Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2015-11-16 · Byla Nr. A2.6.-15221-935/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-11-16
Bylos Nr.
A2.6.-15221-935/2015
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-14558-2015-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ugnius Trumpulis
Pažeidėjas
D. E.
Advokatai
Vladislav Latušinskij
Kategorijos
  • 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-15221-935/2015Teisminio proceso Nr. 4-68-3-14558-2015-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.7.4.4., 2.7.4.5. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2015 m. lapkričio 16 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ugnius Trumpulis,sekretoriaujant Linai Žiupsnienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. E.,administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovui advokatui Vladislavui Latušinskij,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje D. E., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini) vyriausiuoju analitiku, administracine tvarka baustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. E. 2015 m. rugsėjo 11 d., apie 16.30 val., Verkių g. 29, Vilniuje, vairuodamas automobilį Ford Mondeo, v. n. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbulas, nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį Toyota Corolla, v. n. (duomenys neskelbtini) ir abu automobilius apgadino.

Šiais veiksmais D. E. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.

Be to, D. E. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir dėl to, kad jis 2015 m. rugsėjo 11 d., apie 16.30 val., Verkių g. 29, Vilniuje, vairuodamas automobilį Ford Mondeo, v. n. (duomenys neskelbtini) ir kliudęs automobilį Toyota Corolla, v. n. (duomenys neskelbtini) ir abu automobilius apgadinęs, pasišalino iš įvykio vietos, t. y. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.

Šalies argumentai

D. E. teismo posėdžio metu paaiškino, jog jis neneigia, kad galėjo kliudyti kitą automobilį, tačiau tikrai nesuprato, jog toks eismo įvykis įvyko. Jeigu būtų supratęs, kad pakliuvo į eismo įvykį, iš jo vietos nebūtų pasišalinęs. D. E. nurodė, jog jis iš eismo įvykio išvažiavo atbulas. Išvažiuodamas iš stovėjimo vietos žiūrėjo atgal, suko į dešinę pusę, todėl jo žvilgsnis į tą pusę, į kurią suko ir buvo nukreiptas.

Tyrimo metu D. E. parodė, kad 2015 m. rugsėjo 11 d. Verkių g. 29 vairavo automobilį, kurio v. n. (duomenys neskelbtini) Nebūtų pasišalinęs iš eismo įvykio vietos, jei būtų supratęs, kad pakliuvo į tokį įvykį. Kai policijos pareigūnai pranešė apie įvykį, neneigė, kad taip galėjo būti. (b. l. 13)

Administracinio teisės pažeidimo protokole yra užfiksuotos esminės padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybės. (b. l. 1)

Iš žiūryklės ataskaitos duomenų matyti, kad 2015 m. rugsėjo 12 d. 15.32 val. buvo gautas pranešimas, jog 2015 m. rugsėjo 11 d., apie 17.00 val., susidūrė automobilis Toyota, v. n. (duomenys neskelbtini) ir automobilis Ford, v. n. (duomenys neskelbtini) Automobilio Ford vairuotojas iš eismo įvykio vietos pasišalino. (b. l. 4)

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės patrulio tarnybinio pranešimo matyti, kad 2015 m. rugsėjo 12 15.32 val. buvo gautas pranešimas, jog Verkių g. 29 įvyko eismo įvykis, vienas iš eismo įvykio dalyvių pasišalino. Nuvykus į įvykio vietą, policijos pareigūnus pasitiko V. G., kuri paaiškino, kad 2015 m. rugsėjo 11 d., apie 16.30 val., priparkavo automobilį Toyota, v. n. (duomenys neskelbtini) stovėjimo aikštelėje. 2015 m. rugsėjo 12 d. rado raštelį, kad į jos vairuojamą automobilį atsitrenkė automobilis Ford, v. n. (duomenys neskelbtini) ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Apžiūrėjus automobilį, policijos pareigūnai nustatė, kad automobiliui Toyota yra apgadintas priekinis bamperis 40-60 cm aukštyje. (b. l. 3)

Eismo įvykio schemoje yra užfiksuota eismo įvykio metu automobiliui Toyota Corolla, v. n. (duomenys neskelbtini) padaryti sugadinimai. (b. l. 5-6)

Iš liudytojos V. G. paaiškinimo matyti, kad 2015 m. rugsėjo 11 d., apie 16.30 val., automobilį Toyota Corolla, v. n. (duomenys neskelbtini) paliko stovėjimo aikštelėje, esančioje Verkių g. 29, ir išėjo į darbą. 2015 m. rugsėjo 12 d. ant automobilio kapoto rado liudytojo raštelį, kuriame buvo nurodyta, kad automobilis Ford, v. n. (duomenys neskelbtini) rėžėsi į jos mašiną. V. G. dėl įvykio iškvietė policiją, kadangi kaltininkas iš eismo įvykio vietos buvo pasišalinęs, o jos automobiliui buvo apgadinta priekinė detalė iš vairuotojo pusės. (b. l. 7)

