Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamųjų kaltė įrodyta.

Kaltinamasis D. M. kaltę pripažino pilnai ir paaiškino, kad 2014 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje, apie 22 val., Savanorių gatvėje, Varėnos mieste, iš nesaugomos automobilių aikštelės, prie 42 namo, pasisavino automobilį. Automobilį nutempė kitu automobiliu - Opel Omega. Pagrobė automobilį „Honda Prelude“, asmenį, kuriam priklauso automobilis, pažinojo- tai V. S.. Automobilio pagaminimo metų, vertės nežino, gali būti 3000 Lt, kaip nurodyta kaltinime. Automobilį nutempė į garažą, kurį buvo išsinuomavęs, išardė ir pardavė dalimis. Automobilį pasisavino dėl sau naudos gavimo. Su V. S. susitaikė, atlygino jam žalą. Automobilį buvo užvedęs, bet jis turėjo slapuką, todėl negalėjo juo važiuoti. Mašinos kėbulą ištempė į mišką ir ten paliko. Žalą atlyginti padėjo mama.

Nukentėjusysis V. S. paaiškino, kad kaltinamąjį D. M. pažįsta, santykiai su juo normalūs. 2014 paliko dėdės mašiną Hondą Prelude, kuria naudojosi aikštelėje ir išvažiavo į Rusiją. Po kurio laiko draugė pranešė, kad automobilio nėra. Sužinojo, kad tai padarė D. M., garaže pats matė išardyto automobilio detales. Su kaltinamuoju susitaikė, didesnę dalį žalos atlygino, o su kaltinamojo motina susitarė dėl kitos žalos dalies atlyginimo. Mašinos kėbulas buvo rastas už garažų, prie profesinės mokyklos.

Liudytoja J. K. paaiškino, kad D. M. pažįsta - kaimynas. V. S. - jos draugas. Pastebėjo, kad dingo mašina Honda, kuria naudojosi V. S.. Mašina stovėjo aikštelėje, Savanorių gatvėje. Pranešė S., kad dingusi mašina.

Liudytojas D. V. paaiškino, kad V. S. paskambino ir pasakė, kad dingo jo automobilis Honda, klausė ar nematė. Matė, kad automobilis anksčiau stovėjo aikštelėje.

Liudytojas P. K. paaiškino, kad D. M. - jo įvaikis, santykiai su juo normalūs. V. S. nepažįsta. Garažas, kuris priklauso mano seseriai O. I. yra už profesinės mokyklos. Leido juo naudotis D. M., buvo davęs raktus. Vėliau sužinojo, kad nuvarytas kaimyno automobilis.

Liudytojas A. P. paaiškino, kad padėjo M. nuvairuoti automobilį. Automobilis buvo tamsiai žalios spalvos, jį ištempė ir paliko miške.

Liudytoja D. M. paaiškino, kad D. M. - jos sūnus, santykiai su juo geri. V. S. pažįsta, santykiai su juo geri. D. M. prisipažino, kad nuvarė kaimyno S. mašiną. Kur dingo automobilis – nežino. Su nukentėjusiuoju susitarė dėl žalos atlyginimo. Žala pilnai neatlyginta, bet su nukentėjusiuoju yra susitarę.

Kaltinamojo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais bei teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais:

J. S. pareiškimu dėl automobilio vagystės ( t.1, b.l. 58);

VĮ „Regitra“ duomenimis apie automobilio Honda Preliude, v/n (duomenys neskelbtini) savininką J. S. ( t.1, b.l. 60,61);

Įtariamojo D. M. parodymų patikrinimo vietoje protokolas, kai D. M. parodė vagystės vietą, garažą, kuriame laikė ir ardė vogtą automobilį, vietą, kur paliko miške apardytą automobilį ( t. 2, b. l. 46-49).

Daiktų pateikimo protokolas, kai 2014-11-21 D. M. pateikė automobilio „Honda Prelude“ 2 vnt. priekinių žibintų, 2 vnt. galinių žibintų, oro filtrą su vamzdžiu ir žalios spalvos priekinį sparną ( t. 1, b. l. 80).

