Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio, pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), turintis nepilnametį vaiką, nedirbantis, užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje, teistas, paskutinį kartą – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį galutine 1 metų laisvės apribojimo bausmė, paskiriant draudimą visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas ir įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi arba lankymusi gydymosi įstaigose, bei dalyvauti elgesio pataisos programoje;

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. Č. 2024 m. liepos 1 d., apie 15.30 val., Vilniuje, Mokslininkų gatvėje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 3,04 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis M. Č. savo kaltę pripažino pilnai ir nurodė, kad 2024 m. liepos 1 d. su draugais bendrabutyje (duomenys neskelbtini) g. gėrė alkoholinius gėrimus. Nurodė, kad per dvi valandas buvo išgėręs du litrus, tuo metu nesijautė neblaivus. Sugyventinė jam sakė nevairuoti, tačiau jis jos nepaklausė, sėdo už vairo ir nuvažiavo link namų, adresu (duomenys neskelbtini). Padarė eismo įvykį, atvažiavo policijos pareigūnai ir jį išvežė. Negalėjo pasakyti, kodėl sėdo už automobilio vairo, jautėsi kaip ne savas, važiavo kartu su sugyventine. Turi priklausomybę alkoholiui. Prieš šį įvykį alkoholį gėrė visą prieš tai buvusį savaitgalį, galvoja, kad dėl nervų, tiksliai pasakyti negali. Šiuo metu yra išsiėmęs siuntimą, planuoja važiuoti gydytis priklausomybės; praeityje yra gydęsis priklausomybę, dabar mato, kad viskas atsinaujino. Praeityje yra baustas už vairavimą būnant neblaiviu, jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, tačiau jis vairuotojo teises persilaikė. Įvykio metu vairuota transporto priemonė priklauso jo sugyventinei, kurį ji įsigijo iš savo asmeninių lėšų; jis naudojosi minėtu automobiliu dėl to, kad jo sugyventinė neturi vairuotojo pažymėjimo. Sutiktų sumokėti automobilio vertę, prašo neatimti automobilio, kadangi automobilis yra reikalingas jam vykti į darbą – jis susirastų kas jį vežiotų. Nurodė, kad dirba pavienius darbus, jo gaunamas pajamas sudaro socialinė pašalpa (duomenys neskelbtini) Eur ir iš Užimtumo tarnybos gauna išmoką. Planuoja legaliai įsidarbinti. Savo elgesį vertina labai blogai, neturėjo taip nutikti (b. l. 99-104).

