Kauno apylinkės teismo nuosprendis

prokurorui N. G.

nukentėjusiajam D. Š.

N. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 4 kartus:

2001-08-23 pagal LR BK 272 str. l d. l/a 3 m. su turto 200 Lt vertės konfiskavimu, vadovaujantis 2002-10-07 LR Prezidento dekretu „ Dėl malonės suteikimo“ nuo likusios bausmės ateistas;

2004-01-07 pagal LR BK 135 str. 2 d. 3p. l/a 2 m., 2005-01-11 paleistas iš Alytaus PN 1m. 22d. prieš terminą;

2006-02-03 pagal LR BK 180 str. l d. BK 64 str. tvarka , l/a l m. 9 mėn. 2007-06-26 paleistas iš PN atlikęs bausmę,

2011-09-13 LR BK 165 str. l d. BK 286 str., BK 63 str. tvarka, l/a 4 mėn. 2012-02-10 paleistas iš PN atlikęs bausmę, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikaltimus numatytus Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir BK 138 str. 1 d. (2013-05-10 viešos tvarkos pažeidimas ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo padarymas D. Š.),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis N. M. 2013m. gegužės 10 d. apie 20,45 val. viešoje vietoje- sporto aikštyne, esančiame (duomenys neskelbtini) k., Vilainių sen., Kėdainių r., įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, spyrė 1 kartą D. Š. į veidą, padarydamas apatinio žandikaulio lūžimą kūno ir kairio kampo srityse, šiais veiksmais nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo D. Š. sveikatą, bei pažeidė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis N. M. kaltu padaręs nusikaltimus prisipažino visiškai ir parodė, kad galėjo būti 2013-05-10, su P. J. žaidė krepšinį sporto aikštyne. Po kiek laiko atėjo A. J.. O dar vėliau nuo parduotuvės pusės atėjo girtas D. Š.. Jis padavė D. Š. 3 litus paprašė nupirkti alus. Maždaug po 10 minučių D. Š. grįžo iš parduotuvės, tačiau be alaus, o nusipirkęs saulėgrąžų. Dėl to su juo apsižodžiavo, kilo konfliktas. Tuomet priėjęs prie jo spyrė vieną kartą jam į veidą, po ko jis nugriuvo ant žemės. Jam iš burnos pradėjo bėgti kraujas. Paprašė P. J. telefonu iškviesti greitąją. P. iškvietė greitąją, tačiau nukentėjęs jos nesulaukė, atsipeikėjęs atsistojo nuo žemės ir nubėgo link namų. P. nubėgo jam iš paskos. Nurodė, kad labai gailisi dėl savo veiksmų, nukentėjusiojo atsiprašė. Po įvykio ne kartą su nukentėjusiuoju bendravo, kartu gėrė, jų santykiai geri, draugiški. Nurodė, kad jis sutinka su civ. ieškiniu pateiktu ligonių kasos ir civ. ieškiniu nukentėjusiojo 500 Lt sumai. Nurodė, kad įvykio metu buvo truputį išgėręs sidro, pusiau su A. J. išgėrė 1,5 litro 5 procentų stiprumo sidro, apsvaigęs nuo jo nesijautė, jį gėrė maždaug 2 valandos iki įvykio.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta byloje išanalizuotų įrodymų visetu: nukentėjusiojo teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, bei liudytojų parodymais ir rašytiniais įrodymais ištirtais LR BPK 291 str. nustatyta tvarka, LR BPK 273 str. pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Nukentėjusysis D. Š. parodė, kad kaltinamasis – draugas, jų santykiai geri. Nurodė, kad 2013-05-10, apie 20,45 val. buvo stadione, jis pats buvo stipriai girtas. Kaltinamasis irgi buvo truputį išgėręs, jautėsi kvapas. Nurodė, kad kaltinamasis jo paprašė iš parduotuvės atnešti alaus, padavė 2 ar 3 litus alui. Dar nepriėjęs parduotuvės suprato, kad už tiek pinigų alaus nenupirks, todėl grįžo atgal į aikštelę. Grįžęs atgal kaltinamajam pasakė, kad alus už tiek pinigų neišeina. Tuomet kaltinamasis jam iš karto spyrė koja į veidą, į kairės pusės apatinį žandikaulį. Po smūgio jis nukrito ant žemės, tuomet jis dar kelis kartus sudavė į veidą iš kumščio. Po to jis atsikėlė ir nubėgo pas kaimyną. Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, kad po spyrio koja, jis prarado sąmonę ir kitų aplinkybių nelabai pamena. Nurodė, kad jis mažina savo pareikštą byloje civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, prašo priteisti iš kaltinamojo 500 Lt neturtinės žalos, kurią patyrė dėl sumušimo, dėl fizinio skausmo sukėlimo, pažeminimo. Nuo likusios ieškinio dalies atsisako.

