- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-01
- Bylos Nr.
- 2A-72-154/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-02622-2009-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Matiukienė (pirm.), Laisvė Aleknavičienė, Jolanta Badaugienė
- Ieškovas
- V. K.
- Atsakovas
- D. B.
- Trečiasis asmuo
- V. D.
- Advokatai
- Virginijus Gžimaila
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos teisėjų: Laisvės Aleknavičienės, Jolantos Badaugienės
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. K. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-439-715/2010 pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovui D. B., trečiajam asmeniui V. D. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustat ė:
Šalies argumentai
I. V. K. ieškiniu kreipėsi į Mažeikių rajono apylinkės teismą, prašydama priteisti iš atsakovo D. B. jų nepilnametės dukters I. B. išlaikymui po 500 Lt kas mėnesį iki dukters pilnametystės, 4000 Lt išlaikymo įsiskolinimą už aštuonis mėnesius ir bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad ji su atsakovu bendrai gyveno nuo 2008 m. sausio mėn. iki 2008 m. rugpjūčio mėnesio. 2009 m. kovo 28 d. gimė dukra I. B., kurios kilmė nustatyta bendru tėvų pareiškimu, tačiau nuo pat dukters gimimo atsakovas lėšų jos išlaikymui neteikia, dukrą auklėja ir išlaiko viena ieškovė.
Atsiliepimas
A. D. B. pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad prašomas išlaikymo dydis yra per didelis ir neatitinka jo finansinių galimybių, nes jis yra bedarbis, neturi pajamų, yra remiamas tėvų, gyvena mažoje gyvenvietėje, kas riboja jo įsidarbinimo galimybes. Būsto išlaikymo išlaidos siekia 300 – 450 Lt per mėnesį, taip pat kas mėnesį moką po 315 Lt kreditui grąžinti, be to išlaiko sūnų S. B., gimusį 1997-02-20, kuriam skiria po 200 –300 Lt kas mėnesį, jam pačiam pragyventi taip pat reikalingi pinigai.
Žemesnės instancijos teismas
Mažeikių rajono apylinkės teismas 2010 m. spalio 11 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo D. B. išlaikymą nepilnametei dukrai I. B., gim. (duomenys neskelbtini), po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo (duomenys neskelbtini) iki vaiko pilnametystės; nustatė I. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jos motina V. K.; ieškovę V. K. paskyrė dukros išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoja; priteisė iš atsakovo D. B. 108,00 Lt žyminio mokesčio ir 30,31 Lt pašto išlaidų Valstybei; priteisė iš D. B. 435,60 Lt teisinės pagalbos išlaidų ieškovės V. K. naudai; priteisė iš V. K. 20,20 Lt pašto išlaidų Valstybei.
Teismas nustatė, kad ieškovės gaunamos pajamos yra apie 2000 Lt kas mėnesį, ieškovė turi įsipareigojimų kreditoriams, įsipareigojimų kreditoriams turi ir atsakovas, kuris yra bedarbis, nuo 2009 m. gruodžio bedarbio išmoka jam nemokama. Pažymėjo, kad nors atsakovas turi savo vardu registruoto turto, tačiau jo finansinė padėtis šiuo metu blogesnė už ieškovės. Nurodė, jog atsakovas teikia išlaikymą sūnui S. B., gim. (duomenys neskelbtini), pervesdamas po 300 Lt kas mėnesį vaiko motinai N. D.. Atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovo sūnui S. B. būtų reikalinga speciali priežiūra (dėl ko padidėtų būtinos išlaidos jo išlaikymui), įvertindamas tai, kad vaikams turėtų būti skiriamas vienodas išlaikymas, nenukrypstant nuo lygybės principo, teismas konstatavo, jog I. B. išlaikymui turi būti ne mažiau, nei atsakovas perveda lėšų sūnaus Simo išlaikymui. Teismas, vertindamas pusantrų metų amžiaus vaiko poreikius, konstatavo, kad ieškovės nurodyto dydžio išlaidos dukters išlaikymui yra gana didelės ir būtinos ne visa apimtimi. Atsižvelgdamas į tai, kad I. B. neturi sveikatos sutrikimų, dėl ko būtų reikalinga speciali priežiūra ir tai būtų pagrindas priteisti didesnio dydžio išlaikymą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, atsižvelgdamas į šalių turtinę padėtį, teismas iš atsakovo priteisė po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo I. B. gimimo, t.y. 2009 m. kovo 28 dienos, iki jos pilnametystės, taip pat nustatė I. B. gyvenamąją vietą su jos motina V. K.. Konstatavo, kad žyminis mokestis iš atsakovo išieškotinas į Valstybės pajamas pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą. Nurodė, kad proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai ieškovės naudai iš atsakovo priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurios šioje byloje yra 726 Lt, todėl ieškinį patenkinus 60 procentų, iš atsakovo ieškovės naudai priteisė 435,60 Lt teisinės pagalbos išlaidų.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė V. K. prašo pakeisti Mažeikių apylinkės teismo 2010 m. spalio 11 d. sprendimo dalį dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo, priteisiant išlaikymą 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2009 m. kovo 28 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijos rodiklius. Pakeisti sprendimo dalį dėl teisinės pagalbos išlaidų, priteisiant iš atsakovo D. B. 726 Lt teisinės pagalbos išlaidų ieškovės naudai.
