- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-04-15
- Bylos Nr.
- A15.-282-1082/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00133-2019-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Rita Dirkė
- Pažeidėjas
- R. B.
- Nukentėjusysis
- A. J.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas, administracinio nusižengimo bylą, kurioje jis traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 1 dalį, 426 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. B. 2018 m. rugsėjo 19 d. 18.34 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį, „Audi 100 Avant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris nebuvo draustas privalomuoju draudimu, neturėdamas teisės vairuoti, kai teisės vairuoti nėra įgijęs, lenkė ta pačia kryptimi važiuojantį dviratininką A. J., kuris suko į kairę, ir jį partrenkė, po ko iš eismo įvykio pasišalino. Eismo įvykio metu buvo apgadintas dviratis ir automobilis. A. J. padaryta turtinė žala neviršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Tokiais savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 14, 219, 226 punktų reikalavimus.
Nukentėjusysis A. J. į teismo posėdį neatvyko, jam apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta. Prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Todėl teismas, vadovaudamasis ANK 629 straipsnio 1 dalimi, bylą išnagrinėjo jam nedalyvaujant.
R. B. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltę dėl inkriminuojamų veiksmų pripažįsta visiškai ir nuoširdžiai gailisi. Teigė, kad administraciniame kaltinime nurodytu laiku ir vietoje jam važiuojant automobiliu dviratininkas netikėtai metėsi į kairę ir jis jį kliudė, po ko išsigandęs išvažiavo iš eismo įvykio vietos. Pripažįsta, kad vairavo neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, o jo tuo metu vairuojamas automobilis buvo nedraustas privalomuoju draudimu. Vėliau nukentėjusiojo atsiprašė.
Motyvuojamoji dalis
Administracinėn atsakomybėn traukiamo R. B. kaltė dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo be jo paties prisipažinimo įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais: administracinio nusižengimo protokolu, tarnybiniais pranešimais, eismo įvykio vietos schema, paties R. B., nukentėjusiojo ir kitų liudytojų apklausų protokolais, išrašu iš vairuotojų registro, VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašu, LR Transporto priemonių draudikų biuro IS įrašu, kitais bylos duomenimis.
Iš administracinio nusižengimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad R. B. savo kaltę dėl jam inkriminuojamų administracinių nusižengimų pripažino, nurodė, kad gailisi (b. l. 3).
Iš R. B. apklausos protokolo matyti, kad 2018 m. rugsėjo 19 d. apie 18.30 val. vairuodamas jam priklausantį automobilį „Audi 100 Avant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gatvėje, važiuojant nuo (duomenys neskelbtini) pusės link (duomenys neskelbtini), kur yra nuokalnė, leisdamasis nuo kalno, atkreipė dėmesį į ta pačia kryptimi važiuojantį dviratininką, atstumas tarp jų tada buvo nemažiau 50 metrų, kuris važiavo kelio dešinėje, tikslaus atstumo nuo dešiniojo krašto įvardinti negali. Jis pats važiavo arčiau dešiniojo šios gatvės važiuojamosios dalies krašto, apie 50-60 km/h greičiu. Toliau gavosi taip, kad ties (duomenys neskelbtini), jam priartėjus prie minėto dviratininko, prie jo priartėjo priešinga kryptimi atvažiuojantis automobilis, ir jis, supratęs, kad visi trys toje kelio vietoje neprasilenks, stabdė ir pasitraukė kiek įmanoma arčiau kelio vidurio, kad neatsitrenktų į priešinga kryptimi atvažiuojantį automobilį ir neužkliudytų dešinėje važiuojančio dviratininko, bet to padaryti nepavyko, automobilio dešinės pusės priekiniu kampu trenkėsi į dviračio galą. Smūgio metu jo automobilio greitis galėjo būti apie 40-50 km/h, po smūgio dviratininkas užkrito ant automobilio priekinio stiklo dešinės pusės, o, atsimušęs į jį, nukrito ant žemės. Po smūgio sustojo netoli (duomenys neskelbtini) sankryžos ir, per galinio matymo veidrodį matydamas, kad iš kažkur atsiradęs žmogus nuo žemės pakėlė partrenktą dviratininką, kuris buvo sąmoningas, pagalvojo, kad nieko rimto jam nenutiko, todėl nuvažiavo tolyn (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) pusės. Kurioje vietoje po smūgio nukrito dviratininkas ir dviratis, neįsidėmėjo. Bijodamas dėl to, kas įvyko, nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) ir joje esančių apleistų ūkinių pastatų teritorijoje pastatęs vairuojamą automobilį, pabėgo. Visą naktį praleido besislapstydamas, o vėliau viską apgalvojęs 2018 m. rugsėjo 21 d. pats paskambino į policiją. Vairuodamas automobilį žmogų partrenkė pirmą kartą, dėl to gailisi. Automobilį vairavo būdamas blaivus, neturėdamas teisės vairuoti, nes ši teisė jam atimta 2004 m. Automobilis buvo techniškai tvarkingas, jam buvo atlikta ir galiojo privalomoji techninė apžiūra, tik nebuvo galiojančio draudimo. Po eismo įvykio, tikslios datos neatsimena, buvo nuėjęs pas eismo įvykio metu sužalotą dviratininką, jo atsiprašė (b. l. 38-40, 42-43).
