Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2018-01-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1-164-527/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-01-26
Bylos Nr.
1-164-527/2018
Teisminio proceso Nr.
1-61-1-00834-2014-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jolita Cirulienė
Kaltinamasis
E. K.
Nukentėjusysis
J. Č., L. P.
Advokatai
Dalius Mecelica
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-164-527/2018
Teismo proceso Nr. 1-61-1-00834-2014-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.4.1; 2.3.6.4.5; 1.2.14.1.2.2.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RERSPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 26 d.Jonava

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jolita Cirulienė, sekretoriaujant Valei Greskienei, dalyvaujant prokurorei Vaidotei Žižienei,

kaltinamajam E. K. ir jo gynėjui advokatui Daliui Mecelicai,nukentėjusiesiems J. Č. ir L. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą Nr. 61-1-00834-14, kurioje

E K, asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Jonavoje, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Lietuvoje neteistas, 2014-11-25 ir 2017-03-06 teistas Didžiojoje Britanijoje,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. K. 2012-10-06, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, veikdamas bendrininkų grupėje su A. R. ir K. S., kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas vadovaujantis BK 93 straipsniu, (duomenys neskelbtini) 43 namo antros laiptinės rūsyje, įsibrovė į neužrakintą patalpą – J. Č. priklausantį sandėliuką, iš kurio pagrobė svetimą, J. Č. priklausantį, bendros 567 Lt (kas atitinka 164,21 Eur) vertės turtą: palapinę 300 Lt (86,88 Eur) vertės, elektrinį grąžtą 250 Lt (72,40 Eur) vertės, ausines „Gembird“ 5 Lt (1,44 Eur) vertės, CD grotuvo ausines 1 Lt (0,28 Eur) vertės, ausines „Nokia“ 1 Lt (0,28 Eur) vertės, USB laidą 5 Lt (1,44 Eur) vertės ir laidą dviguba jungtimi 5 Lt (1,44 Eur) vertės.

Be to, E. K. 2014-01-17 apie 16.00 val., (duomenys neskelbtini). 18 namo pirmoje laiptinėje, prie 13 buto durų, tyčia sudavė nukentėjusiajam L. P. vieną smūgį kumščiu į kairę veido pusę, tuo padarydamas jam poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, odos nubrozdinimą kairės akies apatiniame voke, kairio skruostikaulio viršutinio žandikaulio kompleksinį lūžimą, kairės akies obuolio sumušimą su kraujo išsiliejimu į kairės akies obuolio tinklainę su gyslainės plyšimu, kuo nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo L. P. sveikatą, nes dėl kairio skruostikaulio viršutinio žandikaulio kompleksinio lūžio ir kairės akies obuolio sumušimo su kraujo išsiliejimu į kairės akies obuolio tinklainę su gyslainės plyšimu, nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui.

Svetimo turto pagrobimas įsibrovus į patalpą (BK 178 str. 2 d.

Kaltinamasis E. K. visiškai sutiko su kaltinimu dėl vagystės. Apklaustas kaltinamuoju teisiamajame posėdyje jis paaiškino, kad kaltinime nurodytu laiku eidamas į savo rūsį paimti sulčių pastebėjo išlaužtą kitą rūsį, kurio durys buvo praviros ir spyna užkabinta. Sultis padėjęs namuose jis pasikvietė iš pirmos laiptinės draugą A. R., kurį pakvietė eiti pažiūrėti atidaryto rūsio. K. S. buvo šalia, jis kažkur prie parduotuvės trynėsi. Tryse nuėjo į rūsį, jį atidarė rūsį nelauždami ir pamatė daiktų prikrautus maišus, kuriuos peržiūrėjo galvodami ką rasti pardavimui. Paėmę maišus išėjo iš to rūsio. Suprato, kad rūsys kažkam priklauso ir kad daro nusikaltimą. Maišuose rado kaltinime išvardintus daiktus bendros 164,21 Eur vertės: palapinę 300 Lt vertės, elektrinį grąžtą 250 Lt vertės, ausines 5 Lt vertės, grotuvo ausines 1 Lt vertės, ausines 1 Lt vertės, USB laidą 5 Lt vertės, laidą dviguba jungtimi 5 Lt vertės, žiūronus ir kt. Niekas nieko nepirko, ar ką nukentėjusioji atgavo – nežino, bet su nukentėjusiąja susitaikė.

E. K., apklaustas įtariamuoju, paaiškino, kad 2012-10-06 jis su A. R., K. S. ir V. Š. buvo lauke. Kažkuriuo momentu V. Š. nuėjo namo. Jis (E. K.) draugams pasakė, kad šalia jo rūsio, (duomenys neskelbtini) 43 name antroje laiptinėje, yra išlaužta rūsio spyna. A. R. sumanė nueiti į tą rūsį. Jie visi nuėję į rūsį pradėjo kuistis, o K. S. nieko nedarė, tik žiūrėjo. Jis (E. K.) pasiėmė ausines telefonui, lagaminėlį, kuriame buvo drėlė be akumuliatoriaus, kurią vėliau išmetė į upelį. A. R. paėmė palapinę, kurią bandė parduoti nepažįstamam žmogui, bet šis nepirko, nes palapinė buvo suplyšusi. Palapinę jie paliko (duomenys neskelbtini) 30 namo antroje laiptinėje. Iš rūsio jie pavogė palapinę, elektrinį grąžtą, įvairias ausines, USB laidą. Dėl įvykdytos nusikalstamos veikos labai gailisi, nukentėjusiajai žalą atlygino, su ja susitaikė (3 t., b. l. 86–87, 90–91, 103). Įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolas (3 t., b. l. 104–109) patvirtina, kad 2012-10-12 E. K. parodė sandėliuką, iš kurio 2012-10-06 jis su A. R. ir E. S. pagrobė įvairius daiktus. Daiktų, dokumentų pateikimo protokolai patvirtina, kad 2012-10-12 E. K. pateikė ausines (1 t., b. l. 74) ir mėlynos spalvos elektrinį grąžtą be akumuliatoriaus (1 t., b. l. 78), kurių apžiūra užfiksuota 2012-10-12 daiktų apžiūros protokoluose (1 t., b. l. 75–77, 79–81).

Nukentėjusiosios J. Č. 2012-10-06 ir 2012-10-18 parodymais ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 55–60), nukentėjusiosios patvirtintais ir teisiamajame posėdyje, nustatyta, kad 2012-10-06 apie 15 val. 30 min. nuėjusi į namo rūsį pastebėjo, kad atrakinta sandėliuko durų pakabinama spyna ir sandėliuke išmėtyti daiktai. Ji pabandė rakinti spyną, spyna buvo sugadinta. Iš sandėliuko dingo palapinė 600 Lt vertės, elektrinis grąžtas 250 Lt vertės, CD grotuvas 150 Lt vertės, pripučiama sofa 300 Lt vertės, stalo žaidimas „Monopolis“ 150 Lt vertės, plastmasinė įrankių dėžė su įrankiais 40 Lt vertės. Maždaug prieš 4–5 dienas dar viskas buvo tvarkoje. Įtaria, kad vagystę iš sandėliuko įvykdė apie 15 m. vaikinas vardu E., gyvenantis jos laiptinėje, antrame aukšte. Kaimynas vardu A. sakė, kad 2012-10-05 vakare matė, kad E. nuo laiptinės kažkur nešėsi pilnus maišus daiktų. Iš rūsio dar dingo ausinės ,,Gembird“ 5 Lt vertės, ausinės „Nokia“ 1 Lt vertės, USB laidas 5 Lt vertės, laidas su dviguba jungtimi 5 Lt vertės ir kitos ausinės 1 Lt vertės. Šiuos daiktus ji pamatė Jonavos rajono policijos komisariate pas tyrėją kabinete ir juos atsiima. Palapinę, iš pradžių vertintą 600 Lt, ji vertina 300 Lt, nes ji jau buvo dėvėta, elektrinį grąžtą – 250 Lt, ausines ,,Gembird“ – 5 Lt, CD grotuvo ausines – 1 Lt, ausines „Nokia“ – 1 Lt, USB laidą – 5 Lt, laidą su dviguba jungtimi – 5 Lt. Kaltininkai jos atsiprašė, ji su jais susitaikė, pretenzijų dėl pavogtų daiktų neturi. 2012-10-18 pakvitavimas (1 t., b. l. 87) patvirtina, kad nukentėjusiajai J. Č. grąžintas elektrinis grąžtas, ausinės ,,Gembird“, ausinės „Nokia“, ausinės skirtos CD grotuvui, USB laidas, laidas su dviguba jungtimi.

