- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-04-28
- Bylos Nr.
- 1S-81-113/2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valentinas Janonis
- Kategorijos
teismo posėdyje išnagrinėjęs N. V. skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009-03-18 nutarties, kuria buvo netenkintas jos skundas dėl Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2009-02-10 nutarimo bei prokurorės 2009-01-08 nutarimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūros prokurorė 2009-01-08 nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 68-1-01313-05 pagal LR BK 281 str. 5 d., nes P. K. nepadarė veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.
N. V. apskundus minėtą prokurorės 2009-01-08 nutarimą, Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras 2009-02-10 nutarimu jos skundo dėl šio nutarimo panaikinimo netenkino.
N. V. apskundus vyriausiojo prokuroro 2009-02-10 nutarimą, Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2009-03-18 nutartimi jos skundo dėl Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūros prokurorės 2009-01-08 nutarimo bei vyriausiojo prokuroro 2009-02-10 nutarimo panaikinimo netenkino.
Klaipėdos apygardos teisme gautas N. V. skundas dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009-03-18 nutarties. Juo pareiškėja prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009-03-18 nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2009-02-10 bei prokurorės 2009-01-08 nutarimus. N. V. skunde nurodo, kad šioje byloje net du kartus buvo atnaujintas tyrimas, nes ikiteisminio tyrimo teisėjas nustatė, jog ikiteisminis tyrimas atliktas neišsamiai ir yra būtina atlikti papildomus ikiteisminio tyrimo veiksmus. Prokurorė 2009-01-08 priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą šioje byloje neatsižvelgdama į ikiteisminio tyrimo teisėjo pateiktus nurodymus dėl būtinų tyrimo veiksmų atlikimo. Ikiteisminio tyrimo teisėjo nustatyti ikiteisminio tyrimo trūkumai nebuvo pašalinti, nutarimas buvo priimtas remiantis tik įtariamojo parodymais bei duomenimis, gautais atlikus eksperimentą, ignoruojant ir nevertinant kitų byloje surinktų įrodymų, jų visumos. Pareiškėjos teigimu, vyriausiasis prokuroras 2009-02-10 nutarimu taip pat ignoravo ikiteisminio tyrimo teisėjo nurodymus, nevertino jos pateiktų pagrįstų prašymų ir jų svarbos, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutarimą. Skundžiama teismo nutartis yra priimta neatsižvelgus į skundo motyvus, būtinų nustatyti faktinių aplinkybių reikšmę ikiteisminiam tyrimui, į kito to paties teismo teisėjo nurodytus ikiteisminio tyrimo trūkumus, kurie tyrimo metu nebuvo pašalinti, nenustačius visų svarbių bylai aplinkybių, neužtikrinus tinkamo, objektyvaus ir visapusiško ikiteisminio tyrimo atlikimo.
Šalies argumentai
N. V. teigimu, byloje atnaujinus tyrimą, nebuvo atliktas liudytojo R. T. parodymų patikrinimas vietoje, nors jis nurodė, kad šalikelėje rado žuvusiojo rankinę bei griovyje pamatė jo kūną. Šios aplinkybės, pareiškėjos nuomone, yra svarbios, siekiant nustatyti susidūrimo vietą. N. V. nuomone, jos sutuoktinis buvo partrenktas einantis kelkraščiu, o ne per kelią, kaip nurodo prokuroras, iš prokurorų nutarimų turinio yra visiškai neaišku, kuo remdamiesi prokurorai nustatė, kad R. V. išėjo į važiuojamąją kelio dalį, jų išvada, kad R. V. ėjo iš vienos kelio pusės į kitą, neįsitikinęs, kad tai daryti yra saugu, yra visiškai nepagrįsta. Šiuo atveju ikiteisminio tyrimo pareigūnai neužfiksavo įvykio vietos schemoje susidūrimo vietos, byloje esančiame juodraštyje yra užfiksuota pirminio smūgio vieta kelkraštyje, tačiau šie duomenys specialisto nebuvo įvertinti. Todėl byloje būtina apklausti R. T. ir patikrinti jo parodymus įvykio vietoje. Prokuroro teiginys, kad policijos pareigūnai negalėjo iškviesti R. T. apklausai, nes jis yra išvykęs ir gyvena užsienyje, negali būti pagrindas ikiteisminio tyrimo nutraukimui. Pareiškėjos teigimu, taip pat būtina papildomai apklausti autobuso vairuotoją A. K. ir patikrinti jo parodymus įvykio vietoje, siekiant išsiaiškinti, kurioje vietoje R. V. išlipo iš autobuso ir perėjo kelią. Jei būtų patvirtintos tos aplinkybės, kurias apklausoje nurodė A. K. , tai eismo įvykis įvyko visai kitoje vietoje. Tokiu atveju reikėtų nustatyti visas kitas aplinkybes, turėtų būti atliktas ir naujas specialisto tyrimas, atlikti kiti skaičiavimai. Tik atlikus prašomus veiksmus ir nustačius visas svarbias bylai aplinkybes, būtų nustatyta eismo įvykio kilimo priežastis ir tik tada galėtų būti priimami procesiniai sprendimai.
