Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. B., jo atstovui advokatui Gvidui Armanavičiui,

išnagrinėjusi V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), nedirbančio, administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. laikotarpyje nuo 2016 m. birželio 19 d. 17.30 val. iki 2016 m. birželio 20 d. 9.10 val. Šiauliuose, ties Kražių g. 18 namu vairuodamas automobilį „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į stovėjusį automobilį bei jį apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas KET.

V. B. kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi. Teisme jis paaiškino, kad viską padarė liga. Išėjo būdamas priešepilepsinės stadijos, sėdo į automobilį, po 50 metrų jį ištiko priepuolis, nesiorientavo, kliudė kitą automobilį. Kai atsibudo iš komos, skubėjo namo, kad atsigulti, nesuprato, kas įvyko. Vairavo automobilį „Audi A4“, atsitrenkė į mokomąjį automobilį, kliudė vairuotojo pusės priekinį sparną. Iš automobilio neišlipo, neapžiūrėjo, suprato, kad apgadino kitą automobilį. Lyg buvo 06-20 8-9 val. ryte, vakare niekur nevažiavo. Vyko vienas. Jo automobilis buvo apgadintas. Tikisi, kad kliudė tik vieną automobilį. Apsisuko, grįžo į kiemą, automobilį pastatė už 50-100 metrų ir nuėjo namo. Nesuvokė, kas nutiko, buvo susijaudinęs, nesuprato, kad reikia kviesti policiją. Kai 21 d. atsigavo, pranešė draudimo bendrovei. Nukentėjusiojo automobilį matė, bet jau stovėjo lauke policija. Policijai apie įvykį nepranešė, vairuotojo pareigas žino, turėjo iškviesti policiją, bet pokominėje būsenoje blogai jautėsi. Cukralige serga 4 metus, per tą laiką 3 kartus jį dėl komos išvežė į ligoninę. Gailisi, kad tą dieną važiavo. Automobilį pardavė detalėms. Daugiau automobilio nebevairuoja, nes gali būti didelių bėdų. Prakirstą ratą pakeitė, tik nepamena kada, gal tą pačią dieną. Jis pats negalėjo atsukti varžtų, todėl po įvykio nuvarė į servisą. Važiavo tik 50 metrų, greitis buvo tik 40-60 km/h. Atsitrenkęs sustojo, vengė susidūrimo, užšoko ant borto, todėl prakirto padangą. Kadangi suvokia, kad automobiliu važiuoti nebegali, prašo lengvesnės bausmės. Prašo skirti viešus darbus, nes gyvena iš invalidumo pensijos, nuomoja socialinį bendrabutį, sunki finansinė padėtis.

Nukentėjusysis A. V. teisme parodė, kad 17.30 val. pastatė automobilį, apie 9.00 val. ryte jį rado sudaužytą. Buvo apgadintas kairės pusės sparnas. Iškvietė pareigūnus. Žmogaus šalia nebuvo. Apgadinimai nėra labai dideli. Asmuo turėjo suprasti sukėlęs eismo įvykį. Automobilis dabar suremontuotas, draudimas sumokėjo, sumos nežino. Atvyko pareigūnai, pildė dokumentus. Pareigūnas paėjo šiek tiek toliau ir rado sudaužytą automobilį, kuris buvo tokios pat spalvos, kaip dažai, likę ant jo automobilio. Dar prie jo automobilio buvo likęs kito automobilio rato gaubtas. Moterys pasakė, kad žino, kieno tas žalias automobilis. Išėjo automobilio savininkas, pareigūnai pamatavo girtumą. Valytoja girdėjo, kad eismo įvykis įvyko birželio 20 d. 8.30 val. Tą pačią dieną iškvietė pareigūnus, atsirado kaltininkas. Jis neginčijo pažeidimo, tiesiog tylėjo. Tas asmuo buvo surastas gal 9.30 val. Jis atrodė kaip išgėręs, bet buvo blaivus, jį tikrino alkotesteriu. Gal jo sveikata buvo prasta. Su juo nekalbėjo. Apgadinimų aukščiai sutapo, abejonių nekilo. Ant jo automobilio buvo dažų likučiai ir šalia rato gaubtas.

