Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Lina Šafronienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorės O. G. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-00140-23 ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje

G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, nuo 2019 m. birželio 13 d. įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, laikinai gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2003 m. lapkričio 14 d. Ispanijos Karalystės Almerijos baudžiamojo teismo 12 metų laisvės atėmimo bausme. 2011 m. vasario 10 d. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo nutartimi suderinta Ispanijos Karalystės Almerijos provincijos audiencijos teismo paskirta bausmė su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 146 straipsnio 2 dalimi, BK 147 straipsnio 2 dalimi, 140 straipsnio 1 dalimi – galutine 12 metų laisvės atėmimo bausme, kuri 2011 m. kovo 31 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi pakeista 10 metų laisvės atėmimo bausme (bausmę atlikęs);

2) 2017 m. birželio 27 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį - 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausme, neatlygintinai išdirbant po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui;

3) 2022 m. balandžio 1 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 223 straipsnio 1 dalį - 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 120 valandų visuomenės labui, dirbant po 30 valandų per mėnesį. 2022 m. gegužės 25 d. Kauno apygardos teismo nutartimi 2022 m. balandžio 1 d. nuosprendį pakeistus - 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant bausmės atlikimo metu tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje (2022 m. gruodžio 5 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmenų duomenų registro),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. P. artimoje aplinkoje panaudojo fizinį smurtą, o būtent: 2023 m. sausio 1 d., apie 17.30 val. namuose adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nare - kartu gyvenančia motina A. P. metu, tyčia kumščiu sudavė vieną smūgį A. P. į galvos sritį bei besidengiančiai nuo smūgių A. P. kumščiu sudavė ne mažiau dviejų smūgių į kairę ranką, tuo padarė nukentėjusiajai A. P. poodinę kraujosruvą kairėje plaštakoje, tokiu būdu nukentėjusiajai A. P. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė jai fizinį skausmą.

Kaltinamasis G. P. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Parodė, kad su savo sugyventine D. Č. apie metus laiko gyvena pas savo motiną A. P. bute, adresu (duomenys neskelbtini). 2023 m. sausio 1 d. kartu su motina A. P. ir sugyventine D. Č. namuose nuo pat ryto vartojo stiprius alkoholinius gėrimus. Apie 15.00 val. jis išėjo pas savo draugą R. E., su kuriuo taip pat vartojo alkoholį, todėl namo, apie 17.00 val. grįžo, būdamas stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Jam grįžus, motina pradėjo priekaištauti, kad jis ilgai užsibuvo pas draugą, tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas ir šio konflikto metu, sėdinčiai ant lovos motinai, kumščiu (kurios rankos nepamena) vieną kartą sudavė į galvos sritį. Motina, paėmusi pagalvėlę, laikė kaire ranka priglaudusi prie galvos, o jis norėdamas motinai pataikyti kumščiu į galvą, sudavė motinai du ar tris smūgius (kiek tiksliai smūgių nepamena, bet tikrai ne mažiau kaip du smūgius) į kairę ranką. Išgirdęs, kad sugyventinė D. pradėjo šaukti, kad iškvies policiją, atsitraukė nuo motinos, tačiau netrukus atvyko policijos pareigūnai, kurie jį išvežė į policijos komisariatą. Motiną atvykę medikai išvežė į gydymo įstaigą. Po šio įvykio jis motinos atsiprašė, ji jam atleido, jie tarpusavyje susitaikė. Nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo ( e. b. l. 154–157, 165–168).

Nukentėjusioji A. P., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji kartu su sūnumi G. P. ir jo sugyventine D. Č. gyvena bute adresu (duomenys neskelbtini). Butas priklauso jai. 2023 m. sausio 1 d. nuo ryto su sūnumi G. ir D. namuose vartojo stiprius alkoholinius gėrimus. Apie 14-15 val. Gintaras išėjo iš namų, sakė, kad eina pas savo draugą. Namo sūnus G. grįžo apie 17.00 val., ir buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, buvo agresyviai nusiteikęs, jai priekaištavo, kad ji (A. P.) neva skambinėja jo draugui jo ieškodama. Tarp jos ir sūnaus kilo žodinis konfliktas, kurio metu sūnus jai sėdint ant lovos, sudavė kumščiu (kurios rankos nepamena) jai vieną smūgį į galvą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Ji paėmusi ant lovos buvusią pagalvėlę ja užsidengė galvą, tada sūnus jai sudavė ne mažiau dviejų smūgių į kairę ranką, kurioje ji laikė pagalvėlę. Kambaryje buvusi sūnaus sugyventinė D. pradėjo ant Gintaro šaukti, kad nesmurtautų. Sūnus G. nuo jos atsitraukė, o D. iškvietė policijos pareigūnus, kurie jos sūnų G. P. išsivežė. Atvykę medikai ją nuvežė į Jonavos ligoninės priėmimo skyrių dėl sumuštos rankos. Po apžiūros ji buvo išleista namo. Dėl patirtų sužalojimų daugiau pas medikus nesikreipė. Po įvykio sūnus jos atsiprašė, ji jam atleido, civilinio ieškinio nereiškia. Sūnus prieš ją smurtauja antrą kartą (e. b. l. 46–49).?