1. Nurodo, kad teismas klaidingai nustatė ieškovės gaunamų pajamų sumą (gaunamos motinystės pašalpos dydį), kadangi 2010 m. birželio 29 d. teismui pateiktoje 2010 m. balandžio 13 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos išduotoje pažymoje nurodoma, jog nuo 2010 m. liepos 1 d., įsigaliojus Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinajam įstatymui Nr. XI-537, pašalpa mažinama 10 proc, tačiau į tai nebuvo atkreiptas dėmesys, ir nors teismo posėdžio metu ieškovė patvirtino, kad jos pajamos yra 1700 litų per mėnesį, sprendime nurodoma, jog yra 2000 Lt, kas neatitinka realiai gaunamos pašalpos dydžio ir pateiktų rašytinių įrodymų.
2. Nurodo, kad diskriminuojami ieškovės pateikti įrodymai apie kreditorinius įsipareigojimus, kurie susidarė atsakovui D. B. neprisidedant prie vaiko išlaikymo. Sprendime išnagrinėti atsakovo D. B. įsipareigojimai ir kasmėnesiniai mokėjimai, o ieškovės 2010 m. birželio 29 d. teismui pateikti sąskaitų išrašai, įrodantys kasmėnesinius įmokų ir delspinigių už panaudotą kredito sumą mokėjimus, yra neargumentuotai atmesti ir nenagrinėti.
3. Nurodo, kad neargumentuotai atmesti ir nenagrinėti ieškovės rašytiniai įrodymai apie turtinę padėtį. Tuo tarpu atsakovo D. B. turtinė padėtis buvo nagrinėta, į ją atsižvelgta, ir konstatuota, kad atsakovo D. B. finansinė padėtis yra blogesnė, negu ieškovės, nors ieškovė neturi nekilnojamojo turto ir nuosavo gyvenamojo būsto.
4. Nurodo, kad teismas konstatavo, jog atsakovas D. B. gyvena mažoje gyvenvietėje ir tai riboja jo įsidarbinimo galimybes, tačiau pats atsakovas pateikė pažymą, išduotą Kauno darbo biržos, tuo įrodydamas, jog darbo ieškojo ne mažoje gyvenvietėje, o Kauno mieste, kur visada ir dirbdavo ir kur nedarbo lygis yra mažiausias visoje Lietuvoje. Atsakovas nepateikė duomenų, kaip intensyviai ieškojo darbo ir kiek darbo pasiūlymų gavo bei kiek pasiūlymų atsisakė. Todėl susidaro įspūdis, kad atsakovas D. B. nėra suinteresuotas rasti darbą, kai teismo sprendime nurodoma, kad asmens, kurs turi pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti.
Šalies argumentai
5. Ieškovės teigimu atsakovas nevengia dirbti nelegalų darbą. Ieškovei kreipusis į antstolį, atsakovas 2010 m. kovo 3 d. sumokėjo įsiskolinimą už 2 mėn. 260 Lt ir 2010 m. kovo 18 d. sumokėjo ieškovės patirtas antstolio vykdymo išlaidas 359 Lt, jai priminus apie tebesitęsiančią skolą gegužės mėn., kelių dienų bėgyje sumokėjo 130 Lt. Vadinasi, atsakovas D. B. neturi finansinių sunkumų ir yra pajėgus vykdyti finansinę prievolę savo nepilnamečio vaiko I. B. atžvilgiu.