Iš byloje esančio liudytojo P. J. parodymų (b. l. 26) matyti, kad 2013-05-10 vakare, jam būnant Kėdainių r. (duomenys neskelbtini) k., sporto aikštelėje, kartu su kitais draugais, kurių gerai nepažįsta, žaidė krepšinį. Apie 20.40 val. pradėjo skirstytis namo. Aikštelėje buvo ir N. M. ir D. Š., kurie dėl kažko sukonfliktavo. Tuo metu jis buvo nusisukęs, kiek paėjęs atsisuko ir pamatė, kad D. Š. guli ant žemės, jis pribėgo, matė, kad D. Š. iš nosies bėga kraujas, jis iškvietė medikus ( b. 1. 26).

Iš byloje esančio liudytojo A. J. parodymų (b.l.27), matyti, 2013m. gegužės mėnesio pradžioje, dienos tiksliai nepamena, vakare, jis, būdamas jau gerokai apsvaigęs nuo alkoholio, nuėjo į sporto aikštyną, esantį (duomenys neskelbtini) k., Kėdainių r., kur sutiko pažįstamą N. M., kuris matėsi, kad taip pat yra išgėręs alkoholio. Aikštelėje dar buvo P. J., bet jis buvo blaivus. P. su N. žaidė krepšinį. Jis kartu su N. išgėrė sidro ir užmigo prie suoliuko ant žolės. Kai pabudo, jau buvo tamsu ir aplinkui nieko nebuvo. Sekančią dieną, iš D. Š. sužinojo, kad kai jis miegojo, jis taip pat buvo atėjęs į aikštyną ir N. M. dėl kažkokio alaus spyrė jam į galvą ir jis nukritęs ant asfalto buvo praradęs sąmonę .

Iš byloje esančio nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad nukentėjusysis patvirtino savo duotus parodymus (b.l.15-18).

Iš byloje esančio nukentėjusiojo D. Š. protokolo – pareiškimo rašyto Kauno a. VPK Kėdainių r. PK (b. l. 2) matyti, kad nukentėjusysis 2013-05-22 pranešė, kad 2013-05-10, apie 20.45 val., Kėdainių r. (duomenys neskelbtini) k., prie mokyklos esančiame sporto aikštyne jį sumušė N. M., t.y. spyrė jam į veidą, o jam nugriuvus sudavė smūgius kumščiais.

Iš byloje esančios 2013-05-23 specialisto išvados Nr. G186/13(12) matyti, kad D. Š. padaryti šie sužalojimai: apatinio žandikaulio lūžimas kūno ir kairio kampo srityje, kad minėti sužalojimai galėjo būti padaryti aplinkybėse nurodytu laiku, kieto buko daikto poveikyje, tai galėjo gautis suduodant kumščiu, įspiriant ir pan. Objektyviai užsifiksavę vieno smūgio požymiai, nors jų galėjo būti suduota ir daugiau. Kadangi dėl apatinio žandikaulio sveikata sutrikdyta ilgesiam nei 10 dienų laikotarpiui, todėl D. Š. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, jam buvo sukeltas fizinis skausmas (b. l. 13-14).

Teismas išanalizavęs įrodymų visumą daro išvadą, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuotus nusikaltimus. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad kaltinamasis akivaizdžiai, viešoje vietoje, t.y. vaikų darželio sporto aikštyne, kuris yra šalia mokyklos ir parduotuvės, pašalinių asmenų, t.y. tuo metu buvusių liudytojų akivaizdoje, demonstravo, kad jis negerbia visuomenės, negerbia moralės normų, kaltinamojo elgesys buvo kaip atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, kuriuo siekė priešpastatyti save aplinkiniams.