Liudytoja D. Č., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad G. P. yra jos sugyventinis, kartu su juo apie metus laiko gyvena pas G. motiną A. P., pastarosios bute adresu (duomenys neskelbtini). 2023 m. sausio 1 d. nuo ryto kartu su G. ir jo motina namuose vartojo alkoholį. Apie 15.00 val. G. išėjo į svečius pas kažkokį draugą Ji liko namuose su G. motina ir jos kartu toliau vartojo alkoholį. Apie 17.00 G. grįžo namo, jis buvo dar labiau apsvaigęs nuo alkoholio ir pradėjo konfliktuoti su savo motina. Minėto konflikto metu G. sėdinčiai ant lovos motinai A. P. sudavė kumščiu vieną smūgį į galvos sritį, o kai A. pagalvėle užsidengė galvą, dar sudavė jai ne mažiau dviejų smūgių kumščiu į kairę ranką, kurioje ji laikė pagalvėlę. Ji paskambino pagalbos numeriu 112 ir pranešė apie įvykį. Atvykę policijos pareigūnai išsivežė jos sugyventinį G., o atvykę medikai dėl patirtų sužalojimų G. motiną A. P. išvežė į Jonavos ligoninės priėmimo skyrių. Kiek jai yra žinoma jos sugyventinis G. ne pirmą kartą smurtauja prieš savo motiną, jau buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl jo motinos sumušimo. Jai yra žinoma, kad po įvykio G. savo motinos atsiprašė, jie tarpusavyje susitaikė (e. b. l. 84–87).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiosios patrulės M. B. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatyta, kad 2023 m. sausio 1 d. pagal gautą pranešimą atvykus adresu (duomenys neskelbtini), pranešėja D. Č. paaiškino, kad jos sugyventinis G. P. prieš savo motiną A. P. naudojo fizinį smurtą. A. P. paaiškino, kad jos sūnus G. P. kumščiais trankė jai per galvą, o kai ji galvą užsidengė pagalve, sūnus sudavė smūgiu jai į kairę ranką. A. P. greitosios pagalbos medikų buvo išvežta į VšĮ Jonavos ligoninės priėmimo skyrių. Užfiksuoti smurtą patyrusio asmens sužalojimai - patinimas ir kraujosruva kairėje rankoje (e. b. l. 4–7).

Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta - butas adresu (duomenys neskelbtini). Bute matomi girtavimo pėdsakai, įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima (e. b. l. 22–28).

Apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėti 2023 m. sausio 1 d. vaizdo įrašai, užfiksuoti policijos pareigūnų tarnybinėmis vaizdo kameromis (angl. ,,BodyCam“), kuriuose užfiksuotas pokalbis tarp policijos pareigūnų ir moters (A. P.), kuri nurodo, kad namuose su sūnumi ir jo sugyventine vartojo alkoholį ir išgertuvių metu sūnus G. kumščiais sudavė jai smūgius į galvą ir į kairę ranką. Vaizdo įrašuose užfiksuota, kad tikrinamas bute buvusių asmenų neblaivumas, taip pat užfiksuota, kad pareigūnai kviečia į įvykio vietą medikus, nes moters (A. P.) kairė ranka yra sutinusi (e. b. l. 29–30).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 16/2023(02) nustatyta, kad A. P. konstatuota poodinė kraujosruva kairėje plaštakoje. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu paveikus nurodytą sritį. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą ( e. b. l. 58–59).

Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalu nustatyta, 2023 m. sausio 1 d. 17.49 val. G. P., gimusiam (duomenys neskelbtini), nustatyta 3,36 promilių neblaivumas, 2023 m. sausio 1 d. 17.56 val. A. P., gimusiai (duomenys neskelbtini), nustatyta 2,21 promilių neblaivumas, 2023 m. sausio 1 d. 18.03 val. D. Č., gimusiai (duomenys neskelbtini), nustatyta 3,06 promilių neblaivumas (e. b. l. 89–90).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė šeimos nariui ar artimam giminaičiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Kaltinamasis kaltę pripažino visiškai. Teismas, išanalizavęs byloje surinktus įrodymus, nukentėjusios ir liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, specialisto išvadą, kuri patvirtina, kad nukentėjusiajai padaryta poodinė kraujosruva kairėje plaštakoje, tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimojoje aplinkoje atvejo, apžiūros protokoluose užfiksuotas aplinkybes, sprendžia, kad nukentėjusiosios nurodytomis aplinkybėmis apie patirtą smurtą – suduotą vieną smūgį į galvos sritį bei suduotus ne mažiau du smūgius į kairę ranką, nėra pagrindo netikėti. Taigi, byloje ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nare – kartu gyvenančia motina A. P. – metu, tyčia kumščiu sudavė nukentėjusiajai į galvos sritį bei besidengiančiai nuo smūgių A. P. kumščiu sudavė ne mažiau dviejų smūgių į kairę ranką.

Tokiais veiksmais G. P. nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios A. P. sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą. Išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus teismas sprendžia, kad kaltinamojo kaltė įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Kaltinamasis G. P. neprieštarauja prokurorės sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su bausmės dydžiu ir rūšimi (e. b. l. 201–205). Nukentėjusioji informuota raštu apie sprendimą užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu (e. b. l. 206–207).

Kaltinamojo G. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju, teismas skirdamas bausmę atsižvelgia į tai, kad padaryta nesunki nusikalstama veika, veika yra baigta. Nustatyta kaltinamojo atsakomybę viena lengvinanti ir dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį. G. P. teistas, teistumas neišnykęs (e. b. l. 96–102), administracine tvarka nebaustas (e. b. l. 123–124), nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje (e. b. l. 127). VšĮ Jonavos PSPC PSC pas gydytoją psichiatrą dėl psichikos ligų ir dėl priklausomybės ligų nesilankė ir nesigydė (e. b. l. 136–137). Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinus nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus prokurorės siūlomą, pastarajam sutinkant, sankcijoje numatytą bausmę – areštą. Kaltinamąjį charakterizuojantys duomenys leidžia spręsti, jog kaltinamajam paskirtina 60 parų arešto bausmė.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtinos arešto bausmės vykdymas atidėtinas 6 mėnesiams ir paskirtina intensyvi priežiūra ­– kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis 6 mėnesiams, įpareigojant G. P. nuo 21.00 val. iki 6.00 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu, pradėti dirbti arba ir toliau būti registruotam Užimtumo tarnyboje, bausmės atlikimo metu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 72² straipsniu paskirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdyti per 2 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei nustatytu atstumu - paliktinos nepakeistomis iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikintinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, 2023 m. sausio 1 d. vaizdo įrašai, užfiksuoti policijos pareigūnų tarnybinėmis vaizdo kameromis ir esantys Integruotoje baudžiamojoje proceso sistemoje (IBPS) – paliktini prie elektroninės bylos.

Kauno teritorinės ligonių kasos pareikštą 69,06 eurų civilinį ieškinį kaltinamasis atlygino (e. b. l. 80).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

G. P. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 60 (šešiasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. P. paskirti galutinę bausmę – 40 (keturiasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams ir paskirti G. P. intensyvią priežiūrą – kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant G. P. nuo 21.00 val. 6.00 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu, pradėti dirbti arba ir toliau būti registruotam Užimtumo tarnyboje, bausmės atlikimo metu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos 72² straipsniu paskirti G. P. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančioje programoje, šį įpareigojimą įvykdyti per 2 (du) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajam paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei nustatytu atstumu - palikti nepakeistomis iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, jas panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, 2023 m. sausio 1 d. vaizdo įrašus, užfiksuotus policijos pareigūnų tarnybinėmis vaizdo kameromis ir esančius Integruotoje baudžiamojoje proceso sistemoje (IBPS) – palikti prie elektroninės bylos.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

2) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

3) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.