Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Inga Liubinienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo (duomenys neskelbtini) T. B. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje V. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės dydį įskaičius laikino sulaikymo laiką, galutine bausme – 50 MGL dydžio (2 500 eurų) bauda;

2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (duomenys neskelbtini) teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 138 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, pritaikius BK 64¹ straipsnį, laisvės apribojimu 1 metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, bausmė subendrinta su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – laisvės apribojimas 1 metams ir 50 MGL dydžio (2 500 eurų) bauda;

3. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, laisvės apribojimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (duomenys neskelbtini) teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, galutinė bausmė – laisvės apribojimas 1 metams 4 mėnesiams ir 50 MGL dydžio (2 500 eurų) bauda, bauda išieškota (duomenys neskelbtini), laisvės apribojimo bausmė atlikta (duomenys neskelbtini);

4. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (duomenys neskelbtini) teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, laisvės apribojimu 8 mėnesiams;

5. Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, 165 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, pritaikius BK 64¹ straipsnį, laisvės atėmimu 1 metams. Ši bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (duomenys neskelbtini) teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams. Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi veika iš BK 178 straipsnio 2 dalį perkvalifikuota į BK 178 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 (nuo 2023 m. birželio 1 d.), bausmė nekeista, atlikęs bausmę (duomenys neskelbtini);

teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis V. B. (duomenys neskelbtini) vakare, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, buto (duomenys neskelbtini) kambaryje konflikto metu, atsisėdęs ant kojų lovoje gulinčiam R. B., tyčia sudavė kumščiais ne mažiau kaip 5 smūgius jam į įvairias kūno vietas, padarydamas poodines kraujosruvas krūtinės ląstos kairėje pagal priekinę pažastinę liniją, krūtinės ląstos dešinėje pagal užpakalinę pažastinę liniją, kairio kelio sąnario srityje, odos nubrozdinimą kairėje blauzdoje, kairės pusės X šonkaulio lūžimą, dešinės pusės VI šonkaulio lūžimą, taip nesunkiai sutrikdė sveikatą nukentėjusiajam R. B., nes dėl kairės pusės X šonkaulio lūžimo, dešinės pusės VI šonkaulio lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Kaltinamasis V. B. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai. Parodė, jog nuo (duomenys neskelbtini) kartu su (duomenys neskelbtini) gyvena pas R. B. (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) su R. išgėrė alkoholio, po to nuėjo miegoti. Pabudus pasidarė pikta, jog tvarko R. netvarką. Nuėjęs į kambarį, atsisėdo ant R. ir, savo kaire ranka laikydamas jo kairę ranką, dešine ranka sudavė smūgius į kairį R. šoną. Galėjo suduoti ir 10 smūgių. Ar R. ką nors tuo metu sakė, nepamena, nes buvo girtas, po to nuėjo miegoti. Ryte R. sakė, kad jam skauda šoną. Dėl savo poelgio labai gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo V. B. prisipažinimo bei parodymų, jo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo patvirtina ir šios bylos ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio atžvilgiu pripažįstami įrodymais.

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuotas R. B. pareiškimas, kad (duomenys neskelbtini), galimai (duomenys neskelbtini) d., vakare jį namuose sumušė V. B. (Duomenys neskelbtini) ligoninėje nustatytas krūtinės ląstos sumušimas, kairės ir dešinės pusės šonkaulių lūžiai. V. B. (duomenys neskelbtini) paprašė leisti jam su (duomenys neskelbtini) pagyventi kartu jo bute (duomenys neskelbtini). Sutikus, V. su (duomenys neskelbtini) jo bute elgėsi kaip norėjo, nesilaikė tvarkos, sulaužė vonioje kraną. Galimai (duomenys neskelbtini) vakare su V. išgėrė butelį degtinės. V. (duomenys neskelbtini) namuose nebuvo. Begeriant V. pradėjo kabinėtis. Būdamas savo namuose, jautė turintis teisę V. prieštarauti ir neleido kabinėtis. V. tai sukėlė agresiją. R. B. nuėjęs atsigulė savo lovoje, tačiau atėjęs piktas ir agresyvus V. atsisėdo jam ant kojų ir kumščiais trankė per abu šonus, trenkė ne mažiau kaip 10 kartų, sumušė ne tik šonus, bet ir kojas. Savo veiksmais V. parodė, kad skauda, sakė, kad atstotų, nes praneš policijai. Tuomet V. truputį nurimo. Tuo metu jautė fizinį skausmą, o ypač kitą dieną po sumušimo vos galėjo išlipti iš lovos. Visur likę mėlynės, lūžo šonkauliai. Po šio konflikto paskambino draugui, kuris tuo metu buvo (duomenys neskelbtini), tačiau grįžęs iškvietė medikus. (Duomenys neskelbtini) ligoninėje buvo nustatytas krūtinės ląstos sumušimas, kairės ir dešinės pusės šonkaulių lūžiai.

