- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-30
- Bylos Nr.
- 1S-393-1020/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ernestas Rimšelis
- Nuteistasis
- D. B.
- Advokatai
- Salomėja Zaksaitė
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ernestas Rimšelis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo D. B. (toliau – nuteistasis arba D. B.) gynėjos advokatės Salomėjos Zaksaitės skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. nutarties, kuria D. B. subendrintos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu D. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 178 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė bei pagal BK 284 straipsnį ir jam paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šios bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir D. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 10 (dešimčiai) mėnesių. Nuosprendis įsiteisėjo 2018 m. birželio 20 d.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu D. B. pripažintas kaltu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (2017 m. spalio 28 d. padaryta veika) ir jam paskirta 1 (vienerių) metų ir 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė; pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (2017 m. gruodžio 12 d. padaryta veika) ir jam paskirta 2 (dviejų) metų laivės atėmimo bausmė; pagal B 178 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šios bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir D. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir D. B. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams ir 4 (keturiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Nuosprendis įsiteisėjo 2018 m. spalio 1 d.
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 30 d. nutartimi patenkino Vilniaus pataisos namų teikimą ir vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, dalinio sudėjimo būdu subendrino D. B. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes ir jam paskyrė galutinę subendrintą bausmę – 3 (trejus) metus ir 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Teismo įsitikinimu, kadangi D. B. visos minėtuose nuosprendžiuose nurodytos veikos padarytos iki pirmojo nuosprendžio priėmimo, t. y. iki 2018 m. balandžio 9 d., bausmės jo atžvilgiu subendrintos taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą.
Šalies argumentai
4. Skundu Vilniaus apygardos teismui nuteistojo gynėja advokatė S. Zaksaitė prašo sumažinti D. B. paskirtą galutinę subendrintą bausmę. Pasak nuteistojo gynėjos, Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė motyvų, kodėl subendrinta bausmė turėtų būti lygi 3 metams ir 6 mėnesiams – neargumentuotas konkrečiai pasirinktų metų ir mėnesių kiekis. Advokatės įsitikinimu, atsižvelgiant į nuteistojo jauną amžių, padarytų veikų pobūdį, laisvės atėmimo bausmės laikas jam turėtų būti kiek įmanoma trumpesnis – ar bent jau turėtų būti paaiškinama, kodėl skirta būtent tokia bausmės trukmė, o ne kitokia. Nemotyvuojant konkrečių pridedamų bausmių dalių, nesilaikyta kasacinio teismo praktikos ir tuo pačiu pažeidžiami teismo procesinių sprendimų kokybės standartai – nes teismo sprendimas turi būti motyvuotas ir aiškus. Bausmių nebendrinant galutinė bausmės trukmė būtų buvusi 4 metai ir 2 mėnesiai, taigi teismo paskirtas galutinis subendrintas bausmės dydis nedaug kuo skiriasi nuo aritmetinio bausmių sudėjimo, jų nebendrinant. Atsiliepimų į skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo D. B. gynėjos advokatės Salomėjos Zaksaitės skundas atmestinas.
5. Apygardos teismas, susipažinęs su skundžiama nutartimi, skundo argumentais bei skundo medžiaga, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartis, nors ir nepakankamai argumentuota, iš esmės yra teisėta ir pagrįsta. Aukštesnysis teismas sutinka su skundo argumentais, jog apylinkės teismas nenurodė tinkamų teismo sprendimo motyvų, kodėl pasirinko dalinio bausmių sudėjimo būdą ir nenurodė motyvų dėl konkrečios pridėtinos bausmės dalies dydžio, visgi paskiriant D. B. galutinę subendrintą bausmę baudžiamasis įstatymas buvo pritaikytas tinkamai, paskirta bausmė savo dydžiu teisinga, taigi ir esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų padaryta nebuvo.
6. Aukštesnysis teismas, spręsdamas dėl prie nuteistajam griežtesniu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 31 d., nuosprendžiu paskirtos 2 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėtinos švelnesniu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 9 d., nuosprendžiu paskirtos bausmės dalies, pažymi, jog BK 63 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad „kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai. Pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį“.
7. Iš šių baudžiamojo įstatymų nuostatų akivaizdu, jog teismas, taikydamas bausmių dalinio sudėjimo būdą, privalo motyvuoti, kodėl jis parinko konkrečią pridėtinos bausmės dalį. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, šioje situacijoje teismas nuteistojo atžvilgiu parinko jam palankesnį bausmių bendrinimo – dalinio sudėjimo – būdą ir tokį pasirinkimą motyvavo tuo, kad abiem nuosprendžiais konstatuotos nusikalstamos veikos nuteistojo buvo padarytos iki pirmojo nuosprendžio priėmimo dienos. Taigi, apygardos teismo įsitikinimu, teismas nustatė tam tikras aplinkybes dėl kurių visos paskirtos bausmės pridėjimas prie griežtesniu nuosprendžiu paskirtosios nebūtų teisingas. Be to, nepridėtos bausmės dalis buvo žymi – iš paskirtos 1 metų ir 10 dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmės, teismas prie griežtesnės bausmės pridėjo 1 metus ir 2 mėnesius laisvės atėmimo. Visgi, kodėl būtent tokia bausmės dalis turi būti pridėta prie griežtesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, apylinkės teismas nenurodė.