6. Nurodo, kad teismas rėmėsi 2010 m. sausio 15 d. Sodros duomenimis apie atsakovo įsidarbinimus, kai tuo tarpu teismo posėdis vyko 2010 m. rugsėjo 29 d., o sprendimas priimtas 2010 m. spalio 11 d. ir situacija galėjo būti pasikeitusi.
7. Teismas nagrinėjo atsakovo D. B. nurodytus kreditorinius įsipareigojimus 315 Lt/mėn. kreditui gražinti, kurio grąžinimo terminas pagal paties atsakovo pateiktą dokumentą (b. l. 41) jau pasibaigęs 2010 m. balandžio 12 d. Taigi, šie įsipareigojimai negalėjo būti traktuojamai kaip dabartiniai atsakovo įsipareigojimai.
Atsiliepimas
8. Teismas rėmėsi vien atsakovo atsiliepime į ieškinį pateiktais paaiškinimais, kad būsto išlaikymo išlaidos jam kainuoja 300 Lt/mėn., tačiau atsakovas nepateikė jokių tai įrodančių dokumentų. Kadangi ieškovė su atsakovu gyveno kartu, todėl jai žinoma, kad būsto išlaikymas gali siekti vidutiniškai iki 200 Lt/mėn. šaltuoju metų laiku ir iki 100 Lt/mėn. kitais mėnesiais, kadangi mokama tik už sunaudotą elektros energiją.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismas konstatavo, kad atsakovas teikia 200 – 300 Lt/mėn. išlaikymą savo sūnui S. B., tačiau pagal paties atsakovo pateiktą informaciją (b. l. 54) yra pateikti keli vienkartiniai pavedimai V. D., kurie mokami be teismo sprendimo, nėra pavedimų vientisumo ir nenurodyta paskirtis, kokiems tikslams ji mokama, ar tai nėra asmeninė atsakovo D. B. skola V. D., pavedimai yra padriki ir nekasmėnesiniai, kai vaiko išlaikymas privalo būti kasmėnesinis. Nėra pagrindo teigti, kad pateikti įrodymai yra tikri, kadangi nėra patvirtini atitinkamų institucijų (banko) antspaudais apie pavedimų įvykdymą.
10. Teismas, neišnagrinėjęs ieškovės pateiktų įrodymų, patvirtinančių būtiniausių vaiko išlaidų pagrįstumą, bei neatsižvelgęs į dabartines rinkos kainas, prieštarauja sau teigdamas, kad išlaidos vaiko išlaikymui gana didelės ir būtinos ne visa apimtimi. Iš pateiktų įrodymų matyti, kad ieškovė stengiasi, esant galimybei, įvairias prekes pirkti, pasinaudodama nuolaidomis ir akcijomis.
11. LR Konstitucija ir įstatymai numato ne tik lygiavertį finansinį vaiko išlaikymą iš abiejų tėvų, bet ir lygiavertį prisidėjimą prie vaiko priežiūros (LR CK 3.155 str.- 3.156 str., 3.159 str.), auklėjimo ir lavinimo. Ieškovė visas jėgas ir laiką skiria vaiko priežiūrai ir lavinimui, o atsakovas visiškai nevykdo privalomų tėvo pareigų. Atsakovas užkrauna visą finansinę naštą, pats nevengdamas pasilinksminimų ir kelionių po užsienio šalis.
12.Teisinės pagalbos išlaidos nepagrįstai padalintos, kadangi jos susidarė ne dėl ieškovės kaltės. Teisminis procesas buvo būtina vaiko išlaikymo ginčo dalis, kadangi civilizuotai susitarti su atsakovu nepavyko, teismo priimtam įsakymui dėl vaiko išlaikymo atsakovas taip pat prieštaravo, vykstantį teisminį procesą atsakovas vilkino kelis kartus, taisydamas atsiliepimą į ieškinį bei nevykdamas į teismo posėdžius.
Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.
Bylą nagrinėjant apeliacine žodinio proceso tvarka teismo posėdyje apeliantės V. K. atstovas advokatas V.Gžimaila prašė apeliacinį skundą patenkinti, t. y. pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo spalio 11 d. sprendimą, padidinant I. B. priteistą išlaikymą iki 500 litų, arba panaikinti sprendimą ir bylą grąžinti nagrinėti pirmos instancijos teismui, kad būtų surinkti reikalingi įrodymai.