N. V. skunde pažymi nesutinkanti su teismo pozicija, kad P. K. vairuojamo automobilio padėtis po eismo įvykio neturi reikšmės eismo įvykio tyrimui. Iš bylos duomenų matyti, kad atlikęs įvykio tyrimą specialistas susidūrimo vietą nustatinėjo pagal kelyje išsidėsčiusias stiklo šukes ir kt. Tačiau šiuo atveju nebuvo nustatinėjama, kurioje vietoje P. K. apsisuko, ar dėl tokių veiksmų nebuvo pakeista įvykio vieta. Pareiškėjos nuomone, P. K., partrenkęs kelkraščiu ėjusį jos sutuoktinį ir apsisukinėdamas po eismo įvykio, paskleidė stiklo šukes kitoje kelio vietoje, nei įvyko eismo įvykis. Užfiksavus tokius duomenis, buvo padaryta nepagrįsta išvada, kad jos sutuoktinis buvo partrenktas einantis per važiuojamąją kelio dalį. Todėl byloje turėtų būti išsiaiškinta, kodėl P. K. automobilis po eismo įvykio buvo kitoje vietoje, kodėl apsisukinėjo, iškart nesustojo. Tai, N. V. teigimu, galėtų reikšti, kad automobilio vairuotojas po eismo įvykio apsisukęs norėjo pasišalinti iš įvykio vietos. Šios aplinkybės ikiteisminio tyrimo metu nebuvo tiriamos ir vertinamos.
Pareiškėja nesutinka ir su teismo pozicija dėl šlapimo tyrimo akto pridėjimo prie ikiteisminio tyrimo medžiagos ir pažymi, kad ji ne kartą ikiteisminio tyrimo metu prašė prie bylos medžiagos pridėti duomenis apie žuvusiojo R. V. šlapimo tyrimo rezultatus, tačiau to nebuvo padaryta. Jos manymu, visais būdais yra siekiama išvengti šio tyrimo rezultatų pridėjimo prie bylos medžiagos, nes gali paaiškėti kitų asmenų nusikalstami veiksmai, gali būti keliamas pareigūnų atsakomybės klausimas dėl duomenų apie girtumą suklastojimo. N. V. nuomone, siekiant neginčijamai nustatyti labai svarbią faktinę aplinkybę – ar žuvusysis buvo neblaivus, - yra būtina prie bylos medžiagos pridėti šlapimo tyrimo rezultatus ir kraujo tyrimo aktą, juolab, kad pagal liudytojų parodymus R. V. prieš mirtį alkoholio nevartojo.
Pareiškėja skunde nurodo nesutinkanti ir su teismo išvada dėl atlikto eksperimento. Eksperimento metu buvo naudojamas P. K. automobilis, kurį vairuojant buvo sukeltas eismo įvykis. Po eismo įvykio praėjus 3 dienoms šis automobilis buvo perduotas saugoti P. K. jo net neapžiūrėjus. Ikiteisminio tyrimo metu buvo laikoma, kad automobilis yra techniškai tvarkingas, tačiau nebuvo atsižvelgta į tai, kad P. K. iki eksperimento nuolatos jį naudojo, eksploatavo, nebuvo įsitikinta, ar automobilis yra tinkamas eksperimentui, t. y. ar pagal reikalavimus yra sureguliuoti žibintai, nes eksperimento tikslas buvo matomumo nustatymas važiuojant būtent įtariamojo automobiliu. N. V. nuomone, tai žinodamas P. K. sureguliavo automobilio priekinius žibintus taip, kad jie apšviestų kuo mažesnį kelio plotą automobilio priekyje, ir tai įtakojo eksperimento rezultatus. Ši abejonė atlikus eksperimentą nebuvo pašalinta. Pareiškėja atkreipia dėmesį į tai, kad prokurorai ankstesniuose nutarimuose pripažino faktą, jog eksperimentas buvo atliktas nesilaikant tokio procesinio veiksmo atlikimo reikalavimų. Pakartotinis eksperimentas buvo atliktas neišsiaiškinus visų bylos aplinkybių, vadovaujantis tik įtariamojo nurodytomis aplinkybėmis. Tuo, pareiškėjos manymu, ikiteisminio tyrimo pareigūnai siekė ne objektyvaus įvykio aplinkybių ištyrimo, o patvirtinti įtariamojo P. K. parodymus ir pateisinti jo veiksmus. Vyriausiojo prokuroro motyvas, kad eksperimento metu galiojo techninė apžiūra ir tai yra įrodymas, jog automobilis buvo techniškai tvarkingas, nepaneigia anksčiau nurodytų aplinkybių. Todėl, N. V. teigimu, eksperimentas atliktas netinkamai ir jo metu gautais duomenimis negalima remtis.