8. Spręsdamas dėl to ar apylinkės teismas prie griežtesnės bausmės pridėjo proporcingą ir teisingą švelnesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, apygardos teismas atkreipia dėmesį į kasacinio teismo praktiką. Pasak Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT), BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytos aplinkybės – bendrieji bausmių skyrimo pagrindai kaip visuma taikytini ir skiriant bausmę už atskiras nusikalstamas veikas, ir parenkant bausmių bendrinimo būdą – dalinį ar visišką bausmių sudėjimą, taip pat parenkant atskiras bausmių dalis ir skiriant galutinę subendrintą bausmę (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-578/2012) – kitaip tariant aplinkybės, kurios buvo svarbios parenkant bausmes už atskirų nusikalstamų veikų padarymą, yra aktualios parenkant ne tik bausmių subendrinimo būdą, tačiau ir nustatant atskiras pridėtinas bausmių dalis. Apygardos teismo įsitikinimu, nors skundžiamą nutartį priėmęs teismas nepateikė šių aspektų analizės ir vertinimo, D. B. charakteristika ir kitos bylos aplinkybės patvirtina, jog pastarajam pridėta laisvės atėmimo bausmės dalis turi būti žymi.
9. Nuteistasis, neskaitant aptariamais nuosprendžiais konstatuotų veikų, praeityje teistas 5 kartus -daugiausiai už nusikaltimus nuosavybei, tarp jų ir naudojant smurtą, t. y. už plėšimus; daug kartų baustas administracine tvarka. Praeityje, kai jis buvo nepilnametis, jam 2 kartus buvo atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas, o vėliau taikytas ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau išreikšto valstybės pasitikėjimo D. B. nepateisino bei toliau darė turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, kas rodo, jog jis nėra linkęs keisti savo gyvenimo būdo. Subendrintinais nuosprendžiais D. B. taip pat nuteistas už pavojingus nusikaltimus, kurie laikytini grubiai pažeidžiančiais visuomenines vertybes ir keliančiais grėsmę asmenų ir jų turto saugumui – vagystes įsibrovus į patalpą (išdaužiant stiklą ir pan.), plėšimai naudojant fizinę jėgą ir grasinimus (pvz. nuteistasis grasino nukentėjusiajam, kad jei pastarasis kreipsis į policiją, jis jį papjaus), viešosios tvarkos pažeidimas, mėtant akmenis į viešojo transporto priemonės vairuotoją. Dėl to akivaizdu, kad D. B. daromų veikų pavojingumas tik didėja. Visa tai, aukštesnės instancijos teismo vertinimu, neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu nustatyta viena D. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, bet tuo pačiu konstatuota ir atsakomybę sunkinanti aplinkybė - kad viena iš veikų padaryta apsvaigus nuo alkoholio. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu buvo nustatyta D. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, bet tuo pačiu konstatuota ir atsakomybę sunkinanti aplinkybė – kad nusikalstamos veikos padarytos jam esant recidyvistu.
10. Įvertinus tai, kad D. B. charakterizuotinas neigiamai, jo nusikalstamos veikos sunkėja, jis nekeičia savo elgesio ir gyvenime savo tikslų nesiekia teisėtomis priemonėmis, net ir turint omenyje nuteistojo jauną amžių, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad prie griežtesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta žymi švelnesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalis – 1 metai ir 2 mėnesiai – proporcinga ir teisinga. Kita vertus teismas prie griežtesnės bausmės nepridėjo net 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalies, kas sudaro daugiau nei trečdalį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydžio. Dar svarbiau tai, kad šiuo atveju buvo sprendžiamas ne dviem nuosprendžiais paskirtos bausmės už dvi nusikalstamas veikas, o dvi subendrintos bausmės, kurių kiekviena nustatyta subendrinant paskirtas bausmes už kelias veikas netaikant bausmių visiško sudėjimo būdo. Taigi teismai nuteistajam net kelis kartus bausmes bendrino taikydami dalinį bausmių sudėjimo būdą, o toks teisės taikymas nuteistajam buvo itin palankus. Būtent šios aplinkybės neigiamos nuteistojo charakteristikos kontekste neleidžia abejoti teismo sprendimo – pridėti 1 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį – teisėtumu ir pagrįstumu.
11. Įvertinus visa tai, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 31 d. laikytina teisėta ir pagrįsta, nes dar labiau mažinti D. B. paskirtos galutinės subendrintos bausmės dydžio nėra teisinio ir (ar) faktinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo D. B. gynėjos advokatės Salomėjos Zaksaitės skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartį palikti galioti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.