Iš nukentėjusiojo A. J. apklausos protokolo matyti, kad 2018 m. rugsėjo 19 d. apie 18.30 val., dviračiu išvažiavo iš (duomenys neskelbtini), ir važiavo (duomenys neskelbtini) gatve, buvo šiek tiek neblaivus, ką ik išgėręs 1 litrą 7,5 proc. stiprumo alaus, bet realiai jautėsi beveik blaivus, neužsidėjęs ryškiaspalvės šviesą atspindinčios liemenės, ant jo dviračio nebuvo veikiančių šviesos žibintų, nors pats dviratis buvo techniškai tvarkingas. Tuo metu buvo geros oro sąlygos, lietus nelijo, važiuojamoji dalis sausa ir neslidi, šviesus paros metas. (duomenys neskelbtini) gatve važiavo apie pusės metro atstumu nutolęs į kairę nuo dešinio šaligatvio. Eismas (duomenys neskelbtini) gatvėje intensyvus nebuvo, kartas nuo karto pravažiuodavo automobiliai abiem kryptimis. Važiuojant jo važiavimo kryptimi, visa (duomenys neskelbtini) gatvė yra nuokalnė. Pravažiavęs paskutinį (duomenys neskelbtini) gatvėje esantį kelio vingį į kairę (žiūrint jo važiavimo kryptimi), esantį prieš minėtą parduotuvę (duomenys neskelbtini), kuriame buvo (duomenys neskelbtini) gatvių sankryža, važiavo nedideliu greičiu, ir, norėdamas įvažiuoti į parduotuvės kiemą, esantį kairėje kelio pusėje prieš (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžą, apsidairė ar nėra link jo atvažiuojančių automobilių. Nematydamas bei negirdėdamas atvažiuojančių transporto priemonių, iš anksto pasitraukė prie pat kelio ženklinimo linijos, skiriančios priešingų krypčių eismo juostas. Kai iki kairėje kelio pusėje esančio įvažiavimo jam liko apie 1-3 metrų atstumas, dar kartą apsidairė ir, įsitikinęs, kad nėra atvažiuojančių transporto priemonių, pasuko įstrižai į kairę. Jo dviračiui pilnai įvažiavus į priešpriešinę eismo juostą ir būnant joje pasisukus įstrižai į kairę (žiūrint jo važiavimo kryptimi), staiga už savęs išgirdo dideliu greičiu atlekiančio automobilio garsą, pasukęs galvą į kairę, pamatė, jog link jo atvažiuoja tamsios spalvos automobilis, kurio markės, modelio ir valstybinio numerio nespėjo pamatyti, ir tuoj pat pajuto smūgį į dviračio kairės pusės šono priekinę dalį, griuvo, iš karto prarado sąmonę. Ar prieš įvykstant eismo įvykiui netoliese buvo priešinga kryptimi atvažiuojančių kitų automobilių, pasakyti negali. Atsigavęs, pamatė, kad šalia jo policijos pareigūnai, kurie, patikrinę jo blaivumą, nustatė 1 prom. girtumą, bei kitų žmonių, ką jie tada kalbėjo, neatsimena. Po kelių minučių atvyko medikai, kurie jį nugabeno į ligoninę, joje po apžiūros jam buvo nustatyta: galvos smegenų sukrėtimas, nosies ir kaukolės skliauto lūžiai. 2018 m. rugsėjo 23 d. pas jį į namus atėjo nematytas vyras, kuris prisistatė jį partrenkusio automobilio vairuotoju, ir atsiprašė. Padaryta žala jam yra mažareikšmė, turtinę žalą vertina apie 20-30 eurų (b. l. 31-33, 35-36).