Byloje yra raštelis, kuriame nurodoma, kad automobilis Ford, v. n. (duomenys neskelbtini) perbraukė automobilio Toyotos šoną. (b. l. 8)

Iš liudytojo J. A. paaiškinimo matyti, kad 2015 m. rugsėjo 11 d., apie 16.30 val., prie parduotuvės „Asorti“ aikštelės įvyko eismo įvykis. J. A. parodė, kad prisiparkavo prie automobilio Toyota, v. n. (duomenys neskelbtini) ir pamatė, kaip šis automobilis sujudėjo. Tuo pat metu pastebėjo, kad atbulomis važiuoja automobilis Ford Mondeo, kuris išvažiuodamas stabtelėjo ir nuvažiavo. Automobiliui Toyota buvo pažeistas priekinis sparnas iš vairuotojo pusės. Automobilį Ford Mondeo vairavo vyras, kuriam yra apie 35 metai, automobilio gale, kėdutėje, sėdėjo mažas vaikas. J. A. ant Toyotos automobilio paliko raštelį. Liudytojas negalėjo nurodyti, ar Ford Mondeo vairuotojas suprato, kad kliudė kitą automobilį. (b. l. 10)

Iš transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolo matyti, kad Toyota Corolla automobiliui, v. n. (duomenys neskelbtini) nežymiai nubrozdintas priekinis bamperis kairėje pusėje 42-54 cm aukštyje, o automobiliui Ford Mondeo, v. n. (duomenys neskelbtini) nubrozdintas priekinis bamperis kairėje pusėje 42-54 cm aukštyje. Apgadinimų pobūdis ir aukštis tarp automobilių Toyota Corolla ir Ford Mondeo sutampa. (b. l. 14-15)

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio vaizdo įrašo, kuriame yra užfiksuotas eismo įvykis, matyti, kaip D. E. įlipa į automobilį, susuka vairą ir atbulas pajuda iš stovėjimo vietos, jis suka į dešinę pusę, vaizdo įraše nesimato, jog greta (iš kairės pusės) stovėjęs automobilis manevro metu būtų žymiau sujudėjęs. Išsukęs iš stovėjimo vietos D. E. stabteli ir nuvažiuoja. D. E. nuvažiavus, prie greta (kairėje pusėje) stovėjusio automobilio prieina asmuo ir šį automobilį apžiūri iš tos pusės, kurioje anksčiau stovėjo D. E. automobilis. Vėliau D. E. vairuojamas automobilis privažiuoja prie parduotuvės įėjimo, į automobilį įlipa moteris.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą, konstatuoja, kad D. E. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, pasitvirtino visiškai.

Eismo įvykio faktą bei D. E. dalyvavimą šiame eismo įvykyje patvirtina paties pažeidėjo duoti paaiškinimai, taip pat J. A., V. G. paaiškinimai, vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotos D. E. išvykimo iš eismo įvykio vietos aplinkybės, transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokole užfiksuoti duomenys.

Pats D. E. patvirtino, kad įvykio dieną vairavo automobilį Ford Mondeo, v. n. (duomenys neskelbtini) ir buvo įvykio vietoje. Tokius jo teiginius be jokių abejonių patvirtina ir byloje esantis vaizdo įrašas. Iš liudytojo J. A. paaiškinimų matyti, jog jis pamatė, kaip sujudėjo automobilis Toyota Corolla, v. n. (duomenys neskelbtini) tuo pat metu pastebėjo atbulomis iš stovėjimo vietos važiuojantį automobilį Ford Mondeo, v. n. (duomenys neskelbtini) prie kurio vairo sėdėjo vyriškis. J. A. apžiūrėjęs automobilį Toyota Corolla pamatė, kad buvo apgadintas priekinis sparnas iš vairuotojo pusės, ant automobilio paliko raštelį, kuriame buvo nurodyta, koks automobilis kliudė Toyta Corolla ir savo telefono numerį. Tokius J. A. parodymus iš esmės patvirtina byloje esantis vaizdo įrašas ir V. G. paaiškinimai. Iš vaizdo įrašo matyti, jog D. E. automobiliui nuvažiavus iš įvykio vietos, prie greta stovėjusio automobilio prieina asmuo ir apžiūri šio automobilio priekio kairiąją pusę. V. G. paaiškino, jog ji rado raštelį, kuriame buvo nurodoma, kad jos automobilis buvo apgadintas ir koks automobilis jį apgadino, apžiūrėjusi automobilį ji pastebėjo, kad apgadintas automobilio priekis. Faktą, kad buvo kontaktas tarp anksčiau minėtų automobilių, patvirtina ir transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokole užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, kad apgadinimų pobūdis ir aukštis ant automobilių sutampa.

Taigi įvertinus visa, kas aptarta konstatuotina, jog D. E. vairuodamas automobilį pažeidė Kelių eismo taisyklių 126 punkto reikalavimus, dėl ko sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino sau ir kitam asmeniui priklausančias transporto priemones, todėl tokia jo veika atitinka pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, požymius.

