteisingai paskirta bausmė. Nurodo, kad ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai, netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Pažeistos jo konstitucinės ir procesinės teisės, kurios atitinkamai garantuojamos Baudžiamojo proceso įstatymo ir Konstitucijos 20 str., kurios numato asmens laisvės neliečiamybę. Kadangi jo laisvė atimta pažeidžiant įstatymus, mano, kad yra pažeistos jo Konstitucinės teisės. Dėl visų Lietuvos Respublikos įstatymų pažeidimo buvo pažeistos jo teisės, numatytos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje.
Ikiteisminio tyrimo metu atsisakė duoti parodymus, nes duomenys apie įtarimą buvo sufalsifikuoti ir neatitiko tikrovės. Nurodė, kad parodymus duos teisme.
Atliekant ikiteisminį tyrimą prokuroras padarė esminius BPK 1 str., 2 str., 205 str., 78 str. pažeidimus, nes nesiėmė priemonių išsamiai ir nešališkai ištirti visų aplinkybių. Tai yra nepavedė ir neištyrė bei neprijungė prie bylos pataisos namų apsaugos kameros filmuotos medžiagos, kuri patvirtintų arba paneigtų tarnybinius pranešimus, patvirtintu jo argumentus ir nekaltumą, neapklausė kitų keturių į kamerą patalpintų asmenų liudytojais, kurie žinojo bylai reikšmingas aplinkybes ir galėtų patvirtinti jo nekaltumą. Dėl to jis nepagrįstai nuteistas.
Teigia, kad buvo padaryti BPK 218 ir 219 str. pažeidimai, nes kaltinamajame akte nurodytų nukentėjusiųjų G. L. ir G. V. bei liudytojo R. S. parodymų niekas nepatvirtina, ikiteisminis tyrimas atliktas neišsamiai ir nėra surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių jo, kaip įtariamojo, kaltę. Dėl visų duomenų neatskleidimo kaltinamąjį aktą laiko neteisėtu.
Teismas nepagrįstai atmetė jo prašymą išreikalauti ir prijungti filmuotą medžiagą, motyvuodamas tuo, kad kamera buvo nusukta į kitą pusę. Taip teismas nesiėmė visų priemonių nešališkai ir išsamiai ištirti bylos aplinkybių, tuo padarė BPK 205 str., 241 str., 242 str. 289 str. 1 d. pažeidimus ir atėmė galimybę pasinaudoti gynyba. Taip pat, nuteistasis teigia, jog teismas pažeidė BPK 78 str., 270 str. nuostatas atsisakydamas kviesti į teismo posėdį nuteistojo nurodytus liudytojus, kurie žinojo ir būtų patvirtinę įvykio aplinkybes ir liudytojus, kurie tą pačią dieną buvo patalpinti į laikino sulaikymo kamerą dėl to paties įvykio. Teismas, nesilaikydamas BPK 78 str., 270 str. nuostatų, pažeidė jo konstitucine teises į teisingą teismą. Nuosprendis pagrįstas vien tik nukentėjusiųjų ir liudytojo parodymais, kurie suinteresuoti bylos baigtimi.
Teismas nekvietė į teismo posėdį liudytojo Kisiel, kurį nurodė buvus įvykio vietoje abu nukentėjusieji ir liudytojas, tuo nesiėmė priemonių ir tiesiogiai neištyrė aplinkybių tiesai išaiškinti ir pažeidė BPK 78 str., 241 str. 2 d., 242 str. 1 d.
G. V. parodymų, kad pastarąjį jis pastūmė, nepatvirtina jokie tiesioginiai ar netiesioginiai įrodymai. Todėl vien tik Kybartų Sveikatos priežiūros tarnybos nedarbingumo pažymėjimu jo kaltė negali būti grindžiama. Teigia, kad teismas privalėjo bylą nutraukti BPK 254 str. 4 d. pagrindu. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių prašo atnaujinti įrodymų tyrimą.
Mano, kad bausmės paskirtos ir subendrintos neteisingai. Su pareikštais civiliniais ieškiniais apeliantas taip pat nesutinka, nes teigia smurto nenaudojęs ir žalos nepadaręs.
Kolegija, pakartotinai nagrinėjanti bylą apeliacine tvarka, išklausiusi teisėjo pranešimą, atlikusi įrodymų tyrimą, prokurorą, prašiusį apeliacinį skundą atmesti, nuteistąjį ir gynėją, prašiusius apeliacinį skundą patenkinti, sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas.