Įtariamojo A. R. parodymais ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 130, 134–135), patvirtintais ir teisiamajame posėdyje jį apklausus liudytoju, nustatyta, kad 2012 m. spalio mėnesį, kažkurią dieną, buvo šeštadienis, jį į lauką pakvietė E. K. ir pasakė, kad jo name (duomenys neskelbtini) 43, antroje laiptinėje yra išlaužtas rūsys. Jie nuėjo pažiūrėti kokių ten yra daiktų. Išėję į lauką prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ sutiko K. S.. Trise nuėję į minėtą rūsį, kurio spyna jau buvo nulaužta, ir užsidegę šviesą pamatė, kad ten viskas išversta. Jis pasiėmė juodas ausines, USB laidą ir laidą su dviguba jungtimi. E. K. su K. S. taip pat pasiėmė po ausines. Kas ką daugiau ėmė, nematė. Dar pasiėmė palapinę, kuri buvo sudėta į palapinei skirtą maišą. Šią palapinę nusprendė parduoti ir nusinešę į (duomenys neskelbtini) gatvę sutiktam nepažįstamam vyriškiui pasiūlė ją pirkti, tačiau vyriškis palapinės nepirko, nes ji buvo suplyšusi. Tuomet E. K. nunešė palapinę į daugiabučio namo laiptinę. Dėl įvykdyto nusikaltimo labai gailisi, žalą atlygino, nukentėjusiosios atsiprašė, su ja susitaikė. Įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolas (1 t., b. l. 136–140) patvirtina, kad 2012-10-30 A. R. parodė sandėliuką, iš kurio 2012-10-06 jis su E. K. ir E. S. pagrobė įvairius daiktus. Daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad 2012-10-12 A. R. pateikė ausines ir USB jungtį su laidu (1 t., b. l. 82), kurių apžiūra užfiksuota 2012-10-12 daiktų apžiūros protokole (1 t., b. l. 83-86).

Įtariamojo K. S. parodymais ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 10, 14) nustatyta, kad 2012-10-06 apie 17 val. prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ sutiko A. R. ir E. K.. Kažkuris iš jų pasiūlė eiti į rūsį, kuris yra (duomenys neskelbtini) 43 name. Dėl kokios priežasties ten ėjo, jis nežinojo, galvojo, kad eina pas E. K.. Jis į rūsį nėjo, tik stovėjo šalia durų. E. ir A. paaiškino, kad šis rūsys nėra nei vieno iš jų ir apžiūrinėjo ten buvusius daiktus. Jis suprato, kad jie ruošiasi pagrobti svetimus daiktus. Jie nesitarė, kad jis (K. S.) stovės ir saugos įėjimą. Kažkuris paspyrė jam ausines ir jis jas pasiėmė. Kuris paėmė iš rūsio palapinę, nematė. Žino tik tiek, kad A. ir E. nešė palapinę parduoti į (duomenys neskelbtini) gatvę. Jie išsiskyrė ir jis nuėjo pas V. Š., kur patikrino ausines ir už 2 litus jam pardavė. Kai jie atėjo į rūsį, rūsio durys buvo atrakintos. Dėl įvykdytos nusikalstamos veikos gailisi, ausines grąžino nukentėjusiajai. Įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolas (2 t., b. l. 15–18) patvirtina, kad 2012-10-20 K. S. parodė sandėliuką, iš kurio 2012-10-06 jis su E. K. ir A. R. pagrobė ausines.

Liudytojo A. R. parodymais ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 63–64) nustatyta, kad 2012-10-05 apie 12 val. būdamas savo bute virtuvėje pro langą pamatė, kad nuo jų laiptinės nuėjo apie 16 metų amžiaus kaimynas vardu E su dviem panašaus amžiaus draugais. Visi trys nešėsi po medžiaginį maišelį pridėtą kažkokių daiktų. Maždaug po 30 minučių minėti vaikinai grįžo, užėjo po stogeliu. Maždaug po 10 minučių jie vėl išėjo nuo laiptinės ta pačia kryptimi nešini tais pačiais pilnais maišeliais. Daugiau tų vaikinų nematė. Jis galėtų atpažinti su E buvusius vaikinus. 2017-10-09 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas (1 t., b. l. 65–66) patvirtina, kad liudytojas A. R. atpažino E. K. ir paaiškino, kad matė šį vaikiną su dar dviem vaikinais nešantį medžiaginius maišelius nuo jų laiptinės.

Liudytoja L. Š. parodymais ikiteisminio tyrimo metu (1 t. b. l. 68) nustatyta, kad spalio 6 d. (2012 m.) ji ir jos sūnus V. Š. buvo namuose. Ji matė, kad tą pačią dieną buvo atėję jos sūnaus draugai, bet jų vardų nežino. Jos sūnus visą dieną buvo namuose. Tiksliai neprisimena, kurią dieną jos sūnus prašė jos poros litų, ji juos jam davė. Apie tai, kad sūnus pirko ausines, sužinojo iš policijos. Liudytoja L. Š. apklausta teisiamajame posėdyje patvirtino, kad jos sūnus buvo kažką pirkęs iš savo draugų, kad policijai jis atidavė ausines, kieno jos buvo – nežino.

Įtariamojo V. Š. parodymais ikiteisminio tyrimo metu 1 t., b. l. 106–107), patvirtintais ir teisiamajame posėdyje jį apklausus liudytoju, nustatyta, kad pas jį į namus buvo atėjęs K. S., kuris pasiūlė už 2 litus pirkti ausines, kurias jis nupirko, o paskui jas atidavė atvažiavusiems policininkams. Daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad 2012-10-12 V. Š. pateikė ausines „Gembird“ (1 t., b. l. 70), kurių apžiūra užfiksuota 2012-10-12 daiktų apžiūros protokole (1 t., b. l. 71–73).

2012-10-06 apžiūros protokolas (1 t., b. l. 45–47) patvirtina, kad apžiūrėjus įvykio vietą, esančią adresu (duomenys neskelbtini), antros laiptinės rūsyje, rūsio durys rastos neužrakintos, be laužimo žymių; įkaboje matyti pakabinama spyna, spyna neužrakinta, išorinių pažeidimų ant spynos nematyti. Atlikus apžiūrą paimta pakabinama spyna, kuri apžiūrėta, ką patvirtina 2017-11-10 daiktų apžiūros protokolas (1 t., b. l. 53–54)

Žemesnės instancijos teismas

Teismui ištyrus aptartus įrodymus, nustatyta, jog kaltinamasis kaltinamajame akte nurodytu laiku (duomenys neskelbtini) 43 namo antros laiptinės rūsyje įsibrovė į neužrakintą patalpą – nukentėjusiajai J. Č. priklausantį sandėliuką, iš kurio pagrobė svetimą, nukentėjusiajai priklausantį, bendros 567 Lt (kas atitinka 164,21 Eur) vertės turtą: palapinę 300 Lt (86,88 Eur) vertės, elektrinį grąžtą 250 Lt (72,40 Eur) vertės, ausines „Gembird“ 5 Lt (1,44 Eur) vertės, CD grotuvo ausines 1 Lt (0,28 Eur) vertės, ausines „Nokia“ 1 Lt (0,28 Eur) vertės, USB laidą 5 Lt (1,44 Eur) vertės ir laidą dviguba jungtimi 5 Lt (1,44 Eur) vertės.

Kadangi kaltinamasis svetimo turto, kurio vertė yra mažesnė kaip 250 MGL, pagrobimą (vagystę) įvykdė įsibrovęs į patalpą (sandėliuką rūsyje), todėl, teismo nuomone, jo veika pagal BK 178 straipsnio 2 dalies sudėtį kvalifikuota teisingai. Tačiau, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinime nurodytas nukentėjusiojo patirtos turtinės žalos dydis šiuo atveju nėra kriterijumi, nulemiančiu kaltinamojo veikos kvalifikaciją, o kartu ir baudžiamosios atsakomybės ribas, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad vagystės kaip nusikaltimo sudėties objektyviosios pusės vienas būtinų požymių yra pagrobto turto vertė (nagrinėjamu atveju – ir turto grobimo būdas (įsibrovus į patalpą)), o pagrobto turto vertė ne visada sutampa su nusikalstama veika padaryta turtine ir (ar) neturtine žala, teismas žalos padarymo požymį iš kaltinimo šalina kaip perteklinį, tačiau papildomai nurodo bendrą pagrobto turto vertę –567 Lt (kas atitinka 164,21 Eur).

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 str. 1 d. 2 ir 3 punktuose –˜ kaltinamasis prisipažino padaręs šią baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, padėjo šias veikas išaiškinti, grąžino ausines (1 t., b. l. 74) ir mėlynos spalvos elektrinį grąžtą be akumuliatoriaus (1 t., b. l. 78), savo noru atlygino dėl vagystės padarytą žalą. Be to, kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad jis šią nusikalstamą veiką įvykdė bendrininkų grupėje su A. R. ir K. S. (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Nesunkus sveikatos sutrikdymas

E. K. kaltinamas tuo, kad 2014-01-17 apie 16.00 val., (duomenys neskelbtini) 18 namo pirmoje laiptinėje, prie 13 buto durų, be jokios dingsties, rodydamas aiškų žmogaus negerbimą ir demonstruodamas niekinantį požiūrį į jį ir elementarių moralės ir elgesio normų niekinimą, dėl chuliganiškų paskatų tyčia sudavė nukentėjusiajam L. P. vieną smūgį kumščiu į kairę veido pusę, tuo padarydamas jam poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, odos nubrozdinimą kairės akies apatiniame voke, kairio skruostikaulio viršutinio žandikaulio kompleksinį lūžimą, kairės akies obuolio sumušimą su kraujo išsiliejimu į kairės akies obuolio tinklainę su gyslainės plyšimu, kuo nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo L. P. sveikatą, nes dėl kairio skruostikaulio viršutinio žandikaulio kompleksinio lūžio ir kairės akies obuolio sumušimo su kraujo išsiliejimu į kairės akies obuolio tinklainę su gyslainės plyšimu, nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui.

