Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Šalies argumentai

1. ieškovas R. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs prašo priteisti iš bankrutuojančios VĮ (ieškinio pateikimo metu - restruktūrizuojamos VĮ) „M. a.“ 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 698,05 Eur turtinę žalą (270,05 Eur nepriskaičiuotą atlygį už atliktą darbą laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2021 m. gegužės 6 d. bei 428 Eur už priverstinę pravaikštą laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 6 d. iki 2021 m. liepos 1 d.), 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinį grindė šiomis esminėmis faktinėmis aplinkybėmis bei argumentais:

1.1. Ieškovas pagal 2020 m. liepos 1 d. VĮ ,,M.a.“ (duomenys neskelbtini) filialo direktoriaus įsakymą dėl skyrimo į darbą Nr. 7/05-93 nuo 2020 m. liepos 1 d. buvo paskirtas į VĮ ,,M. a.“ Paslaugų ir gamybos cecho siuvyklos darbininko pareigas. Dirbo prie broko taisymo stalo. 2021 m. gegužės 6 d. ieškovas atleistas iš darbo dėl ligos.

1.2. Ieškovo teigimu, jis atleistas neteisėtai, buvo pažeistos RVĮ „M.a.“ įsakyme priimti ieškovą į darbą 2.8.5 nuostatos. Pažymėjo, jog iš pareigų darbuotojas atleidžiamas esant sveikatos priežiūros tarnybos išvadai, kad darbininkas negali dirbti šio darbo, tačiau tokios gydytojo išvados RVĮ „M.a.“ neturėjo. Atkreipė dėmesį, kad vasario mėnesį ieškovas buvo skatintas už gerą nepriekaištingai atliekamą darbą, o per visą darbo laikotarpį dėl ligos nedirbo tik 6 darbo dienas. Meistrės paaiškinimas, kuriame nurodyta, jog ieškovas nedirbo, miegojo darbo metu, surašytas po ieškovo atleidimo, bandant pateisinti neteisėtą atleidimą. Ieškovas taip pat pažymėjo, kad jis keliems nuteistiesiems patarė kaip elgtis, jeigu jų atžvilgiu neteisingai pasielgta ar neteisingai apskaičiuotas atlyginimas. Ieškovo teigimu, apie tai sužinojusi meistrė ėmė ieškoti priekabių, ieškovą perkėlė į kitą darbo vietą, kurioje darbo sąlygos buvo blogesnės. Ieškovas reiškė pretenzijas dėl neteisingai apskaičiuojamo darbo užmokesčio. Ieškovo nuomone, dėl to buvo ieškoma priežasčių jį atleisti.

1.3. Pasak ieškovo, per darbo laikotarpį jam buvo neišmokėta 270,05 Eur. Pažymėjo, kad ieškovas dirbo įvairius darbus pagal užsakymus, todėl nebuvo galimybės darbo rezultatus apskaičiuoti konkrečiais rodikliais, jam buvo nustatytas valandinis tarifinis atlygis. Taip pat ieškovas teigia, kad darbui reikėjo pradinių profesinių įgūdžių, tačiau jam atlygis buvo mokamas kaip darbininkui, kuriam nereikalingi pradiniai profesiniai įgūdžiai, t. y. taikant 0,34, o ne 0,39 koeficientą. Ieškovas buvo apmokomas dirbti, kol įgijo pradinių darbo įgūdžių.

1.4. Neteisėtai atleidus iš darbo, ieškovas nedirbo nuo 2020 m. gegužės 6 d. iki 2020 m. liepos 1 d., t. y. 40 darbo dienų. Kadangi dirbdavo po 8 valandas per dieną, o pagal valandinį tarifinį atlygį, turėjo būti taikomas 0,39 koeficientas už valandą (vienos valandos darbo įkainis 1,34 Eur), už 40 dienų (320 darbo valandų) per gegužės, birželio mėnesius galėjo uždirbti 428 Eur.

1.5. Pasak ieškovo, dėl neteisėto atleidimo iš darbo jis patyrė dvasinius išgyvenimus, orumo pažeminimą, dvasines kančias, fizinį skausmą, diskomfortą; kilo emocinė depresija, kitos problemos. Kadangi ieškovas kelis mėnesius buvo be darbo, jis negalėjo gauti pajamų, neturėjo galimybės nusipirkti būtinų reikmenų, pablogėjo jo gyvenimo kokybė. Be to, buvo žeminamas VĮ „ M. a.“ darbuotojų. Ieškovo teigimu, meistrė jį apšmeižė, nurodžiusi, kad ieškovas nedirbo, miegojo darbo metu, o tai pablogino ieškovo teisinę padėtį taikant lygtinį paleidimą. Vien dėl to, kad nedirba, buvo atsisakyta svarstyti klausimą dėl perkėlimo iš paprastos grupės į lengvąją. Pažymi, kad drausminių nuobaudų neturėjo. Atleidus neteisėtai iš darbo buvo pažeista teisė į orumą, padaryta žala. Atsižvelgdamas į pažeidimo pasekmes, pažeidimo trukmę, mano, jog būtų teisinga priteisti 1 000 Eur neturtinęs žalos atlyginimą ir turtinę žalą, už priverstinę pravaikštą už laikotarpį, kurį yra priverstas nedirbti.