Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. I2-7537-1066/2026 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00356-2026-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 24.7; 55.1.3 (S)

2026 m. balandžio 9 d.

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Indrės Pukanasytės-Biekšės, Gedimino Užubalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Indrės Žvaigždinienės,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos E. M. B. skundą atsakovei Kauno savivaldybės įmonei „Kapinių priežiūra“, trečiajam suinteresuotam asmeniui J. S. dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėja E. M. B. kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Kauno savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra“ 2025 m. gegužės 21 d. sprendimą Nr. S-82 „Dėl Kauno miesto (duomenys neskelbtini) viešųjų kapinių kapavietės Nr. 7-009-0008 priežiūros teisės anuliavimo“ (toliau – Sprendimas).

2. Pareiškėja savo skundo reikalavimą grindžia šiais argumentais:

2.1. Nuo 2021 m. lapkričio 22 d. pareiškėjai buvo suteikta Kauno miesto (duomenys neskelbtini) viešųjų kapinių kapavietės Nr. 7-009-0008 priežiūros teisė. Tačiau 2025 m. gegužės 21 d. Kauno savivaldybės įmonė „Kapinių priežiūra“ priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo nuo 2025 m. gegužės 21 d. anuliavo pareiškėjai suteiktą kapavietės priežiūros teisę, kapavietę laikinai paliekant be atsakingo asmens. Anot pareiškėjos, toks Sprendimas priimtas gavus trečiojo suinteresuoto asmens J. S. pretenziją, kurioje nurodoma, kad pareiškėja yra jos pusseserė ir kad be jos žinios bei sutikimo užsirašiusi kapavietės priežiūrą.

Su tuo pareiškėja nesutinka ir prašo tokį Sprendimą panaikinti.

2.2. Paaiškina, kad, visų pirma, skundžiamas Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio, pagal kurį kiekvienas administracinis sprendimas turi būti pagrįstas objektyvia informacija bei motyvuotas. Pažymi, kad jame nenurodytos konkrečios faktinės aplinkybės ir teisiniai pagrindai, todėl pareiškėjai neaišku, kodėl panaikinta jos priežiūros teisė.

2.3. Taip pat tvirtina, kad nors Sprendime nurodoma, jog pareiškėja pateikė tikrovės neatitinkančias aplinkybes, tačiau nėra konkrečiai nurodyta, kokios būtent aplinkybės neatitinka tikrovės. Tuo tarpu pati pareiškėja tvirtina, kad jos prašyme pateikta informacija apie kapavietėje palaidotus asmenis ir giminystės ryšius yra teisinga.

Be to, Sprendime remiamasi Kauno miesto kapinių tvarkymo ir žmonių palaikų laidojimo taisyklių 41 punktu, kuris numato, jog giminaičiai turi susitarti dėl atsakingo už kapavietės priežiūrą asmens, tačiau, pareiškėjos teigimu, ji buvo pateikusi savo sesers rašytinį sutikimą, o tai reiškia, kad artimiausių giminaičių sutikimas buvo gautas, kaip to reikalaujama. Trečiasis suinteresuotas asmuo J. S. yra giminystės ryšiais susijusi su kapavietėje palaidotais asmenimis, tačiau nėra įvertinta giminystės ryšių artimumas. Pareiškėja yra tiesiogiai susijusi su kapavietėje palaidotu tėvu A. S. V., o J. S. yra tolimesnė giminaitė.

2.4. Taip pat ginčijamas Sprendimas priimtas, nesuteikiant pareiškėjai galimybės pateikti paaiškinimus ar papildomus dokumentus, patvirtinančius jos teisę būti atsakinga už kapavietės priežiūrą.

2.5. Pareiškėjos teigimu, pagal Viešojo administravimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalį, prieš priimant sprendimą pareiškėjas turi būti apklausiamas, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę. Šiuo atveju Sprendimas buvo priimtas neinformavus ir neapklausus pareiškėjos, todėl jis pažeidžia šį įstatymo reikalavimą. Pareiškėja apie nagrinėjamą klausimą nebuvo informuota ir teisė būti išklausyta nebuvo suteikta.

2.6. Ginčijamame Sprendime nurodoma, kad kapavietė paliekama be atsakingo asmens, kas reiškia, kad joje negalima laidoti, atlikti kapavietės statinių rekonstrukcijos ar statybos darbų, priimti sprendimų dėl želdinių įrengimo ar panaikinimo. Toks Sprendimas nepagrįstai apriboja pareiškėjos ir kitų šeimos narių teises tinkamai prižiūrėti artimųjų kapavietę.