Daiktų apžiūros protokolu, kai buvo apžiūrėti automobilio „Honda Prelude“ 2 vnt. priekinių žibintų, 2 vnt. galinių žibintų, oro filtras su vamzdžiu ir žalios spalvos priekinis sparnas. ( t. 1, b. l. 81-84). Po apžiūros daiktai perduoti V. S. ( t. 1, b. l. 85-86).

D. M. rašytiniu atviru prisipažinimu dėl automobilio vagystės ( t.2, b.l. 40).

Kaltinamojo D. M. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal LR BK 178 str. 2 d., t.y. jis slaptai pagrobė automobilį. Veika padaryta tyčia, baigta.

Dėl dokumentų neteisėto įgijimo, neteisėto disponavimo svetima mokėjimo priemone, neteisėtos elektroninės mokėjimo priemonės panaudojimo

Kaltinamasis D. M. paaiškino, kad 2015 metų gegužės 7 d. savo automobilyje Opel Omega surado P. M. piniginę, kurioje buvo asmens dokumentai - vairuotojo pažymėjimas, asmens tapatybės kortelė, elektroninės bankininkystės kodų kortelė, „Swedbank“ kortelė. P. M. piniginę paliko automobilyje, galbūt pametė. Nukentėjusįjį pažinojo, jis buvo draugas, santykiai su juo buvo geri. Paėmė A. J. ir važinėjo po miestą visą naktį. Pamatė, kad palikta piniginė, norėjo nusiimti nuo P. M. priklausančios kortelės pinigų. Privažiavo prie bankomato, A. J. nuėjo prie „Swedbanko“ bankomato, esančio Vytauto gatvėje, prie „Maximos“. A. J. nepavyko nuimti pinigų, nes netiko kodas. Piniginėje buvo kažkoks lapukas su kodu, bet jis netiko. Buvo tikslas nusiimti pinigų. P. M. daiktai apie savaitę laiko buvo laikomi jo automobilyje, po to atiduoti policijos pareigūnams. P. M. piniginę mašinoje paliko gegužės mėnesį, vakare, o ją rado kitą rytą. Piniginę su A. J. rado automobilyje, už sėdynės, abu apžiūrėjo. Neprisimena, kuriam kilo mintis nusiimti pinigų. Su P. M. buvo draugai, šiuo metu nebendrauja. Tuo metu buvo blaivus, o J. - neblaivus. A. J. nuo bankomato grįžo su kortele, kurią atidavė. Vakare P. M. skambino ir klausė dėl piniginės, o ją surado paryčiais. Žinojo, kad tos piniginės ieško P. M.. A. J. buvo automobilyje, sėdėjo prie vairuotojo, kai mašinoje buvo ir P. M.. Piniginėje abu su A. J. rado lapuką su banko kodais. A. J., eidamas prie bankomato pasiėmė tą lapuką . Su A. J. tuo metu bendravo, santykiai buvo normalūs, šiuo metu nebendrauja. A. J. buvo girtas, bet orientavosi, bendravo, vaikščiojo savarankiškai.

Kaltinamasis A. J. paaiškino, kad 2015-05-06 buvo mamos gimtadienis, šventė namuose. Apie 22 val. paskambino D. M., kad atvažiuotų jo paimti iš namų, tikslu pasivažinėti. Atvažiavo D. M. su P. M., paėmė ir važinėjosi. P. M. pasakė, kad pametė piniginę. Tada išlipo iš mašinos, o P. apieškojo visą mašiną, tačiau nerado tos piniginės. Vėliau važiavo pavežti kitų asmenų. Po to važinėjo su D. M. iki ryto. Buvo nuvažiavę prie bankomato, kur jis įdėjo banko kortelę ir suvedė kodus, bet jie netiko. Tris kartus suvedė kodą, bet netiko. Banko kortelę atidavė D. M.. Vėliau davė paaiškinimus policijoje. D. M. pažįsta senai, nebuvo susipykę. D. M. buvo blaivus. Policijos komisariate prieš jį smurto nevartojo.