(Duomenys neskelbtini) E. B. (duomenys neskelbtini) tarnybiniame pranešime dėl įvykio aplinkybių nurodė, jog (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) skyriuje gautas (duomenys neskelbtini) ligoninės (duomenys neskelbtini) skyriaus medikės R. telefoninis pranešimas, kad greitoji medicinos pagalba pristatė R. B., kurį prieš savaitę namuose sumušė pažįstamas vyriškis. R. B. nustatytas krūtinės ląstos sumušimas, dešinės pusės 5-7-ojo šonkaulių lūžiai, šeštojo šonkaulio priekinio galo lūžis.

(Duomenys neskelbtini) E. B. (duomenys neskelbtini) tarnybiniame pranešime dėl aplinkybių nurodė, jog R. B. paaiškino, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). Maždaug prieš mėnesį, jam sutikus, pas jį apsigyveno pažįstamas V. B. su (duomenys neskelbtini) V. B. (Duomenys neskelbtini), maždaug prieš penkias dienas, jį sumušė neblaivus V. B., mušdamas rankomis į šonkaulių sritį. Konfliktą matė V. B.

Įvykio vietos apžiūros protokole su fotolentele užfiksuota, jog įvykio vieta yra bute (duomenys neskelbtini).

(Duomenys neskelbtini) (toliau ir – Įstaigos) pateiktuose R. B. medicininiuose dokumentuose užfiksuota:

asmens ambulatorinio gydymo statistinėje kortelėje nurodyta, jog Greitoji medicinos pagalba į (duomenys neskelbtini) ligoninę (duomenys neskelbtini) pristatė R. B. dėl apatinės nugaros dalies skausmo;

paciento apžiūros lape užfiksuota, jog apžiūra atlikta (duomenys neskelbtini), kreipėsi dėl to, jog prieš savaitę sumušė, skauda dešinį ir kairį šonus; alkotesteriu pacientui nustatytas 2,74 promilių neblaivumas;

medicininių dokumentų (duomenys neskelbtini) išraše/siuntime nurodyta, jog nustatyti V - X šonkaulių ,,nešvieži lūžiai“ (X šonkaulio dvejose vietose) matomi besiformuojantys kaliusai, šviežių kaulų lūžių nematyti;

Įstaigos (duomenys neskelbtini) skyriuje (duomenys neskelbtini) atlikus R. B. krūtinės ląstos KT tyrimą pateiktą išvada, jog nustatyti V - X šonkaulių ,,nešvieži lūžiai“ (X šonkaulio dvejose vielose) matomi besiformuojantys kaliusai, šviežių kaulų lūžių nematyti;

Įstaigos (duomenys neskelbtini) skyriuje (duomenys neskelbtini) atlikus R. B. krūtinės ląstos rentgeno tyrimą pateikta išvada, jog kairėje X šonkaulio lūžis be žymesnės fragmentų dislokacijos. Įtariamas dešinėje V ir VII šonkaulių lūžis, VI šonkaulio nugarinio galo lūžis su nežymia dislokacija;

paciento apžiūros lape užfiksuota, jog apžiūra atlikta (duomenys neskelbtini) val., kreipėsi dėl to, jog sumušta krūtinė; alkotesteriu pacientui nustatytas 2,14 promilių neblaivumas;