Kaltinamasis E. K. su kaltinimu dėl L. P. sužalojimo iš chuliganiškų paskatų sutiko tik iš dalies, nurodęs, kad konfliktas su nukentėjusiuoju įvyko dėl dingusio daikto – telefono, o ne dėl chuliganiškų paskatų. Kaltinamasis teisiamajame posėdyje paaiškino, kad 2014-01-17 jis ir K. S. nuėjo pas V. Š. į jo butą adresu (duomenys neskelbtini), pirma laiptinė. V. Š. pasakė, kad dingęs telefonas, kurį paėmė ar T. D., ar kažkas iš jų grupės. Praeitą dieną buvo visi kartu su V. Š. ir su K. S. pas jį namuose, telefonas buvo. Kai jis išėjo su K. S., pas V. Š. atėjo T. D. – nežino, vienas ar ne. Kai T. D. išėjo iš V. Š., kitą dieną jiems atėjus Š pasiskundė, kad vakar naktį iš jo dingo telefonas, kad jie gėrė su T. D., V. Š. nulūžo, o atsikėlęs nerado telefono. Jis turėjo įtarimų, kad T. D. visada būna su D. M. ir su L. P.. Įtardami T. D. jie suorganizavo susitikimą ir jį išsikvietė telefonu pas V. Š. į butą. T. D. atvyko ne vienas – su D. M. ir L. P.. Pradėjo aiškintis. L. P. tuo metu buvo virtuvėje su K. S., aiškinosi santykius. Jis priėjo prie T. D., klausė kur telefonas. Jis (kaltinamasis) buvo išgėręs alaus truputį ir gal stumtelėjo T. D.. T ir D sakė, kad nieko nežino, neėmė ir pradėjo greitai bėgti į pirmą aukštą. Jis pradėjo juos vytis, bet nepagavo. Jie išbėgo iš laiptinės, o jis, būdamas iki ketvirto aukšto nubėgęs ir supratęs, kad nepavys, grįžinėjo atgal į penktą aukštą. Jis grįžo atgal, pamatė L, galvojo, kad jis paėmė telefoną ir trenkė jam. Pamatęs L einantį su kruvina nosimi, būdamas išgėręs, sumaišė su kitu žmogumi, pagalvojo, kad jis pavogė telefoną, ir trenkė L iš kumščio į kairę pusę prie akies, į skruostikaulį, padarydamas žandikaulio lūžį, nežiūrėdamas kur pataikė. Jis pripažįsta kaltinime nurodytas pasekmes. Iš karto T. G. pasakė, kad L nebuvo. Išaiškėjo, kad L buvo ne prie ko, jis nebuvo tą dieną pas V. Š.. Jis galvojo, kad L. irgi buvo kartu pas V. Š.. Jie atvažiavo trise, todėl jis galvojo, kad visi trise ir dalyvavo. Tada L. jis pakėlė, atsiprašė, nuvedė į kambarį, atnešė iš šaldiklio mėsos, kad užsidėtų, pridėjom šaltos mėsos ant akies. Jis labai gailisi dėl savo elgesio ir ateityje nespręs konfliktų rankomis. Po įvykio iš karto išvyko į Angiją, nes draugai pasiūlė važiuoti užsidirbti. Anglijoje dirbo penkis metus. Dėl nusikaltimų galvojo, kad nieko baisaus nebus, nemanė, kad jo ieškos. Kai suėmė Anglijoje, pasakė kad yra paieškomas Lietuvoje. Kai buvo sprendžiamas klausimas dėl ekstradicijos, pradžioj jis atsisakė grįžti, bet po to suprato, kad geriau nuvykti.

E. K. 2014-01-30 apklaustas įtariamuoju pagal BK 138 straipsnio 1 dalį paaiškino, kad 2014-01-17 jis su K. S. atėjo pas V. Š., atsinešė alaus. Pokalbio metu V. Š. pasakė, kad iš jo buto prieš porą dienų dingo telefonas, ir kad dėl telefono dingimo jis įtaria T. D.. Jie žinojo, kad T. D. taip pat turi ateiti pas V. Š., todėl nusprendė jo palaukti. Po kurio laiko atvažiavo T. D., jo pusbrolis D. M., T. G. ir L. P.. Virtuvėje pradėjo pokalbį dėl telefono dingimo. Jis paklausė T., kas jam žinoma apie tai, pastarasis atsakė, kad nieko nežino. Tuo pačiu metu L. P. dėl kažko susiginčijo su K. S.. T. D., kurį kaltino dėl telefono vagystės, iš virtuvės išbėgo į laiptinę. Jis (E. K.) pradėjo jį vytis, tačiau nepavijęs ėjo atgal į butą. Priėjęs prie buto pamatė į laiptinę išeinantį L. P., jo veidas buvo kruvinas, iš nosies bėgo kraujas. Savo veiksmų jis (kaltinamasis) paaiškinti negali, tačiau pasikarščiavęs vieną kartą kumščiu sudavė smūgį L. P. į veidą, pataikė į žandikaulį, žemiau kairės akies. Nuo smūgio L. P. nugriuvo. Jis padėjo L. P. atsistoti, nuvedė atgal į V. butą ir padėjo jam susitvarkyti. Vėliau iš vaikinų sužinojo, kad V. bute K. S. kelis kartus sudavė L. P. į veidą (3 t., b. l. 96–97). Įtariamasis E. K. 2017-11-03 papildomos apklausos metu paaiškino, kad 2014-01-17 konflikto priežastimi buvo dingęs telefonas ar piniginė, dabar tiksliai negali pasakyti. Jo manymu, ankstesnės 2014-01-30 apklausos metu jis neteisingai nurodė, kad be priežasties sudavė smūgį nukentėjusiajam. Jis sudavė nukentėjusiajam smūgį, nes galvojo, kad L. P. galėjo paimti ar turėti piniginę ar telefoną, kurie priklausė V. Š.. Savo poelgį vertina itin neigiamai ir labai gailisi dėl savo neapgalvoto elgesio (3 t., b. l. 103).

Nukentėjusysis L. P. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad kaltinime nurodytu metu buvo susitikęs su T. D. ir D. M., po valandos turėjo susitikti su panele. Kažkas paskambino T. D., jis pakalbėjo, sako: ,,varom, pasėdėsim.“ Jis, pagalvojęs, kad netoli jo panelė gyvena, kad pabus ir išeis. T. G. jau buvo pas V. Š., kai jie atvyko. Atėję atsisėdo visi virtuvėje, viskas buvo ramu. Kažkaip greitai išbėgo T. D. ir D. M.. Jis realiai nieko nešnekėjo, buvo ,,įlindęs į telefoną“, susirašinėjo su panele ir negirdėjo, apie ką vyksta kalba. K. S. pradėjo jo klausinėti apie kažkokius senus reikalus, t. y., kodėl jis T. D. slepia nuo jo draugų, kuriems jis skolingas, ir trenkė jam į nosį, ją sulaužydamas. Jam pradėjus išeidinėti iš buto, E. K. grįždamas be jokių žodžių trenkė jam į kairę pusę, nuo ko lūžo žandikaulis, akiduobė sutrūko, akis susigadino. Šiandien su vaizdu nieko gero, realiai su abiem akim mato vienetą, bet su viena akim neiškoreguoja regėjimo – susilieja vaizdas. Vairuotojo teises laikys, mano, kad tai nesumaišys. Gal ir tiesą E. K. sako. Po visko labai atsiprašinėjo ir apgailestavo, kad to nenorėjo daryti, kas vyko, viskas vyko dėl telefono, kurį galimai pavogė T. D.. Nežino, ką jis galvojo, kaip jis susijęs su tuo telefonu. Jis, atseit, sumaišė, kad jis buvo kaltas dėl to telefono. Sumaišė dėl to, kas iš tiesų paėmė telefoną, sąžiningai klydo galvodamas, kas iš tiesų paėmė telefoną. Gal jis ir patikėjo tuo metu juo, jam po smūgio buvo šokas. Kai sudavė smūgį, E. K. labai atsiprašinėjo. Iš karto po įvykio E. pradėjo atsiprašinėti, daug kartų atsiprašinėjo. Buvo atnešęs mėsos gabalą uždėti ant akies, sakė, kad nereikia greitosios, viskas bus gerai. Po įvykio padėjo jam nueiti laiptais žemyn. Jis su užtinusia akimi nuėjo iki panelės, grįžo namo, ji jam iškvietė greitąją. Tada sužinojau, kad tie lūžiai yra. Po apžiūros Kaune buvo paleistas namo. Operacijos buvo darytos vėliau. Po tos dienos įvykių kitą dieną ar po poros dienų jis buvo atėjęs, bandė šnekėtis, davė tepaliuką. Po dviejų dienų jis kreipėsi į policiją, kaltinamajam apie tai nesakė. Jis buvo atėjęs pas jį dar nebuvo parašytas pareiškimas policijai. Kai reikėjo eiti į policiją, vienu metu buvo išgirdęs iš kitų žmonių, kad jis ketina išvykti į užsienį, tai jis pasakė policijoj. Pradžioj po įvykio matydavo jį, po to sužinojo, kad išvažiuos į užsienį. Gal po savaitės, gal po dviejų išvažiavo į užsienį, tiksliai nežino. Kai jis išvyko, tada jo pradėjo ieškoti. Jis pareiškė ieškinį 5 000 Eur sumai, nes jam tėvas pasakė tokią sumą rašyti. Realiai nežino, kiek kaltinamasis turi atlyginti. Plokštelė įdėta vietoj akiduobės, jam buvo depresija, prarado panelę po to įvykio. Šiai dienai pasekmės išlikę: akiduobė suformuota iš metalinės plokštelės; kai būna šaltas oras, akis ašaroja, trūkčioja. Psichologinių problemų tuo metu buvo, dabar daug laiko praėjo. Neturtinė žala kokia galėjo būti padaryta realiai net didesnė. Dabar po to laiko netikrino akių. Nėra taip, kad visai blogai matytų, tačiau susilieja, žvairuoti pradėjo. Negali pasakyti, ar yra užfiksuota medicininiuose dokumentuose, kad blogai mato su akimi.