Nukentėjusysis P. M. paaiškino, kad D. M. pažįsta, buvo draugai, šiuo metu tik pažįstami. A. J. pažįsta, buvo draugai. 2015-05-07 su D. M. remontavo jo automobilį. Išvažiuojant į namus pasigedo piniginės. Iš pradžių piniginės ieškojo savo mašinoje, skambino D. M., keletą kartų tikrino jo mašiną, bet nerado. Piniginės ieškojo vakare, po 18 val., vėliau ieškojo, kai buvo paėmę važinėtis A. J., ir ieškojo aikštelėje apie 22 val. Tą dieną važinėjo D. M. automobiliu. Piniginėje buvo dokumentai: asmens tapatybės kortelė, vairuotojo pažymėjimas, banko kortelė, internetinės bankininkystės kortelė, nuolaidų kortelės. Piniginėje buvo ir kitos banko kortelės PIN kodas. Skambino D. M. ir klausė dėl piniginės, jis atsakė, jog nežino. Kai pradėjo blokuoti banko korteles, sužinojo, kad buvo bandyta naudotis banko kortele. Reikėjo keisti dokumentus. Vėliau dokumentus pateikė policija, bet visi jie jau buvo užblokuoti, netinkami naudotis. D. M. nesakė, kad kreipėsi į policiją, tačiau greitai po to jis paskambino ir pasakė, kad atsirado piniginė. Kai antrą kartą ieškojo piniginės mašinoje, buvo ir A. J., jis matė kaip ieškojo piniginės. A. J. sakė, kad ieško piniginės. Jis dar išlipo iš mašinos, kad būtų patogiau ieškoti. Apie 22 val. A. J. buvo lengvai išgėręs, turėjo sidro butelį.

Kaltinamųjų kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais bei teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais:

P. M. rašytiniu prašymu policijai dėl banko kortelės vagystės ir bandymo ja pasinaudoti ( t.1, b.l. 22);

P. M. turimos „Swedbank“, AB, banko sąskaitos duomenimis apie vykdytas finansines operacija ( t.1, b.l. 24);

AB „Swedbank“ banko duomenys apie P. M. banko kortele 2015-05-07 inicijuotas bankomate H062/HB finansines operacijas ir bankomato vaizdo medžiaga ( t. 1, b. l. 25-28, 39).

D. M. rašytiniu atviru prisipažinimu policijai, kad surado automobilyje P. M. piniginę, kurioje buvo banko kortelė. A. pinigų nenuėmė ( t.2, b.l. 16);

Daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kai 2015-05-11 D. M. pateikė P. M. piniginę ir ten esančius P. M. dokumentus: asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“ banko elektroninės bankininkystės kodų kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir P. M. vardu išduotą AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortelę „Master Card“ Nr. (duomenys neskelbtini) ( t. 2, b. l.17).

Daiktų apžiūros protokolu, kai buvo apžiūrėta P. M. piniginė ir ten esantys P. M. dokumentai: asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“ banko elektroninės bankininkystės kodų kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) ir P. M. vardu išduota AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortelė „Master Card“ Nr. (duomenys neskelbtini) ( t. 2, b. l. 18-21).

Kaltinamojo D. M. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 302 str. 1 d. Svetimo dokumento pagrobimas (BK 302 straipsnio 1 dalis) yra tyčinė nusikalstama veika, kuri padaroma tik tiesiogine tyčia. Kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl jo veikimo (ar neveikimo) gali atsirasti Baudžiamajame kodekse numatyti padariniai, ir jų nori. Kaltinamasis D. M. surado nukentėjusiojo piniginę savo automobilyje, kurioje buvo nukentėjusiojo asmens dokumentai ir banko kortelė jo vardu. Šiuos dokumentus kaltinamasis pasisavino, nurodydamas nukentėjusiajam, kad nerado jo dokumentų. Todėl kaltinamojo D. M. tikslas buvo pagrobti svetimus dokumentus, t.y. jis veikė tiesiogine tyčia pagrobiant dokumentus.