3. Atsakovė Kauno savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra“ (toliau – Savivaldybės įmonė) atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į pareiškėjos skundą pateikia savo poziciją, kurią grindžia šiais argumentais:

3.1. Paaiškina, kad atsakingo už kapavietės priežiūrą asmens paskyrimo (pakeitimo) procedūra reglamentuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 patvirtintose Kapinių tvarkymo taisyklėse ir Kauno miesto savivaldybės tarybos 2010 m. liepos 23 d. sprendimu Nr. T-474 patvirtintose Kauno miesto kapinių tvarkymo ir žmonių palaikų laidojimo taisyklėse, kurių 41 p. nurodyta, jog „Jeigu asmuo, įrašytas žurnale atsakingu už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą, miršta arba dėl kitų priežasčių negali rūpintis kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūra, jo giminaičiai, sutuoktinis (-ė), partneris (-ė) arba (ir) kapavietėje ar kolumbariumo nišoje palaidotų mirusiųjų giminaičiai ir sutuoktinis (-ė), partneris (-ė) turi susitarti, kas bus atsakingas už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą, ir raštu apie tai pranešti kapinių prižiūrėtojui, nurodydami keistinus už kapavietės priežiūrą atsakingo asmens duomenis“. Tai reiškia, jog visiems mirusiųjų asmenų giminaičiams (ne tik artimiesiems giminaičiams), sutuoktiniams bei partneriams, keičiant už kapavietės priežiūrą atsakingą asmenį, nustatyta vienoda teisė ir pareiga susitarti, kuris iš jų bus naujasis kapavietės prižiūrėtojas.

3.2. Anot atsakovės, nė viename teisės akte, priešingai negu savo skunde teigia pareiškėja, nesuteikiamas joks prioritetas ar išimtys artimiesiems giminaičiams, kuo pareiškėja laiko išimtinai tik savo seserį. Pažymi, kad su kapavietėje palaidotais asmenimis tokiu pat giminystės ryšiu, šiuo atveju, susijusios tiek trečiasis suinteresuotas asmuo, tiek pati pareiškėja: J. J. G. yra trečiojo suinteresuoto asmens mama, A. V. – pareiškėjos tėvas, o M. V. – ir trečiojo suinteresuoto asmens, ir pareiškėjos močiutė.

Atkreipia dėmesį į tai, kad įpareigojimas giminaičiams susitarti raštu užtikrina lygiateisiškumo principą ir Kapinių tvarkymo taisyklėse įtvirtintas nuo 2008 m., todėl ginčo kapavietės perrašymo metu – 2021 m. – buvo galiojantis ir privalėjo būti vykdomas.

3.3. Taip pat akcentuoja, kad kapinių administratorius, t. y. atsakovė nėra subjektas, turintis teisę gauti informaciją apie giminystės ir svainystės ryšius, todėl negali žinoti apie konkrečius kiekvienoje kapavietėje palaidotų mirusiųjų giminaičius ar sutuoktinius. Tiek Kapinių tvarkymo taisyklėse, tiek Kauno miesto kapinių tvarkymo ir žmonių palaikų laidojimo taisyklėse analogiškai nurodyta, kad giminaičiai privalo veikti aktyviai ir raštu susitarti, kuris iš jų bus naujasis kapavietės prižiūrėtojas. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama išvengti kapavietės perrašymo „už akių“ situacijos, kai mirusiųjų giminaičiams nežinant ir be jų sutikimo pakeičiamas už kapavietės priežiūrą atsakingas asmuo. Kauno miesto (duomenys neskelbtini) viešųjų kapinių kapavietės Nr. 7-009-0008 priežiūrą 2021 m. perrašius pareiškėjos vardu būtent ir susiklostė situacija, kai jai nenurodžius kitų giminaičių (šiuo atveju - trečiojo suinteresuoto asmens) ir negavus jo sutikimo, vėliau kilo kapavietės priežiūra suinteresuotų asmenų ginčas. Pabrėžia, kadangi kapavietės perrašymo metu buvo nesilaikyta privalomų dokumentų reikalavimų, t. y. nepateiktas trečiojo suinteresuoto asmens rašytinis sutikimas, viešojo subjekto sprendimas įregistruoti pareiškėją kapavietės prižiūrėtoja buvo nepagrįstas ir neteisėtas, todėl privalėjo būti panaikintas.