Iš liudytojos R. B. apklausos protokolo matyti, kad 2018 m. rugsėjo 19 d. apie 18.20 val. ji su dukra M. išėjo pasivaikščioti po (duomenys neskelbtini). Tuo metu oro sąlygos ir matomumas buvo geri, šviesus paros metas, lietus nelijo. Ėjo (duomenys neskelbtini) kairiuoju šaligatviu nuo (duomenys neskelbtini) pusės link (duomenys neskelbtini) pusės. Iki įvažiavimo į parduotuvę (duomenys neskelbtini), esančio toje pačioje kelio pusėje, kaip ir ji, jai likus apie 20 metrų atstumui, atkreipė dėmesį į kitoje kelio pusėje važiuojantį pažįstamą dviratininką A. J., kuris važiavo (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) pusės. A. J. dviratį vairavo įprastai, nesimėtydamas po kelią, gana lėtai. Momentu, kai atkreipė dėmesį į dviratininką, jis pasitraukė arčiau kelio vidurio ir netrukus pasuko į kairę, į įvažiavimą - į parduotuvės (duomenys neskelbtini) kiemą. Ar A. į kairę suko statmenai, ar įstrižai, neįsidėmėjo. Prieš pasukdamas į kairę, dviratininkas galva pasisuko per kairį petį atgal, žiūrėjo, ar nėra atvažiuojančių automobilių už jo. A. J. pradedant sukti į kairę, atvažiuojančių automobilių nematė ir ji, taip pat nepastebėjo jokių transporto priemonių, atvažiuojančių nuo (duomenys neskelbtini) pusės. Dviračiui pasisukus į kairę (žiūrint jo važiavimo kryptimi) ir priekine dalimi pilnai įvažiavus į priešpriešinę eismo juostą, labai staiga ir dideliu greičiu nuo (duomenys neskelbtini) pusės atvažiavo tamsios spalvos automobilis, jo markės, modelio ir valstybinio numerio nematė, kuris, važiuodamas priešpriešine eismo juosta (žiūrint jo važiavimo kryptimi), dešiniu kampu trenkėsi į į kairę sukančio dviratininko A. J. vairuojamo dviračio priekinį ratą. Kodėl automobilis važiavo prieš eismą, nežino, jo važiavimo greitis buvo nemažesnis kaip 70 km/h. Matė, kad to tamsios spalvos automobilio vairuotojas po susidūrimo su dviračiu pradėjo stabdyti automobilį ir truputį pristabdęs, pradėjo didinti greitį ir nuvažiavo (duomenys neskelbtini) tolyn. A. gulėjo be sąmonės, jo veidu tekėjo kraujas. Netrukus A. atsigavo, o pribėgę jaunuoliai, pakėlę jį nuo važiuojamosios dalies, pasodino ant šaligatvio, ji paėmė A. dviratį, kurį atrėmė į tos pačios parduotuvės sieną. Kas vairavo tą tamsios spalvos automobilį, ji nematė, pribėgę jaunuoliai tarpusavyje kalbėjo, jog tai buvo (duomenys neskelbtini) gyvenantis R. B. (b. l. 23-25).