Kaltinamojo D. M. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 214 str. 1 d. ( atsako tas, kas neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vieną ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių). Be objektyviųjų veikos požymių, nustatytų BK 214 straipsnyje, būtini ir subjektyvieji – tiesioginė tyčia asmens veikoje, t. y. kaltininkas turi suvokti, kad jo atliekami straipsnio dispozicijoje aprašyti veiksmai yra neteisėti, ir norėti juos atlikti.

Šioje byloje kaltinamasis D. M. įgijo ir laikė P. M. elektroninę mokėjimo priemonę. Suradęs jis negrąžino savininkui, bet turėjo tikslą ja pasinaudoti, nuimti pinigus naudojantis šia kortelės, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Kaltinamojo A. J. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 215 str. 1 d. (tas, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių).

BK 2 str. 4 d. nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis – tai BK specialiosios dalies straipsnyje, jo dalyje numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, apibūdinančių pavojingą veiką kaip nusikaltimą visuma.

Teismų praktikoje yra pažymėta, kad svetima elektroninė mokėjimo priemonė suprantama kaip priemonė, kuri jos panaudojimo finansinei operacijai inicijuoti ar atlikti metu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-197/2011). Svetimi elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenys – tai konkrečiam naudotojui būdingi ar konkrečiam naudotojui priskirti duomenys, kuriais naudotis elektroninių mokėjimo priemonių duomenų naudotojas ar kredito įstaiga nėra išreiškusi sutikimo. Svetimos elektroninio mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenų panaudojimas finansinei operacijai atlikti – tai svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių pateikimas kredito įstaigai, siekiant gauti informaciją apie elektroninius pinigus arba sudaryti nurodymą disponuoti kredito įstaigoje atidarytoje sąskaitoje esančiomis lėšomis.

Svetimo elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenų panaudojimas finansinės operacijai atlikti, be šios priemonės naudotojo ar ją išdavusius kredito įstaigos sutikimo, yra neteisėtas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-475/2009).

BK 215 str. 1 d. objektyvieji požymiai - kaltinamasis A. J. svetima elektronine mokėjimo priemone naudojosi tam, kad sužinotų, kokia pinigų suma yra šioje sąskaitoje kredito įstaigoje bei neteisėtai įgyti svetimą turtą – svetimos elektroninio mokėjimo priemonės pagalba, panaudojant surastą naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenų slaptažodį, atlikti finansinę operaciją. Taigi veika padaryta tiesiogine tyčia. Kaltinamasis suprato, jog finansinės operacijos inicijavimas svetima elektronine mokėjimo priemone yra neteisėtas, ir norėjo taip veikti. Valinis tiesioginės tyčios momentas išreiškia veikos siekimą (norėjimą). Nagrinėjamu atveju kaltės turinys atskleidžiamas ne vien kaltinamojo aiškinimu kokio siekė tikslo, bet ir įvertinant išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, būdą, pastangas juos padarant, vietą, laiką, situaciją, kuri buvo juos padarant ir pan. Kaltinamasis A. J., kaip ir kaltinamasis D. M., nežinojo elektroninės mokėjimo kortelės kodo (slaptažodžio). Ant kortelės yra asmens vardas ir pavardė, o būtent – P. M.. Pagal elektroninės mokėjimo priemonės naudojimosi sutartį tik jo turėtojui suteikia teisę naudotis mokėjimo priemone, todėl kiekvienam trečiajam asmeniui banko mokėjimo kortelė yra svetima. Svetima elektroninė mokėjimo priemonė suprantama kaip priemonė, kuri jos panaudojimo finansinei operacijai inicijuoti ar atlikti metu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Pats kaltinamasis A. J. nurodė, kad žinojo, jog naudojasi svetima mokėjimo kortele. Kaltinamasis A. J. ne pirmą kartą naudojosi banko mokėjimo kortele, apskritai kaip tokia mokėjimo priemone, todėl žinojo arba turėjo žinoti, kad ant kiekvienos kortelės yra asmens, kuriam kortelė išduota, vardas ir pavardė. A. J. yra pilnametis ir pakankamai gyvenimiškos patirties turintis žmogus, kad galėtų tinkamai suprasti ir įvertinti savo veiksmus, todėl neabejotinai pats privalėjo įsitikinti, kas yra teisėtas banko mokėjimo kortelės turėtojas, ir ja naudotis tik tada, kai turi leidimą tai daryti. Nepadaręs to, jis elgėsi neteisėtai. A. J. pareikštas kaltinimas dėl jo atliktų veiksmų.

Ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje A. J. davė tokius parodymus:

2015-05-29 apklausiamas įtariamuoju nurodė, kad 2015 m. gegužės 6 į 7 d. kartu su D. M. automobiliu važinėjo nuo 23.30 val. iki ryto. Buvo nuvažiavę pas P. M. į namus, D. pas jį paėmė savo automobilio raktus ir toliau važinėjosi su D.. Buvo girtas, neprisimena kuriuo metu, tačiau P. M. pasakė, kad neranda savo piniginės. Jis sakė, kad ten buvo visi jo asmens dokumentai. Bet pats sakė, kad ten pinigų nėra. Kadangi jis važinėjo D. automobiliu, todėl sakė, kad jame jis jau ieškojo piniginės, bet nerado. Neprisimena ir kaip surado P. M. piniginę. Buvo girtas, neprisimena nieko kas vyko toliau. Net neprisimena kaip nuėjo prie bankomato ir suvedinėjo kodus norėdamas nuimti pinigų. Neprisimena kas rado P. M. piniginę. Neprisimena jokių toliau aplinkybių ( t.1, b.l. 116-117);

2015-06-25 apklausiamas įtariamuoju nurodė, kad tikslina parodymus, duotus 2015-05-29. 2015-05-06 apie 23 val. jį D. M. su P. M. paėmė iš namų, tai nuvažiavo prie prekybos centro „IKI“ aikštelės, tai P. M. pasakė, kad pametė piniginę ir ten po visą D. M. mašiną Opel Omega ieškojo savo piniginės, tačiau jos nerado. D. M. paklausė „ar piniginėje buvo pinigų“, tai P. M. atsakė, kad nebuvo. Kai nerado piniginės, tai pasakė, kad gal pametė automobilyje Reno Megane. Tada visis susėdo į automobilį, A. V. paprašė kad jį, D. Č. ir B. G. paimtų iš kavinės, esančios Vytauto ir Sporto gatvių sankryžoje, nuvežtų į namus. Važiavo, vežė į B. G. ofisą. Paskui važiavo į degalinę „Lukoil“. Iš ten važiavo prie bankomato prie parduotuvės „Maxima“, kur B. G. nuėmė pinigų ir t.t. Apie 5-6 val. ryto buvo atvažiavę su D. M. prie bankomato, esančio prie parduotuvės „Maxima“, D. M. padavė bankomato kortelę, pasakė, kad tai jo bankomato kortelė. Jis pasakė kodą kortelės ir liepė pasižiūrėti kiek sąskaitoje yra pinigų ir nuimti kiek nors pinigų sumos konkrečios neįvardijo. Nuėjęs prie „Swedbank“ bankomato įdėjo kortelę ir tris kartus suvedė kodą, bet neteisingai. Tada sugrįžo į automobilį ir pasakė, kad ko kortelės bankomatas neišdavė, kai suvedė neteisingai kodą. Iš kur D. M. išėmė mokėjimo kortelę, kurią jam padavė, nematė, nes buvo pakankamai apgirtęs ( t.1, b.l. 123-124);

2015-11-16 apklausiamas įtariamuoju nurodė, kad palaiko 2015-06-25 duotus parodymus (t.1, b.l. 138-139);

