Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Aloyzo Kruopio, Justo Namavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

neviešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorės Laimos Mažeikienės apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2020 m. sausio 30 d. nuosprendžio, kuriuo X pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ‑ BK) 149 straipsnio 4 dalį (2019 m. vasario mėn. veika), 149 straipsnio 4 dalį (2019 m. kovo mėn. veika) išteisintas, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ‑ BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. X buvo kaltinamas tuo, kad 2019 m. vasario mėnesį, tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, apie 14 val., buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), kambaryje, pasinaudodamas mažametės (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), bejėgiška būkle dėl jos mažametystės, įvesdamas savo lytinį organą į nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) makštį vieną kartą lytiškai santykiavo su mažamete (duomenys neskelbtini) prieš jos valią.

1.1. Be to, X buvo kaltinamas tuo, kad 2019 m. kovo mėnesį, po 14 val., tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, miške, esančiame (duomenys neskelbtini), ant suoliuko, pasinaudodamas mažametės (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), bejėgiška būkle dėl jos mažametystės, įvesdamas savo lytinį organą į nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) makštį vieną kartą lytiškai santykiavo su mažamete (duomenys neskelbtini) prieš jos valią.

2. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad X lytiškai santykiaudamas su mažamete nukentėjusiąja, pastarosios atžvilgiu nepanaudojo jokių smurtinių veiksmų, nesiekė pasinaudoti nukentėjusiosios mažametyste, lytiniai santykiai vyko abiejų asmenų sutikimu ir noru. Mažametė nukentėjusioji dar iki nagrinėjamų įvykių, t. y. iki 2019 m. vasario mėn., turėjo pakankamai žinių apie lytinius santykius ir jų esmę. Pagal mažametės nukentėjusiosios psichinę, socialinę brandą ir turimas žinias apie lytinius santykius jos sutikimas atlikti lytinius santykius su X 2019 m. vasario ir kovo mėn. nelaikytinas tik formaliu sutikimu santykiauti, ji nebuvo bejėgiškos būklės, (duomenys neskelbtini) ne tik sąmoningai davė sutikimą lytiškai santykiauti, suvokdama šių veiksmų esmę, tačiau ir buvo, kaip matyti iš jos pačios bei X parodymų, aktyvi seksualinių santykių iniciatorė, todėl X 2019 m. vasario ir kovo mėn. atlikti veiksmai (lytiniai santykiai su mažamete nukentėjusiąja) negali būti kvalifikuojami pagal BK 149 straipsnio 4 dalį, nes lytiniai santykiai su mažamete nukentėjusiąja nevyko prieš jos valią, ji nebuvo bejėgiškos būklės. Nagrinėjamų įvykių metu (2019 m. vasario ‑ kovo mėn.) X buvo ką tik sulaukęs šešiolikos metų amžiaus (gim. (duomenys neskelbtini)), todėl dėsninga, kad X ir nukentėjusiosios, kuriai įvykių metu buvo daugiau nei dvylika su puse metų, psichinė bei socialinė branda labai skirtis negalėjo. Esant šioms aplinkybėms X pagal BK 149 straipsnio 4 dalį (2019 m. vasario mėn. veika) ir 149 straipsnio 4 dalį (2019 m. kovo mėn. veika) išteisintas, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

3. Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorė apeliaciniame skunde prašo Šiaulių apygardos teismo 2020 m. sausio 30 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį: X pripažinti kaltu ir nuteisti: pagal BK 149 straipsnio 4 dalį (2019 m. vasario mėn. veika) laisvės atėmimo bausme 2 metams; pagal BK 149 straipsnio 4 dalį (2019 m. kovo mėn. veika) laisvės atėmimo bausme 2 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant, ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą 2 (dviem) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 92 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 2 punktais, 3 dalies 5 punktu, skirti auklėjamojo poveikio priemonę ‑ elgesio apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant X per šį laikotarpį būti namuose (savo gyvenamojoje vietoje) nuo 22 val. iki 6 val. ryto, tęsti mokslą, bei uždrausti be elgesio apribojimo vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą.

3.1. Skunde nurodoma, kad lytinis santykiavimas pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiojo būkle yra tada, kai lytinis santykiavimas įvyksta nenaudojant jokių išorinių veiksmų nukentėjusiojo valiai palaužti ar pasipriešinimui įveikti. Lytinis santykiavimas su mažamečiu, neturinčiu keturiolikos metų, asmeniu paprastai vertinamas kaip pasinaudojimas bejėgiška nukentėjusiojo būkle, išskyrus atvejus, kai nukentėjusysis, duodamas sutikimą tokiems santykiams, pagal savo išsivystymą suvokė daromų su juo veiksmų esmę arba tie veiksmai įvyko mažamečio asmens (nukentėjusiojo) iniciatyva.