Motyvuojamoji dalis
N. V. skundas atmestinas ir paliktina galioti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009-03-18 nutartis.
Išanalizavęs gautą bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo nutrauktas teisėtai ir pagrįstai, P. K. nepadarius veikos, turinčios LR BK 281 str. 5 d. numatyto nusikaltimo požymių. Apygardos teismui dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009-03-18 nutarties paduotame skunde N. V. nurodo iš esmės tuos pačius argumentus, kuriuos ji nurodė skunduose dėl prokurorės 2009-01-08 bei vyriausiojo prokuroro 2009-02-10 nutarimų panaikinimo ir į kuriuos tiek prokurorai, tiek teisėja išsamiai atsakė savo procesiniuose sprendimuose. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiuose procesiniuose dokumentuose išdėstyta pozicija. Pareiškėja skunde visiškai nepagrįstai nurodo, kad ikiteisminio tyrimo teisėjo anksčiau nustatyti ikiteisminio tyrimo trūkumai nebuvo pašalinti, prokurorė 2009-01-08 nutarimą priėmė remdamasi tik įtariamojo parodymais bei duomenimis, gautais atlikus eksperimentą, ignoruojant ir nevertinant kitų byloje surinktų įrodymų, jų visumos, vyriausiasis prokuroras 2009-02-10 nutarimu taip pat ignoravo ikiteisminio tyrimo teisėjo nurodymus, nevertino jos pateiktų pagrįstų prašymų ir jų svarbos, o skundžiama teismo nutartis yra priimta neatsižvelgus į skundo motyvus, būtinų nustatyti faktinių aplinkybių reikšmę ikiteisminiam tyrimui, į nurodytus ikiteisminio tyrimo trūkumus, kurie tyrimo metu nebuvo pašalinti, nenustačius visų svarbių bylai aplinkybių, neužtikrinus tinkamo, objektyvaus ir visapusiško ikiteisminio tyrimo atlikimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad buvo atlikti visi būtini ikiteisminio tyrimo veiksmai, siekiant išsiaiškinti įvykio aplinkybes, buvo išnaudotos visos įstatyme numatytos galimybės surinkti reikšmingus objektyviam ir visapusiškam bylos ištyrimui duomenis, ir tik tada prokurorė priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą.
Dėl liudytojo R. T. apklausos ir jo parodymų patikrinimo vietoje, tai jis ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas ir nurodė jam žinomas įvykio aplinkybes. Pažymėtina, jog R. T. įvykio vietoje neatliko jokių su eismo įvykio kilimu ar su jo pasekmėmis susijusių veiksmų, paties įvykio, kaip žuvusysis išlipo iš autobuso, ėjo ir buvo partrenktas, nematė. Tačiau iš byloje esančių tarnybinių pranešimų matyti, kad, vadovaujantis ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi, buvo visais įmanomais būdais siekiama dar kartą apklausti R. T. - jis buvo daug kartų kviečiamas į papildomą apklausą, tačiau neatvykdavo, į telefoninius skambučius neatsiliepdavo, vėliau, susisiekus su juo, tvirtino, kad nieko naujo ar daugiau nei pasakė pirminėje apklausoje, negali pasakyti, dar vėliau paaiškėjo, kad jis išvykęs dirbti į Vokietiją ir nežinia kada grįš. Tai, kad šis liudytojas nurodė, kad šalikelėje rado žuvusiojo R. V. rankinę bei griovyje pamatė jo kūną, nesudaro pagrindo abejoti nustatyta R. V. partrenkimo vieta, jos nekeičia, nes ji, kiek įmanoma, yra nustatyta remiantis byloje surinktais ir prokurorų nutarimuose aptartais duomenimis, jų visuma (specialistų išvadomis, atlikus autotechninį ir medicininį tyrimus). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, dar viena R. T. apklausa ir jo parodymų patikrinimas vietoje neduotų jokių naujų bylai reikšmingų duomenų, neturėtų jokios įtakos jau nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, ir N. V. skundo argumentas, kad jos sutuoktinis buvo partrenktas einantis kelkraščiu, o ne per kelią, vertintinas kaip nepagrįstas, atspindintis tik jos subjektyvią, bylos duomenų neatitinkančią įvykio aplinkybių interpretaciją. Pareiškėjos teiginys, kad iš prokurorų nutarimų turinio yra visiškai neaišku, kuo remdamiesi prokurorai nustatė, kad R. V. išėjo į važiuojamąją kelio dalį, jų išvada, kad R. V. ėjo iš vienos kelio pusės į kitą, neįsitikinęs, kad tai daryti yra saugu, yra visiškai nepagrįsta, neatitinka tikrovės, priešingai nei teigia pareiškėja, prokurorai savo nutarimuose išsamiai išdėstė savo teiginių motyvus, nurodė, kokiais duomenimis grindžia savo daromas išvadas.