3.4. Pažymi, kad tiek Vyriausybės patvirtintose Kapinių tvarkymo taisyklėse, tiek Kauno miesto kapinių tvarkymo ir žmonių palaikų laidojimo taisyklėse nurodytos dvi analogiškos sąlygos siekiant tapti kapavietės prižiūrėtoju: i) giminystės, santuokos ar partnerystės ryšys su kapavietėje palaidotu asmeniu ir (arba) kapavietės prižiūrėtoju; ii) kitų giminaičių rašytiniai sutikimai. Jokių kitokių aplinkybių ar suinteresuotų asmenų paaiškinimų atsakovė neturi teisės vertinti ar, juo labiau, priimti sprendimus. Joks įstatymas ar kitas teisės aktas nesuteikia teisės atsakovei spręsti privačius asmenų ginčus. Nesutarimai tarp giminaičių, sutuoktinio ir kitų suinteresuotų asmenų dėl kapavietės priežiūros, dėl atsakingo už kapavietės priežiūrą asmens paskyrimo yra privačių asmenų ginčai, kuriuos spręsti gali teismas civilinio proceso tvarka pagal suinteresuoto asmens kreipimąsi.

3.5. Svarbu ir tai, kad prašymo pakeisti už kapavietės priežiūrą atsakingą asmenį pateikimo metu atsakovė apie trečiojo suinteresuoto asmens egzistavimą nežinojo, to savo anketoje nenurodė ir pareiškėja, taip išvengdama pareigos pateikti kitų giminaičių sutikimus. Kadangi paaiškėjo, kad pareiškėja teisės aktų nustatyta tvarka nenurodė ir nepateikė kitų giminaičių rašytinių sutikimų, sprendimas patvirtinti E. M. B. K. miesto (duomenys neskelbtini) viešųjų kapinių kapavietės Nr. 7-009-0008 atsakingu asmeniu taip pat buvo neteisėtas.

Atsakovė vykdo tik formalų įrašų apie kapaviečių prižiūrėtojus administravimą, užtikrina tokių asmenų paskyrimo atitiktį tuo metu galiojančių teisės aktų nuostatoms, tačiau neturi sprendimo teisės, esant dėl kapavietės priežiūros suinteresuotų asmenų ginčui. Gavusi visų jai nurodytų asmenų sutikimus, atsakovė padaro atitinkamą įrašą laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnaluose bei kapinių informacinėje sistemoje, tačiau, esant suinteresuotų asmenų ginčui, neturi suteiktos kompetencijos ir teisės spręsti, kuris iš jų vertas tapti kapavietės prižiūrėtoju. Tokiais atvejais kapavietė laikinai paliekama be atsakingo asmens, kol artimieji nesusitars tarpusavyje arba nebus gautas įsiteisėjęs teismo sprendimas.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo J. S. atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į pareiškėjos skundą pateikia savo poziciją, kurią grindžia šiais argumentais:

4.1. Skundžiamame Sprendime atsakovė išsamiai, tiksliai ir aiškiai paaiškino tokį Sprendimą priimti paskatinusias priežastis, nurodė jo motyvus ir teisinį pagrindą, taip pat išaiškino teisines pasekmes, kylančias dėl skundžiamo Sprendimo.

4.2. Sutinka, kad pareiškėjos pateikta informacija apie kapavietėje palaidotus asmenis ir jos (pareiškėjos) ryšius su kapavietėje palaidotais asmenimis, tačiau pažymi, kad atsakovė Sprendimą panaikinti pareiškėjos teisę tvarkyti kapavietę priėmė ne dėl to, kad pareiškėja būtų nurodžiusi neteisingus duomenis apie kapavietėje palaidotus asmenis ir jos (pareiškėjos) giminystės ryšius su kapavietėje palaidotais asmenimis, o dėl to, kad pareiškėja kartu su prašymu suteikti jai kapavietės priežiūros teisę nepranešė atsakovei, o tiksliau, melagingai (klaidingai) pranešė atsakovei, jog tarp visų giminaičių, kurių artimieji asmenys yra palaidoti kapavietėje, yra sudarytas susitarimas dėl to, kad kapavietės priežiūrą yra pavedama (neprieštaraujama) atlikti pareiškėjai.