3.2. Apeliantės nuomone, pirmos instancijos teismas padarė klaidingą išvadą, kad atlikta teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizė patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) apsisprendė lytiškai santykiauti su X suvokdama lytinių santykių esmę, o ne kaip nukentėjusiosios mažametystės pasekmė, kad įvykių metu mažametė nukentėjusioji turėjo pakankamai žinių apie lytinius santykius, pagal savo psichinę, socialinę brandą ir turimas žinias apie lytinius santykius, jos sutikimas atlikti lytinius santykius su X nelaikytinas tik formaliu sutikimu santykiauti. Anot prokurorės, pirmos instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, nevertino X parodymų, duotų ikiteisminiame tyrime ir teisme, apie jo pokalbius su nukentėjusiąją apie lytinius santykius, siūlymą jai lytiškai santykiauti. Nors teisme X aiškino, kad anksčiau kalbos apie lytinius santykius tarp jo ir nukentėjusiosios mažametės (duomenys neskelbtini) nebuvo, ikiteisminio tyrimo metu X parodė, kad dar prieš lytinius santykius su (duomenys neskelbtini) jis su nukentėjusiąją kalbėjo apie lytinius santykius, jis (duomenys neskelbtini) klausė, kada ji planuoja pradėti lytinius santykius, o (duomenys neskelbtini) atsakė, kad dar nežino. Iš šių X parodymų, prokurorė daro išvadą, kad lytinių santykių su nukentėjusiąja iniciatorius buvo X nes pastarasis, žinodamas, jog (duomenys neskelbtini) yra mažametė, jai tik 12 metų, su ja kalbėjo apie lytinius santykius, kada ji ruošiasi pradėti lytinį gyvenimą. Po pokalbio su X apie jos lytinio gyvenimo pradžią, norėdama tęsti draugystę, mažametė (duomenys neskelbtini) pasiūlė „tai padaryti“. X teisme pripažino, kad po pirmų lytinių santykių, praėjus kuriam laikui, jis (duomenys neskelbtini) klausė, ar jie dar lytiškai santykiaus, o (duomenys neskelbtini) sutiko su pasiūlymu. Iš šių X parodymų, prokurorė daro išvadą, kad nukentėjusioji (duomenys neskelbtini) nebuvo lytinių santykių iniciatorė, bet būdama jį įsimylėjusi, tam neprieštaravo. Anot apeliantės, pirmosios instancijos teismo išvada, kad nukentėjusioji (duomenys neskelbtini) buvo aktyvi lytinių santykių iniciatorė, paneigia teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės (akto Nr. 103M-197/2019) išvados. Priešingai, nei išteisinamajame nuosprendyje konstatavo pirmosios instancijos teismas, ekspertai rekomendavo kritiškai vertinti (duomenys neskelbtini) siekį prisiimti atsakomybę už byloje tiriamus įvykius, t. y. kad ji buvo lytinių santykių iniciatorė. Ekspertai konstatavo, kad (duomenys neskelbtini) sutikimas buvo kilęs kaip atsakas į kaltinamojo veiksmus, o ne dėl rodomos iniciatyvios ir atitinkantis santykių su X kontekstą (santykiai buvo romantiniai, tęstiniai) ir jos būseną (buvo / yra įsimylėjusi, dėl to ženkliai sumažėjo kritiškas aplinkybių vertinimas ir įvykių prognozė), rekomendavo kritiškai vertinti jos siekį prisiimti kaltę.