Teisiamojo posėdžio metu apklausta automobilio savininkė I. M. nurodė, kad ji yra kaltinamojo sugyventinė. Ji yra automobilio „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė, jį įsigijo 2023 m. sausio mėn. už savo lėšas. Šiuo automobiliu naudojosi jos sugyventinis, kadangi ji neturi vairuotojo pažymėjimo; automobilio rakteliai buvo pas kaltinamąjį. Nurodė, kad minėtą automobilį įsigijo tam, kad sugyventinis galėtų važiuoti į darbą ir galėtų ją vežioti. Įvykio dieną ji buvo kartu su kaltinamuoju pas draugus, jie visi vartojo alkoholį, vėliau išsiskirstė. Sakė kaltinamajam kviesti taksi ir taip vykti namo, tačiau sugyventinis jos neklausė, sakė neaiškinti, ji nenorėjo lįsti į akis išgėrusiam asmeniui. Suvokė, jog vairuotojas (t. y. kaltinamasis) yra neblaivus. Jos sugyventinis turi priklausomybę alkoholiui, šiaip nevairuoja išgėręs, negalėjo įvardinti kodėl jis taip pasielgė. Supranta, kad automobilis gali būti konfiskuotas, prašo nekonfiskuoti (b. l. 99-104).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja R. B. nurodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) tyrėja. 2024 m. liepos 1 d. dirbo kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus tyrėju E. M., nuo 06.00 val. iki 18.00 val. 2024 m. liepos 1 d., apie 15.44 val., gavo pranešimą, jog Vilniuje, Santariškių žiede, išvažiavime iš žiedinės sankryžos į Mokslininkų gatvę, automobilis „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas galimai neblaivus, kliudė automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Atvykę į įvykį nustatė, kad 2024 m. liepos 1 d., apie 15.30 val., automobilio „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas M. Č. išvažiuodamas iš Santariškių žiedinės sankryžos į Mokslininkų gatvę savo vairuojamo automobilio kaire puse kliudė automobilio „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas V. D., dešinę pusę. V. D. nurodė, kad po automobilių susidūrimo žiedinėje sankryžoje, automobilis „Renault“ nesustojo, todėl jis važiavo paskui minėtą automobilį, po ko išvažiavus iš žiedinės sankryžos abu automobiliai sustojo antroje eismo juostoje, kryptimi link Mokslininkų gatvės. V. D. „Renault“ vairuotojas pasirodė neblaivus, kadangi vairuotojo judesiai buvo nekoordinuoti, kalba nerišli, todėl jis iškvietė tarnybas. Jiems alkotesteriu patikrinus M. Č. blaivumą, nustatyta, kad pirmu pūtimu M. Č. įpūtė 3,18 promiles, antru pūtimu, jis įpūtė 3,04 promiles. Po pirmo pūtimo M. Č. tapo agresyvus, elgėsi neadekvačiai, todėl buvo panaudotos spec. priemonės – antrankiai ir M. Č. buvo patalpintas į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo kamerą. Su M. Č. automobilyje „Renault“ kartu važiavo jo draugė I. M. ji buvo akivaizdžiai neblaivi, svirduliavo, nuo jos sklido stiprus alkoholio kvapas, moteris sunkiai laikėsi ant kojų, kalbėjo pakeltu tonu. Alkotesteriu buvo patikrintas I. M. blaivumas, ji įpūtė 3,94 promiles. Už pasirodymą neblaiviai viešoje vietoje ir aplinkinių orumo ir garbės pažeidimą, ji buvo sulaikyta ir pristatyta į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato operatyvaus valdymo skyrių. M. Č. dėl reikalavimų nevykdymo, pareigūno vardo ir garbės įžeidimo sulaikytas ir nuvežtas į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato operatyvaus valdymo skyrių. Automobilio „Renault“ salone pastebėta tuščia alaus „Kalnapilis“ skardinė, o bagažinėje rasta tuščia spiritinio gėrimo „Bajorų“, 32 promilės, butelis. M. Č. įteiktas šaukimas atvykti į Vilniaus miesto pirmąjį policijos komisariatą. Eismo įvykio metu žmonės sužaloti nebuvo (b. l. 40-42).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus tyrėjos R. B. 2024 m. liepos 1 d. tarnybiniame pranešime nurodytos analogiškos aplinkybės (b. l. 21).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. D. nurodė, kad yra šio įvykio pranešėjas, jo automobilis „Audi Q2“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apgadintas kito automobilio, kurį vairavo neblaivus asmuo. 2024 m. liepos 1 d., apie 15.30 val., jis važiavo Santariškių žiedu, vidine žiedo dalimi (juosta arčiau vidinės žiedo dalies), ir važiavo kitas automobilis išorine žiedo juosta, kiek pamena, tas automobilis buvo „Renault Twingo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Važiuojant žiedu, tiek jis, tiek kitas automobilis turėjo išvažiuoti iš žiedo link Mokslininkų gatvės, tačiau „Renault Twingo“ automobilio vairuotojas nesuvaldė automobilio, įvažiavo į eismo juostą, kurioje važiavo jis ir kliudė jo automobilį. Tas automobilis nesustojo, važiavo toliau, išvažiavęs iš žiedo tik po kurio laiko sustojo, jis visą tą laiką važiavo paskui jį. Jam sustojus, išlipo iš automobilio, jis taip pat išlipo, dar pradžioje bandė apkaltinti jį, kad jis yra kaltas dėl sukelto eismo įvykio. Jis jo paklausė, ar jis turi privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą, jis atsakė, kad neturi. Jis pastebėjo, kad asmens koordinacija sutrikusi, kalba buvo nerišli, sakė, kad sumokės jam ir atlygins žalą, tačiau paklausus, ar turi su savimi pinigų, jis pasakė, kad neturi. Asmuo atrodė išsiblaškęs, prašė, kad nekviestų policijos, tačiau jis policiją iškvietė, nes asmuo atrodė akivaizdžiai neblaivus. Kiek matė, tame neblaivaus vairuotojo automobilyje sėdėjo ir moteris, tačiau su ja nebendravo, ji net nebuvo išlipusi iš automobilio. Atvykus policijos pareigūnams, jie nubraižė eismo įvykio schemą, registravo eismo įvykį. Matė kaip policijos pareigūnai patikrino vairuotojo blaivumą ir vėliau jį pasisodino į savo automobilį. Ir po kurio laiko jis pasiėmęs eismo įvykio pažymą, kurią įteikė pareigūnai, išvažiavo (b. l. 36-38).