Nukentėjusiojo L. P. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu 2014-01-19 (2 t., b. l. 36–37), bei 2014-01-09 protokolu–pareiškimu (2 t., b. l. 26) nustatyta, kad 2014-01-17 apie 16 val. (duomenys neskelbtini) 18 namo pirmoje laiptinėje jis susitiko su savo draugais. Tuo metu ten buvo ir jo pažįstami E. K. ir K. S.. Tik prasidėjus pokalbiui E. K. ir K. S. dėl nežinomos priežasties pradėjo jį mušti. Pirmas 3–5 smūgius kumščiu į veidą sudavė K. S., o po to vieną smūgį į kairę akį sudavė E. K., ko pasekoje jis nugriuvo. Jo draugai, su kuriais atėjo, iš karto pabėgo. Laiptinėje pasiliko jis (L. P.), E. K., K. S. ir draugas pravarde „Kynas“. Po įvykio visi užėjo pas „Kyną“ į butą. Tuo metu E. K. pradėjo jo (L. P.) atsiprašinėti, kad sumušė jį neva sumaišęs su kitu asmeniu. Po įvykio jis kreipėsi į Jonavos ligoninės priėmimo skyrių, iš kur buvo nuvežtas į Kauno klinikas, kur jam buvo nustatyti lūžiai nosies ir žandikaulių srityse.

Papildomos apklausos metu 2014-02-03 nukentėjusysis L. P. paaiškino, kad 2013-01-17 apie 15.30 val. jis sutiko D. M., T. D., vėliau sutiko ir T. G.. T. kažkas paskambino ir po pokalbio jis pasiūlė visiems nueiti pas V. Š., pravarde „Kynas“, kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Bute jau buvo E. K., K. S. ir buto savininkas V. Visi bendravo buto virtuvėje, pokalbis vyko tarp vaikinų, jis (L. P.) pokalbyje nedalyvavo, tiesiog sėdėjo. Kuomet jis sėdėjo virtuvėje, K. S. jam kažką pasakė ir iš karto pradėjo jį mušti, sudavė 4–5 smūgius kumščiu į veidą. Smūgių sudavimo metu jis sėdėjo, o K. stovėjo. Jis (L. P.) atsistojo ir išėjo į laiptinę. Prie jo priėjo E. K. ir vieną kartą sudavė jam smūgį į veidą, į kairės pusės žandikaulį. Nuo smūgio jis (L. P.) nugriuvo. T. G. jį pakėlė ir nuvedė pas V. į butą apsiprausti, nes jam bėgo kraujas. E. K. jį įkalbinėjo nekviesti medicininės pagalbos. Po kurio laiko jis (L. P.) nuėjo namo ir vėliau su greitosios pagalbos automobiliu buvo pristatytas į Jonavos ligoninės priėmimo skyrių. Dėl kokios priežasties jis buvo sumuštas – nežino. K. S. sudavė ne mažiau kaip 4–5 smūgius į veido sritį. Tikslą pasiekė 2 smūgiai – vienas į nosį, kitas į dešinės pusės žandikaulį po akim. Kiti smūgiai pataikė į rankas, kai jis nuo smūgių buvo užsidengęs veidą. K. S. smūgių jam į kairę veido pusę nesudavė. Į kairės pusės žandikaulį po akim sudavė E. K.. Prie 2014-02-03 apklausos protokolo pridėta schema, kurioje pažymėta į kurią vietą L. P. sudavė E. K. (pažymėta vieta po kairiąja akim) (2 t., b. l. 38–41).

Papildomos apklausos metu 2017-11-09 nukentėjusysis L. P. paaiškino, kad nuėjus pas V. Š., jis (L. P.) su niekuo nebendravo, nes telefonu susirašinėjo su savo tuometine drauge. Apie ką kalbėjosi kiti, nežino, nekreipė dėmesio. Bendravimas iš pradžių vyko ramiai. K. S. priėjęs paklausė, kodėl jis užstoja T. D., kuris niekaip negali atiduoti skolos K. S. draugui. Jis pasakė, kad nieko nežino, nieko negina. Tada K. S. sudavė jam apie 4–5 smūgius kumščiu į veidą, iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Jis atsistojo ir bandė išeiti iš buto. Tuo metu T. D. ir D. M. buvo išbėgę iš V. Š. buto, o juos buvo nusivijęs E. K.. Kai jis išėjo į laiptinę, jo niekas iš buto nesivijo. Jis laiptinėje pamatė į viršų lipantį, tai yra jau penkto aukšto aikštelėje esantį E. K.. E. K. iš karto, nieko nesakęs, be jokios priežasties, sudavė jam vieną stiprų smūgį į veidą. Tuo metu tarp jo ir E. K. jokio žodinio konflikto nebuvo. Dėl kokios priežasties jis jam sudavė – nežino. Jis (L. P.) sugrįžo atgal į V. Š. butą, nes jautė, kad jam reikia greitosios. E. sakė, kad nereikia čia tų greitųjų, pradėjo atsiprašinėti. Dar būnant bute E. pasakė, kad jis sudavė dėl to, jog pagalvojo, kad T. D. pavogė iš Š. buto mobilaus ryšio telefoną. Taip pat E pasakė, kad jam sudavė smūgį laiptinėje dėl to, kad, gaudydamas T. D., jo nepagavo, buvo susinervinęs ir išliejo visą įniršį ant jo (L. P.). Jo žiniomis, vėliau tas telefonas, dėl kurio dingimo E. K. įtarė T. D., atsirado, jis nebuvo pavogtas. E. K. jam sudavė vieną smūgį kumščiu į veidą be jokios priežasties ir dėl to E. K. jis turi pretenzijų ir reikš civilinį ieškinį dėl patirtos neturtinės žalos. Dėl E. K. suduoto smūgio jis patyrė kaulų lūžius, turėjo kęsti skausmus, tam tikrą laiką buvo sutrikęs regėjimas, todėl reiškia ieškinį 5 000 Eur sumai. (2 t., b. l. 46–48).

K. S. (kuris ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas kaip įtariamasis) parodymais ikiteisminio tyrimo metu, patvirtintais ir teisiamojo posėdžio metu jį apklausus kaip liudytoją, nustatyta, kad 2014-01-17 jis atėjo į svečius pas V. Š., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Bute buvo V. su E. K.. Maždaug po 20 minučių atvažiavo T. D., jo pusbrolis D. M., T. G. ir L. P.. Bendravo virtuvėje. L. P. pradėjo jį įžeidinėti, sakė, kad nuo jo smirda, kad jo tėvas „bomžas“. Jie susižodžiavo ir pradėjo stumdytis. Nuo L. P. pastūmimo jis atsitrenkė į virtuvės kampą. Po to jis sudavė L. P. smūgius kumščiu – tris į nugarą ir į nosį. L pradėjo bėgti kraujas. Jis atsiprašė L ir išėjo iš virtuvės. Matė, kaip L pasuko koridoriuje link buto lauko durų. Jam nuėjus po poros minučių iš laiptinės išgirdo riksmą. Iš balso suprato, kad rėkė L. Po kelių minučių jis sugrįžo į butą staugdamas, jo veidas buvo kruvinas. Jis nuėjo į vonią apsiprausti. Vėliau jis su E. K. palydėjo L namo (2 t., b. l. 81–82, 85–86). K. S. apklaustas liudytoju teisiamajame posėdyje nurodė neatsimenantis, dėl ko vyko kaltinamojo konfliktas su L, neatsimenantis, ar buvo konfliktas dėl dingusio telefono ir dėl ko E. K. galėjo suduoti smūgį.