A. D. B. ir tretysis asmuo V. D. teismo posėdyje nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimą jiems pranešta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 338, 320 str. 1 d.), t. y. apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, jeigu nenustato LR CPK 329 str. 2 ir 3 dalyse numatytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Apskųsto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik pagal apeliacinio skundo argumentus, neišplečiant skundo argumentų sąrašo, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).
Kaip matyti iš ieškovės V. K. apeliacinio skundo, pirmosios instancijos teismo sprendimas skundžiamas priteisto nepilnamečiam vaikui išlaikymo dydžio dalyje ir dėl atstovavimo išlaidų paskirstymo. Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo sprendimas neskundžiamas.
Mažeikių rajono apylinkės teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, nusprendė, kad 2009 m. kovo 28 d. gimusiai dukrai I. B. išlaikyti, atsižvelgiant į jos amžių, į vaiko poreikius bei į tėvų turtinę padėtį, yra proporcinga 300 litų mėnesio išlaikymo suma, kurią priteisė iš vaiko tėvo - atsakovo D. B.. Apeliantė nesutinka su tokiu teismo sprendimu ir mano, kad nepilnametės dukters I. B. išlaikymui iš atsakovo turėjo būti priteista mokėti po 500 Lt kas mėnesį nuo vaiko gimimo iki pilnametystės.
Savo apeliaciniame skunde ieškovė nurodė visą eilę argumentų, dėl ko, jos manymu, skundžiamas teismo sprendimas yra neteisingas, todėl turėtų būti pakeistas.
Vienas iš ieškovės argumentų priteisti iš atsakovo D. B. išlaikymą dukrai Ievai 500 litų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis buvo Lietuvos teismų suformuota praktika, jog orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, yra LR CK 6.461 str. 2 dalis, kuri numato, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą, t. y. 800 litų per mėnesį.
Teisėjų kolegija pažymi, kad šis orientacinis kriterijus nėra absoliutus ir taikytinas, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, todėl kiekvienu atveju teismas turi įvertinti nepilnamečio vaiko poreikius bei tėvų turtinę padėtį, jų gaunamas pajamas. Tokia teisminė praktika yra formuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 vasario 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2010.
Prašydama padidinti išlaikymo dydį iki 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, apeliantė nurodė, kad pirmos instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tas aplinkybes, kad ieškovė nurodė pernelyg dideles vaiko išlaikymo išlaidas; atsakovas turi nekilnojamojo turto, o ieškovė jo visai neturi; kad atsakovas, būdamas registruotas Kauno darbo biržoje ir turėdamas keletą specialybių bei sugebėjimus įvairiose srityse, tyčia vengia ieškotis oficialaus darbo ir jį dirbti, todėl galimai atsakovas uždarbiauja nelegaliai, nes gali sau leisti įvairias pramogas; kad jo būsto išlaikymo išlaidos yra mažesnės, nei atsiliepime nurodė atsakovas; kad atsakovo pateikti įrodymai apie teikiamą išlaikymą savo sūnui S. B. kelia abejonių jų patikimumu ir periodiškumu; kad teismas netiksliai įvertino ieškovės finansinę padėtį, nurodydamas, jog ji gauna apie 2000 litų mėnesio pajamas; kad teismas neteisingai paskirstė atstovavimo išlaidas, nes procesas byloje buvo vilkinamas dėl atsakovo kaltės.
Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, ieškovės atstovas advokatas V. Gžimaila nurodė, kad iš ieškovės V. K. pasakojimo jam yra žinoma, jog atsakovo D. B. J. rajone turimas nekilnojamas turtas yra kur kas didesnės vertės, nei nurodyta teismui pateiktose pažymose, nes tai yra dviejų aukštų gyvenamasis namas, jame yra 5 kambariai, baseinas, pirtis; prie namo yra 6 arai žemės; šachtinis gręžinys; atsakovas turi keturis automobilius.