N. V. skunde taip pat nurodo, kad būtina papildomai apklausti autobuso vairuotoją A. K. ir patikrinti jo parodymus įvykio vietoje, siekiant išsiaiškinti, kurioje vietoje R. V. išlipo iš autobuso ir perėjo kelią. Tačiau A. K. buvo papildomai apklaustas, jis parodė išleidęs R. V. Šlapšelės k. autobusų stotelėje, matęs, kaip R. V., išlipęs iš autobuso, nuėjo link jo galinės dalies, R. V. išlipus, jis pradėjęs važiuoti ir nematęs, kur R. V. ėjo, ar jis perėjo kelią. A. K. papildomos apklausos metu pažymėjo ir tai, kad, nuvykęs į įvykio vietą, jis neturėtų ką parodyti, išskyrus minėtą ten tebeesančią autobusų stotelę, nes nieko nematė. Todėl nėra jokios prasmės dar kartą atlikti A. K. apklausą ir jo parodymų patikrinimą vietoje.
N. V. skunde pažymi nesutinkanti su teismo pozicija, kad P. K. vairuojamo automobilio padėtis po eismo įvykio neturi reikšmės eismo įvykio tyrimui. Kaip jau anksčiau minėta, R. V. partrenkimo vieta, kiek leido bylos duomenys, yra aptarta ir nustatyta, todėl nėra prasmės jos iš naujo nustatinėti. Pareiškėjos teiginys, kad P. K., partrenkęs kelkraščiu ėjusį jos sutuoktinį ir apsisukinėdamas po eismo įvykio, paskleidė stiklo šukes kitoje kelio vietoje, nei įvyko eismo įvykis, užfiksavus tokius duomenis, buvo padaryta nepagrįsta išvada, kad jos sutuoktinis buvo partrenktas einantis per važiuojamąją kelio dalį, vėlgi vertintinas kaip bylos duomenimis nepagrįsta prielaida, subjektyvi nuomonė. P. K. apklausos metu paaiškino, kodėl jo automobilis po eismo įvykio buvo kitoje vietoje, kodėl jis apsisuko, todėl dar kartą to paties aiškintis nėra prasmės, juolab, kad niekas kitas į tą klausimą negalėtų atsakyti ir tai neturi esminės reikšmės šiai bylai. Net ir nustačius, kad, kaip teigia pareiškėja, automobilio vairuotojas po eismo įvykio apsisukęs norėjo pasišalinti iš įvykio vietos, tai neįtakotų jo kaltės dėl autoįvykio klausimo išsprendimo, todėl teisėja skundžiamoje nutartyje teisingai nurodė, kad šioms aplinkybėms aiškintis ikiteisminį tyrimą atnaujinti netikslinga.