Liudytojo V. Š. 2014-01-23 duotais parodymais ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2013-01-17 apie 16 val. jis buvo savo bute (duomenys neskelbtini). Dar buvo E. K., L. P., K. S., T. G., T ir D, kurių pavardžių nežino. Jie bendravo, E su T gėrė alų. Būnant virtuvėje, dėl jam nežinomų priežasčių K. S. sudavė ranka ne mažiau kaip 5–6 smūgius L. P. į nugarą, pečius, galvą. L bandė užsidengti rankomis, po to išbėgo į laiptinę. E. K. išėjo į laiptinę L iš paskos ir jo (V. Š.) akivaizdoje sudavė smūgį kumščiu jam į veidą. Kaip L buvo sumuštas jo bute bei laiptinėje, matė visi vaikinai. L pradėjo bėgti kraujas ir muštynės pasibaigė, visi išsiskyrė. L stipriai kraujavo, todėl jis pasiūlė jam nueiti į vonią susitvarkyti. L buvo sunku šnekėti. Susitvarkęs L išėjo namo (2 t., b. l. 67–68). Liudytojas V. Š. apklaustas teisiamajame posėdyje paaiškino, kad gali būti klaida nurodant metus, nes jį apklausinėjo po savaitės, nepraėjus metams. 2014 m. jo bute buvo sumuštas L, trenkė jam lyg E. K.. Lyg buvo kitam kambaryje, girdėjo kaip L rėkė. Bute pas jį tuo metu buvo E. K., L. D., K. S.. Dėl kokios priežasties sumušė – nežino, dėl ko įvyko konfliktas – neatsimena, paties sumušimo momento nematė. L. P. lyg dviese sumušė – K. S. ir E. K.. Kad sudavė E. K., sužinojo paskui. Matė, kaip K sudavė į nugarą. Po K smūgio lygtai ir nieko L nebuvo atsitikę. Kai sudavė į nugarą, L bėgo link durų išėjimo. K smūgiai ar galėjo palikti L matomas pasekmes – nežino. Jis buvo namuose, atėjo K, sėdėjo gal trise, gėrė alų, paskui atėjo dar kažkas. E. K. buvo pas jį prieš atėjus L. P., L atėjo su T. D., užėjo atsigerti alaus. Jis L., T. D., nei vienam pretenzijų neturėjo. Iš jo nebuvo dingę jokie daiktai. Atsakydamas į prokurorės ir teisėjos klausimus liudytojas V. Š. paaiškino, kad sudavė K. S. berods sėdėdamas, paskui L. atsistojo ir pradėjo bėgti link durų, o pavijęs E. K. jam trenkė. Jis tuo metu ėjo iš virtuvės link lauko durų. Kai K. sudavė L., E. K. buvo šalia. Prie išėjimo durų atsimena, kad trenkė, lygtai pas jį buvo E. K., per miglą atsimena, seniai buvo. Per miglą atsimena kaip K. sudavė L. Kodėl K. sudavė – nežino, jie lyg buvo pažįstami. E. K. po įvykio padėjo L, norėjo iškviesti greitąją, L nenorėjo. E. K. rado ledo, dėjo, bandė lyg ir atsiprašyti.

Liudytojo T. G. parodymais ikiteisminio tyrimo metu 2014-01-24 nustatyta, kad 2013-01-17 apie 15.30 val. jis su L. P., D. M. ir jo pusbroliu T atėjo į svečius pas V. Š.. Bute jau buvo E. K. ir K. S.. Visi bendravo virtuvėje ir kambaryje, ruošėsi gerti alų. Būdamas su D. M. kambaryje jis išgirdo triukšmą virtuvėje. Nuėjęs pamatė, kad L. P. veidas prie nosies kruvinas. L. P. ėjo link buto lauko durų. Išėjęs į laiptinę jis pamatė, kaip L. P., kuris stovėjo 5 aukšto aikštelėje, E. K. sudavė smūgį į veidą – į kairę akį. Suduodamas smūgį E. K. nieko nesakė, tiesiog sudavė ir tiek. L. P. nuo smūgio buvo apsvaigęs, bandė eiti laiptais žemyn, tačiau aikštelėje tarp 4 ir 5 aukšto pargriuvo. Jam stipriai bėgo kraujas iš nosies, burnos, buvo labai ištinus akis. Jis padėjo L. P. atsistoti ir šis grįžo pas V į butą (2 t., b. l. 69–70). Liudytojas T. G. teisiamajame posėdyje nurodė matęs, kai E. K. teikė L pagalbą – nuvalė kraują, vaistų davė. Jo teigimu, galimai suklysta apklausoje nurodant datą. Po metų jei būtų apklausinėję, konkrečios datos turbūt nebūtų atsiminęs.

Liudytojo T. D. parodymais ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2013-01-17 apie 15.30 val. jis kartu su L. P., D. M. ir T. G. atėjo pas V. Š.. Bute jau buvo E. K., K. S.. Jie bendravo buto virtuvėje ir kambaryje, ruošėsi gerti alų. Jis (T. D.) trumpam buvo išėjęs iš buto nusipirkti alaus. Nuėjęs iki pirmo aukšto išgirdo viršuje triukšmą ir sugrįžo atgal. Prie V. Š. buto durų pamatė L. P., kuris bandė keltis, po to jį pakėlė kažkas iš draugų. L. veidas buvo kruvinas, kraujas bėgo nuo akies, iš nosies. Vėliau jam L. P. pasakojo, kad bute jam smūgius sudavė K. S., o laiptinėje – E. K. (2 t., b. l. 71–72).

Liudytojo T. D. parodymais teisiamajame posėdyje nustatyta, kad viskas įvyko 2014 m. Įvykio išvakarėse (naktį) jis, T. G., D buvo pas V. Š.. Pas V. Š. buvo susirinkę atsigerti alaus. Jis, L. P., dar kažkas sugalvojo užeiti pas V. Š. į butą. E. K. bute buvo. Tuo metu aiškinimaisi dėl kažko nevyko, tarpusavyje kalbėjo. V. Š. seniai, prieš 2–4 metus buvo pasakęs, kad jam buvo dingęs telefonas. Visas incidentas turbūt dėl to įvyko. Jis nematė to telefono. Nekaltino jo niekas iš ten buvusių asmenų pasisavinus telefoną, Ar E. K. tuo metu kaltino, kad paėmė V. Š. telefoną – nepamena, kad sakytų, kad jis pavogė telefoną. E. K. gal vijosi jį laiptinėje. Iš buto jis nebėgo, tiesiog išėjo su keliais draugais, ne vieną kartą buvo išėjęs ir sugrįžęs. Kai tyrėjas apklausinėjo, jis apie telefoną nieko nesakė, galvojo kad tai smulkmena. Dėl ko K. sumušė L. P.– nežino, gal tarp jų buvo kokia nesantaika. Dėl dingusio telefono jis pats klausė V. Š., kai buvo susitikę po to, kai kvietė pas tyrėją. V. Š. sakė, kad atsirado telefonas. V. Š. galvojo, kad dingęs jo telefonas. Kai apklausinėjo, klausė kažką apie telefoną, užsirašinėjo. Buvo telefonas pas jį namie, po to dingo, galvojo, kad kažkas išsinešė, bet jam nesakė, kad galvojo, jog jis išsinešė. Galėjo pagalvoti, kad kažkas iš jų kompanijos galėjo išsinešti telefoną, nes prieš tai vakare buvo pas V. Š..

Liudytojo D. M. parodymais ikiteisminio tyrimo metu 2014-01-29, patvirtintasis ir teisiamajame posėdyje, nustatyta, kad 2013-01-17 apie 15.30 val. jis su L. P., T. D. ir T. G. atėjo pas V. Š.. Bute jau buvo E. K., K. S.. Būdamas su T. G. kambaryje jokio triukšmo negirdėjo, buvo bendras šurmulys. Matomai dėl šurmulio jis su T išėjo į laiptinę ir stovėjo prie V. Š. buto lauko durų. Jiems būnant aikštelėje, iš buto išėjo L. P.. Jo veidas buvo kruvinas, jam iš nosies bėgo kraujas, jis buvo rankomis užsiėmęs veidą. L iš paskos išėjo E. K. ir sudavė L smūgį kumščiu į veidą - į kairę akį. Nuo suduoto smūgio L griuvo. Kažkiek laiko jis pragulėjo verkdamas, vėliau jį pakėlė ir palydėjo pas V į butą. Jo (D. M.) manymu, L buvo sumuštas už nieką. (2 t., b. l. 73–74) Liudytojas D. M. apklaustas teisiamajame posėdyje nurodė pamenantis, kai kvietė pirmą kartą gal po savaitės kvietė apklausai į policiją. Jo teigimu, galimai suklysta apklausoje nurodant metus. Dėl dingusio telefono jam nebuvo žinoma.

2014-05-28 akistatos protokolas (2 t., b. l. 87–89) patvirtina, kad suvedus į akistatą liudytoją V. Š. su įtariamuoju K. S., abu patvirtino savo parodymus, V. Š. teigimu, jis negirdėjo, kad L. P. būtų pasakęs ką nors įžeidžiančio K. S..

2014-05-28 akistatos protokolas (2 t., b. l. 90–92) patvirtina, kad suvedus į akistatą nukentėjusįjį L. P. su įtariamuoju K. S., abu patvirtino savo parodymus.