Viešoji vieta, kurioje gali būti pažeista viešoji tvarka yra vieta, kurioje įprasta lankytis žmonėms, t.y. gatvės, keliai, parkai ir kt. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo metu gali atsirasti kiti asmenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kasacinė byla Nr. 2K-2-670/2002; Nr. 2K-249/2009). Kaltinamasis elgėsi įžūliai - nesant jokio teisėto pagrindo, dėl menkavertės priežasties, kad nukentėjęs nenupirko alaus, prikibo prie nukentėjusio, spyrė į veidą, t.y. naudojo fizinį smurtą nukentėjusio atžvilgiu, tuo nukentėjusiam buvo sukeltas išgąstis, sukelta sumaištis, nukentėjęs pasijuto pažemintas, buvo šokiruotas, kaltinamasis akivaizdžiai demonstravo nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis tyčia nukentėjusiam, 1 kartą įspyrė į veidą, nuo smūgio nukentėjęs nukrito. Teisiamojo posėdžio metu nenustatyta, kad minėtoje situacijoje vyravo asmeninės paskatos. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad kaltinamasis, viešos tvarkos pažeidimo metu, tyčia vieną kartą įspyrė nukentėjusiam į veidą, smūgis buvo stiprus, nukentėjusiam buvo padaryta apatinio žandikaulio lūžimas kūno ir kairio kampo srityse. Teismas daro išvadą, kad nukentėjusiam nesunkiai sutrikdyta sveikata nuo kaltinamojo tyčia suduoto smūgio į veidą, tai patvirtina specialisto išvada (b. l. 13-14). Byloje nustatyta, kad kaltinamasis viena veika pasikėsino į du objektus - kito asmens sveikatą ir viešąją tvarką. Teismas išanalizavęs įrodymų visumą daro išvadą, kad kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai atitinka LR BK 284 str.1d. (2013-05-10 viešos tvarkos pažeidimas) ir BK 138 str.1d.( 2013-05-10 nesunkaus sveikatos sutrikdymo padarymas D. Š.), nes neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, naudojo prieš nukentėjusį smurtą, padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltu padaręs nusikalstamas veikas prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam buvo inkriminuota, jog nusikalstamas veikas padarė esant sunkinančiai aplinkybei, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad jis maždaug prieš dvi valandas iki nusikalstamų veikų padarymo buvo išgėręs pusę butelio sidro, po to žaidė krepšinį, išprakaitavo, nei apsvaigusiu, nei girtu nesijautė. Teisiamojo posėdžio metu nesurinkta objektyvių neginčytinų įrodymų, jog nusikaltimo padarymo metu kaltinamasis buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir apsvaigimas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, todėl ši sunkinanti aplinkybė iš kaltinamojo kaltinimo šalintina.

Teismas skirdamas bausmę kaltinamajam atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį ir pobūdį. Kaltinamasis padarė du nesunkius nusikaltimus (BK 11 str.), jo padaryti nusikaltimai sunkių pasekmių nesukėlė. Atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis teisiamas penktą kartą, teistumas neišnykęs, yra baustas administracine tvarka (b.l.40-46), nedirba, kaip nurodė jis pats, jo sugyventinė su mažamečiu vaiku yra užsienyje, todėl atlikęs bausmę jis vyks dirbti ir toliau į užsienį, atsiprašė nukentėjusio, susitarė dėl žalos atlyginimo, nukentėjęs pretenzijų neturi. Kaltinamasis kaltu padaręs nusikaltimus prisipažino ir nuoširdžiai gailisi. Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis LR BK 54 str. 61 str. nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ( BK 41 str.), bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Teismas mano, jog kaltinamajam už abu nusikaltimus yra pagrindo skirti arešto bausmes , didesnes už įstatyme numatytos bausmės vidurkį. Teismas mano, jog kaltinamajam bausmės tikslai numatyti LR BK 41str., bus pasiekti. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika pagal BK 284str.1d. ir BK 138str.1d. yra padaryta iš idealiosios sutapties, todėl bendrintina vadovaujantis LR BK 63 str.1d.2 d.5 d.1p. nuostatomis.