3.3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pagal gimimo liudijimo nuorašą (duomenys neskelbtini) yra gimusi (duomenys neskelbtini), todėl nusikalstamų veikų padarymo metu jai buvo tik 12 metų. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės (akto Nr. 103M-197/2019) išvadose nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) protinis išsivystymas, jos pažintinės veiklos ypatumai atitinka statistinį amžiaus vidurkį. Tačiau ekspertai nekonstatavo, kad nukentėjusiosios socialinė branda 2019 m. vasario ‑ kovo mėn. atitiko 14 metų ar vyresnio asmens socialinę brandą. Ekspertizės atlikimo metu nukentėjusiajai buvo 13 metų, o įvykių metu ‑ tik 12 metų, t. y. tuo metu nukentėjusioji buvo mažametė. Ekspertai konstatavo, kad (duomenys neskelbtini) asmenybė pagal jos amžių yra nebrandi, dar ganėtinai vaikiška; iki byloje tiriamų įvykių jai aktualus buvo nerūpestingas gyvenimas, bendravimas referentinėje grupėje, siekė joje pritapti, neišsiskirti; šiuo metu savo elgseną jau vertina dalinai kritiškai (savo aprangą, rūkymą ir kt.). Užmezgus santykius su vaikinu (kaltinamuoju), natūraliai ji norėjo platoniškų santykių, ypač meilės ir šilumos, jo dėmesio ‑ tiriamosios žodžiais, niekas kitas jos gyvenime tiek meilės ir dėmesio nebuvo suteikęs. Ekspertai konstatavo, kad psichologinė turimų duomenų analizė rodo, kad nukentėjusiosios sutikimas lytiniams santykiams buvo labiau kaip atsakas į vaikino veiksmus (klausė, kada ruošiasi pradėti lytinį gyvenimą, ją glamonėjo, gulėjo su ja lovoje, po kiek laiko vėl jos klausė, ar jie dar lytiškai santykiaus), nei vykę jos pačios iniciatyva. Ekspertai konstatavo, kad duomenų, jog nukentėjusioji buvo pasiruošusi lytiniam gyvenimui psichologine prasme, negauta.

3.4. Nukentėjusiosios atstovė pagal įstatymą ir liudytoja I. A. parodė, kad dukrai (duomenys neskelbtini) aiškino apie meilę, lytinius santykius, tačiau kiti I. A. parodymai, apeliantės nuomone, verčia abejoti, kad nukentėjusioji, būdama mažamete, iš tikrųjų suprato lytinių santykių esmę. I. A. nuomone, dukra nesuprato, ką daro (dėl lytinių santykių), jai tai buvo kaip žaidimas, pagal amžių dukra dar labai vaikiška. Nukentėjusiosios atstovės pagal įstatymą ir liudytojos I. A. parodymus patvirtina ir ekspertų išvada, kad (duomenys neskelbtini) asmenybė pagal jos amžių yra nebrandi, dar ganėtinai vaikiška. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103M-197/2019 nurodyta, kad, nors nukentėjusioji turėjo žinių apie lytinių santykių pobūdį, tačiau jos žinios apie šių veiksmų reikšmę ‑ labiau paviršutiniškos. Visą tai įvertinę ekspertai padarė išvadą, kad (duomenys neskelbtini) neturėjo pilnaverčio suvokimo apie lytinių santykių esmę, ji nebuvo psichologiškai pasiruošusi pradėti lytinį gyvenimą. Ekspertai konstatavo, jog turimų duomenų analizė rodo, kad (duomenys neskelbtini) sutikimas buvo kilęs kaip atsakas į kaltinamojo veiksmus, o ne dėl rodomos iniciatyvios. Įvertinus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės duomenis, kad nukentėjusioji neturėjo pilnaverčio suvokimo apie lytinių santykių esmę, ji nebuvo psichologiškai pasiruošusi pradėti lytinį gyvenimą, jos sutikimą lytiniams santykiams paaiškina jos įsimylėjimo būsena, apeliantė daro išvadą, kad mažametės sutikimas lytiniams santykiams nebuvo sąmoningas ir buvo duotas nesuvokiant tokių veiksmų reikšmės.

3.5. Apeliantės manymu, pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas tai, kad nukentėjusioji (duomenys neskelbtini) apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, patvirtino, jog lytiniai santykiai su X vyko jos iniciatyva ir ji nesijaučia nukentėjusi, neįvertino ir neatsižvelgė į ekspertizės išvadas, kad nukentėjusioji pergyvena dėl byloje tiriamo įvykio baigties, todėl jos parodymus rekomenduota vertinti kritiškai, kadangi negauta tokių duomenų, kurie rodytų jos psichologinį pasirengimą pradėti gyventi lytinį gyvenimą, tačiau būdama įsimylėjimo būsenoje ji gali keisti parodymus (siekia sumažinti kaltinamojo atsakomybę) savo iniciatyva. Esant tokioms ekspertų išvadoms, teismas privalėjo kritiškai vertinti (duomenys neskelbtini) parodymus, jog ji nesijaučia nukentėjusia. Atsižvelgus į nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) amžių, į tai, kad ir šiuo metu ji dar yra mažametė, pirmosios instancijos teismas, neapklausęs teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę atlikusių eksperčių, o esant būtinumui, nepaskyręs papildomos teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės nukentėjusiajai, negalėjo padaryti išvados, kad nukentėjusioji įvykių metu nebuvo bejėgiškos būklės dėl mažametystės ir sąmoningai davė sutikimą lytiškai santykiauti, kad nusikalstamais X veiksmais žala jai nebuvo padaryta.