2014-01-17 įvykio vietos apžiūros protokolas (2 t., b. l. 33–34) patvirtina, kad apžiūrėjus įvykio vietą adresu (duomenys neskelbtini), ties butu Nr. 14 aikštelėje ant betono matyti netaisyklingos formos, neryški raudonos spalvos dėmė.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus Specialisto išvada Nr. G176/14(02) (2 t., b. l. 55–58) patvirtina, kad L. P. konstatuota poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, odos nubrozdinimas kairės akies apatiniame voke, kairio skruostikaulio viršutinio žandikaulio kompleksinis lūžimas, kairės akies obuolio sumušimas su kraujo išsiliejimu į kairės akies obuolio tinklainę, su gyslinės plyšimu, nosies kaulų lūžimas. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis ne mažiau trijų trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2014-01-17. Kairio skruostikaulio-viršutinio žandikaulio kompleksinis lūžimas, kairės akies obuolio sumušimas su kraujo išsiliejimu į kairės akies obuolio tinklainę, su gyslinės plyšimu, nosies kaulų lūžimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šių sužalojimų sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui.

Kaltinamajam akte E. K. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą kvalifikuotoje nusikaltimo sudėtyje (BK 138 str. 2 d. 8 p.). Jam inkriminuojamas kvalifikuojamasis veikos požymis – chuliganiškos paskatos. Tai yra E. K. kaltinamas L. P. sužalojęs be jokios dingsties, rodydamas aiškų žmogaus negerbimą, demonstruodamas niekinantį požiūrį į jį ir elementarių moralės ir elgesio normų niekinimą. Pažymėtina, jog kaltinamasis nuo pat pirmos apklausos 2014-01-30 momento nurodė priežastį, dėl kurios L. P. atžvilgiu pavartojo fizinį smurtą – jam nepavykus pavyti iš buto išbėgusio T. D., kurį kaltino išvakarėse pasisavinus V. Š. telefoną, grįždamas į butą ir sutikęs iš buto išeinantį kartu su T. D. atvykusį nukentėjusįjį, kuriam iš nosies bėgo kraujas ir kuris prieš tai buvo susiginčijęs su jo draugu K. S., pasikarščiavęs sudavė jam vieną smūgį (3 t., b. l. 96–97). Nors nukentėjusysis 2014-01-19 protokole pareiškime (2 t., b. l. 26) bei 2014-01-19 liudytojo apklausos protokole (2 t., b. l. 36) buvo nurodęs, jog 2014-01-17 tik susitikus su draugais (duomenys neskelbtini) namo Nr. 18 pirmoje laiptinėje tik prasidėjus pokalbiui ten tuo metu buvę jo pažįstami E. K. ir K. S. dėl jam nežinomos priežasties pradėjo jį mušti (pirmas 5 smūgius kumščiu į veidą sudavė K. S., o po to vieną smūgį kumščiu į kairę akį jam sudavė E. K.), tačiau pažymėtina, jog tame pačiame 2014-01-19 protokole pareiškime (2 t., b. l. 26) ir 2014-01-19 liudytojo apklausos protokole (2 t., b. l. 36) nukentėjusysis buvo nurodęs ir tai, kad po suduoto smūgio E. K. pradėjo jo atsiprašinėti, kad sumušė jį neva sumaišęs su kitu asmeniu, o 2017-11-09 papildomos apklausos metu (2 t., b. l. 46) L. P. nurodė, jog po smūgio būnant bute kaltinamasis jam pasakęs, kad jis jam smūgį sudavė dėl to, kad pagalvojo, jog T. D. pavogė iš Š. buto telefoną, nes matė, kad jis turi pinigų, tačiau pabėgusio T. D. nepavijęs buvo susinervinęs ir, atsitiktinai sutikęs jį kaip T. D. draugą, išliejo ant jo visą įniršį suduodamas smūgį kumščiu į veidą. Tas pačias aplinkybes nukentėjusysis patvirtino ir teisiamajame posėdyje, nurodęs, jog E. K. gal ir tiesą sako, po visko jis labai atsiprašinėjo ir apgailestavo, kad to nenorėjo daryti, kad viskas vyko dėl telefono, kurį galimai pavogė T. D., kad kaltinamasis, atseit, sumaišė, kad jis (nukentėjusysis) buvo kaltas dėl to telefono, sumaišė dėl to, kas iš tiesų paėmė telefoną, sąžiningai klydo galvodamas, kas iš tiesų paėmė telefoną. Pažymėtina, jog ir liudytojas T. D., apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, jog dėl dingusio telefono jis pats klausė V. Š., kai buvo susitikę po to, kai kvietė pas tyrėją. V. Š. sakė, kad atsirado telefonas. V. Š. galvojo, kad dingęs jo telefonas. Kai apklausinėjo (tyrėjas), klausė kažką apie telefoną, užsirašinėjo. Buvo telefonas pas jį namie, po to dingo, galvojo, kad kažkas išsinešė, bet jam nesakė, kad galvojo, jog jis išsinešė. Galėjo pagalvoti, kad kažkas iš jų kompanijos galėjo išsinešti telefoną, nes prieš tai vakare buvo pas V. Š..

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kaip visiškai nepagrįstą vertina prokurorės teiginį, jog kaltinamojo versija, kad jis L. P. sumaišė su kažkuo kitu, neva pavogusiu telefoną, atsirado po įvykio praėjus trejiems metams ir vertintina kaip siekimas sušvelninti savo atsakomybę. Kadangi kaltinamojo parodymai duoti jam dar nežinojus, kokie ikiteisminio tyrimo duomenys yra surinkti, nežinojus jų turinio, todėl tai nelaikytina tik kaip gynybos versija, tuo labiau, kad kaltinamojo versiją patvirtina ir 2014-01-20 protokolas–pareiškimas, kurio pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuriame L. P. paaiškino, kad E. K. jį sumušė sumaišęs su kitu asmeniu; 2014-01-17 tarnybinis pranešimas, surašytas tyrėjo R. G. išklausius nukentėjusiojo žodinio paaiškinimo(2 t., b. l. 32), kuriame nurodyta jog smūgis buvo suduotas dėl asmeninių nesutarimų. Svarbia aplinkybe pripažintina ir tai, jog 2014-01-30 kaltinamajam tuo pačių duomenų pagrindu buvo pranešta apie įtarimą pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Nukentėjusysis 2015-01-13 buvo apklaustas kitoje baudžiamojoje byloje Nr. N1-20-737/2015, kur nurodė, kad jis buvo sumuštas kaltinamojo dėl to, kad K norėjo sumušti kitą draugą – T. D., bet jo nepavijo, todėl jam trenkė, t. y. nurodė tokias pačias aplinkybes, patvirtinančias kaltinamojo versiją. Dar vienas dokumentas, patvirtinantis kaltinamojo versiją, yra paties nukentėjusiojo apklausa po to, kai jis buvo grąžintas į Lietuvą. Keletas dokumentų nepaneigia kaltinamojo versijos, o patvirtina tą aplinkybę, kad buvo asmeninė priežastis konfliktui kilti ir smūgiui suduoti. Kaip matyti iš kitų asmenų apklausos ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, konfliktas truko labai trumpai, asmenys bendravo trumpai, po to išsiskirstė, kas rodo, jog buvo asmeninė priežastis kilti tam konfliktui.

Prokurorė taip pat nurodė, kad kaltinamasis savo veiksmais dar ir pyktį išliejo. Nesutiktina su prokurorės nuomone, kad pagal teisminę praktiką analogiškoje situacijoje asmens veiksmai kvalifikuojami pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. Kaip nurodyta ne vienoje kasacinio teismo nutartyje, tais atvejais, kai kaltininko viešojoje vietoje padarytą smurtinę veiką pirmiausia nulėmė pavydas, kerštas, pyktis ar kitokios paskatos, kilusios dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių ir panašaus pobūdžio (dalykinių, tarnybinių) santykių, t. y. kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios, juos paaiškinančios priežastys, chuliganiškų paskatų kvalifikuojanti aplinkybė paprastai neinkriminuojama (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136/2008, 2K-454/2011, 2K-314/2012, 2K-475/2012, 2K-166/2013).

Iš aptartų įrodymų darytina išvada, kad kaltinamojo elgesys nebuvo nukreiptas paniekinti elementarias moralės bei elgesio normas, priešpastatyti save visuomenei, pademonstruoti niekinantį požiūrį į aplinkinius arba visai be dingsties. Šiuo atveju konfliktas įvyko tarp pažįstamų asmenų, konfliktas turėjo aiškias priežastis (daikto dingimas, kuriuo kaltinamasis įtarinėjo su nukentėjusiuoju kartu atvykusį T. D., kuris pabėgo), ką pripažįsta kaltinamasis ir nukentėjusysis. Kitų asmenų parodymai kitoje baudžiamojoje byloje Nr. N1-20-737/2015 įvardinti kaip neišsamūs, prieštaraujantys, dėl ko teismas kitoje byloje asmenų parodymais netikėjo. Teisme apklausti liudytojai negalėjo aiškiai detaliai nurodyti, dėl ko įvyko konfliktas. Jų apklausos ikiteisminio tyrimo metu nėra išsamios, protokoluose nurodyta ne ta nusikaltimo data. Šiuo atveju teismas nemano, jog kaltinamasis panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, kadangi kaltininko viešojoje vietoje padarytą smurtinę veiką pirmiausia nulėmė pyktis, kilęs aiškinantis santykius su T. D. ir kartu su juo atvykusiais asmenimis, t. y. nukentėjusiuoju, dėl tariamai dingusio V. Š. telefono.