Įstaigos gydytojo (duomenys neskelbtini) išraše dėl paciento R. B. nurodyta, jog ligonis Greitosios medicinos pagalbos atvežtas pakartotinai, yra neblaivus, sunkiai sukalbamas, galimai prieš savaitę kažkas mušė į krūtinę, teigia, jog „nelaiko“ kojos. Indikacija: trauma. Kairėje X šonkaulio lūžis be žymesnės fragmentų dislokacijos. Dešinėje V ir VII šonkaulių įtariamas lūžis, VI šonkaulio nugarinio galo lūžis su nežymia dislokacija Kairėje V - X šonkaulių ,,nešvieži“ lūžiai. (X šonkaulio dvejose vietose) – matomi besiformuojantys kaliusai.

(Duomenys neskelbtini) specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog R. B. poodinės kraujosruvos krūtinės ląstos kairėje pagal priekinę pažastinę liniją, krūtinės ląstos dešinėje pagal užpakalinę pažastinę liniją, kairio kelio sąnario srityje, odos nubrozdinimas kairėje blauzdoje, kairės pusės X šonkaulio lūžimas, dešinės pusės VI šonkaulio lūžimas galėjo būti padaryta paveikus kietu buku daiktu prieš 6 - 9 paras iki apžiūros (pastaba. Apžiūra atlikta (duomenys neskelbtini)). Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Sužalojimai galėjo būti padaryti dėl ne mažiau penkių trauminių poveikių. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairės pusės X šonkaulio lūžimo, dešinės pusės VI šonkaulio lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Kairės pusės V – X šonkaulių lūžimai, aprašyti medicininėje dokumentacijoje, kvalifikuojant sveikatos sutrikdymo mastą, nebuvo vertinami, kadangi tai yra „nešvieži lūžimai“ – matomi besiformuojantys kaliusai. Dėl padarytų sužalojimų nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. B. parodė, jog su (duomenys neskelbtini) V. B. nuo (duomenys neskelbtini) gyveno pas R. B. (duomenys neskelbtini). V. ir R. kartais kartu išgerdavo, bet jokių konfliktų tarp jų nebuvo, nematė, kad V., tuo metu kaip gyveno pas R., būtų jį sumušęs.

Dėl įrodymų vertinimo ir veikų kvalifikavimo

BK 138 straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Byloje surinktų ir anksčiau aptartų įrodymų visuma, t. y. paties kaltinamojo V. B. parodymai, nukentėjusiojo R. B. parodymai, (duomenys neskelbtini) specialisto išvada, (duomenys neskelbtini) ligoninės pateikti R. B. medicininiai dokumentai patikimai įrodo, kad kaltinamasis V. B. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis tyčia smurtavo prieš R. B. -jam sudavė rankos kumščiais ne mažiau kaip 5 smūgius į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas poodines kraujosruvas krūtinės ląstos kairėje pagal priekinę pažastinę liniją, krūtinės ląstos dešinėje pagal užpakalinę pažastinę liniją, kairio kelio sąnario srityje, odos nubrozdinimą kairėje blauzdoje, kairės pusės X šonkaulio lūžimą, dešinės pusės VI šonkaulio lūžimą, ir taip nesunkiai nutrikdė jam sveikatą, nes dėl kairės pusės X šonkaulio lūžimo, dešinės pusės VI šonkaulio lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Tarp kaltinamojo V. B. neteisėtų veiksmų – fizinio smurto panaudojimo ir dėl to kilusių padarinių – nukentėjusiojo R. B. nesunkaus sveikatos sutrikdymo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Todėl kaltinamojo V. B. nusikalstami veiksmai visiškai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, požymius.