Liudytojas M. M. teisme parodė, kad įvykį ties Kražių gatve pamena. Įvykis buvo ryte, dienos tiksliai nepamena. Atvykus automobilis stovėjo kelkraštyje, buvo nubrauktas šonas, priekinis bamperis, kažkas buvo su ratu. Prie automobilio buvo paliktas kito automobilio rato gaubtas, iš kurio matėsi, kad atsitrenkė „Audi“ automobilis, taip pat buvo žalios spalvos dažų likučių. Forminant įvykį, paėjo toliau, rado „Audi“ automobilį, kuris buvo apgadintas, be vieno rato gaubto, lyg buvo iškritęs posūkis. Apgadinimai atitiko. Ieškojo vairuotojo, jis gyveno gretimame name, jį rado. Asmuo pasakojo, kad atsitrenkė, po to važiavo tvarkyti rato. Pažeidimo neginčijo. Tik nesuprato, kodėl pasišalino. Kilo įtarimas, kad asmuo išgėręs. Nepamena, kelintą valandą atvyko, bet buvo rytas. Sveikatos būkle jis nesiskundė. Asmuo privalėjo suprasti, juo labiau, kad po įvykio važiavo tvarkyti automobilio. Abejonių, kad apgadino kitas automobilis, nekilo, sprendė pagal apgadinimus, šukes. Būnant prie automobilio, klausė kaimynų, kas automobilio savininkas, tuo metu jis pats iš kažkur parėjo. Kartu su juo nuėjo iki namų pasiimti dokumentų. Buvo įtarimas, kad asmuo išgėręs, sprendė pagal išvaizdą, bendravimą.

Liudytoja M. P. teisme parodė, kad iš matymo asmenys matyti, bet įvykio nepamena. Kražių gatvėje mokomojo automobilio nepamena. Buvo gautas pranešimas, jog apgadintas automobilis, pasišalinta iš įvykio vietos. Tą automobilį rado šiek tiek toliau nuo įvykio, aikštelės gale. Lyg buvo žalios spalvos „Audi“ automobilis, tiksliai nepamena. Kolega rado tą automobilį, kuris apgadino mokomąjį automobilį. Kolega nuėjo ieškoti žmogaus ir jį pavyko rasti. Šiek tiek bendravo su asmeniu. Nepamena, ar pavyko sklandžiai bendrauti, nepamena jo sveikatos būklės. Aukščiai atitiko. Nežino, ar asmuo pripažino, kad apgadino automobilį. Tvirtina tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, kad V. B. teigė, jog juto, kaip apgadino automobilį, tačiau išsigandęs ir sutrikęs nuvažiavo į servisą keisti padangos, nes jam po smūgio ji sprogo. Asmuo sakė, kad sutriko, pasimetė, išsigando, dėl to pasišalino. Blaivumą tikrino, nes blaivumą tikrinti privalo po kiekvieno eismo įvykio. Asmuo pasirodė nesavas, pasimetęs. Nepamena, ar skundėsi sveikatos būkle.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė dėl jam inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų padarymo be jo paties prisipažinimo, įrodyta administracinio teisės pažeidimo byloje surinktais duomenimis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, eismo įvykio vietos schema, A. V., V. B. paaiškinimais, Šiaulių apskirties VPK pareigūnų tarnybiniais pranešimais, transporto priemonių techninės apžiūros aktais, fotonuotraukomis, išrašu apie asmeniui registruotus administracinės teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus, kompaktiniu disku.

ATPK 127 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį pažeidimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo (ATPK 10, 11 str.). Taigi tam, kad asmenį būtų galima patraukti atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti, jog KET pažeidimu buvo padaryta žala, t. y. sugadinimas ar apgadinimas kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių ar kitokio turto. Tiek pats V. B. teismui pripažino apgadinęs kitą automobilį, tiek ir iš nukentėjusiojo, liudytojų parodymų, kitų bylos aplinkybių matyti, kad V. B., vairuodamas automobilį „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kliudė stovinčią transporto priemonę HYUNDAI, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir ją apgadino. Iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad ant automobilių esančių apgadinimų aukščiai sutampa. Atsižvelgiant į tai, kad buvo apgadintas kitam asmeniui priklausantis turtas - automobilis, V. B. veika teisingai kvalifikuota paga LR ATPK 127 str. 2 d.