Iš liudytojo D. D. apklausos protokolo matyti, kad 2018 m. rugsėjo 19 d. apie 18.30 val. automobiliu atvažiavo į (duomenys neskelbtini) sankryžos, esančios parduotuvės „Aibė“ automobilių stovėjimo aikštelę, į kurią įvažiavo iš (duomenys neskelbtini). Pasistatęs automobilį aikštelės gale, nuėjo į parduotuvę. Po kelių minučių, apsipirkęs, išėjo iš parduotuvės. Į savo automobilį krovė pirkinius ir po kelių minučių išgirdo nuo (duomenys neskelbtini) pusės (duomenys neskelbtini) gatve atvažiuojančio automobilio garsą, pagal kurį atrodė, jog tas automobilis važiavo labai greitai. Beveik tuo pačiu metu išgirdo smūgio garsą, ir, atsisukęs į kelio pusę, pamatė (duomenys neskelbtini) viduryje, ties įvažiavimu į šią automobilių stovėjimo aikštelę, gulintį vyrą, o šalia jo nukritusį dviratį, bei link (duomenys neskelbtini) nuvažiuojantį tamsios spalvos automobilį „Audi“. Pamatęs, kad automobilis iš įvykio vietos nuvažiavo nesustojęs, sušuko prie gulinčio vyro priėjusiai nepažįstamai moteriai, kad kviestų pagalbą, o pats sėdo į automobilį ir išvažiavo pažiūrėti, kuria kryptimi tas automobilis nuvažiavo. Išvažiavęs, pasišalinusio automobilio nematė, važinėdamas ir jo ieškodamas, netrukus prasilenkė su panašiu automobiliu, kuris važiavo atgal link įvykio vietos, bet kadangi viskas vyko labai greitai, todėl, kas sėdėjo prie jo vairo ir koks buvo automobilio valstybinis numeris, neįsidėmėjo (b. l. 27-29).
Iš vyriausiosios patrulės G. V. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2018 m. rugsėjo 19 d. apie 18.34 val. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), automobilis „Audi“, nutrenkė dviratininką ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, dviratininkui galvos trauma. Nuvykus į eismo įvykio vietą buvo rasta: galimai eismo įvykį mačiusi R. B., nukentėjęs dviratininkas A. J., apgadintas dviratis bei kiti galimai eismo įvykį matę asmenys. Aiškinantis eismo įvykio aplinkybes su įvykio vietoje rastais asmenimis nustatyta, kad automobilis „Audi“, kurį vairavo R. B. kliudė dviračiu važiavusį A. J. ir iš eismo įvykio vietos nesustojęs nuvažiavo. Sužalotas A. J. po eismo įvykio vietos buvo šoko būsenoje, todėl eismo įvykio aplinkybių pats paaiškinti negalėjo, atvykę greitosios medicinos pagalbos darbuotojai jį išsivežė į ligoninę. Įvykio vietoje buvusi R. B. nurodė, kad po eismo įvykio ant važiuojamosios dalies nukritusį A. J. dviratį pakėlė ir atrėmė į šalia esančios parduotuvės sieną. Eismo įvykio vieta buvo nufotografuota, dviračio bei ant važiuojamosios dalies pastebėtos dėmės, panašios į kraują, padėtys pažymėtos eismo įvykio schemoje, taip pat iš R. B. paimtas paaiškinimas, kiti įvykio vietoje buvę asmenys paaiškinimus pateikti atsisakė, bijodami, jog apie tai sužinos R. B. (b. l. 22).
Iš vyresniojo tyrėjo D. S. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2018 m. rugsėjo 20 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl eismo įvykio, įvykusio 2018 m. rugsėjo 19 d., apie 18.34 val., (duomenys neskelbtini), kurio metu R. B., neturėdamas teisės vairuoti, kai teisės vairuoti įgijęs nėra, vairuodamas automobilį „Audi 100 Avant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris nebuvo draustas privalomuoju draudimu, lenkė ta pačia kryptimi važiuojantį dviratininką A. J., kuris suko į kairę, ir jį partrenkė, po ko iš eismo įvykio vietos pasišalino. Eismo įvykio metu nukentėjo dviratininkas A. J., remiantis 2018 m. sausio 9 d. gauta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) jam nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymo mastas, apgadintas dviratis ir automobilis. Tyrimo metu A. J. eismo įvykio metu padarytą turtinę žalą įvertino 20-30 eurų. Dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos ir neapdraustos transporto priemonės vairavimo R. B. 2019 m. kovo 8 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 426 str. 1 d. ir 415 str. 1 d. Su padarytais pažeidimas R. B. sutiko ir nurodė, kad gailisi (b. l. 15).
Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilis „Audi 100 Avant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta tvarka nėra įregistruotas (b. l. 45).
Iš vairuotojų registro įrašo matyti, kad R. B. neturi teisės vairuoti (b. l. 46).
Iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro IS įrašo matyti, kad automobilis „Audi 100 Avant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nėra draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu (b. l. 47).
