- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-23
- Bylos Nr.
- N-575-1719-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-61-3-00543-2010-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Romanas Klišauskas, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 21 d. nutarties D. Z. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. gegužės 21 d. nutartimi netenkino D. Z. skundo ir paliko galioti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – ir Institucija) 2010 m. kovo 24 d. nutarimą (toliau – ir Nutarimas), kuriuo D. Z. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124² straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą paskirta 500 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesiams. Administracinė nuobauda D. Z. paskirta už tai, kad jis 2010 m. vasario 5 d., apie 8.48 val., Vilniuje, Antakalnio žiedinėje sankryžoje vairuodamas automobilį pažeidė kelio ženklo Nr. 507 reikalavimus, persirikiuodamas kirto ištisinę ženklinimo liniją, dėl ko privertė gretimoje eismo juostoje važiuojantį automobilį staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį, tuo sukėlė pavojingą situaciją eismo saugumui užtikrinti.
Teismas rėmėsi liudytojų V. S., Ž. B. ir R. P. paaiškinimais, kuriuos pripažino nuosekliais, papildančiais vienas kitą bei patvirtinančiais policijos pareigūno tarnybiniame pranešime fiksuotas pažeidimo aplinkybes. Įvertinęs byloje esančią rašytinę medžiagą bei liudytojų paaiškinimus, teismas padarė išvadą, kad D. Z. padarytas KET pažeidimas sukėlė pavojingą situaciją, privertusią V. S. staigiai stabdyti automobilį, t. y. imtis veiksmų savo saugumui užtikrinti. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju D. Z. veiksmuose yra visi ATPK 124² straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo požymiai. Pažeidėjo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad asmuo nagrinėjamo pažeidimo padarymo metu turėjo galiojančią nuobaudą už KET pažeidimus, o jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė.
II.
D. Z. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 21 d. nutartį ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2010 m. kovo 24 d. nutarimą Nr. F529324 panaikinti ir paskirti jam administracinę nuobaudą pagal ATPK 124¹ straipsnio 3 dalį. Nurodo, kad trys bylos nagrinėjime dalyvavę liudytojai davė melagingus parodymus. Teigia, kad Antakalnio žiedinės sankryžos vaizdo medžiaga patvirtina, jog V. S. staigiai nestabdė, o iš paskos važiuojantys automobiliai buvo už 7 ar 8 metrų, todėl pavojus kitiems asmenims nekilo. Pažymi, kad į žiedinę sankryžą su V. S. įvažiavo gretimose eismo juostose, V. S. vairuojamas automobilis buvo nematomumo zonoje, todėl norint išvengti šios situacijos V. S. tereikėjo persirikiuoti į trečią eismo juostą, o ne signalizuoti ir staigiai stabdyti. Nurodo, kad automobiliai važiavo ta pačia kryptimi ir vienodu greičiu, greta kitų automobilių nebuvo, todėl avarijos metu V. S. tikrai nebūtų fiziškai nukentėjęs. Pažymi, jog visi trys liudytojai melagingai nurodė, kad policijos ekipažas važiavo iš paskos, nors vaizdo įraše matyti, jog policijos pareigūnai įvykį matė iš priekio, o ne iš galo, todėl negalėjo matyti, ar V. S. vairuojamas automobilis stabdė, ar ne.
Atsiliepimas
Atsiliepime Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius prašo D. Z. apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą bei vertindamas įrodymų visumą, rėmėsi įrodymais, kurie, teismo manymu, buvo objektyvūs ir nekėlė abejonių. Mano, kad teismas padarė pagrįstą išvadą, jog D. Z. administracinio teisės pažeidimo protokolas 2010 m. vasario 5 d. buvo surašytas teisėtai. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė duomenų, kuriais remiantis galima būtų konstatuoti, jog teisės pažeidimą įforminę policijos pareigūnai, fiksuodami su pažeidimu susijusius faktus, buvo suinteresuoti pateikti neteisingus duomenis apie teisės pažeidimo aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
D. Z. administracinėn atsakomybėn patrauktas pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį pavojingą situaciją, tai yra privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti.
D. Z. neigia padaręs jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą bei nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų tyrimu ir vertinimu.
Pagal ATPK 257 straipsnį, administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodoma, kad D. Z. vairuodamas automobilį žiedinėje sankryžoje pažeidė kelio ženklo Nr. 507 reikalavimus, persirikiuodamas kirto ištisinę ženklinimo liniją, dėl ko privertė gretimoje eismo juostoje važiuojantį automobilį staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį, tuo sukėlė pavojingą situaciją eismo saugumui užtikrinti. Apeliantas teigia, jog V. S. nebuvo priverstas staigiai stabdyti. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, mano, jog šis apelianto teiginys yra nepagrįstas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, liudytojo V. S. paaiškinimai, užfiksuoti jo pareiškime (b. l. 16), ir asmens parodymai pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (b. l. 28) patvirtina, kad dėl KET pažeidžiančių D. Z. veiksmų jis turėjo slidžiame kelyje staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį. V. S. parodymus patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 13), eismo įvykio schema (b. l. 18), policijos pareigūno Ž. B. tarnybinis pranešimas (b. l. 17), bei policijos pareigūnų Ž. B. ir R. P. paaiškinimai, pateikti pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (b. l. 27-28). Pažymėtina, kad V. S. ir liudytojų policijos pareigūnų parodymai sutampa, yra nuoseklūs, liudytojai detaliai ir įtikinamai nupasakojo įvykį, teismas nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių šie asmenys galėtų sakyti netiesą bei siekti nepagrįstai apkaltinti D. Z.. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi liudytojų policijos pareigūnų ir V. S. parodymais bei konstatavo, kad D. Z. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį buvo patrauktas pagrįstai. Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, jog norint išvengti nagrinėjamo eismo įvykio V. S. reikėjo persirikiuoti į trečią eismo juostą, o ne signalizuoti ir staigiai stabdyti, o kadangi automobiliai važiavo ta pačia kryptimi ir vienodu greičiu, greta kitų automobilių nebuvo, todėl avarijos metu V. S. tikrai nebūtų fiziškai nukentėjęs, laikytinos visiškai nepagrįstomis ir vertintinos kaip asmens interpretacija, siekiant išvengti atsakomybės.
Dėl D. Z. prašymo išieškoti iš savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ 2010 m. vasario 5 d. Antakalnio žiedinės sankryžos vaizdo įrašą, pažymėtina, kad tokį prašymą apeliantas galėjo pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau asmuo pirmosios instancijos teismo posėdyje nedalyvavo, nors apie teismo posėdžio vietą ir laiką buvo informuotas tinkamai teismo šaukimu (b. l. 23). Atsižvelgiant į tai, toks asmens prašymas apeliacinės instancijos teisme atmestinas ABTĮ 138 straipsnio 3 dalies pagrindu. Be to, byloje įrodymų pakankamumo klausimas nebuvo iškilęs. Teisėjų kolegija jokių aplinkybių, sudarančių pagrindą abejoti D. Z. kalte dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo, taip pat nenustatė.
Apibendrinusi išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, teismas tinkamai ir objektyviai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, nenukrypo nuo teisminės praktikos šios kategorijos administracinių teisės pažeidimų bylose, pakeisti ar panaikinti teismo nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
D. Z. apeliacinio skundo netenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.