2024 m. liepos 1 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas lengvasis automobilis „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Vilniuje, Mokslininkų gatvėje, kryptis nuo Santariškių žiedo link Mokslininkų gatvės. Pridėtos nuotraukos (b. l. 11-16).

2024 m. liepos 10 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti pareigūnų E. M. ir R. B. kūno kameromis užfiksuoti vaizdo įrašai iš 2024 m. liepos 1 d. įvykio vietos, adresu Mokslininkų gatvėje, Vilniuje (b. l. 17-18).

2024 m. liepos 10 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro skambučio įrašas iš 2024 m. liepos 1 d. įvykio (b. l. 19-20).

2024 m. liepos 1 d. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad 2024 m. liepos 1 d. M. Č. pirmojo tikrinimo metu 15.48 val. buvo nustatytas 3,18 promilių neblaivumas, o antruoju tikrinimu 16.04 val. nustatytas 3,04 promilių neblaivumas. M. Č. buvo nustatyti neblaivumo požymiai: neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai; eiti tiesia linija – pėda po pėdos negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą negali. Pridėti alkotesterio kvitai (b. l. 69, 71-74).

VĮ „Regitra“ duomenimis, lengvojo automobilio „Renault Twingo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra I. M. (b. l. 26).

VšĮ „Emprekis“ duomenimis, lengvojo automobilio „Renault Twingo“, 2000 m., kaina Lietuvoje su PVM – 700 Eur (b. l. 27).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

BK 281¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. KET 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Byloje ištirtais įrodymais (tarp jų kaltinamojo paaiškinimais teisme, kurie iš esmės sutampa su jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, taip pat Neblaivumo nustatymo akto duomenimis, alkotesterio kvitų, tarnybinių pranešimų, liudytojų R. B. ir V. D. paaiškinimais ikiteisminio tyrimo metu, apžiūros protokolų bei kitais aukščiau nurodytais duomenimis) nustatyta, kad kaltinamasis M. Č. 2024 m. liepos 1 d., apie 15.30 val., Vilniuje, Mokslininkų g., vairavo jo sugyventinei I. M. nuosavybės teise priklausantį automobilį „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai tikrinimo metu buvo nustatyta, kad jo iškvėptame ore yra 3,04 promilės. Šiais savo veiksmais M. Č. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Dėl šių faktinių bylos aplinkybių ginčo nėra, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. Č. paaiškino, jog jis kartu su sugyventine I. M. buvo nuvykę pas draugus į svečius (duomenys neskelbtini) g., kur per dvi valandas išgėrė 2 l degtinės, po ko sėdo už vairo ir vyko namo į (duomenys neskelbtini)g. Kaltinamasis iš pradžių teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad sėsdamas prie vairo nesijautė neblaivus, tačiau vėliau nurodė, jog buvo stipriai išgėręs ir jautėsi kaip nesavas. Taigi kaltinamasis suvokė, jog yra neblaivus ir negali vairuoti automobilio. Įvertinus tai, kad KET reikalavimai, keliami vairuotojams, yra visiems žinomi, tarp jų ir tai, jog KET draudžia vairuoti transporto priemonę esant neblaiviam, tačiau kaltinamasis vis tiek vairavo transporto priemonę, būdamas akivaizdžiai neblaivus ir suprasdamas tai, konstatuotina, kad jo veiksmai buvo tyčiniai.

Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad M. Č. veikoje nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Kaltinamojo veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jo kaltė byloje įrodyta visiškai.

Dėl bausmės

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos baudos, arešto ir laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

Kaltinamojo M. Č. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi dėl savo veiksmų (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis). Kaltinamasis M. Č. padarė vieną, tyčinį, nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Vertinant kaltinamojo asmenybę, nustatyta, jog kaltinamasis yra brandaus, darbingo amžiaus, išsituokęs, turintis ilgametę sugyventinę (kartu gyvena ir veda bendra ūkį apie (duomenys neskelbtini) metus), nuolatinę gyvenamąją vietą, kurioje gyvena su sugyventine; taip pat turintis sūnų. Kaltinamasis šiuo metu oficialiai nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog dirba pavienius darbus. Taip pat teismas atsižvelgia į įvykdytos nusikalstamos veikos aplinkybes – vairavo transporto priemonę Vilniaus mieste, intensyvaus eismo gatvėmis, dienos metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje rasta 3,04 promilės etilo alkoholio, t. y. esant sunkiam neblaivumui. Šiais savo veiksmais kaltinamasis neabejotinai sukėlė realų pavojų tiek jo paties, tiek ir kitų eismo dalyvių saugumui bei parodė atsainų požiūrį į galiojančias KET. Tai patvirtina ir nagrinėjamo įvykio aplinkybės, kuomet galimai dėl kaltinamojo veiksmų buvo apgadintas ne tik jo vairuotas automobilis, bet ir kitas automobilis. Kaltinamasis yra baustas administracine tvarka (turi galiojančių nuobaudų), be to, Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, kaltinamasis M. Č. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu (buvo paskirta bauda) ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 8 d. nutarimu buvo nubaustas už analogišką KET pažeidimą (dėl ko jam buvo paskirta bauda ir atimta teisė vairuoti transporto priemones 1 metams). Kaltinamasis yra praeityje teistas 3 kartus, nuo 2021 metų (t . y. paskutinio jo atžvilgiu priimto apkaltinamojo nuosprendžio) iki šiol kaltinamasis nebuvo įvykdęs naujų nusikalstamų veikų, jo atžvilgiu nebuvo pradėta naujų ikiteisminių tyrimų. Taigi, vertinant ankstesnius kaltinamojo teistumus bei vykdytų nusikalstamų veikų intensyvumą ir pobūdį, teismas sprendžia, jog kaltinamasis iš esmės pakeitė savo gyvenimo būdą bei požiūrį į įstatymų laikymąsi ir visuomenėje taikomas elgesio taisykles, o nagrinėjamas įvykis po kelerių metų laikotarpiu buvo iš esmės atsitiktinis. Duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą byloje nėra, tačiau nagrinėjamo įvykio aplinkybės sudaro pagrindo manyti, jog kaltinamasis jau kurį laikotarpį turi problemų dėl nesaikingai alkoholio vartojimo ir problemų dėl savo elgesio, esant apsvaigus nuo alkoholio. Juolab, kad ir pats kaltinamasis M. Č. teisiamojo posėdžio metu pripažino turintis priklausomybę alkoholiui, kurią praeityje yra gydęsis ir planuoja pakartotinai kreiptis dėl gydymosi.

BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, įskaitant ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, susijusias su jo finansine padėtimi, turimą priklausomybę alkoholiui, kuri ir lėmė nusikalstamos veikos padarymą, taip pat buvusį baustumą administracine tvarka už analogiškų KET pažeidimų padarymą, kuomet skirta finansinė bauda nepadarė įtakos kaltinamojo elgesiui ir nesulaikė jo nuo naujų pažeidimų, bei jo praeityje turėtus teistumus, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nebūtų pasiekti kaltinamajam paskyrus švelniausią BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą sankciją – baudą. Teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą kitą bausmės rūšį – arešto bausmę, jos dydį nustatant didesnį nei sankcijos vidurkį, tačiau nesiekiantį sankcijos maksimumo – 75 paras. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, M. Č. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu ir skirtina 50 parų arešto bausmė.

Taip pat, teismas, įvertinęs tai, kad nors kaltinamasis M. Č. praeityje yra teistas, bet kaip matyti iš bylos duomenų – nuo 2021 m. jo atžvilgiu priimto apkaltinamojo nuosprendžio jo atžvilgiu nebuvo pradėta naujų ikiteisminių tyrimų iki šios nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo, jo atžvilgiu arešto bausmė yra skiriama pirmą kartą, be to, į tai, kad jo padaryta nusikalstama veika yra tiesiogiai susijusi su jo priklausomybe alkoholiui, kurią kaltinamasis pripažįsta ir nori gydytis, taip pat į tai, kad kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, gyvena su sugyventine, oficialiai nedirba, tačiau dirba neoficialiai ir registruojasi Užimtumo tarnyboje, sprendžia, jog kaltinamojo elgesio priežiūra bei pastangos pakeisti savo elgesį ir gydytis priklausomybę alkoholiui specialistų pagalba turėtų kaltinamąjį paveikti taip, kad jis toliau laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų.

Taigi teismas nutaria, jog nagrinėjamu atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus arešto bausmės atlikimo, ir yra pagrindo taikyti BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas, atidedant kaltinamajam M. Č. paskirtos arešto bausmės vykdymą 1 metams (BK 75 straipsnio 1, 4 dalys), netaikant intensyvios priežiūros. Vietoje intensyvios priežiūros, siekiant kontroliuoti bei pakeisti kaltinamojo elgesį ir jo nuostatas, taip pat užtikrinti kaltinamojo užimtumą bei sustabdyti nuo naujų galimų nusikalstamų veikų, bausmės vykdymo atidėjimo metu M. Č. įpareigotinas: 1) dirbti arba registruotis be pažeidimų Užimtumo tarnyboje; 2) nesant gydytojo paskyrimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių/psichotropinių medžiagų bei kitų psichiką veikiančių medžiagų); 3) gydytis nuo alkoholizmo (BK 75 straipsnio 5 dalies 3, 5, 10 punktai).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

BK 68 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų (BK 68 straipsnio 2 dalis).