Šalies argumentai
Nuteistasis R. M. savo apeliaciniame skunde neigia kaltę dėl nusikalstamų veikų pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str. (du epizodai) padarymo ir prašo pakeisti nuosprendį, remiantis skunde nurodytais argumentais. Nurodo, kad buvo padaryti esminiai Baudžiamojo proceso pažeidimai neištiriant bei neprijungiant prie bylos pataisos namų apsaugos kameros filmuotą medžiagą bei teismui atsisakant kviesti į teismo posėdį nuteistojo nurodytus liudytojus, kurie žinojo ir būtų patvirtinę įvykio aplinkybes ir liudytojus, kurie tą pačią dieną buvo patalpinti į laikino sulaikymo kamerą dėl to paties įvykio.
Teisėjų kolegija, baudžiamąją bylą pakartotinai nagrinėjanti apeliacine tvarka, išnagrinėjusi pirmos instancijos teismo ištirtus įrodymus, atlikusi įrodymų tyrimą ir apklaususi gynybos nurodytus liudytojus: L. R., T. Ž., V. R., R. K. bei peržiūrėjus apsaugos kamera filmuotą medžiagą iš Kybartų pataisos namų, sutinka su apkaltinamame nuosprendyje padaryta išvada, kad R. M. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.
Nukentėjusysis G. L., bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme parodė, kad dirba Kybartų pataisos namuose prižiūrėtoju ir gavus pranešimą apie įmestą paketą į pataisos namų teritoriją, nuėjo ir jį paėmė. Paėmus paketą kaltinamasis R. M. sudavė jam per ranką ir paketas iškrito, tada apkabino ir laikė, kol kitas nuteistasis paėmė paketą. Taip pat parodė, kad nematė kaip R. M. pastūmė nukentėjusįjį G. V., tačiau pastarasis jam pasisakė, kad skauda koją, nes stuktelėjo į duris (b.l. 155).
Šiuos nukentėjusiojo G. L. parodymus patvirtino nukentėjusysis G. V. ir liudytojas R. S., tiesiogiai matę kaip R. M. pasipriešino nukentėjusiajam G. L. (b.l. 156-157). Jie parodė, kad atbėgus į įvykio vietą, matė, kaip R. M. paėmė butelį skaidraus skysčio, metė jį į antro aukšto bendrabučio langus, bet nepataikė ir butelis nukrito. Nukentėjusiajam G. L. paėmus butelį, nuteistasis R. M. sudavė pastarajam per ranką, po to apglėbęs jį laikė.
Nukentėjusysis G. V. taip pat parodė, kad vedant R. M., pastarasis jį pastūmė, dėl ko su koja užsikabino už slenksčio ir ją susižalojo. Jei nebūtų pastumtas, kojos susižalojęs nebūtų. Tai, kad G. V. koja buvo sužalota patvirtina liudytojas R. S., kuris parodė, kad jis pats nukentėjusįjį atleido nuo tarnybos, nes šiam tino koja, nepaėjo. G. V. sveikatos sužalojimo faktą patvirtino ir 2008-03-06 specialisto išvada Nr. G 251/08(09), iš kurios nustatyta, jog G. V. kliniškai konstatuotas dešinės pėdos sumušimas. Sužalojimas galėjo būti padarytas kietu buku daiktu, vienmomentiškai, galimai 2008-02-02 ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Todėl nėra pagrindo abejoti, kad nukentėjusiajam sveikatos sužalojimas buvo padarytas prie apkaltinamajame nuosprendyje nurodytų aplinkybių. Nukentėjusiųjų ir liudytojo R. S. parodymai apie įvykį yra nuoseklūs ir neprieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms, todėl jais nėra pagrindo abejoti.
Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, buvo apklausti nuteistojo R. M. nurodyti liudytojai, tačiau jų parodymai nenuoseklūs ir prieštaringi, jie nepaneigia nukentėjusiųjų ir liudytojo R. S. parodymų, 2008-03-06 specialisto išvados Nr. G 251/08(09) bei byloje nustatytų aplinkybių. Liudytojas L. R. parodė, kad buvo pirmo aukšto gyvenamojoje patalpoje ir žiūrėjo pro langą, tačiau įvykį matė trumpai. Kieme triukšmavo nuteistieji, jie kažką mėtė pro langus, o atbėgę pareigūnai juos aptramdė. Kai kilo šurmulys R. M. ten nebuvo, šis stovėjo prie krepšinio. Matė išvedant keturis ar penkis žmones, tarp kurių buvo R. M., jis nesipriešino. Girdėjo kalbas, neva R. M. įspyrė pareigūnui į koją, tačiau teigia, kad taip nebuvo. Aiškina, jog gal R. M. griūdamas galėjo koją pakreipti (b.l. 246-247). Šio liudytojo parodymai yra prieštaringi liudytojo T. Ž. parodymams, kuris teigė, jog liudytojas L. R. įvykio metu buvo lauke, kad R. M. mėtė butelius į langus. R. M. matė, kai šis buvo vedamas pareigūnų, iki tol prie pareigūnų R. M. nematė. Nežino, kas stumdė pareigūną, tačiau jis pats jo nespardė ir nematė, kad R. M. spardytų. Neprisimena ar pareigūnai buvo apglėbę R. M., tačiau matė, kad šis bėgo nuo pareigūnų. Jis nepatvirtino, kad R. M. būtų nugriuvęs, tačiau aiškina, kad patys pareigūnai slidinėjo (b.l. 252-253). Tai, kad įvykio metu pats pareigūnas paslydo ir pargriuvo aiškino ir liudytojas V. R. (b.l. 262). Tačiau tos pačios gynybos nurodyto liudytojo R. K. parodytos įvykio aplinkybės yra taip pat prieštaringos aukščiau nurodytų liudytojų L. R., T. Ž. ir V. R. parodymams. R. K. paneigė, kad būtų parkritęs R. M. ar kuris tai pareigūnas. R. K. taipogi teigė, kad įvykio aplinkybes jis stebėjo pro gyvenamosios patalpos pirmo aukšto langą. Tačiau, kad liudytojai L. R. ir R. K. įvykio metu nebuvo gyvenamosiose patalpose, aiškino ir pats R. M., prieštaraujančiai pastariesiems nurodydamas, jog L. R. ir R. K. dalyvavo incidente (b.l. 253). Iš to matyti, kad gynybos nurodytų liudytojų ir paties nuteistojo parodymai apie įvykio aplinkybes yra prieštaringi, jų nepatvirtina aukščiau ištirtų nukentėjusiųjų ir liudytojo R. S. parodymai, kurie nuosekliai paaiškino įvykio aplinkybes, todėl teismas jais negali vadovautis.
Kauno apygardos teisme 2009-04-02 buvo gautas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas 2008-02-02 vykęs paketų permetimas į pataisos namų teritoriją. 2009-04-07 teisiamajame posėdyje peržiūrėjus gautą pataisos namų apsaugos kamera filmuotą medžiagą nustatyta, kad vieta, kurioje nuteistasis R. M. pasipriešino pataisos namų pareigūnui G. L., filmuojama nebuvo (b.l. 264).
Atsižvelgus į aukščiau išdėstytą atmestini R. M. apeliacinio skundo teiginiai, kad liudytojai L. R., T. Ž., V. R., R. K. bei filmuota medžiaga iš Kybartų pataisos namų patvirtina nuteistojo R. M. nekaltumą. Papildomai apklaustų liudytojų parodymai yra prieštaringi ir nenuoseklūs, jie įvykio aplinkybes dėstė nerišliai, pagrinde akcentuodami, kad buvo triukšmas ir mėtomi buteliai, tačiau konkrečiau įvykio aplinkybių paaiškinti nesugebėjo. Tuo tarpu R. M. kaltė dėl padarytų nusikaltimų įrodyta nuosekliais nukentėjusiųjų ir liudytojo R. S. parodymais, specialisto išvada ir kitais apylinkės teisme ištirtais ir nuosprendyje išanalizuotais įrodymais.
Nepagrįstas apeliacinio skundo aiškinimas, jog visų duomenų neatskleidimas kaltinamajame akte yra BPK 218 str. ir 219 str. pažeidimas. Pažymima, kad 218 str. nurodyta, jog tik prokuroro įsitikinimu, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, ikiteisminis tyrimas yra užbaigiamas surašant kaltinamąjį aktą ir jis su baudžiamąją byla perduodamas teismui. Teismas teisminio bylos nagrinėjimo metu ištiria byloje esančius įrodymus, taip pat gautus bylos nagrinėjimo teisme metu ir tik įvertinęs jų visumą priima apkaltinamąjį arba išteisinamąjį nuosprendį. Kaltinamuoju aktu įtariamasis nėra nuteisiamas. Šioje byloje esantis kaltinamasis aktas atitinka BPK 219 str. reikalavimus. Todėl atmestini apeliacinio skundo teiginiai dėl kaltinamojo akto neatitikimo Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų.
Šalies argumentai
Apeliantas R. M. apeliaciniu skundu nesutinka ir su civiliniu ieškiniu, motyvuodamas tuo, kad jis smurto nevartojo ir žalos nepadarė, tai yra apeliantas neigia civilinio ieškinio pagrindą. Tačiau iš aukščiau nurodytų aplinkybių matyti, kad nuteistojo R. M. kaltė pilnai įrodyta ir pagrindas civiliniam ieškiniui yra. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas civilinį ieškinį teisingai nustatė šio ieškinio pagrindą, dydį ir kitus su juo susijusius klausimus. Todėl atmestini apeliacinio skundo teiginiai, kad jis žalos nepadarė ir dėl to nėra civilinio ieškinio pagrindo.