3.6. Išžaginimas yra padaromas tik tiesiogine tyčia. X žinojo, kad lytiškai santykiauja su mažamete nukentėjusiąja ir tokių lytinių santykių norėjo. 2019 m. vasario ‑ kovo mėn. nukentėjusiajai (duomenys neskelbtini) buvo 12 metų. BK 13 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo, kuriam iki nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo buvo suėję keturiolika metų, atsako ir už išžaginimą (BK 149 straipsnis). 2019 m. vasario ‑ kovo mėn. kaltinamajam X jau buvo suėję 16 metų. Ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme nebuvo gauta duomenų, kad kaltinamojo X psichinė ar socialinė branda neatitiktų jo amžiaus. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė klaidingą išvadą, kad 16 metų turinčio kaltinamojo X ir mažametės 12 metų nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) psichinė ir socialinė branda nagrinėjamų įvykių metu labai skirtis negalėjo.

3.7. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmos instancijos teismas padarė išvadą, kad teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizė patvirtina, jog (duomenys neskelbtini) sutiko lytiškai santykiauti su kaltinamuoju suvokdama lytinių santykių esmę, nebuvo bejėgiškos būklės dėl mažametystės, neapklausęs teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę atlikusių eksperčių. Todėl apeliantė prašo apeliacinės instancijos teisme atlikti įrodymų tyrimą, kviesti VPTP prie SAM Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus ekspertes S. S. ir A. Š.

4. Išteisintojo X atstovės pagal įstatymą D. K. ir jo gynėjo advokato G. Lukmino atsiliepime į apeliacinį skundą prašoma prokuratūros apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių apygardos teismo išteisinamąjį nuosprendį.

4.1. Atsiliepime nurodoma, kad apeliacinis skundas nepagrįstas, nes skunde nurodyti argumentai neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių.

4.2. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, kaltinimą palaikiusi prokurorė neprašė apklausti eksperčių S. S. ir A. Š. Atsiliepime teigiama, kad eksperčių apklausa teisme būtų betikslė. Taip pat nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, prokurorė neprašė paskirti papildomos teismo psichiatrijos ir psichologijos ekspertizės. Atliekant ikiteisminį tyrimą, ekspertizė iš viso nebuvo atlikta. Ekspertizė buvo paskirta tik nagrinėjant bylą teisme ir tik teismo iniciatyva.

4.3. Apeliacinio skundo teiginys, kad nukentėjusioji nesuprato ką daro (nesuprato lytinių santykių prasmės), neatitinka tikrovės. Nukentėjusios (duomenys neskelbtini) motina I. A. teisme parodė, kad su dukra ne kartą kalbėjo apie lytinius santykius, galimas šių santykių pasekmes. Dukra gerai mokosi, aktyviai dalyvauja mokyklos gyvenime. Dukra fiziškai subrendusi, menstruacijos jai prasidėjo nuo 11 metų.

4.4. Teismas nepadarė klaidos konstatuodamas, kad X (16 metų) ir (duomenys neskelbtini) (12 metų) socialinė branda negalėjo labai skirtis. Mergaitės subręsta greičiau nei berniukai. Nepilnamečių X ir (duomenys neskelbtini) fizinė, socialinė branda faktiškai nieko nesiskiria.

4.5. Apeliacinio skundo teiginys, kad (duomenys neskelbtini) nebuvo lytinių santykių iniciatorė, visiškai nepagrįstas. Nagrinėjant bylą neginčijamai įrodyta, kad (duomenys neskelbtini) buvo lytinių santykių iniciatorė.