Teismas abejoti aukščiau nurodytų įvykio liudytojų, nukentėjusiojo parodymais ir tarnybiniais pranešimais, taip pat paties R. B. prisipažinimu ir parodymais bei kitais byloje esančiais įrodymais, kurie dera tarpusavyje ir vieni kitiems neprieštarauja, neturi pagrindo ir remiasi išvardintais įrodymais kaip patikimais pakankamais asmens padarytų veikų faktinėms aplinkybėms atskleisti, veikų požymiams įrodyti ir R. B. kaltei pagrįsti. Teismo vertinimu, pastarųjų įrodymų visuma patvirtina, kad R. B. administracinio nusižengimo protokole nurodytu metu ir vietoje, vairuodamas automobilį, „Audi 100 Avant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris nėra draustas privalomuoju draudimu, neturėdamas teisės vairuoti, kai teisės vairuoti nėra įgijęs, lenkė ta pačia kryptimi važiuojantį dviratininką A. J., kuris suko į kairę, ir jį partrenkė, po ko iš eismo įvykio pasišalino. Eismo įvykio metu buvo apgadintas dviratis ir automobilis. A. J. padarytą turtinę žalą įvertino 20-30 Eur, t. y. suma, kuri neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. R. B. šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 219 punktą, įpareigojantį vairuotoją, kuris susijęs su eismo įvykiu, įvykus eismo įvykiui, nedelsiant sustoti, 226 punktą, draudžiantį dalyvauti viešajame eisme nustatyta tvarka motorinėms transporto priemonėms, kurių valdytojai nėra apsidraudę privalomuoju draudimu ir nėra sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar jos dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius.
Teismas atkreipia dėmesį, kad administraciniame kaltinime R. B. inkriminuotas automobilio vairavimas neturint šios teisės nepatenka nei į ANK 415 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėtį, nei į 426 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėtį ir atitinka savarankiško ANK 424 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo sudėtį. Iš bylos medžiagos matyti, kad savo veiksmais R. B. be aukščiau nurodytų KET punktų taipogi pažeidė KET 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems teisės vairuoti. Dėl šios aplinkybės ginčo nėra ir ją patvirtina byloje esantys duomenys – paties R. B. parodymai teisme bei jo apklausų protokolai, išrašas iš vairuotojų registro, tarnybiniai pranešimai. Todėl teismas, įvertinęs tai, kad administraciniame kaltinime yra įtvirtinta aplinkybė dėl R. B. automobilio vairavimo neturint teisės, ji R. B. nėra netikėta, yra žinoma ir jo pripažįstama, poreikio plėsti ar pildyti paties kaltinimo nėra, automobilio vairavimas neturint šios teisės yra įrodytas byloje esančiais įrodymais, sprendžia apie būtinybę ANK 635 straipsnio 3 dalies pagrindu tikslinti administracinio nusižengimo protokole aprašytų R. B. veiksmų kvalifikavimą, be kita ko papildomai nurodant KET 14 punktą, kurio reikalavimai buvo pažeisti, ir ANK normą – ANK 424 straipsnio 2 dalį, numatančią atsakomybę už minėto reikalavimo nesilaikymą Apie galimą jo veiksmų kvalifikavimo patikslinimą teismas įspėjo patį R. B. teismo posėdžio metu.
Taigi administraciniame kaltinime aprašytieji R. B. veiksmai atitinka ANK 415 straipsnio 1 dalyje, 424 straipsnio 2 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių nusižengimų sudėtis, jo kaltė įvykdžius šiuos nusižengimus visiškai įrodyta, todėl jis baustinas.
Iš administracinio kaltinimo šalintina aplinkybė dėl nukentėjusiojo A. J. nesunkaus sveikatos sutrikdymo, nes ši aplinkybė nepatenka nei į ANK 415 straipsnio 1 dalyje, nei į ANK 424 straipsnio 2 dalyje, nei į ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių nusižengimų sudėtis. Minėta aplinkybė patenka į BK 281 straipsnio 1 dalies sudėtį, dėl kurio Panevėžio apylinkės teismas 2019-03-28 R. B. atžvilgiu priėmė teismo baudžiamąjį įsakymą (b.l. 49-55). Todėl minėta aplinkybė iš administracinio kaltinimo šalintina.
Pažeidėjo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs administraciniame kaltinime nurodytus administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 str. 1 d. 1 p.). Jo atsakomybę sunkina tai, kad ANK 424 straipsnio 2 dalyje numatytas nusižengimas padarytas pakartotinai (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas).