Teismas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y., kai asmuo suvokia sukėlęs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007; 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010; 2010 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-5002/2010 ir kt.). Taigi, administracinei atsakomybei pagal LR ATPK 130 straipsnį atsirasti, būtina tyčia, kuri apima tiek tyčią pasišalinti iš eismo įvykio vietos, tiek tyčią išvengti atsakomybės už savo veiksmus. Be to, kadangi administracinis teisės pažeidimas, numatytas LR ATPK 130 straipsnyje, gali būti padaromas tik tyčia, tai šio teisės pažeidimo sudėčiai konstatuoti būtina nustatyti tiek kaltininko motyvą, tiek tikslą, kurie yra būtini tyčinio teisės pažeidimo subjektyvieji požymiai (LAT nutartis 2013 m. kovo 26 d. administracinėje byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Taigi, pagrindžiant atsakomybę pagal LR ATPK 130 straipsnio 1 dalį, turi būti atskleidžiamas kaltės (tiesioginės tyčios) turinys, be to, išsiaiškinamas ir pasišalinimo iš įvykio vietos motyvo, tikslo turinys. Tai ypač aktualu, kai eismo įvykio metu kilusi turtinė žala yra akivaizdžiai mažareikšmė. Tokiais atvejais labai svarbu išsiaiškinti, kodėl asmuo nutarė pasišalinti, kaip jis vertino eismo įvykio kilimo priežastis, ar jis suvokė, kad tokiais savo veiksmais pažeidžia kito eismo dalyvio teisėtus interesus ir pan.

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, V. B. suprato, jog sukėlė eismo įvykį. Duodamas paaiškinimus jis pripažino, kad suvokė apgadinęs kitą automobilį, pamatęs, jog atsitrenkė į kitą mašiną, išsigando ir išvyko į autoservisą keisti padangos, t.y. pasišalino iš įvykio vietos. Tokias aplinkybes asmuo nurodė ir rašydamas paaiškinimą policijos pareigūnui. Taip pat asmuo pripažino, jog suvokė, kad padarė eismo įvykį, nurodė, kad turėjo ieškoti nukentėjusiojo, pripažino ir tai, kad šios pareigos neįvykdė. Teismas remiasi tokiais V. B. paaiškinimais. Be to, juos patvirtina ir kita bylos medžiaga – nukentėjusiojo A. V. bei liudytojų M. M., M. P. duoti parodymai, kad asmuo turėjo suprasti, jog apgadino kitą automobilį; byloje esančios fotonuotraukos apie apgadinimų pobūdį ir dydį. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad nors V. B. aiškino, jog jam buvo blogai su sveikata, ėjo namo prigulti, tačiau kaip rodo bylos aplinkybės, asmuo, įvykus eismo įvykiui, važiavo keisti sprogusios padangos į autoservisą, kas rodo, kad tai buvo tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Be to, kaip nurodė liudytoju apklaustas policijos pareigūnas M. M., jog ieškodamas avarijos kaltininko, asmenį pamatė iš kažkur grįžtantį, t.y. asmuo nebuvo savo namuose, po įvykio nevyko pas medikus. Esant visiškam V. B. prisipažinimui, įvertinus visas bylos aplinkybes, teismas konstatuoja, kad V. B. veika teisingai kvalifikuota pagal LR ATPK 130 straipsnio 1 dalį.

V. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), atsakomybę lengvina ir tai, kad administracinės teisės pažeidimus padarė asmuo, kuriam nustatytas 40 procentų darbingumo lygis (ATPK 31 str. 1 d. 10 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (ATPK 32 str.). Atsižvelgus į pažeidėjo atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į asmenybę, visapusiškai ir objektyviai įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas mano, kad nuobaudos tikslai (ATPK 20 str.) bus pasiekti jam paskyrus sankcijose numatytas nuobaudas, lygias baudų minimumui su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam terminui. Paskirtos nuobaudos subendrinamos, vadovaujantis ATPK 33 straipsnio nuostatomis.

Vadovaujantis ATPK 313 str. 4 d., atsižvelgiant į V. B. prašymą bei į jo sunkią materialinę padėtį, į tai, kad jis niekur nedirba, jokių pajamų neturi, jam skirtina bauda keistina į viešuosius darbus.

Nutarimas dalyje dėl atėmimo teisės vairuoti transporto priemones pavestinas vykdyti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybai (ATPK 324-326 straipsniai).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK 281 str., 286-288 str., 291-293 str., teisėja

Rezoliucinė dalis

nutaria:

V. B. už administracinį teisės pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį skirti administracinę nuobaudą – 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) dydžio baudą.

V. B. už administracinį teisės pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį paskirti administracinę nuobaudą – 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsniu, paskirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir V. B. skirti galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis ATPK 313 str. 4 d., paskirtą baudą – 868 Eur (aštuonis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus) pakeisti į 144 (vieno šimto keturiasdešimt keturias) valandas nemokamų viešųjų darbų, įpareigojant juos atlikti per 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpį.

Nutarimo vykdymą dalyje dėl atėmimo teisės vairuoti transporto priemones pavesti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybai.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.