Nuteistasis R. M. apeliaciniu skundu aiškina, kad netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą, paskirta bausmė yra neteisinga. Su tokiu nemotyvuotu skundo teiginiu teisėjų kolegija nesutinka ir pažymi, kad nuteistasis R. M. padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus (BK 11 str. 3 d.). Nusikaltimo, numatyto BK 286 str. sankcijoje, už kurio padarymą nuteistas apeliantas pagal du epizodus, be alternatyvių bausmių numatyta bausmė laisvės atėmimas iki trijų metų. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes už du nusikaltimus pagal BK 286 str. nuteistajam R. M., atsižvelgė į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus ir į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 2 d.). Todėl bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 54 str., teismas nepažeidė.
Skiriant apeliantui bausmes už du atskirus nusikaltimus pagal BK 286 str. buvo atsižvelgta, kad jis šiuos nusikaltimus padarė atlikdamas bausmę pataisos namuose, anksčiau teistas penkis kartus. Pirmos instancijos teismas bausmes už du atskirus nusikaltimus pagal BK 286 str. paskyrė vadovaudamasis šiuo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytus nusikaltimus, sankcija ir Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normų nuostatomis. Atsižvelgė, kad R. M. nusikalto neišnykus ir įstatymo tvarka nepanaikintam teistumui, kas pagal baudžiamąjį įstatymą vertinama nusikaltimų recidyvu (BK 27 str.), o vadovaujantis BK 56 str. 1 d. nuostatomis, recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas už padarytus nusikaltimus parinkta teisingai. Keisti šios bausmės rūšies apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Kaip to reikalauja BK 61 str. 2 dalis bausmių dydis už padarytus nusikaltimus buvo nustatytas atsižvelgus į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nuteistojo asmenybę, nusikaltimų stadijas (BK 54 str. 2 d.). Atsakomybę lengvinančių ir sukinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinęs išvardintų aplinkybių visumą ir kaip to reikalauja BK 61 str. 2 d., bausmių dydžius už atskirus nusikaltimus skaičiuodamas nuo jų vidurkių, pirmosios instancijos teismas pagrįstai už nusikaltimą pagal BK 286 str. (dėl pasipriešinimo G. L.) skyrė laisvės atėmimo bausmę 2 (dvejiems) metams, o už nusikaltimą pagal BK 286 str. (dėl pasipriešinimo G. V.) skyrė laisvės atėmimo bausmę 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams. Paskirtos bausmės yra nedaug didesnės BK 286 str. straipsnio sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės vidurkiui. Paskirtos bausmės yra adekvačios padarytiems nusikaltimams ir jas mažinti nėra pagrindo.
Paskirtos bausmės buvo pagrįstai subendrintos vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 4 dalimis. BK 63 str. 1 d. nustatyta, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Nuteistojo R. M. padaryti du atskiri nusikaltimai, kurie nėra tęstinė veika, todėl teismas pagrįstai taikė dalinį bausmių sudėjimą pagal BK 63 str. 4 d. Apeliacinio skundo teiginys dėl netinkamo bausmių bendrinimo yra nemotyvuotas ir nepagrįstas, atsižvelgiant į nurodytą jis atmestinas.
Aukščiau išvardintos aplinkybės paneigia apeliacinio skundo teiginius dėl R. M. nekaltumo, netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo skiriant bausmes ir neteisingos bausmės. R. M. kaltė pilnai įrodyta, apylinkės teismo paskirtos bausmės yra adekvačios padarytiems nusikaltimams, todėl R. M. apeliacinio skundo teiginiais keisti nuosprendį nėra pagrindo.
Tačiau, kol byla buvo nagrinėjama apeliacine ir kasacine tvarka, nuteistasis atliko bausmę, paskirtą Kauno miesto apylinkės teismo 2005-03-21 nuosprendžiu (t. 2 b.l. 230), todėl nuosprendžio dalis dėl paskirtos galutinės subendrintos bausmės, tai yra, neatliktos bausmės, paskirtos Kauno miesto apylinkės teismo 2005-03-21 nuosprendžiu, dalies – 1 mėnesio pridėjimo, vadovaujantis BK 64 str. pagrindu, panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija
nutarė:
Nuteistojo R. M. apeliacinį skundą atmesti.
Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2008-04-30 nuosprendį pakeisti. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria BK 64 str. 1 d. 3 d. tvarka prie paskirtos Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2008-04-30 nuosprendžiu subendrintos 3 (trijų) metų laisvės atėmimo bausmės pridėta Kauno miesto apylinkės teismo 2005-03-21 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalis – vienas mėnuo. Laikyti, kad R. M. paskirta 3 (trijų) metų laisvės atėmimo bausmė.
Bausmę R. M. paskirti atlikti Pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo jos atlikimo pradžios fakto.
Kompaktinę plokštelę gražinti Kybartų Pataisos namams.