LR civilinio proceso kodekso (CPK) 178 str. numato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, o LR CPK 177 str. nustato, kas yra byloje pripažįstama įrodymais. Nors LR CPK XIX skyriaus nuostatos numato, kad nagrinėdamas šeimos bylas ir ypač klausimus, susijusius su nepilnamečių vaikų interesų užtikrinimu, teismas turi būti aktyvus ir pats rinkti įrodymus, jei mano, kad jie yra reikalingi teisingam ginčo išsprendimui (LR CPK 376 str.), tačiau teismo aktyvumas negali būti nepamatuotai didelis, nes kiltų teismo šališkumo klausimai, be to, teismas negali rinkti ir vertinti tuos įrodymus, apie kuriuos ieškovė teismui nepranešė. Teisėjų kolegijos manymu, pirmos instancijos teismas visapusiškai ir teisingai įvertino šalių pateiktus įrodymus ir šių įrodymų pagrindu priėmė motyvuotą sprendimą.
D. I. išlaikymo išlaidų dydį ieškovė V. K. įrodinėjo byloje pateiktais išlaidų paskaičiavimais ir jos surinktais mokėjimo dokumentais, nurodydama, kad dukters I. išlaikymo išlaidos per vieną mėnesį sudaro 1200 Lt, todėl kiekvienam iš tėvų tenkanti dalis yra 600 Lt (99 b. l.). Tačiau bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovės išlaidas patvirtinantys dokumentai pateikti ne už visą laikotarpį, be to, iš dalies pateiktų mokėjimo dokumentų negalima vienareikšmiai spręsti, kad atitinkamos prekės ar paslaugos buvo reikalingos būtent vaiko išlaikymui (pvz., 359 Lt sumokėta antstoliui, sumokėta 205 Lt skola už mezgimo siūlus, pirkti gana dideli kiekiai vandens ir pan.).
Iš ieškovės pateiktų dokumentų, jos paaiškinimų teisme ir apeliacinio skundo argumentų matyti, kad iki 2010 m. liepos 1 d. V. K. kas mėnesį buvo išmokama (neto)1952,49 Lt motinystės pašalpa (72 b. l.), kuri nuo minėtos dienos sumažinta iki 1735,67 Lt; ieškovė su dukra nemokėdama nuomos mokesčio naudojasi savo motinos gyvenamąja patalpa, tačiau, kaip galima suprasti iš pateiktos sąskaitos išrašo banke „SEB bankas“, V. K. savo ir dukters pragyvenimui yra pasiėmusi 7000 litų vartojimo kreditą, „kad užtikrinti dukrai tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jos fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystimuisi“ (110 b. l.). Iš ieškovės pateiktų padarytų išlaidų dokumentų matyti, kad ieškovė pusantrų metų dukrai pirko palyginti brangius žaislus, kurių vertė 308,51 Lt.
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmos instancijos teismas sprendime pagrįstai įvertino, kad ieškovės nurodyto dydžio išlaidos pusantrų metų amžiaus dukters išlaikymui yra gana didelės ir būtinos ne visa apimtimi, nes vaikui nėra nustatyti jokie specialieji poreikiai, neturi didesnių sveikatos sutrikimų, dėl ko reikėtų skirtį papildomas išlaidas specialiai priežiūrai ar specialiam maitinimui.
Iš ieškovės pateiktų išlaidų dokumentų ieškovės nurodytos vaiko išlaikymo išlaidos žymiai viršija pačios ieškovės galimybes jas teikti, neatsižvelgiama į abiejų tėvų turtines galimybes. Reikia pripažinti, kad ekonominės krizės sąlygomis, tokiam dviejų metų neturinčiam vaikui tiek ieškovės nurodyta 1200 Lt suma, tiek jos pateiktuose mokėjimo dokumentuose nurodytos sumos vidutiniškai 1423, 1473 litai per mėnesį, yra neproporcingos vaiko poreikiams. Todėl teisėjų kolegija mano, kad per mėnesį skiriamas 600 Lt išlaikymas patenkintų mažamečio vaiko interesus bei būtinus poreikius ir užtikrintų būtinas vaikui vystytis sąlygas. Suprantama, jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), tačiau jei pagal byloje surinktus įrodymus taip nėra, tai išlaikymo dydis turi patenkinti tik būtinus vaiko poreikius. Šiuo atveju ieškovė siekia, jog būtų patenkinti maksimalūs vaiko galimi poreikiai, kas neatitinka realių ginčo šalių, t. y. vaiko tėvų, galimybių.