Kadangi kaltinamasis M. Č., vairuodamas automobilį, kai jam nustatytas sunkus – 3,04 promilių neblaivumas, itin grubiai pažeidė KET, savo elgesiu sukėlė realų pavojų kitiems eismo dalyviams (ką patvirtina ir įvykio aplinkybės, kuomet buvo kaltinamasis sukėlė eismo įvykį, po ko nuvažiavo toliau ir dėl tokio jo elgesio į policijos pareigūnus kreipėsi kitas eismo dalyvis), kartu su bausme jam taikytina BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Nustatydamas terminą, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą bei jos įvykdymo aplinkybes (kaltinamasis vairavo transporto priemonę, būdamas sunkaus neblaivumo būsenos, dienos metu, Vilniaus mieste, intensyvaus eismo gatvėmis, nuvažiavo pakankamai didelį atstumą, šiais savo veiksmais sukeldamas realų pavojų kitų eismo dalyvių sveikatai bei turtui, dėl ko ir buvo iškviesti policijos pareigūnai). Teismas taip pat įvertina ir tai, jog kaltinamasis yra teistas, baustas už analogišką administracinį pažeidimą (t. y. už vairavimą esant neblaiviam 2009 ir 2015 metais). Kita vertus, jis kritiškai vertina savo elgesį, gailisi dėl padaryto nusikaltimo, pripažįsta turintis priklausomybę alkoholiui ir planuoja ją gydytis, turi ilgalaikę sugyventinę, su kuria yra saistomas tvirtų socialinių ryšių. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas nustato, kad baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones M. Č. taikytina trejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2024 m. liepos 5 d. Pažymėtina, jog kaltinamajam nagrinėjamo įvykio metu buvo žinoma apie tai, jog teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga vykti į darbą (kurį jis dirba neoficialiai) bei asmeniniams poreikiams patenkinti, tačiau ši aplinkybė nesulaikė kaltinamojo nuo nusikalstamos veikos įvykdymo. Teismo vertinimu, nustatytas terminas yra proporcingas įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumui bei kaltinamojo asmenybei ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 2-3 dalys). BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostatomis, kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti. BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatomis, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis M. Č. nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įvykdė vairuodamas jo sugyventinei – automobilio savininkei I. M. nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę – automobilį „Renault Twingo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šis automobilis pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone (BK 72 straipsnio 2 dalis). Nustačius, kad transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, jos konfiskavimas yra privalomas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad automobilis „Renault Twingo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ne kaltinamajam, o trečiajam asmeniui – jo sugyventinei I. M. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis M. Č., būdamas neblaivus, vairavo I. M. priklausantį automobilį „Renault Twingo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo nagrinėjamo įvykio metu kartu vyko ir I. M. (kuri būdama svečiuose pas draugus kartu su kaltinamuoju vartojo alkoholinius gėrimus (pažymėtina, kad I. M. neblaivumo faktas buvo užfiksuotas ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytojos R. B. (t. y. į įvykio vietą atvykusios policijos pareigūnės) apklausoje, kuri nurodė, kad I. M. buvo akivaizdžiai neblaivi, svirduliavo, nuo jos sklido stiprus alkoholio kvapas, moteris sunkiai laikėsi ant kojų, ko pasekoje I. M. buvo nustatytas 3,94 promilių neblaivumo laipsnis), sprendžia, kad šiuo atveju egzistuoja BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatyta sąlyga, dėl to minėta transporto priemonė šiuo atveju yra konfiskuotina. Teismo vertinimu, I. M., kaip automobilio „Renault Twingo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė, žinojo, kad M. Č. vartojo alkoholinius gėrimus, yra neblaivus ir jai priklausančią transporto priemonę vairuos būdamas tokios būsenos bei pati dalyvavo nusikalstamos veikos vykdyme. Tai, jog I. M. nagrinėjamo įvykio metu taip pat buvo neblaivi, neatleidžia jos nuo kilusių pasekmių.

Sprendžiant dėl automobilio konfiskavimo, atsižvelgtina į tai, jog kaltinamasis M. Č. padarė tyčinį nusikaltimą, veikė tiesiogine tyčia, žinodamas, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, nusikaltimas padarytas mieste, intensyvaus eismo gatvėse, dienos metu, kai kaltinamajam buvo nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis, tai pat ir į tai, kad transporto priemonės savininkė I. M., kuri nors kaip ji apklausiama teisiamojo posėdžio metu teigė bandžiusi siūlyti kaltinamajam namo vykti taksi, tačiau realiai nesustabdė kaltinamojo M. Č. nuo neleistinų veiksmų atlikimo, vyko kartu minėtu automobiliu bei matė, kad svečiuodamasis pas draugus kaltinamasis vartojo alkoholinius gėrimus, t. y. degtinę, kuri yra priskiriamas prie stipriųjų alkoholinių gėrimų. Be to, automobilis buvo įsigytas kaltinamajam bei jo sugyventinei I. M. gyvenant kartu, nors jie nurodė, kad automobilis įsigytas iš I. M. asmeninių lėšų, tačiau I. M. teisme paaiškino, kad nors automobilis buvo įgytas jos lėšomis, tačiau jį įsigijo tam, kad kaltinamasis galėtų ją vežioti (kadangi ji neturi vairuotojo teisių) ir vykti į darbą. Taigi kyla pagrįsta abejonė, ar galima šį turtą pripažinti asmenine I. M. nuosavybe, nes jis įsigytas faktiškai abiejų asmenų pastangomis (šiuo atveju – pagrinde patenkinti kaltinamojo interesą vykti automobiliu į darbą). Nagrinėjamu atveju, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, veikos padarymo aplinkybes, automobilio vertę (reali rinkos vertė sudaro apie 700 Eur), konstatuojama, jog baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymas laikomas proporcingu padarytam nusikaltimui, todėl trečiajam asmeniui, t. y. I. M., nuosavybės teise priklausantis automobilis „Renault Twingo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuotinas. I. M. įpareigotina saugoti minėtą transporto priemonę iki bus įvykdyta teismo nuosprendžio dalis dėl jos konfiskavimo.