Dėl bausmės skyrimo ir kitų klausimų

Skirdamas bausmės rūšį ir jos dydį, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Kaltinamasis V. B. padarė baigtą smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką, kurią baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Šią nusikalstamą veiką kaltinamasis įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia, kadangi jis pats suvokė pavojingą savo veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Bylos duomenimis, kaltinamasis V. B. praeityje yra teistas 5 kartus, du kartus nuteistas ir už nusikaltimus žmogaus sveikatai – pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, 138 straipsnio 1 dalį, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas. Jo atžvilgiu yra (duomenys neskelbtini) priimtas dar vienas apkaltinamasis nuosprendis pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, tačiau šis nuosprendis neįsiteisėjęs. Administracinėmis nuobaudomis nubaustas net 54 kartus. Kaltinamasis (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) duomenimis nuo (duomenys neskelbtini) dirba (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog V. B. netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę, tad abejonių dėl jo pakaltinamumo nėra.

Jo atsakomybę sunkina tai, kad tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarė neišnykus teistumui už ankstesnius tyčinius nusikaltimus, taigi recidyvistas, be to, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 13 punktas). Atsakomybę lengvina tai, jog prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Šiuo atveju, sprendžiant bausmės skyrimo bei individualizavimo klausimą, svarbu pabrėžti aplinkybę, jog kaltinamasis V. B. padarė tyčinę baigtą smurtinę nusikalstamą veiką. Už nusikaltimą žmogaus sveikatai teisiamas jau trečią kartą. Todėl teismas, įvertinęs visas nustatytas bei ištirtas šios bylos aplinkybes, kaltinamojo V. B. asmenybę, nusikalstamos veikos pobūdį, kilusias pasekmes, sprendžia, jog šiuo atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti šį asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, bus įgyvendinta už jo įvykdytą nusikalstamą veiką paskyrus jam prokuroro pasiūlytą arešto bausmę, kadangi ši bausmės rūšis atitiks visus bausmės skyrimo tikslus bei pagrindus. Tų pačių motyvų pagrindu V. B. skiriamos arešto bausmės dydis nustatomas maksimalus šiai bausmės rūšiai (BK 49 straipsnio 3 dalis, 61 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamojo V. B. baudžiamoji byla baigiama supaprastinto proceso tvarka – teismo baudžiamuoju įsakymu ir jis visiškai pripažino savo kaltę, todėl jo atžvilgiu taikomas BK 64¹ straipsnis ir jam skiriama bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnio 1 dalis numato, jog asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Kaltinamasis V. B. yra praeityje teistas net 5 kartus, tarp jų už nusikaltimus žmogaus sveikatai – pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 138 straipsnio 1 dalį. Ankstesni nuteisimai, skirta netgi reali laisvės atėmimo bausmė nesulaikė jo nuo naujų nusikaltimų darymo. Be to, (duomenys neskelbtini) Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nuosprendžiu V. B. nuteistas pagal 140 straipsnio 2 dalį (nuosprendis dar neįsiteisėjęs). Kaltinamasis labai daug kartų nubaustas administracinėmis nuobaudomis (daugiausiai už vagystes, smurto artimoje aplinkoje arešto orderio nesilaikymą), paskirtų baudų faktiškai nesumoka – iš vien (duomenys neskelbtini) metais jam paskirtų 27 baudų sumokėjęs tik dvi. Įvertinus visas šias aplinkybes, nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti, taikant arešto bausmės vykdymo atidėjimą, todėl BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatos netaikytinos.

Bylos ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam V. B. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Pradėjus jam paskirtos bausmės vykdymą, ši kardomoji priemonė V. B. panaikintina (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 – 422 straipsniais,

nusprendžia:

V. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti areštu devyniasdešimčiai parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti V. B. galutinę bausmę – šešiasdešimčiai parų.

Išaiškinti, kad nuteistasis arešto bausme privalo ne vėliau kaip per 7 dienas po šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo atvykti atlikti arešto bausmės į (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), tel. +(duomenys neskelbtini), el. paštas (duomenys neskelbtini), įstaigos darbo metu darbo dienomis. Jei nuteistasis dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negali nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, jis privalo raštu ar elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turi atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmę datą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti pradėjus vykdyti bausmę panaikinti.

Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Kaltinamajam padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise paduoti prašymą dėl bylos nagrinėjimo teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Patvirtintą teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą įteikti V. B.