Civ. ieškinys pareikštas nukentėjusio – dėl 500 Lt dėl neturtinės žalos atlyginimo, tenkintinas visiškai. LR BPK 109str. prasme civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje gali būti pareikštas ir nagrinėjamas kartu su byla: kai asmeniui padaryta žala, kai kaltinamojo veika turi nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių bei kai tarp kaltininko neteisėtos veikos ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys. Šios aplinkybės byloje nustatytos. Kadangi nukentėjusio atžvilgiu buvo padaryti du tyčiniai nesunkūs nusikaltimai, todėl nukentėjęs turi teisę reikalauti atlyginti jam nusikaltimais padarytą žalą. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais (LR CK 6.250 str. 2 d.). LR CK 6.250str.1d. numato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala nukentėjusiam padaryta nusikaltimu, todėl atlyginti žalą pareiga (sutinkamai su LR CK 6.250str.2d.) atsiranda ją padariusiems asmenims, t.y. kaltinamajam. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį, vadovaujasi LR CK 6.250 str. 2 d. nuostatomis, atsižvelgia į : pasekmes, žalą padariusių asmenų kaltę, jų turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad nukentėjęs patyrė fizinį skausmą, jam nusikaltimu kaltinamojo veiksmais padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, jis patyrė dvasinius išgyvenimus, sugaišo nemažai laiko, pastangų bei nepatogumų gydimuisi, patyrė pažeminimą. Nustatyta, kad kaltinamojo turtinė padėtis sunki, jis nedirba, savo turto nei pajamų neturi, yra jauno amžiaus, tačiau teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis yra darbingas. Todėl, teismo nuomone, jo turtinė padėtis iš dalies priklauso ir nuo jo paties, taigi, nėra aplinkybių, leidžiančių teigti, kad kaltinamojo turtinė padėtis ir ateityje bus sunki. Be to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė byla Nr. 3K-7-255/2005,Nr. 3k-3-511/2004). Nukentėjęs teisiamojo posėdžio metu sumažino civ. ieškinį ir prašo priteisti 500 Lt neturtinės žalos. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus ).Teismas įvertinęs išanalizuotų kriterijų visumą, taikydamas teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, neturtinės žalos dydį nukentėjusiam priteisia iš kaltinamojo – 500 litų. Su sumažinto civ. ieškinio suma -500 Lt pats kaltinamasis sutinka ir pažada atlyginti.

Civ. ieškinys pareikštas Valstybinės ligonių kasos prie SAM –1012,45 Lt sumai (b. l. 21) už nukentėjusio gydymą yra pagrįstas, įrodytas byloje esančiais rašytiniais įrodymais (b. l. 23), jį pilnai pripažįsta kaltinamasis, todėl civ. ieškinys tenkintinas pilnai, priteistinas iš kaltinamojo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 103str.105str. iš kaltinamojo priteistina proceso išlaidos ( pašto)- 18,75 Lt, valstybei.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 273 str. 297str. 302-303 str.,

nusprendė:

N. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus numatytus Lietuvos Respublikos BK 284 str.1d. (2013-05-10 viešos tvarkos pažeidimas) ir BK 138 str.1d.( 2013-05-10 nesunkaus sveikatos sutrikdymo padarymas D. Š.), ir nubausti jį:

pagal LR BK 138 str.1d. ( 2013-05-10 nesunkaus sveikatos sutrikdymo padarymas D. Š.), - 90 parų arešto.

Vadovaujantis LR BK 63 str.1 d. 2 d. 5 d. 1 p. paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir subendrintą bausmę paskirti – 90 parų arešto. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1d. nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti- 60 (šešiasdešimt ) parų arešto. Arešto pradžią skaičiuoti nuo N. M. sulaikymo dienos.

Kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki įsiteisės nuosprendis.

Civ. ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti pilnai, priteisti iš nuteistojo N. M. - 500 Lt ( penkis šimtus litų) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo D. Š. naudai.

Civ. ieškinį, pareikštą Valstybinės ligonių kasos prie SAM, tenkinti pilnai, priteisti iš N. M. - 1012,45 Lt, žalos atlyginimo valstybinės ligonių kasos naudai

Priteisti iš nuteistojo N. M. proceso išlaidas -18,75 Lt , valstybės naudai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.