D. E. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 31 straipsnyje, nenustatyta, jo atsakomybę sunkina tai, kad jis pakartotinai per metus padarė tos pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda (Lietuvos respublikos ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į tai, kad eismo įvykio metu automobiliai buvo apgadinti itin nežymiai, eismo įvykis buvo padarytas stovėjimo aikštelėje, jis nekėlė didelio pavojaus kitiems asmenims. Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad D. E. anksčiau yra baustas administracine tvarka, dirba, darbe charakterizuojamas teigiamai, turi šeimą, kurioje auga du mažamečiai vaikai. Įvertinus aptartų aplinkybių visumą, D. E. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą yra skirtina administracinė nuobauda – bauda, kurios dydis nustatytinas minėto straipsnio sankcijos ribose. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti Lietuvos Respublikos ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Sprendžiant, ar asmuo iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, būtina įvertinti automobiliui, ar kitam kliudytam objektui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, asmens, padariusio pažeidimą parodymus ir kitų asmenų, mačiusių įvykį, parodymus. Čia pabrėžtina, jog baudžiant asmenį pagal aptariamą normą būtina nustatyti, kad iš autoįvykio vietos buvo pasitraukta tyčia, t. y. asmuo sukėlęs autoįvykį tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės (ar dėl kitų motyvų), pasišalino iš įvykio vietos.

Nagrinėjamu atveju D. E. viso proceso metu teigė, jog jis nepajuto, kad, išvažiuodamas iš stovėjimo vietos, kliudė greta stovėjusį automobilį ir jį apgadino. Iš D. E. parodymų duotų teisme taip pat matyti, jog jis nebuvo pakankamai atidus, išvažiuodamas iš stovėjimo vietos, visą dėmesį buvo sukoncentravęs į priešingą pusę, nei stovėjo kliudytas automobilis. Taigi tokie D. E. parodymai leidžia teigti, kad jis nematė, kaip buvo kliudytas kitas automobilis ir jis sujuda. Pažymėtina, jog iš byloje esančio vaizdo įrašo taip pat negalima spręsti, jog kontaktas tarp automobilių buvo toks žymus, kad D. E. būtų galėjęs jį pajusti. Iš liudytojo J. A. paaiškinimų matyti, jog jis pastebėjo, kaip tuo metu, kai D. E. automobilis važiavo iš stovėjimo vietos, greta stovėjęs automobilis sujudėjo, tačiau šis liudytojas negalėjo nurodyti, ar D. E. galėjo suprasti ir suprato padaręs eismo įvykį. Iš transporto priemonių apžiūros protokolo matyti, kad sugadinimai ant automobilių yra itin nežymūs. Čia pastebėtina ir tai, kad iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, jog D. E. išsukęs iš stovėjimo vietos sustojo, tačiau šis sustojimas netruko ilgiau nei reikia ištiesinti vairą ir nuvažiuoti pageidaujama kryptimi, be to, D. E. greta įvykio vietos dar kurį laiką buvo, t. y. laukė kol į automobilį įsės jo žmona. Taigi paties D. E., liudytojo J. A. paaiškinimai, taip pat transporto priemonių apžiūros protokole užfiksuoti duomenys bei vaizdo įrašas, leidžia konstatuoti, kad iš tikrųjų D. E. galėjo nepajusti ir nesuprato, jog kliudė kitą automobilį, t. y. nesuvokti, kad jis pakliuvo į eismo įvykį ir privalo imtis Kelių eismo taisyklių 222 punkte numatytų veiksmų. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo surinkta pakankamai objektyvių duomenų, kurie galėtų patvirtinti faktą, kad D. E. iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia. Taigi esant aptartoms aplinkybėms, nėra pakankamo pagrindo tvirtinti, kad D. E. suvokė ar turėjo suvokti, jog jis pakliuvo į eismo įvykį, iš kurio vietos neturi teisės išvykti, tuo pačiu nėra pakankamo pagrindo tvirtinti, kad buvo padarytas pažeidimas, numatytas Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.

Esant aptartoms aplinkybėms, konstatuotina, jog nebuvo padarytas pažeidimas, numatytas Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, todėl byla nutrauktina, kadangi nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (Lietuvos Respublikos ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalimi, 250 straipsnio 1 punktu, 286, 287 straipsniais,

nutarė:

D. E., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir paskirti administracinę nuobaudą – 35 Eur (trisdešimt penkių eurų) baudą.

Administracinio teisės pažeidimo bylą D. E. dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, nutraukti nesant pažeidimo įvykio ir sudėties.

Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, banke „Swedbank“, banko kodas 73000, arba sąskaitą Nr. LT 122140030002680220, banke „Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius“, banko kodas 21400, įmokos kodas 1001. Mokėjimo nurodyme reikia nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos numerį Nr. A2.6.-15221-935/2015.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Ugnius Trumpulis