4.6. Apeliacinio skundo teiginys, kad X turėjo būti nuteistas dėl nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) mažametystės, nepagrįstas. Nagrinėjant bylą teisme buvo nustatyta, kad 12 metų (duomenys neskelbtini) dėl savo fizinio, psichinio išsivystymo bei patirties suvokė lytinio santykiavimo prasmę ir socialinę reikšmę, jos bejėgiškumu nebuvo pasinaudota. Taip pat sprendžiant atsakomybės klausimą, buvo atsižvelgta ir į jos partnerio X asmenybę. Atsiliepime teigiama, kad Šiaulių apygardos teismas nepažeidė materialinių ir procesinių teisės normų.

5. Teismo posėdyje dalyvavusi prokurorė prašė nuteistojo X veiksmus kvalifikuoti kaip vieną tęstinę veiką pagal BK 149 straipsnio 4 dalį ir paskirti du metus šešis mėnesius laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams ir šešiems mėnesiams ir paskirti Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorės apeliaciniame skunde prašomus įpareigojimus. Išteisintojo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorės apeliacinis skundas atmetamas.

7. BK 149 straipsnio 4 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas lytiškai santykiavo su mažamečiu asmeniu prieš šio valią panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiojo mažamečio asmens būkle. Nagrinėjamoje byloje neginčytinai nustatyta, kad šešiolikmetis išteisintasis X žinodamas, jog nukentėjusioji (duomenys neskelbtini) yra mažametė, jai yra dvylika su puse metų, du kartus natūraliu (vaginaliniu) būdu lytiškai su ja santykiavo. Tačiau atsakomybė už lytinį santykiavimą pagal BK 149 straipsnį kyla tik tada, kai tai daroma prieš nukentėjusio asmens valią, panaudojant bent vieną iš straipsnio dispozicijoje nurodytų valios palaužimo būdų.

8. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad byloje yra vienareikšmiškai ir neginčijamai nustatyta, kad išteisintasis X pasinaudojo (duomenys neskelbtini) mažametyste sąlygota bejėgiška būkle. Nors (duomenys neskelbtini) įvykio metu dar nebuvo sulaukusi 14 metų, tačiau tai savaime nepatvirtina nukentėjusiosios bejėgiškos būklės. Lytinis santykiavimas pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiojo būkle yra tada, kai lytinis santykiavimas įvyksta nenaudojant jokių išorinių veiksmų nukentėjusiojo valiai palaužti ar pasipriešinimui įveikti. Pagal susiformavusią teismų praktiką, lytinis santykiavimas su mažamečiu asmeniu paprastai vertinamas kaip pasinaudojimas bejėgiška nukentėjusiojo būkle, išskyrus atvejus, kai nukentėjusysis, duodamas sutikimą tokiems santykiams, pagal savo išsivystymą suvokė daromų su juo veiksmų esmę arba tie veiksmai įvyko mažamečio asmens (nukentėjusiojo) iniciatyva. Sprendžiant klausimą, ar asmens, kuriam nėra suėję 14 metų, sutikimas lytiškai santykiauti ar tenkinti lytinę aistrą yra sąmoningas, būtina įvertinti to asmens fizinę, psichinę ir socialinę brandą bei ar jo sutikimas yra sąmoningas ir duotas suvokiant su juo daromų veiksmų pobūdį ir esmę. Įrodymų vertinimas, kaip nustatyta BPK 20 straipsnyje, ir jai pagrindžiamų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo prerogatyva. Teismas apie mažamečio asmens sugebėjimą teisingai suprasti daromų su juo veiksmų esmę turi spręsti vadovaudamasis gauta psichiatrine – psichologine ekspertize bei vertindamas nustatytas ir šioms išvadoms reikšmingas kitas bylos aplinkybes.

9. Apeliacinės instancijos teisme buvo perskaityti išteisintojo X parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui (BPK 276 straipsnio 4 dalis), kuriuose X parodė, kad (duomenys neskelbtini) jo klausė, ar X yra „tai daręs“, o X jos paklausė „kada ji planuoja tai daryti?“, (duomenys neskelbtini) atsakė, kad nežino, tuo jų pokalbis ir baigėsi (t. 1, b. l. 95-97). Tačiau priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo prokurorė, iš tokio pokalbio turinio negalima daryti išvados, jog lytinių santykių iniciatorius buvo X Kaip matyti iš X parodymų, šia tema (apie lytinių santykių turėjimą) pradėjo kalbėti pati nukentėjusioji (duomenys neskelbtini) o X atitinkamai palaikydamas pokalbį apie tai paklausė ir nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) Iš išteisintojo X parodymų matyti, kad toks pokalbis buvo tik vieną kartą. Be to, visiškai normalu, kad tarp asmenų, draugaujančių kaip pora, būna pokalbis šia tema. Byloje nėra jokių duomenų, kad išteisintasis X būtų kaip nors lenkęs, įkalbinėjęs ar įtikinėjęs nukentėjusiąją (duomenys neskelbtini) su juo lytiškai santykiauti. Priešingai, iš bylos duomenų matyti, kad jie lankė tą pačią mokyklą, draugavo kelis mėnesius, iš pradžių kaip draugai, o paskui kaip pora, juos siejo ilgalaikiai romantiniai santykiai, jie vienas kitą mylėjo, pirmą kartą turėjo lytinius santykius 2019 m. vasario mėn. viduryje (iš nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) parodymų galimai šv. Valentino dieną), šie lytiniai santykiai jiems abiems buvo ypatingi, nes buvo pirmieji (iki to laiko lytinių santykių nebuvo turėję), po to karto jie toliau tęsė draugystę, palaikė santykius.