2016-02-18 teisiamajame posėdyje kaltinamasis parodė, kad 2015- 05- 06 buvo jo mamos gimtadienis. Apie 22 val. paskambino D. M., kad atvažiuotų paimti iš namų, pasivažinėti. Atvažiavo D. M. su P. M., paėmė ir važinėjosi. P. M. pasakė, kad pametė piniginę. Tada išlipo iš mašinos, o P. apieškojo visą mašiną, nerado tos piniginės. Tada paskambino man mano dėdė A. V. ir paklausė, ar galėtume jį ir B. G., Č. paimti iš kavinės „Pas kanopą“ ir nuvežti į namus. Mes nuvažiavom, visus paėmėm ir nuvažiavom pas B. G. į ofisą. Ten toliau išgerdinėjo. Po to važinėjo iki ryto, buvo nuvažiavę prie bankomato, D. M. padavė kortelę, pasakė, kad tai jo banko kortelė, liepė eiti pažiūrėti, ar yra pinigų. Nuėjo prie bankomato, įkišo kortelę į bankomatą, tris kartus suvedė kodą, kodo nepriėmė ir grąžino kortelę. Paėmė ir grįžo į mašiną. Tada nuvažiavo į namus. Po kurio laiko gavo šaukimą atvykti į policiją, pas tyrėją Arbutavičienę. Aš atėjo į apklausą 14 val., tai atėjo ir D. M.. Tyrėja pasitiko, D. paklausė, tai ar pamokino, ką kalbėti. Užėjus į kabinetą, jį apklausė kartu su D. M.. Nieko nesuprato, buvo be advokato. Po apklausos išėjo ir paskambinau advokatui V. M., ir per antrą apklausą buvo su juo.D. M. pažįstu seniai, nebuvo susipykę. PIN kodą pasakė D. M., buvo prie „Swedbank“ bankomato, kodą įvedžiau tris kartus. Nežinau, kodėl M. padavė kortelę, kodėl pats nėjo. Buvo „Swedbank“ banko kortelė. D. M. buvo blaivus. Policijos komisariate prieš jį smurto nevartojo. Nebuvo, kai buvo rasta piniginė. Piniginės neapžiūrinėjo. Piniginę pirmą kartą pamatė kabinete pas kriminalistus. PIN kodą pasakė M., pasakė eiti pažiūrėti, ar yra pinigų, buvo išgėręs.

2015-05-29 14.10 val. – 14.43 val. buvo atlikta įtariamojo A. J. apklausa. Įtariamasis apklausos protokolo pabaigoje padarė įrašą: protokolą perskaičiau mano parodymai surašyti teisingai ir pasirašė ( t.1, b.l. 116-117). A. J. praeityje yra teistas tris kartus, t.y. jau ir praeityje susipažinęs su įtariamojo procesine padėtimi, suteiktomis procesinėmis teisėmis, ir šį kartą tai nebuvo jam kokia nors nauja ar netikėta aplinkybė, nesuprasti vykstančių įvykių.

Kaltinamasis A. J. teisiamajame posėdyje nurodė, kad jo apklausa vyko kartu su kitu kaltinamuoju D. M., kuris sėdėjo tyrėjos kabinete ir klausė, ką pasakojo jis.

Įtariamojo D. M. 2015-05-29 apklausos protokole nurodyta, kad apklausa pradėta 10.05 val., o baigta 10.42 val. ( t.2, b.l.26). Kaltinamuoju apklaustas D. M. paneigė kaltinamojo A. J. nurodomas aplinkybes, kad jis buvo apklaustas vienu metu su A. J.. Apklausta liudytoja D. A., tyrėja, kuri atliko įtariamųjų apklausas, nurodė, kad įtariamųjų D. M. ir A. J. apklausos buvo atliktos atskirai, o ne kartu abu įtariamuosius apklausė.

Kaltinamasis A. J. teisiamajame posėdyje nurodė, kad jis dėl tiriamo įvykio metu girtumo kai kurių aplinkybių neprisimena.