Taigi, esant situacijai, kai kaltinamasis teigia nukentėjusįjį sužalojęs dėl to, kad jį sumaišė su kitu asmeniu, t. y. klaidingai galvodamas, kad jis buvo susijęs su dingusiu Š telefonu (kuris, kaip vėliau paaiškėjo, nebuvo pasisavintas ir atsirado), tai patvirtino ir pats nukentėjusysis, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamajame posėdyje pacitavęs kaltinamojo aiškinimą jam po suduoto smūgio (sumušė jį neva sumaišęs su kitu asmeniu), tai iš dalies teisiamajame posėdyje patvirtino ir liudytojas T. D. (nurodęs, jog tyrėjas klausė kažką apie telefoną, užsirašinėjo; buvo telefonas pas jį, t. y. Š, namie, po to dingo, galvojo, kad kažkas išsinešė, bet jam nesakė, kad galvojo, jog jis išsinešė), teismas, kritiškai vertindamas nukentėjusiojo aiškinimą, jog kaltinamasis jį sumušė be jokios priežasties, bei liudytojo V. Š. aiškinimą teisme, kad jokie daiktai iš jo nebuvo dingę (tuo labiau, kad, kaip nustatyta kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo T. D. paaiškinimais, atseit dingęs Š telefonas iš tiesų nebuvo dingęs, nes atsirado), išnaudojęs visas galimybes objektyviajai tiesai nustatyti, vadovaudamasis iš nekaltumo prezumpcijos išplaukiančiu principu in dubio pro reo, visas abejones vertina kaltinamojo naudai ir kaip neįrodytą šalintina iš kaltinimo veiką kvalifikuojantį požymį – chuliganiškas paskatos. Pašalinus kvalifikuojantį požymį E. K. veika perkvalifikuotina pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išanalizavęs įrodymų visumą, sprendžia, kad byloje įrodyta, kad kaltinamasis 2014-01-17 apie 16 val. (duomenys neskelbtini) 18 namo pirmoje laiptinėje, prie 13 buto durų, tyčia sudavė nukentėjusiajam L. P. vieną smūgį kumščiu į kairę veido pusę, tuo padarydamas jam poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, odos nubrozdinimą kairės akies apatiniame voke, kairio skruostikaulio viršutinio žandikaulio kompleksinį lūžimą, kairės akies obuolio sumušimą su kraujo išsiliejimu į kairės akies obuolio tinklainę su gyslainės plyšimu, kuo nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo L. P. sveikatą, nes dėl kairio skruostikaulio viršutinio žandikaulio kompleksinio lūžio ir kairės akies obuolio sumušimo su kraujo išsiliejimu į kairės akies obuolio tinklainę su gyslainės plyšimu, nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui, t. y. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamais iš esmės pripažino nusikalstamos veikos aplinkybes, ginčijo jos teisinį vertinimą, todėl teismas, įvertinęs kaltinamojo parodymų visumą, jo prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi pripažįsta atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Be to, atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina ir tai, kad kaltinamasis suteikė nukentėjusiajam pagalbą, jo atsiprašė ir savo noru atlygino dalį padarytos žalos (BK 59 str. 1 d. 1 ir 3 p.), o sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nenustatyta.

Dėl bausmių skyrimo

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 str. įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai.

Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi ir 61 straipsniu, atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkią (BK 138 str. 1 d.) ir vieną apysunkę (BK 178 str. 2 d.) nusikalstamas veikas, kurios sunkių pasekmių nesukėlė (t. y. į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį), į tai, kad veikos padarytos tiesioginės tyčios kaltės forma BK 178 str. 2 d. numatyta veika padaryta iš savanaudiškų paskatų (t. y. į kaltės formą ir rūšį), į tai, kad veikos baigtos (t. y. į nusikalstamų veikų stadiją), į padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę (lankėsi Jonavos PSPC PSC vaikystėje 2004, 2005 m. epizodiškai dėl elgesio problemų, konsultuotas psichologo, tačiau diagnozė nesuformuluota, aktyvioje priežiūroje neįrašytas, daugiau nesilankė, nesigydė; duomenų apie priklausomybės ligų gydymą ir įskaitą nėra (3 t., b. l. 39); Lietuvoje neteistas, 2014-11-25 ir 2017-03-06 teistas Didžiojoje Britanijoje (b. l. 43–45), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (3 t., b. l. 42), turi kritišką požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas, gyvendamas Jungtinėje Karalystėje dirbo, turi realias galimybes įsidarbinti Lietuvoje – UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ sutinka jį priimti prekių ekspeditoriaus pareigose(4 t., b. 2), gali gyventi pas savo motiną); į prieš tai aptartas lengvinančias aplinkybes: kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.); kad kaltinamasis suteikė nukentėjusiajam L. P. pagalbą, jo atsiprašė ir savo noru atlygino dalį padarytos žalos (BK 59 str. 1 d. 1 ir 3 p.); kad su nukentėjusiąja susitaikė ir savo noru atlygino dėl vagystės iš J. Č. sandėliuko padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.); į kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, įvykdė bendrininkų grupėje su A. R. ir K. S. (BK 60 str. 1 d. 1 p.), o atsakomybę sunkinančių aplinkybių dėl veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymo nenustatyta.

Kaltinamais pripažintinas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir nubaustinas mažesne nei vidutinio dydžio arešto bausme, pripažintinas kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir nubaustinas mažesne nei vidutinio dydžio laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 4 d. bei bausmių keitimo taisyklėmis, numatytomis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkte, paskirtos bausmės subendrintinos dalinio sudėjimo būdu ir paskirtina laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis LR BPK 140 str., E. K. buvo laikinai sulaikytas 2012-10-11 11.21 val., paleistas 2012-10-12 11.50 val. (3 t., b. l. 79, 81).

2017-04-18 Jonavos rajono apylinkės teismo nutartimi E. K. paskirta kardomoji priemonė suėmimas, nenustatant suėmimo termino (3 t., b. l. 65–67).

2017-06-15 Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra E. K. išdavė Europos arešto orderį. 2017-09-10 Jungtinės Karalystės Dorseto grafystės policija sulaikė E. K. (3 t., b. l. 11). E. K. faktinis sulaikymas Lietuvoje – 2017-09-28 23.45 val. (2 t., b. l. 157).

2017-09-29 ir 2017-11-27 Jonavos rajono apylinkės teismo nutartimis E. K. nustatytas keturių mėnesių suėmimo terminas, skaičiuojant nuo 2017-09-29 (3 t., b. l. 72-74; 3 t., b. l. 149–150).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 ir 66 straipsniais, , į bausmės laiką įskaitytinas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2012-10-11 iki 2012-10-12 ir suėmime nuo 2017-09-10 iki 2018-01-26.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Kardomoji priemonė – suėmimas, kurios terminas baigiasi 2018-01-29 – pratęstina iki bausmės atlikimo pabaigos, kadangi skirtina galutinė bausmė, įskaičius laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2012-10-11 iki 2012-10-12 ir suėmime nuo 2017-09-10 iki 2018-01-26, pasibaigs anksčiau nei įsiteisės nuosprendis.

Dėl civilinių ieškinių

Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė 735,95 Eur civilinį ieškinį dėl L. P. gydymo išlaidų atlyginimo (3 t., b. l. 17–18), kuris, kaltinamajam jį visiškai pripažinus, tenkintinas visiškai. Kadangi nukentėjusiajam 2014-01-17 VšĮ Jonavos ligoninėje buvo suteiktos skubiosios pagalbos paslauga bei LSMU ligoninėje Kauno klinikose, kur jis buvo konsultuotas 2014-01-17, 2014-01-23 ir buvo gydytas nuo 2014-01-24 iki 2014-01-30 ir kur jam buvo atlikta tinklainės arba gyslainės procedūros ir kur 2014-01-28 bendrojoje anestezijoje buvo atlikta skruostikaulio lūžio atvira repozicija su vidine fiksacija, už kurią ligonių kasa iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų sumokėjo 735,95 Eur sumą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.283 straipsnio 1 dalimi, 6.280 straipsniu, 6.276 straipsnio 1 ir dalimis, LR sveikatos draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktais, 15 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 31 straipsnio 1 punktu ir 34 straipsnio 1 punktu, iš kaltinamojo priteistina 735,95 Eur PSDF biudžetui padaryta žala, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos PSDF biudžetui padarytos žalos surenkamąją sąskaitą LT21 7300 0100 0248 4333.