10. Iš nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) ir išteisintojo X parodymų matyti, kad X pas save į namus pakvietė nukentėjusioji, pasinaudodama tuo, jog jos brolis buvo pas senelius, o tėvai darbe, t. y. kad namuose nieko nebuvo. Nukentėjusioji (duomenys neskelbtini) bučiuodamasi su X pasiūlė jam užsiimti seksu, t. y. pasakė jam „gal pabandome tai padaryti“, X sutiko. Lytiniai santykiai įvyko (duomenys neskelbtini) kambaryje, jos lovoje. Išteisintasis X nurodė, kad jis su (duomenys neskelbtini) iš anksto nesitarė lytiškai santykiauti, tai įvyko neplanuotai (t. 1, b. l. 95-97, 147). Tai patvirtina ir nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui (t. 1, 35-36).

11. Išteisintasis X teisiamajame posėdyje parodė, kad vėliau mokykloje paklausė (duomenys neskelbtini) ar „dar tai darys“, ji atsakė, kad gali ir pasiūlė tam vietą (t. 1, b. l. 147). Ikiteisminio tyrimo pareigūnui X parodė, kad antrą kartą lytiniai santykiai tarp jo ir (duomenys neskelbtini) įvyko 2019 m. kovo mėn. pabaigoje, kai jie, susitikę po pamokų, kartu sutarė vėl lytiškai santykiauti ir nuėjo į (duomenys neskelbtini) nurodytą vietą miške (t. 1, b. l. 96). Nukentėjusioji (duomenys neskelbtini) ikiteisminio tyrimo teisėjui parodė, kad ji mokykloje paklausė X ar dar kada nors tai darys, X pasakė, jog galės. Paskui tą pačią dieną (duomenys neskelbtini) pasakė X „einame pabandyti vėl“, X sutiko, (duomenys neskelbtini) parodė miške vietą, kur galėtų tuo užsiimti (t. 1, b. l. 35-36). Šiuos nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) parodymus patvirtina jos motinos liudytojos I. A. teisiamajame posėdyje duoti parodymai, kuriuose liudytoja parodė, kad dukra jai sakė, jog ji pati pasiūlė X lytiškai santykiauti, abu susitarė ir nuėjo į mišką (t. 1, b. l. 148-149). Psichologinio tyrimo metu (duomenys neskelbtini) nurodė, kad lytiškai santykiauti pasiūlė ji, norėjo pabandyti (t. 1, b. l. 169).

12. Nors išteisintojo X ir nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) parodymai dėl to, kas antrą kartą pasiūlė lytiškai santykiauti, nesutampa, tačiau tai neturi esminės reikšmės, nes nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmu ir antru atveju lytiniai santykiai tarp X ir (duomenys neskelbtini) įvyko jų abiejų noru ir sutikimu, jų abiejų iniciatyva, be to, nukentėjusioji (duomenys neskelbtini) parinko tam vietą.