Pareiškėja visiškai nepagrįstai skunde nurodo, kad, siekiant neginčijamai nustatyti labai svarbią faktinę aplinkybę – ar žuvusysis buvo neblaivus, - yra būtina prie bylos medžiagos pridėti šlapimo tyrimo rezultatus ir kraujo tyrimo aktą, juolab, kad pagal liudytojų parodymus R. V. prieš mirtį alkoholio nevartojo. Visų pirma, žuvusiojo R. V. kraujo tyrimo rezultatai yra bylos medžiagoje, o, kaip matyti iš specialisto išvados Nr. T-A 3900/05(03), žuvusiojo šlapimas net nebuvo tiriamas, buvo tiriamas tik jo kraujas. Atlikdamas R. V. lavono tyrimą mirties priežasčiai nustatyti, teismo ekspertas rėmėsi atlikto žuvusiojo kraujo tyrimo pagrindu surašyta specialisto išvada, pats nei šlapimo, nei kraujo tyrimo neatliko. Todėl tai, kad jis savo išvadoje nurodė, jog remiasi specialisto išvada Nr. T-A 3900/05(03), iš kurios matyti, kad, ištyrus R. V. lavono kraują ir šlapimą dujinės chromatografijos metodu, kraujyje rasta 2,64 prom. etilo alkoholio, vertintina kaip apsirikimas, techninė klaida. Šiame kontekste pareiškėjos teiginys, jog visais būdais yra siekiama išvengti jos sutuoktinio šlapimo tyrimo rezultatų pridėjimo prie bylos medžiagos, nes gali paaiškėti kitų asmenų nusikalstami veiksmai, gali būti keliamas pareigūnų atsakomybės klausimas dėl duomenų apie girtumą suklastojimo, yra taip pat visiškai nepagrįstas, neatitinkantis tikrovės. Pažymėtina, jog R. V. šlapimo tyrimo rezultatų nebuvimas nepaneigia byloje esančia specialisto išvada nustatytos faktinės aplinkybės, kad jis įvykio metu buvo neblaivus. Byloje nėra jokių duomenų, sudarančių pagrindą suabejoti specialisto atlikto tyrimo objektyvumu ir jo rezultatų teisingumu.
N. V. skunde išreiškia abejones dėl atlikto eksperimento, nurodo, kad eksperimentas atliktas netinkamai ir jo metu gautais duomenimis negalima remtis. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su prokurorų ir skundžiamą nutartį priėmusios teisėjos pozicija dėl eksperimentų atlikimo tvarkos ir jo rezultatų vertinimo. Siekiant išsiaiškinti svarbias bylos aplinkybes, patikrinti įtariamojo P. K. parodymus kitų byloje surinktų duomenų kontekste, buvo atlikti du eksperimentai. Iš bylos medžiagoje esančių tarnybinių pranešimų, eksperimentų protokolų, galima spęsti, kad eksperimentai buvo atlikti laikantis LR BPK įtvirtintų eksperimento atlikimo tvarkos, jo eigos ir rezultatų fiksavimo reikalavimų. Todėl N. V. yra visiškai neteisi teigdama, jog pakartotinis eksperimentas buvo atliktas neišsiaiškinus visų bylos aplinkybių, vadovaujantis tik įtariamojo nurodytomis aplinkybėmis, tuo ikiteisminio tyrimo pareigūnai siekė ne objektyvaus įvykio aplinkybių ištyrimo, o patvirtinti įtariamojo P. K. parodymus ir pateisinti jo veiksmus. Pareiškėja skunde nepagrįstai nurodo, jog automobilis buvo perduotas saugoti P. K. jo net neapžiūrėjus. Prie kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo pridėtoje autoavarijos vietos schemoje yra nurodyti automobilio apgadinimai, P. K., pasiimdamas automobilį iš Klaipėdos rajono policijos komisariato, pasižadėjo jį saugoti, iki atskiro policijos pareigūnų nurodymo jo neremontuoti. Pareiškėjos teiginys, kad P. K. sureguliavo automobilio priekinius žibintus taip, kad jie apšviestų kuo mažesnį kelio plotą automobilio priekyje, ir tai įtakojo eksperimento rezultatus, yra niekuo nepagrįsta jos prielaida, pasamprotavimas, byloje nėra jokių tai patvirtinančių duomenų. Net ir nustačius, kokį kelio plotą jo automobilio žibintai galėjo apšviesti eksperimentų metu, nėra galimybės gauti duomenų, kokį kelio plotą automobilio žibintai galėjo apšviesti įvykio metu, palyginti gautus rezultatus ir nustatyti, keitėsi jie, ar ne. Eksperimentų atlikimo metu galiojo automobilio techninės apžiūros rezultatai, o tai reiškia, kad automobilis buvo techniškai tvarkingas. Todėl abejoti automobilio technine būkle nėra jokio pagrindo.
Atsižvelgdamas į tai, kad išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo atliktas išsamiai, visapusiškai ir objektyviai. Sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimą buvo priimtas kompleksiškai įvertinus visus byloje surinktus duomenis ir jų pagrindu nustatytas bylos aplinkybes.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
N. V. skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009-03-18 nutartį.
Nutartis neskundžiama.