Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Violeta Balčiūnienė, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas R. K., gimęs (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, dirbantis (duomenys neskelbtini) baustas administracine tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. 2013-03-09, apie 0.02 val., Minijos g. ties Nendrių g., Klaipėdoje, būdamas neblaivus (jam nustatytas lengvas – 0,43 promilės, girtumas), vairavo automobilį „Mitsubishi Outlander“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

Teismo posėdžio metu R. K. prisipažino padaręs administracinį teisės pažeidimą, nuoširdžiai gailėjosi. Be to, pateikė teismui prašymą taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį, kadangi teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sąlygotų galimybės rūpintis žmonos tėvais atėmimą. Žmonos tėvai gyvena Tauragėje, o jis gyvena Palangoje, jo darbo vieta – Klaipėdoje, darbas baigiasi 2-3 val., todėl sugrįžti į namus jam būtų sudėtinga, ir tai gali įtakoti esminius profesinės veiklos apribojimus. Jo vairuotojo stažas yra didesnis nei 14 metų, per tą laiką niekada nebuvo baustas už alkoholio vartojimą, administracinių nuobaudų neturi, yra išklausęs privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą. Be to, nurodo, kad 0,43 promilės girtumo laipsnis tik nežymiai viršija minimalų LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje numatytą girtumą laipsnį, o įvertinus galimą alkoholio matavimo prietaiso paklaidą neblaivumo laipsnis būtų dar mažesnis, minimaliausias, t.y. 0,41 promilės. Esant šioms aplinkybėms, R. K. prašo paskirti mažesnę, nei Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 1 d. sankcijoje, numatytą minimalią nuobaudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad policijos pareigūnai 2013-03-09, 00.02 val. sustabdė automobilį „Mitsubishi Outlander“ ir vairuotojui R. K. alkoholio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. ARCK-0018 buvo nustatytas 0,43 promilių neblaivumas (b. l. 8). Iš byloje esančio patikros sertifikato Nr. 1211861 matyti, kad nurodytos matavimo ribos ir tikslumas (0,01 ÷1,00) prom. ± 0,017 prom.; (1,01 ÷ 6,00) prom. ± 1,7 prom. Vadinasi, nustačius neblaivumo laipsnį nuo 0,01 prom. iki 1,00 prom. taikoma ± 0,017 prom. paklaida, o nuo 1,01 prom. iki 6 prom. taikoma ± 1,7 prom. paklaida. Bylos medžiaga nustatyta, jog R. K. nustatytas 0,43 prom. neblaivumo laipsnis, taigi įvertinus paklaidą būtų (0,43 - 0,017 = 0,413) 0,413 prom. Įvertinus galimą naudoto alkoholio matuoklio matavimo paklaidą ir ją aiškinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, teismas pritaria administracinėn atsakomybėn traukiamo R. K. teiginiams, kad jo neblaivumas įvykio metu buvo nežymus, tačiau, pažymi, kad visgi jo neblaivumas viršijo leistiną ribą.

Bylos aplinkybes taip pat įrodo byloje esantys įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, alkoholio matuoklio parodymų kvitas, patikros sertifikatas, bei kiti administracinėje byloje esantys įrodymai.

Esant nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms pripažįstama, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė 2002-12-11 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1950 „Dėl kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ 14 punkto reikalavimus. R. K. veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalyje, sudėtis.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo dėl padaryto pažeidimo prisipažino, nuoširdžiai gailisi, tai pripažįstama jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

R. K. padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris laikomas vienas iš pavojingiausių pažeidimų, keliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Nors R. K. teigia administracinių nuobaudų neturįs, tačiau iš byloje esančios pažymos apie asmens baustumą matyti, kad 2012-05-24 jam administraciniu nurodymu Nr. 30AN-1684122 paskirta nuobauda – 50,00 Lt bauda, už vairavimą, pažeidžiant Kelių eismo taisykles (b. l. 12-13).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas R. K. prašo pritaikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio nuostatas ir paskirti mažesnę nuobaudą, nei Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 1 d. numatytoji, bei neskirti transporto priemones teisių atėmimo.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Administracinė nuobauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog pažeidėjo darbo pobūdis, rūpinimasis šeimos nariais, o nagrinėjamu atveju įskaitant ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens sutuoktinės rūpinimasis tėvais, nėra išimtinės aplinkybės, leidžiančios pažeidėjui skirti švelnesnę nei įstatymo numatyta nuobaudą. Asmuo privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį ir galimas pasekmes, kilsiančias jam dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

Aplinkybę, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi galiojančią nuobaudą už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, teismas vertina neigiamai, tačiau tai, kad R. K. prisipažįsta ir gailisi dėl padaryto pažeidimo, kritiškai vertina savo elgesį tai, kad jo vairuotojo stažas yra virš 14 metų ir niekada anksčiau už vairavimą, esant neblaiviam nėra baustas, tai, kad jis išklausė privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą, teismo vertinimu, teigiamai apibūdina jo asmenybę.

Transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, yra vertinamas kaip ypač šiurkštus kelių eismo taisyklių pažeidimas, pavojingas visuomenei dėl potencialiai galimų sunkių pasekmių, tačiau kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Kaip minėta, R. K. nustatytas girtumo laipsnis labai nežymiai viršija minimalų, ir jam vairuojant nebuvo sukeltas eismo įvykis, nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai, nepažeisti kiti Kelių eismo taisyklių reikalavimai, todėl, vadovaujantis protingumo kriterijais, tokio asmens elgesio negalima laikyti labai pavojingu ar piktybišku.

Atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą, įvertinus R. K. asmenybę, padaryto pažeidimo pobūdį, tai, kad yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pažeidėjui skirtina švelnesnė nuobauda, nei Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali nuobauda, t. y. paskyrus minimalaus dydžio baudą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje, bei papildomą administracinę nuobaudą - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, kurio terminas nustatytinas trumpesnis, nei sankcijoje numatytasis minimalus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24 straipsniu, 27 straipsniu, 30¹ straipsniu, 126 straipsnio 1 dalimi, 286 straipsnio 4 dalimi, 302⁴ straipsnio 2 dalimi, 330 straipsnio 2 dalimi, teismas

nutaria:

R. K. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirti administracinę nuobaudą – 1000,00 Lt (vieno tūkstančio litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu šešeriems mėnesiams.

Bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6030.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.