Nukentėjusysis L. P. ikiteisminio tyrimo metu buvo pareiškęs civilinį ieškinį dėl 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 50), nurodęs, jog dėl patirtų kaulų lūžių jis turėjo kęsti skausmus, tam tikrą laiką buvo sutrikęs regėjimas. Bylos nagrinėjimo teisme metu nukentėjusysis nurodė, jog jis pareiškė ieškinį 5 000 Eur sumai, kadangi jam tėvas pasakė tokią sumą rašyti. Realiai jis teigė nežinąs, kiek kaltinamasis turi jam atlyginti. Jis nurodė, jog jam vietoj akiduobės įdėta suformuota metalinė plokštelė, po įvykio jam buvo psichologinių problemų, depresija, jis prarado panelę. Kai būna šaltas oras, akis ašaroja, trūkčioja. Neturtinė žala padaryta realiai galėjo būti net didesnė. Dabar po nebuvo tikrintis, nėra taip, kad visai blogai matytų, tačiau vaizdas susilieja, žvairuoti pradėjo. Negali pasakyti, ar yra užfiksuota medicininiuose dokumentuose, kad blogai mato su akimi. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu kaltinamajam atlyginus dalį (500 Eur) nukentėjusiajam padarytos žalos (4 t., b. l. 3), nukentėjusysis 2017-12-15 teismo posėdžio metu ieškinį sumažino iki 4 000 Eur.

Vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 1 dalimi, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala yra atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, tačiau neturtinė žala atlyginama visais atvejais, jei ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.).

Teismo nuomone, nukentėjusiojo nurodytas neturtinės žalos dydis (4 000 Eur + 500 Eur atlyginta suma) neatitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijų ir turi būti mažintinas. Teismas, nustatydamas nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į susiformavusią teismų praktiką šios kategorijos bylose, ginamos vertybės specifiką ir šio klausimo sprendimui reikšmingų kriterijų visumą: į nusikaltimo padarymo aplinkybes (nukentėjusysis sužalotas ne dėl chuliganiškų paskatų, o dėl asmeninių nesutarimų dėl dingusio daikto), žalą padariusio asmens kaltę, t. y. tai, jog neturtinė žala nukentėjusiajam buvo padaryta tyčiniais kaltinamojo veiksmais, dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis patyrė ir dar patirs ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, bendravimo galimybių sumažėjimą dėl to, kad nukentėjusiajam buvo sužalota gyvybiškai ir estetiškai svarbi kūno dalis – akis, o vietoj akiduobės visam laikui įdėta suformuota metalinė plokštelė, į tai, kad, apie įvykį sužinojus draugams ir kitiems asmenims, nukentėjusysis jautėsi pažemintas, tuo labiau, kad nukentėjusįjį lydi nerimas dėl sveikatos būklės ateityje. Tačiau teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog nors kaltinamasis nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymą padarė tyčiniais veiksmais, tačiau nukentėjusiajam padarytas nesunkus sužalojimas nėra sunkiausio laipsnio sveikatos sutrikdymas, dėl ko jis nepatyrė ypač didelio fizinio skausmo. Be to, atsižvelgiama ir į tai, kad nukentėjusysis neįrodė dvasinių išgyvenimų, emocinės įtampos didelio laipsnio. Pažymėtina ir tai, kad nukentėjusysis nepateikė jokių duomenų apie tai, jog būtent dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų jo regėjimas yra pablogėjęs ir šiuo metu. Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo turtinę padėtį, kad jis neturi jokio nekilnojamojo turto, šiuo metu jokių darbinių pajamų negauna, tačiau atlikęs bausmę žada įsidarbinti. Teismas pažymi ir tai, kad, reikalaudamas atlyginti neturtinę žalą, asmuo neturi turėti tikslo praturtėti iš to ar gauti finansinę naudą, todėl piniginės kompensacijos dydis žalai atlyginti, turi būti adekvatus iškilusioms pasekmėms, padarytoms nusikalstama veika. Taigi visos minėtos aplinkybės leidžia teismui konstatuoti, kad CK 6.250 straipsnyje numatytiems neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijams atitinkantis ir neprieštaraujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, aktualiai Lietuvos teismų praktikai dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo šio pobūdžio bylose dėl nesunkaus sveikatos tyčinio sutrikdymo, nukentėjusiojo patirtos neturtinės žalos dydis yra 3 000 Eur. Kadangi 500 Eur kaltinamasis atlygino geranoriškai, iš jo priteistina 2 500 Eur suma neturtinei žalai atlyginti.

Dėl ekstradicijos išlaidų

Teismų praktikoje valstybės patirtos išlaidos, susijusios su įtariamojo atgabenimu iš užsienio valstybės į Lietuvos Respubliką baudžiamajam persekiojimui vykdyti, paprastai pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš nuteistojo tais atvejais, kai pagal teismų nustatytas faktines aplinkybes galima konstatuoti, kad po nusikaltimo padarymo įtariamasis ėmė slapstytis, siekdamas išvengti patraukimo baudžiamojon atsakomybėn (kasacinės nutartys Nr. 2K-366/2010, 2K-210/2011, 2K-342/2013).

Iš bylos medžiagos matyti, kad oficialus pranešimas E. K., kaip įtariamajam, padarius nusikalstamas veikas, buvo pareikštas iki jo išvykimo iš Lietuvos Respublikos – 2013-01-10 ir 2014-01-30, be to, pats kaltinamasis pripažino, kad jis į Jungtinę Karalystę išvyko po kelių dienų po 2014-01-17 įvykio, duomenų, patvirtinančių jo išankstinius (iki įvykio) planus vykti į užsienį, byloje nėra, todėl buvo padaryta pagrįsta išvada, jog jis, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Buvo paskelbta jo paieška, 2017-06-15 Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra E. K. išdavė Europos arešto orderį, o 2017-09-10 Jungtinės Karalystės Dorseto grafystės policija E. K. buvo sulaikytas (3 t., b. l. 11) ir pargabentas į Lietuvos Respubliką. E. K. faktinis sulaikymas Lietuvoje – 2017-09-28 23.45 val. (2 t., b. l. 157).

Policijos departamentui ekstradicijos išlaidos sudaro 1 530,75 Eur sumą (3 t., b. l. 1–10), kuri, vadovaujantis išdėstytu, pripažintina proceso išlaidomis ir priteistina iš kaltinamojo Policijos departamentui prie VRM (a. s. LT047044060007821039).

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Pakabinama spyna, paimta 2012-10-06 įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini), esanti pakuotėje Nr. 1, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302–307 straipsniais,

nusprendžia:

E. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso:

- 178 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirti 30 parų arešto bausmę,

- 138 straipsnio 1 dalyje, perkvalifikavus iš 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto, ir jam paskirti 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis bei 65 straipsnio 1 dalies 1a pp, paskirtas bausmes iš dalies sudėti, prie griežtesnės pridedant švelnesnę, ir paskirti galutinę 4 mėnesių ir 25 parų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2012-10-11 iki 2012-10-12 ir suėmime nuo 2017-09-10 iki 2018-01-26 išbūtą laiką.

Kardomąją priemonę – suėmimą– pratęsti iki bausmės atlikimo pabaigos.

1 530,75 Eur ekstradicijos išlaidas pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš E. K. Policijos departamentui prie VRM (a.s. LT047044060007821039).

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš E. K. priteisti 735,95 už L. P. gydymo išlaidas PSDF biudžetui padarytą žalą, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos PSDF biudžetui padarytos žalos surenkamąją sąskaitą LT21 7300 0100 0248 4333.

Nukentėjusiojo L. P. sumažintą iki 4 000 Eur civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš E. K. priteisti nukentėjusiajam L. P. 2 500 Eur žalos atlyginimo.

Pakabinamą spyną, paimtą 2012-10-06 įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini), esančią pakuotėje Nr. 1, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad, vadovaujantis BPK 325¹ straipsnio 1 dalimi, kai apeliacinis skundas paduotas tik BPK 327 straipsnyje, 328 straipsnio 1, 2 ar 4 punkte nurodytais pagrindais ir nėra šio straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių, byla pagal apeliacinį skundą nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Sprendimą dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka priima bylai nagrinėti sudaryta teisėjų kolegija ir prireikus pakeičia bylos nagrinėjimo laiką.

Išaiškinti, kad vadovaujantis BPK 325¹ straipsnio 4 dalimi, apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai:

1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais, BPK 328 straipsnio 3 punkte arba 329 straipsnyje nurodytais pagrindais arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės, arba

2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba (...)

4) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus.

Per penkias dienas po nuosprendžio paskelbimo išaiškinti nukentėjusiajam, kad, vadovaujantis BPK 308 straipsnio 5 dalimi, šiuo atveju, kai nuosprendžiu nuteistajam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, nukentėjusysis gali išreikšti pageidavimą, kad jam būtų pranešta apie būsimą nuteistojo paleidimą į laisvę ar nuteistojo pabėgimą iš laisvės atėmimo vietos, apie teisės aktuose nustatytas apsaugos priemones, kurios gali būti jam taikomos, ir jų skyrimo tvarką. Jeigu nukentėjusysis pageidaus, kad jam būtų pranešta apie būsimą nuteistojo paleidimą į laisvę ar nuteistojo pabėgimą iš laisvės atėmimo vietos, teisiamojo posėdžio pirmininkas surašys pažymą, kuri, įsiteisėjus nuosprendžiui, kartu su nuosprendžio nuorašu BPK 342 straipsnio nustatyta tvarka bus išsiųsta bausmės vykdymo institucijai.“

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.

Teisėja Jolita Cirulienė