Įstatymas, apibrėždamas tėvų pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus apimtį, numato, kad abu vaiko tėvai privalo išlaikyti savo vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalys). Įtvirtintas vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties, todėl teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį, t. y. visas jo gaunamas pajamas, turtą, finansines galimybes tenkinti vaiko poreikius, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Ž. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-77/2008; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje S. S. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-569/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010).
Teisėjų kolegija sprendžia, kad vaiko tėvų turtinę padėtį pirmos instancijos teismas įvertino pagal byloje surinktus įrodymus. Įrodymų, kad atsakovas D. B. gauna kokias nors legalias ar nelegalias pajamas, kad atsakovo Jonavos rajone turimas nekilnojamas turtas yra kur kas didesnės vertės, nei nurodyta teismui pateiktose pažymose, t. y., kad tai yra ne 9041,- Lt rinkos vertės „sodo pastatas“ su palyginti nedidelės rinkos vertės (1260,- Lt ir 78,- Lt) priklausiniais (62 b. l.), o dviejų aukštų gyvenamasis namas, kuriame yra 5 kambariai, baseinas, pirtis; kad atsakovas turi keturis automobilius,- teismui apie metus laiko nagrinėjant bylą nebuvo pateikta, nebuvo prašyta teismo padėti surinkti tokius įrodymus. Kartu pažymėtina, kad jokie konkretūs leistini papildomi įrodymai apie atsakovo D. B. turtinę padėtį nebuvo pateikti ir apeliacinės instancijos teismui. Tiek pirmos instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas, negali nustatyti atsakovo turtinę padėtį ar gaunamas pajamas, vadovaudamasis ieškovės apeliaciniame skunde išdėstytomis prielaidomis ar pateiktomis publikacijomis spaudoje bei elektroniniame tinklapyje apie D. B. laisvalaikį, nes tai nėra įrodymai LR CPK 177 str. prasme.
Kolegija nesutinka su ieškovės argumentu, kad teismas nepagrįstai sprendime pripažino, jog
atsakovas teikia 300 litų išlaikymą savo sūnui S. B.. Byloje yra pateiktas išrašas iš atsakovo sąskaitos, kurioje įvardinti mokėjimai V. D., t. y. S. B. motinai, kas mėnesį po 300 litų (54 b. l.). Atsakovas atsiliepime patvirtino, kad tai jo teikiamas išlaikymas sūnui S. B., pateikė S. B. gimimo liudijimą, iš kurio matyti, kad atsakovas yra šio vaiko tėvas, o V. D. - vaiko motina (48 – 49, 53, 54 b. l.). Kitų įrodymų, paneigiančių minėtus įrodymus, byloje nėra.
Pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad išlaikymas, skiriamas vienam vaikui negali esmingai skirtis nuo išlaikymo, skiriamo kitiems to paties asmens vaikams, jei jų poreikiai yra panašūs (CK 3. 198 str. 2 d.).
Apeliantė nurodė, kad pirmos instancijos teismas neteisingai paskirstė atstovavimo išlaidas, nes procesas byloje buvo vilkinamas dėl atsakovo kaltės.
Teisėjų kolegija nurodo, kad byloje pateiktos atstovavimo išlaidos (726 Lt) yra protingo dydžio ir jos, vadovaujantis LR CPK 88, 93, 98 straipsniais, paskirstomos tarp šalių priklausomai nuo patenkintų ar atmestų reikalavimų dalies. Vadovaudamasis būtent šiomis nuostatomis ir buvo paskirstytos atstovavimo išlaidos tarp bylos šalių.
Iš to kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje teismas sprendė dėl vaiko poreikių, atsižvelgdamas į vaiko amžių, būtinas reikmes, ir tai siejo su abiejų tėvų galimybe suteikti atitinkamą materialinį ir finansinį aprūpinimą, kas rodo, kad teismas laikėsi CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyto proporcingumo, t. y. vadovavosi vaiko poreikių ir tėvo turtinės padėties pusiausvyros principu.
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės bei civilinio proceso normas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Tuo pačiu teisėjų kolegija pažymi tai, kad pasikeitus tėvų turtinei padėčiai arba išlaikomo vaiko poreikiams (pvz., atsiradus specialiesiems poreikiams), kai jų nebeatitinka teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis ar forma, išlaikantis vaiką motina ar tėvas turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio arba formos pakeitimo LR CK 3.201 straipsnyje nustatyta tvarka.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.