13. Byloje nėra duomenų, kad (duomenys neskelbtini) sutikimas atlikti lytinius santykius su X būtų buvęs tik formalus, jog (duomenys neskelbtini) nesuvokė ar negalėjo suvokti su ja atliekamų veiksmų (lytinio santykiavimo) esmės. Priešingai, teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte nurodyta, kad nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) protinis išsivystymas, jos pažintinės veiklos (suvokimo, atminties, mąstymo, atkūrimo) ypatumai atitinka statistinį amžiaus vidurkį, ji jokių psichikos ar emocinių sutrikimų, dėl kurių ji negalėtų suprasti byloje tiriamų įvykių aplinkybių, neturėjo ir neturi (t. 1, b. l. 164-170). Nors (duomenys neskelbtini) pagal savo amžių yra nebrandi ir vaikiška, tačiau iki įvykio ji jau turėjo žinių apie lytinius santykius, buvo lytiškai subrendusi, menstruacijos (duomenys neskelbtini) prasidėjo nuo 11 metų. Aprašant psichologinį tyrimą nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) apie lytinius santykius sužinojo iš draugų ir motinos, taip pat mokykloje. Pasak tyrimą atlikusios psichologės, (duomenys neskelbtini) teisingai apibūdino lytinių santykių biologinę reikšmę ir pasekmes (t. 1, b. l. 169). Nukentėjusioji (duomenys neskelbtini) ikiteisminio tyrimo teisėjui parodė, kad motina su ja kalbėjo apie lytinius santykius (t. 1, b. l. 35-36). Nukentėjusiosios motina liudytoja I. A. teisiamajame posėdyje parodė, kad dukrai apie lytinius santykius paaiškino kai (duomenys neskelbtini) buvo 11 metų, t. y. kai (duomenys neskelbtini) prasidėjo menstruacijos. Kai (duomenys neskelbtini) susirado vaikiną, liudytoja dar kartą jai apie tai paaiškino, liudytojos teigimu, (duomenys neskelbtini) viską suprato apie lytinius santykius. Liudytoja I. A. nurodė, kad jos dukra (duomenys neskelbtini) suprato, ką daro, bet tai suvokė kaip žaidimą (t. 1, b. l. 148-149).

14. Apygardos teismas taip pat pagrįstai atkreipė dėmesį, kad tarp išteisintojo X ir nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) nėra didelio amžiaus skirtumo, išteisintajam X buvo ką tik suėję 16 metų, o nukentėjusiajai (duomenys neskelbtini) – 12,5 metų, t. y. tarp jų buvo 3,5 metų skirtumas ir įvykio metu abu buvo vaikai (nepilnamečiai), todėl jų psichinė ir socialinė branda labai skirtis negalėjo. Įvertinus (duomenys neskelbtini) fizinę, psichinę ir socialinę brandą bei turimas žinias apie lytinius santykius, darytina išvada, kad (duomenys neskelbtini) sutikimas lytiškai santykiauti, nors ir buvo kilęs kaip atsakas į kaltinamojo veiksmus ir atitinkantis santykių su kaltinamuoju kontekstą (santykiai buvo romantiniai, tęstiniai) ir jos būseną (buvo įsimylėjusi) (t. 1, b. l. 164-170), buvo sąmoningas, duotas suvokiant su ja atliekamų veiksmų esmę, t. y. (duomenys neskelbtini) nebuvo bejėgiškos būklės dėl savo mažametystės. Papildomai pastebėtina, kad savanoriškus lytinius santykius paprastai lydi romantiniai motyvai, tad nagrinėjamu atveju bylos sprendimą visų pirma lemia klausimas, ar (duomenys neskelbtini) suvokė lytinių santykių esmę, ir jeigu ne, ar nuteistasis tuo pasinaudojo. Ekspertizės išvadoje taip pat nurodoma, kad iš nukentėjusiosios psichologinio nepasirengimo lytiniams santykiams, įsimylėjimo, kaip ir baimės dėl tiriamo įvykio baigties, rekomenduojama kritiškai vertinti jos parodymus, nes (duomenys neskelbtini) gali būti linkusi sumažinti X atsakomybę dėl lytinių santykių iniciatyvos, keisti parodymus (t. 1, b. l. 170). Nors jau savaime negali būti pagrįsta pozicija, kad visa atsakomybė už įvykusius lytinius santykius priskirtina tik (duomenys neskelbtini) tačiau, kita vertus, byloje nėra jokių duomenų, kurie vienareikšmiškai ir neabejotinai patvirtintų ekspertizės akto prielaidą, kad (duomenys neskelbtini) byloje galėjo duoti tikrovės neatitinkančius parodymus, ir kad ekspertizės akte keliamos abejonės verstų kitaip vertinti visą apygardos teismo nustatytų aplinkybių kontekstą, kad lytiniai santykiai įvyko abipusiu susitarimu. Pagal baudžiamąjį įstatymą kiekvienas asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis turi būti nustatytas neginčijamai jį patvirtinančiais įrodymais, ir byloje nesurinkus duomenų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymą, asmuo negali būti pripažintas kaltu dėl jam pareikštų kaltinimų (BK 2 straipsnio 4 dalis; BPK 44 straipsnio 6 dalis).