Lyginant ir analizuojant kaltinamojo A. J. duotus parodymus matyti, kad mažiausiai informatyvūs parodymai buvo 2015-05-29 (apklausiant įtariamuoju), o vėliau apklausiant ( 2015-06-25 apklausiant įtariamuoju) parodymų apimtis apie tiriamas aplinkybes žymiai padidėjo, nurodytos aplinkybės smulkiau, detaliau. Jeigu šias aplinkybes analizuoti ir vertinti kaltinamojo A. J. būdu ( buvo girtas ir aplinkybių neatsimena), tai tuomet negalima laikyti po 2015-05-29 įtariamojo ir kaltinamojo nurodytų aplinkybių tikslesnėmis ir išsamesnėmis, nes praėjus daugiau laiko, aplinkybių, kurių anksčiau po įvykio neprisiminė kaltinamasis, jų objektyviai negalėjo nurodyti ir vėliau. Tai reiškia, kad įtariamojo, kaltinamojo aiškinimuose atsirado vertinimas aplinkybių, kurias jis siekia ir pageidauja nurodyti, bet kurių pradžioje negalėjo nurodyti dėl kitos priežasties – neprisiminė dėl savo būsenos (apsvaigimo alkoholiu). Išskirtinai vadovautis tokiomis kaltinamojo A. J. nurodytomis aplinkybėmis nėra pagrindo.

Kaltinamasis A. J. teigia ir nurodo, kad D. M. jam padavė savo banko kortelę, pasakydamas, kad tai jo kortelė ir liepė pažiūrėti kiek sąskaitoje yra pinigų ir paimti kiek nors pinigų konkrečios sumos neįvardijant. Nuėjęs prie bankomato tris kartus suvedė kodą, bet neteisingai. Sugrįžo į mašiną ir pasakė, kad bankomatas neišdavė, kai neteisingai suvedė kodą (2015-06-25 parodymai apklausiant įtariamuoju). Teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. J. nurodė, kad banko kortelės PIN kodą pasakė D. M. prie bankomato (t.2, b.l. 125). Pagal šiuos kaltinamojo A. J. parodymus matyti, kad jis nevienodai nurodo tas pačias aplinkybes. Jeigu apklausiamas įtarimuoju nurodė, kad kodą suvedė savo nuožiūra, tai teisiamajame posėdyje jau aiškina, kad D. M. jam prie bankomato pasakė banko kortelės kodą. Todėl daroma išvada, kad dėl šių aiškinamų aplinkybių kaltinamojo A. J. parodymai ir nevienodi ir nenuoseklūs, jais vadovautis nėra pagrindo.

Kaltinamasis A. J. nurodo, kad D. M. jam padavė savo banko kortelę, prašydamas pažiūrėti kiek yra sąskaitoje pinigų, kiek tai pinigų nuimti. Tokiame aiškinime nėra jokios pagrįstos loginės sekos, kodėl pats banko kortelės savininkas, būdamas kartu su A. J., be to būdamas blaivus, pats neina patikrinti, kiek yra sąskaitoje pinigų, nenurodo, kokią pinigų sumą nuimti.

Kaltinamasis D. M. praeityje neteistas, nedirba, bet mokosi profesinio rengimo centre. Baustas administracine tvarka už pažeidimus transporto srityje. Kaltinamasis į psichiatrinio gydymo įskaitą, priklausomybių ligų įskaitą, neįrašytas. Kaltinamojo motina D. M. sūnų D. M., kaip šeimos narį, charakterizuoja teigiamai.

A. J. praeityje teistas tris kartus, teistumas neišnykęs ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintas. Kaltinamasis šiuo metu nedirba, bet prieš nusikalstamos veikos padarymą ir po to, dirbo ir turėjo legalų pajamų šaltinį. Kaltinamasis baustas administracine tvarka už nedidilį chuliganizmą, viešosios tvarkos pažeidimą, pažeidimus transporto srityje ir nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo galiojančių nuobaudų ( t.1, b.l. 92-98).

BK 302 str. 1 d. sankcijoje yra numatytos bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.