4.3. Nesutinka su pareiškėja, kad ji buvo atsakovei pateikusi savo (pareiškėjos) sesers rašytinį sutikimą, todėl reiškia, kad artimiausių giminaičių sutikimas buvo gautas. Paaiškina, kad šiuo atveju ginčo situacija susidarė, nes 2021 m. pareiškėja pranešė, kad už kapavietės priežiūrą atsakingu paskirtas asmuo – J. V. dėl amžiaus ir sveikatos problemų nebegali tinkamai pasirūpinti kapavietės priežiūra. Vadinasi, dėl kito už kapavietės priežiūrą atsakingo asmens paskyrimo turėjo būti gautas tiek visų J. V., kaip buvusio už kapavietės priežiūrą atsakingo asmens, giminaičių, tiek ir visų kitų kapavietėje palaidotų asmenų giminaičių, taigi, tame tarpe ir trečiojo suinteresuoto asmens J. S. susitarimas (pritarimas) dėl to, kas bus paskirtas atsakingu už Kapavietės priežiūrą.

Pabrėžia, kad kapavietėje yra palaidota trečiojo suinteresuoto asmens J. S. motina J. J. G. ir močiutė M. V.. Taigi nėra ir negali būti ginčo dėl to, kad dėl pareiškėjos paskyrimo atsakingu asmeniu už Kapavietės priežiūrą turėjo būti gautas ir J. S. sutikimas (pritarimas).

4.4. Taip pat mano, kad Sprendimo priėmimui užteko konstatuoti faktą, jog pareiškėja, kuri 2021 m. kreipėsi į atsakovę su prašymu būti paskirta atsakinga už kapavietės priežiūrą, nepateikė visų kapavietėje palaidotų asmenų giminaičių, o ir iš skundo turinio nėra aišku, kokius paaiškinimus ar papildomus dokumentus, patvirtinančius pareiškėjos teisę būti atsakinga už kapavietės priežiūrą, pareiškėja būtų pateikusi atsakovei.

Atsakovė turėjo teisę, bet ne prievolę apklausti pareiškėją.

4.5. Be kita ko, nesutinka su pareiškėja, kad ginčijamas Sprendimas nepagrįstai apriboja jos ir kitų šeimos narių teises tinkamai prižiūrėti Kapavietę. Visų pirma, tokia situacija susidarė dėl pačios pareiškėjos kaltės, tai yra, dėl to, kad pareiškėja 2021 m. pateikdama prašymą nuslėpė nuo atsakovės informaciją apie tai, kad yra ir kitų asmenų, kurie yra suinteresuoti kapavietės priežiūra, ir nepateikė šių asmenų, o antra, skundžiamu Sprendimu kapavietė yra palikta be už jos priežiūrą atsakingo asmens laikinai, t. y. tol, kol kapavietėje palaidotų asmenų giminaičiai nesusitars dėl asmens, kuris bus paskirtas atsakingu už kapavietės priežiūrą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

5.1. Kauno miesto (duomenys neskelbtini) viešųjų kapinių kapavietėje Nr. 7-009-0008 (toliau – kapavietė) nuo 1955 m. iki 2025 m. palaidoti penki mirusieji: M. V. ((duomenys neskelbtini) B. V. ((duomenys neskelbtini) A. V. ((duomenys neskelbtini) J. J. G. ((duomenys neskelbtini) ir J. V. ((duomenys neskelbtini) Pagal Laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnalo išrašo duomenis po A. V. mirties už kapavietės priežiūrą atsakingu asmeniu buvo paskirta J. V..

5.2. Pareiškėja 2021 m. spalio 19 d. kreipėsi į atsakovę su prašymu pakeisti už kapavietės priežiūrą atsakingą asmenį, kuriame nurodė, kad jos mama, tuometinė kapavietės prižiūrėtoja J. V. „dėl amžiaus ir sveikatos problemų“ nebegalinti tinkamai pasirūpinti kapavietės priežiūra. Savo prašyme pateikdama atsakymą į anketos klausimą: „Ar yra kapavietėje palaidotų asmenų arba atsakingo už kapavietės priežiūrą asmens giminaičių arba kitų, kapavietės priežiūra suinteresuotų asmenų“, pareiškėja nurodžiusi savo seserį N. A. K.. Taip pat pateiktas N. A. K. sutikimas, kad kapavietę, kurią prižiūrėjo jos mama, dabar prižiūrėtų pareiškėja.

5.3. Savivaldybės įmonė 2021 m. lapkričio 24 d. perrašė pakeisdama už kapavietės priežiūrą atsakingą asmenį, t. y. E. M. B., pažymėdama, kad paskutinis palaidotas asmuo J. J. G., laidojimo data: (duomenys neskelbtini).