Dėl kitų klausimų

Kaltinamasis M. Č. laikinai sulaikytas nebuvo.

Kaltinamajam M. Č. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialios teisės sustabdymas, paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus, panaikintinos. Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, VĮ „Regitra“ praneština apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones kaltinamajam atėmimą.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės 2024 m. liepos 5 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamojo M. Č. sugyventinės I. M. turtui – transporto priemonei – automobiliui „Renault Twingo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), paliktinas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo dienos (BPK 151 straipsnio 8 dalis).

Šioje byloje civilinis ieškinys nepareikštas, proceso išlaidų nėra.

Kompaktinis diskas su vaizdo įrašais, prisegtas voke prie galinio bylos viršelio, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 432 straipsniu,

nusprendžia:

M. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti M. Č. galutinę bausmę – 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 3, 5, 10 punktais, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 1 (vieniems) metams, netaikant intensyvios priežiūros. Vietoje intensyvios priežiūros įpareigoti nuteistąjį M. Č. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: 1) dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) nesant gydytojo paskyrimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių/psichotropinių medžiagų bei kitų psichiką veikiančių medžiagų); 3) gydytis nuo alkoholizmo.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 2 dalimi, 4 dalies 1 punktu, paskirti M. Č. baudžiamojo poveikio priemones:

1) uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. liepos 5 d.;

2) turto konfiskavimą, konfiskuojant automobilį „Renault Twingo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.

I. M. įpareigoti saugoti automobilį „Renault Twingo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iki bus įvykdyta teismo nuosprendžio dalis dėl jo konfiskavimo.

M. Č. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones – sustabdymą, palikti nepakeistas iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – panaikinti.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, VĮ „Regitra“ pranešti apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones M. Č. atėmimą 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. liepos 5 d.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, diską su vaizdo įrašais, prisegtą voke prie galinio bylos viršelio, palikti saugoti byloje.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės 2024 m. liepos 5 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą kaltinamojo M. Č. sugyventinės I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turtui – transporto priemonei – automobiliui „Renault Twingo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo dienos.

Išaiškinti nuteistajam M. Č., kad bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Nuteistieji, kuriems paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas, privalo:

1) susisiekti su probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo dienos ir atvykti į probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną (Vilniaus skyrius, Kareivių g. 1, Vilnius, tel. +370 672 88 430, +370 672 94 080; el. paštas: vilnius@probacija.lt);

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Išaiškinti nuteistajam, kad tuo atveju, jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu:

1) jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu dėl pateisinamų priežasčių per teismo nustatytą laiką neįvykdo probacijos sąlygų, jis šias probacijos sąlygas privalo įvykdyti iki bausmės vykdymo atidėjimo ar likusios bausmės laiko pabaigos;

2) probacijos tarnybos teikimu teismas gali priimti sprendimą panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį, jeigu probacijos vykdymo metu probacijos tarnyba nustatė nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos arba žalos kitiems asmenims rizikos padidėjimą ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad probacijos tikslas nebus pasiektas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.