15. Tiek išteisintasis X tiek nukentėjusioji (duomenys neskelbtini) nurodė, jog juos siejo abipusė meilė, ir jie lytiškai santykiavo abipusiu sutarimu ir noru, (duomenys neskelbtini) sutinkant, be to, pati nukentėjusioji sąmoningai siekė lytinių santykių su X Tai patvirtino ir byloje apklausti liudytojai, nepilnamečių tėvai (įstatyminiai atstovai) D. K. ir I. A. Liudytoja I. A. teisiamajame posėdyje parodė, kad jos dukra (duomenys neskelbtini) pasakojo, kad lytiškai santykiavo savo noru, ji pati norėjo ir pati pasiūlė lytiškai santykiauti, viskas vyko abiejų sutikimu, prievartos nebuvo (t. 1, b. l. 148-149). Liudytoja D. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad jos sūnus X jai sakė, kad lytiškai santykiavo abiejų sutikimu, tai jai patvirtino ir (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 148). Psichologinio tyrimo metu neužfiksuota požymių apie galimai (duomenys neskelbtini) turėtą seksualinę patirtį ne savo noru (t. 1, b. l. 169). Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas taip pat patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) sutikimas, apsisprendimas lytiškai santykiauti su X (duomenys neskelbtini) iš esmės suvokiant lytinių santykių pobūdį, buvo sąlygotas jos ir kaltinamojo esama draugyste, tarpusavio simpatija, meile (t. 1, b. l. 164-170), kas atitinkamai nesuteikia pagrindo manyti, kad lytiniai santykiai buvo X apgaulės veiksmų ar pasinaudojimo nukentėjusiosios mažametystės pasekmė. Iš ekspertizės akto matyti, kad (duomenys neskelbtini) nelaiko save nukentėjusiąja dėl to, kad turėjo lytinius santykius su X tai (duomenys neskelbtini) nurodė ir duodama parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui, be to, ekspertizės akte nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) pats skausmingiausias įvykis buvo abortas; duomenų, kad (duomenys neskelbtini) būtų frustravę patys lytiniai santykiai, gauta nebuvo. Teisėjų kolegija neabejoja ekspertizės akto išvada, kad (duomenys neskelbtini) psichologiškai nebuvo pasiruošusi lytiniam gyvenimui, ir jos žinios apie lytinių veiksmų reikšmę buvo labiau paviršutiniškos, be pilnaverčio suvokimo apie lytinių santykių esmę (t. 1, b. l. 169). Tačiau, kita vertus, BK 149 straipsnio – išžaginimo – sudėtis reikalauja, kad kaltininkas palenktų nukentėjusiojo valią, ir, kalbant apie konkretų valios palenkimo požymį, būtent pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiojo asmens būkle. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, byloje nebuvo paneigta aplinkybė, kad (duomenys neskelbtini) nebūtų supratusi, kas yra lytiniai santykiai, kaip ir nebuvo nustatyta, kad X būtų tikslingai pasinaudojęs (duomenys neskelbtini) nebrandumu. Kolegija papildomai pastebi, kad išžaginimas yra tik tiesiogine tyčia padaroma nusikalstama veika. Ši veika suponuoja kaltininko suvokimą, kad jis lytiškai santykiauja su nukentėjusiuoju prieš jo valią, pasinaudojęs bejėgiška nukentėjusiojo būkle, nes šis dėl savo amžiaus nesupranta su juo daromų veiksmų esmės, ir to siekia. Įvertinus byloje esančių įrodymų visetą, nagrinėjamu atveju taip pat nenustatytas subjektyvusis nusikalstamos veikos požymis, kad išteisintasis X veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė, kad jis lytiškai santykiauja su nukentėjusiąja prieš jos valią, ir lytinių santykių siekė būtent pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios būkle. Priešingai, byloje nustatyta, kad X lytiškai santykiaudamas su mažamete, nesiekė pasinaudoti nukentėjusiosios mažametyste, lytiniai santykiai vyko abiejų asmenų sutikimu ir noru.

16. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai X pagal BK 149 straipsnio 4 dalį (2019 m. vasario mėn. veika) ir 149 straipsnio 4 dalį (2019 m. kovo mėn. veika) išteisino, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą atmesti.