5.4. Trečiasis suinteresuotas asmuo J. S., kapavietėje palaidotų J. J. G. dukra ir M. V. anūkė, 2025 m. gegužės 7 d. į atsakovę su pretenzija kreipėsi, nurodydama, kad „be mano žinios ir sutikimo kapavietės priežiūrą užsirašė mano pusseserė E. M. B.“ ir tuo pačiu prašydama panaikinti atsakingą asmenį už kapavietės priežiūrą, nes buvo nuslėpta informacija.

5.5. Savivaldybės įmonė „Kapinių priežiūra“, įvertinusi pateiktą informaciją, nuo 2025 m. gegužės 21 d. anuliavo E. M. B. paskirtą kapavietės priežiūros teisę ir laikinai paliko kapavietę be atsakingo asmens. Šiame Sprendime nurodoma, kad įvertinus E. M. B. prašyme nurodytą informaciją bei vėliau pateiktą J. S. pretenziją, atsakovei tapo žinoma, jog abi pareiškėjos giminystės ryšiais susijusios su toje pačioje Kauno miesto (duomenys neskelbtini) viešųjų kapinių kapavietėje palaidotais asmenimis, todėl keičiant atsakingą asmenį teisės aktų nustatyta tvarka, privaloma susitarti raštu. Teigiama, kad šioje situacijoje paaiškėjus aplinkybėms ar faktams, kurie prieš priimant sprendimą pareiškėjos naudai nebuvo žinomi (nebuvo nurodyti iš viso arba nurodyti melagingai ar aplaidžiai), ir kurie darytų įtaką kitų asmenų (šiuo atveju kitų giminaičių) teisėms ar teisėtiems interesams, atsakingo už kapavietę asmens paskyrimo klausimas turi būti sprendžiamas iš naujo. Atsakovė, atsižvelgusi į tai, kad E. M. B. savo prašyme nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes, kurios paaiškėjo gavus J. S. pretenziją, vadovaujantis teisiniu reglamentavimu bei Savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra“ direktoriaus 2019 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. V-12 patvirtinto „Už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą atsakingo asmens paskyrimo ir anuliavimo tvarkos aprašo“ 4 dalimi, nuo 2025 m. gegužės 21 d. anuliavo E. M. B. 2021 m. lapkričio 22 d. suteiktą Kauno miesto (duomenys neskelbtini) viešųjų kapinių kapavietės Nr. 7-009-0008 priežiūros teisę, kapavietę laikinai paliekant be atsakingo asmens. Atsakovė tuo pačiu pažymėjo, jog tokioje kapavietėje negali būti laidojama, atliekami kapavietės statinių rekonstrukcijos ar statybos darbai, priimami sprendimai dėl želdinių įrengimo ar panaikinimo bei naudojamasi kitomis, išimtinai atsakingo asmens kompetencijai priskirtomis teisėmis.

5.6. Pareiškėja, nesutikdama su Sprendimu, kreipėsi į teismą.

6. Byloje kilo ginčas dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

7. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 41 punkte numatyta, kad ritualinių paslaugų teikimo užtikrinimas ir kapinių priežiūros organizavimas yra viena iš savarankiškų savivaldybės funkcijų.

Ši savivaldybių funkcija yra įgyvendinama, vadovaujantis Žmonių palaikų laidojimo įstatymu (toliau – ir Įstatymas), Kapinių tvarkymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 (toliau – ir Taisyklės), Kauno miesto kapinių tvarkymo ir žmonių palaikų laidojimo taisyklėmis, patvirtintomis Kauno miesto savivaldybės tarybos 2010 m. liepos 23 d. sprendimu Nr. T-474 (toliau – ir Kauno miesto Taisyklės) ir Už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą atsakingo asmens paskyrimo ir anuliavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Savivaldybės įmonės direktoriaus 2019 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. V-12 (atnaujinta 2021 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. V-01) (toliau – ir Aprašas).

Įstatymo 31 straipsnis numato, kad savivaldybių vykdomosios institucijos, vadovaudamosi šiuo įstatymu ir kitais teisės aktais, Vyriausybės nustatyta tvarka organizuoja kapinių priežiūrą, koordinuoja ir kontroliuoja kapinių prižiūrėtojų darbą.

Taisyklių 1 punkte numatyta, kad šios taisyklės nustato kapinių priskyrimo neveikiančioms, riboto laidojimo ar veikiančioms kapinėms, kapinių perdavimo juridinio asmens teises turinčiai religinei bendruomenei ar bendrijai, leidimo laidoti išdavimo, kapaviečių ar kolumbariumo nišų skyrimo ir laidojimo jose, kapinių priežiūros ir kitų su kapinių tvarkymu susijusių darbų ir paslaugų atlikimo tvarką.