Skirdamas administracines nuobaudas pažeidėjui, teismas atsižvelgia į padarytų nusižengimų pobūdį bei pavojingumą, į nusižengimų padarymo aplinkybes, į pažeidėjo asmenybę – R. B. teistas (b. l. 11-14), administracine tvarka baustas ne kartą, tame tarpe ir už analogiškų administracinių nusižengimų padarymą, paskirtų baudų nemoka (b. l. 4-10). Jo padaryti administraciniai nusižengimai yra pavojingi, keliantys grėsmę eismo dalyvių saugumui, jų sveikatai bei gyvybei. Teismas taipogi atsižvelgia į vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Įvertinęs visas aplinkybes teismas daro išvadą, kad ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti R. B. už nusižengimų padarymą paskiriant straipsnių sankcijose numatytas baudas, jų dydžius nustatant didesnius nei numatyti baudų vidurkiai. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu paskirtos nuobaudos subendrintinos.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad administracinė nuobauda už ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą R. B. skirtina pagal šio nusižengimo padarymo metu galiojusią įstatymo redakciją (2015 m. birželio 25 d. įstatymo redakcija), nes ji numatė mažesnį baudos dydį, nei šio teismo nutarimo priėmimo metu galiojanti įstatymo redakcija.
ANK 426 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų. Atsižvelgiant į tai, kad R. B. ne pirmą kartą yra baudžiamas už KET reikalavimų nesilaikymą, KET pažeidinėja sistemingai, jo daromi kelių eismo taisyklių pažeidimai yra šiurkštūs, keliantys grėsmę ne tik eismo, bet kitų asmenų sveikatos bei gyvybės saugumui, toks jo elgesys kelyje nėra atsitiktinis, be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad šioje byloje sukėlęs eismo įvykį jis pasišalino iš eismo įvykio vietos, kas tik patvirtina jo neatsakingumą kitų eismo dalyvių atžvilgiu, taipogi į kitus jį charakterizuojančius duomenis, teismas sprendžia apie būtinybę, siekiant įgyvendinti administracinės nuobaudos paskirtį, skirti R. B. teisės vairuoti transporto priemones atėmimą pagal ANK 426 straipsnio 7 dalyje numatytam maksimaliam laikotarpiui – 3 (trejiems) metams.
ANK 426 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. ANK 29 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. Nors iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilio „Audi 100 Avant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas-valdytojas yra M. R. (b. l. 45), iš kitų bylos duomenų matyti, kad faktinis automobilio savininkas yra administracinėn atsakomybėn traukiamas R. B., ką apklausos metu patvirtino jis pats. Todėl teismas sprendžia, jog yra pagrindas konfiskuoti valstybės nuosavybėn automobilį „Audi 100 Avant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo priemonė administraciniams nusižengimams padaryti. Tačiau iš byloje esančio Panevėžio apylinkės teismo 2019-03-28 R. B. atžvilgiu priimto teismo baudžiamojo įsakymo (b.l. 49-55) matyti, kad juo jau nuspręsta iš R. B. konfiskuoti minėtą administraciniame kaltinime nurodytą automobilį. Todėl administracinės poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymo klausimas pakartotinai nenagrinėtinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 630 straipsnio 1 dalimi, 635-637 straipsniais, teismas
nutaria:
- pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 415 straipsnio 1 dalyje, bei paskirti jam administracinę nuobaudą – 80 Eur (aštuoniasdešimties eurų) baudą;
- pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 2 dalyje, bei paskirti jam administracinę nuobaudą – 380 Eur (trijų šimtų aštuoniasdešimties eurų) baudą;
- pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje (2015 m. birželio 25 d. įstatymo redakcija), bei paskirti jam administracinę nuobaudą – 1250 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimties eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.
Vadovaujantis ANK 38 straipsniu administracines nuobaudas subendrinti ir R. B. skirti galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 1250 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimties eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.
Išaiškinti, kad paskirta bauda turi būti sumokėta per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų: (duomenys neskelbtini), esančią AB „SEB bankas“, (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, (duomenys neskelbtini), esančią UAB „Medicinos bankas“, mokėjimo pavedime privalomai nurodant ROIK: (duomenys neskelbtini) bei įmokos kodą – (duomenys neskelbtini).
Nesumokėjus baudos nurodytu terminu, ji išieškoma priverstinai ANK 676 straipsnio nustatyta tvarka.
Išaiškinti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnis).
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.