Kauno miesto Taisyklių 1 punkte numatyta, kad šios taisyklės nustato Kauno miesto kapinių įrengimo ir jų panaikinimo, kapinių statuso suteikimo, keitimo ir draudimo laidoti, kapinių perdavimo juridinio asmens teises turinčiai religinei bendruomenei ar bendrijai, kapinių ir laidojimo vietų tvarkymo, leidimų laidoti ir leidimo laidoti neprižiūrimose kapavietės išdavimo, laidojimo ir kapinių lankymo, neatpažintų ir vienišų asmenų laidojimo, kapinių priežiūros ir kitų su tvarkymu susijusių darbų atlikimo ir paslaugų teikimo tvarką.

Taisyklėse, be kita ko, numatyta asmenų, atsakingų už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą, paskyrimo tvarka ir sąlygos. Sistemiškai aiškinant šias Taisyklių nuostatas, akivaizdu, jog už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą atsakingais asmenimis gali būti: laidojant pirmą kartą, laidojantis asmuo, kurio prašymu išduotas leidimas laidoti ir skirta kapavietė ar kolumbariumo niša (Taisyklių 20 p.); paskirtajam atsakingam asmeniui mirus arba dėl kitų priežasčių negalint rūpintis kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūra (Taisyklių 21 p.) (šiuo pagrindu atsakingu už kapavietės priežiūrą asmuo gali būti paskirtas tik tada, kai yra bent viena iš šių sąlygų: raštu susitarus atsakingo asmens giminaičiams ir sutuoktiniui arba raštu susitarus kapavietėje palaidotų asmenų giminaičiams ir sutuoktiniui); asmuo, kuriam nustatyta tvarka suteikta teisė prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę (Taisyklių 24 p.).

8. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys neginčijamai įrodo po A. V. mirties už kapavietės priežiūrą atsakingu asmeniu buvo paskirta J. V.. Tačiau po 2005 m. kovo 21 d. paskutinio kapavietėje palaidoto asmens J. J. G. atsakovė perrašė už kapavietės priežiūrą atsakingą asmenį, pakeisdama į E. M. B.

Bylos duomenys taip pat patvirtina, jog tarp pareiškėjos ir trečiojo suinteresuoto asmens kilo ginčas dėl minėtos kapavietės, kurioje palaidoti pareiškėjos tėvas A. S. V., o trečiojo suinteresuoto asmens J. S. motina J. J. G. ir močiutė M. V.. Atsakovė Sprendime paliko minėtą kapavietę be prižiūrėtojo tol, kol teisės aktų nustatyta tvarka suinteresuoti asmenys susitars raštu arba įsiteisės teismo sprendimas dėl atsakingo asmens paskyrimo, o apie tai, kad atsakovė anuliavo kapavietės priežiūros teisę pareiškėjui ir atsiradusią pareigą susitarti, informavo Sprendime, kaip tai numato Aprašo 5 punktas.

9. Pareiškėja tvirtina, kad jos prašyme pateikta informacija apie kapavietėje palaidotus asmenis ir giminystės ryšius yra teisinga. Be to, ji buvo pateikusi savo sesers rašytinį sutikimą, o tai reiškia, kad artimiausių giminaičių sutikimas buvo gautas, kaip to reikalaujama, taigi mano, kad Sprendimas priimtas nepagrįstai.

Pagal Taisyklių 21 punktą, jeigu asmuo, įrašytas žurnale atsakingu už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą, miršta arba dėl kitų priežasčių negali rūpintis kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūra, jo giminaičiai, sutuoktinis (-ė) arba (ir) kapavietėje ar kolumbariumo nišoje palaidotų mirusiųjų giminaičiai ir sutuoktinis (-ė) turi susitarti, kas bus atsakingas už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą, ir raštu apie tai pranešti kapinių prižiūrėtojui, nurodydami keistinus už kapavietės priežiūrą atsakingo asmens duomenis, nurodytus šių Taisyklių 20 punkte.

Pagal Kauno miesto Taisyklių 41 punktą, jeigu asmuo, įrašytas žurnale atsakingu už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą, miršta arba dėl kitų priežasčių negali rūpintis kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūra, jo giminaičiai, sutuoktinis (-ė) arba kapavietėje ar kolumbariumo nišoje palaidotų mirusiųjų giminaičiai ir sutuoktinis (-ė) turi susitarti, kas bus atsakingas už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą, ir raštu apie tai pranešti kapinių prižiūrėtojui, nurodydami keistinus už kapavietę atsakingo asmens duomenis, nurodytus Kauno miesto Taisyklių 40 punkte. Tarp giminaičių, sutuoktinio (-ės) ir kitų suinteresuotų asmenų kilę nesutarimai dėl atsakingo už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą asmens paskyrimo ir laidojimo jose sprendžiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka (Kauno miesto Taisyklių 43 p.).

Pagal Aprašo 7 punktą ginčai, kilę tarp giminaičių ir sutuoktinių, sprendžiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

Kaip matyti, Taisyklėse atsakingo už kapavietės priežiūrą asmens statusas yra siejamas su juridiniu faktu – tokio asmens įregistravimu laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale. Atsakingas už kapavietės priežiūrą asmuo yra nurodomas laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale jo paties iniciatyva ir valia, o kai paaiškėja, kad asmuo, įrašytas žurnale atsakingu už kapavietės priežiūrą, dėl kitų priežasčių negali rūpintis kapavietės priežiūra (trečiojo suinteresuoto asmens įsitikinimu, pareiškėja atsakovei pateikė tikrovės neatitinkančią (melagingą) informaciją ar dokumentus apie kapavietės nepriežiūrą) Savivaldybės įmonės direktorius pagal Aprašo 4 punktą turi teisę vienašališkai anuliuoti savo sprendimą dėl oficialaus prižiūrėtojo paskyrimo (panaikinti laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnaluose esantį įrašą) ir palikti kapavietę be atsakingo asmens tol, kol nebus pateiktas visų jos priežiūra suinteresuotų asmenų rašytinis susitarimas arba įsiteisėjęs teismo sprendimas. Vadovaujantis anksčiau paminėtu teisiniu reglamentavimu, atsakovė pagrįstai anuliavo pareiškėjai kapavietės Nr. 7-009-0008 suteiktą priežiūros teisę, nes tiek Kauno miesto Taisyklių 43 punktas, tiek Aprašo 7 punktas numato, jog tarp giminaičių, sutuoktinio ir kitų suinteresuotų asmenų kilę nesutarimai dėl atsakingo už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą asmens paskyrimo ir laidojimo jose sprendžiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, tačiau nenumato, kad tokių ginčų sprendimo teisė suteikiama kapinių prižiūrėtojui. Joks įstatymas ar kitas teisės aktas nesuteikia teisės atsakovei spręsti tokius privačių asmenų ginčus. Nesutarimai tarp giminaičių, sutuoktinio ir kitų suinteresuotų asmenų dėl kapavietės priežiūros, dėl atsakingo už kapavietės priežiūrą asmens paskyrimo yra privačių asmenų ginčai, kuriuos spręsti gali teismas civilinio proceso tvarka pagal suinteresuoto asmens kreipimąsi.

10. Kaip minėta, su kapavietėje palaidotais asmenimis tokiu pat giminystės ryšiu, ir pareiškėja, ir trečiasis suinteresuotas asmuo, nes J. J. G. yra trečiojo suinteresuoto asmens mama, A. V. yra pareiškėjos tėvas, M. V. yra trečiojo suinteresuoto asmens J. S. ir pareiškėjos močiutė. Šios kapavietės priežiūrą 2021 m. perrašius pareiškėjos vardu susiklostė situacija, kad nebuvo gautas trečiojo suinteresuoto asmens J. S. sutikimas, ko pasekoje, ir vėliau kilo kapavietės priežiūra suinteresuotų asmenų ginčas. Darytina išvada, kad kapavietės perrašymo metu buvo nesilaikyta privalomų dokumentų reikalavimų, t. y. nepateiktas trečiojo suinteresuoto asmens rašytinis sutikimas ir pareiškėja to neginčija, nes mano, kad J. S. yra tolimesnė giminaitė ir jos sutikimas nebuvo būtinas. Teismas atmeta šiuos pareiškėjos teiginius kaip nepagrįstus ir pripažįsta, kad atsakovės Sprendimas įregistruoti pareiškėją kapavietės prižiūrėtoja buvo nepagrįstas ir neteisėtas, todėl privalėjo būti panaikintas (anuliuotas), įvertinus tai, kad po pareiškėjos prašymo pateikimo ir trečiojo suinteresuoto asmens pretenzijos gavimo paaiškėjo aplinkybė, jog pareiškėja pateikė tikrovės neatitinkančią, neišsamią, klaidingą ar melagingą informaciją ar dokumentus. Tai nebuvo žinoma pareiškėjos prašymo pakeisti už kapavietės priežiūrą atsakingą asmenį pateikimo metu.

Pagal Civilinio kodekso 1.137 straipsnio 2 dalį asmenys, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Civilinio kodekso 1.137 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Remiantis aptartomis teisės aktų nuostatomis, darytina išvada, kad teisę prižiūrėti kapavietę turi kapavietėje palaidotų mirusiųjų giminaičiai ir sutuoktinis (-ė). Kadangi pareiškėja apie trečiojo suinteresuoto asmens J. S. egzistavimą savo anketoje nenurodė, galima spręsti, kad taip siekė išvengti pareigos pateikti kitų giminaičių sutikimus. Toks pareiškėjos noras būti vienintelei atsakingai už kapavietės priežiūrą neatitiktų nei geros moralės nuostatų, nei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Paminėtina, kad giminaičiai privalo veikti aktyviai ir raštu susitarti, kuris iš jų bus naujasis kapavietės prižiūrėtojas.

11. Pareiškėjo teigimu, toks Sprendimas, kai kapavietė paliekama be atsakingo asmens, kas reiškia, kad joje negalima laidoti, atlikti kapavietės statinių rekonstrukcijos ar statybos darbų, priimti sprendimų dėl želdinių įrengimo ar panaikinimo, nepagrįstai apriboja pareiškėjos ir kitų šeimos narių teises tinkamai prižiūrėti artimųjų kapavietę. Teismas pažymi, kad teisę rūpintis artimųjų kapais išsaugo visi asmenys. Teismo vertinimu, nepagrįsti ir deklaratyvūs pareiškėjos teiginiai, kad Sprendimas pažeidžia jos teises, kadangi susiklosčius situacijai, kai kapavietė paliekama be atsakingo asmens, nėra paneigiama suinteresuotų kapavietės tvarkymu asmenų galimybė susitarti dėl atsakingo asmens paskyrimo ir / ar bendražmogiška suinteresuoto asmens teisė (pareiga) rūpintis kapaviete, kad ji būtų tvarkinga. Atsakydamas į pareiškėjos argumentą, kad Sprendimas buvo priimtas neinformavus ir neapklausus pareiškėjos, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu, dalyvavo teisminiame nagrinėjime, taigi jos teisė į teisminę gynybą nebuvo pažeista, be to, kaip minėta, atsakovė, gavusi visų asmenų būtinus sutikimus, tik padaro atitinkamą įrašą laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnaluose bei kapinių informacinėje sistemoje, tačiau neprivalo apklausti ir atlikti tyrimus, kuris iš jų vertas tapti kapavietės prižiūrėtoju.

12. Pasisakant dėl pareiškėjos argumentų, kad priimtas Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio, pagal kurį kiekvienas administracinis sprendimas turi būti pagrįstas objektyvia informacija bei motyvuotas, be to, jame nenurodytos konkrečios faktinės aplinkybės ir teisiniai pagrindai, todėl pareiškėjai neaišku, kodėl panaikinta jos priežiūros teisė, pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjęs, kad viešojo administravimo sistemos subjektų sprendimas yra naikinamas, kai toks sprendimas yra visiškai nemotyvuotas, teisės akto adresatas negali suvokti, kodėl jam priimtas toks sprendimas, ir negali apsiginti, o administracinio akto trūkumai, tokie, kaip pavyzdžiui, motyvacijos stoka, nesudaro pagrindo ginčijamo sprendimo pripažinti visiškai neargumentuotu ir nėra prielaidos konstatuoti absoliutaus jo negaliojimo pagrindo buvimo (žr. 2011 m. birželio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-336/2011; kt.). Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio (buvęs 8 straipsnis, kaip nurodo pareiškėja) taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialiosios teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-418-502/2022; kt.).

Įvertinus tarp bylos šalių kilusio ginčo pobūdį, prašomo panaikinti administracinio akto turinį, teismas konstatuoja, jog Sprendimas yra aiškiai motyvuotas ir pagrįstas teisės aktų nuostatomis, t. y. atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi jo priėmimo metu) nustatytus reikalavimus, t. y. administraciniame sprendime būtų nurodyta administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 p.) ir administracinio sprendimo motyvai (6 p.), todėl pareiškėjos skundo reikalavimas panaikinti jį nepagrįstas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos E. M. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinį teismą.