Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisiamojo posėdžio pirmininko teisėjo Valdo Vitunsko, teisėjų: Gyčio Večersko, Danguolės Šiugždinytės, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorui Vitoldui Guliavičiui, gynėjui advokatui Vytautui Gineikai, kaltinamajam V. B. ,

Teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

V. B. , a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kauno raj., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 10 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini) Kauno raj., anksčiau teistas:

1992-04-01 Radviliškio miesto apylinkės teismo pagal LR BK 146 str. 2 d., 90 str. 3 d., 45 str. - 2 m. pataisos darbų išskaičiuojant 20 procentų;

1996-02-23 Rokiškio rajono apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 2 d. - 2 m. laisvės atėmimo, pritaikius 1995-12-21 įst.: „Dėl amnestijos“ 4 str. bausmė sumažinta 8 mėn., galutinė bausmė 1 m. 4 mėn. laisvės atėmimo.

2002-05-02 Kauno rajono apylinkės teismo pagal LR BK 246 str. 1 d. - atimant teisę vairuoti transporto priemonę 3 m., teistumas išnykęs, yra

Kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 3 p., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. , 2007 m. kovo 14 d. apie 20.30 val., savo namuose, esančiuose Kauno rajone, (duomenys neskelbtini), abipusio konflikto metu, tyčia vieną kartą peiliu dūrė savo tėvui S. B. į krūtinės sritį, tuo padarė jam kiauryminę durtinę žaizdą kairėje krūtinės ląstos pusėje su dešinio širdies skilvelio sužalojimu, tarpskilvelinės pertvaros ir aortos vožtuvų burių sužalojimu.

Taip V. B. sunkiai sutrikdė savo tėvo S. B. sveikatą ir tokiais veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 3 p.

Kaltinamasis V. B. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino pilnai ir nurodė, jog 2007-03-14, apie 20 30 val. grįžo po darbo namo. Išgėręs alkoholinių gėrimų nebuvo, tačiau namo parsinešė tris litrus ,,Drakono" alaus. Namuose buvo tėvas S. B. ir motina R. B. . Grįžęs namo jis pradėjo ruoštis maistą bei praustis po darbų. Tuo metu tėvas S. B. savo kambaryje žiūrėjo televizorių, o motina dirbo virtuvėje. Pavalgęs V. B. nuėjo į savo kambarį, kai netrukus išgirdo girto tėvo riksmus, kuris rėkė ant motinos. Tada V. B. nusprendė apraminti tėvą ir nuėjo į jo kambarį, kur pastarąjį rado gulinti lovoje. Atėjęs prie tėvo, jis pradėjo ant jo rėkti, sakydamas, kad šis tylėtų ir nerėkautų ant motinos. Prieš ateinant pas tėvą į kambarį, jis iš virtuvės buvo pasiėmęs peilį, rudos spalvos rankena. Šį peilį jis pasiėmė savigynai, kadangi išgėręs tėvas būdavo labai agresyvus ir vieną kartą yra su juo susimušęs. Tuo metu kai jis pradėjo ginčytis su tėvu, pastarasis bandė keltis nuo lovos, tačiau jam tai dar nepadarius V. B. , priėjo ir vieną kartą ranka smoge tėvui į krūtinės ląstą. Nuo smūgio tėvas prigulė atgal ant lovos ir nebesikėlė. Po suduoto smūgio V. B. peilį ištraukė, tačiau kur jį tuo metu numetė nepamena. Šiais savo veiksmais jis tik norėjo pagąsdinti tėvą, tačiau neapskaičiavo atstumo. Tada jis nuėjo į savo kambarį, apsirengė darbo drabužius ir pasiėmęs alų išėjo iš namų. Kur tuo metu buvo motina, jis nežino. Išėjęs iš namų nuėjo pas kaimyną L. P. , su kuriuo išgėrė alų. L. P. papasakojo, kad peiliu sužalojo savo tėvą, kadangi pastarasis šūkavo. Greitosios med. pagalbos jis nekvietė, kadangi nemanė, kad padarytas sužalojimas toks rimtas. Maždaug po 1-2 valandų, išgėrus alų jis grįžo namo, kur motina pasakė, kad tėvą išvežė greitoji pagalbą į ligoninę. Su tėvu S. B. jis konfliktuodavo nuolat, kadangi vaikystėje pastarasis labai jį mušdavo. Pykčio įtakoje V. B. tik norėjo pamokyti ir apraminti tėvą, kad šis daugiau nekeiktų nei jo, nei jo motinos.

Parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamasis V. B. parodė vietą kambaryje, adresu (duomenys neskelbtini) Kauno rajone, kur abipusio konflikto metu jis peiliu sužalojo savo tėvą S. B. .

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis ir pilnai pripažino savo kaltę, tačiau jo kaltę dar patvirtina ir kiti surinkti ir ištirti įrodymai.

Nukentėjusysis S. B. parodė, kad jis 2007-03-14 apie 19.30 val. išgėręs grįžo namo. Pavalgė vakarienę ir atsigulė žiūrėti televizorių. Bežiūrėdamas televizorių jis užsnūdo. Po kiek laiko namo grįžo ir jo žmona R. B. , kuri tvarkėsi virtuvėje. Kuriuo metu grįžo jo sūnus V. B. jis negirdėjo. Netrukus jis prabudo nuo durų trenksmo, kuriomis trenkė jo sutuoktinė. Tada supykęs, kad ši jį pažadino, ant jos pradėjo burbėti ir priekaištauti, šaukti. Sutuoktinė jam nieko neatsakė ir išėjo į kitą kambarį. Tada į kambarį įėjo sūnus V. B. , kuris rankoje laikydamas peilį užsimojo ir trenkė jam į krūtinę. Po suduoto smūgio jis suriko ir į kambarį įbėgo sutuoktinė. Kadangi jam pasidarė negera, tai ji iškvietė medikus, kurie jį nuvežė į KMUK. Dėl patirto sužalojimo jis su sūnumi susitaikė, pastarasis jo atsiprašė ir jis pretenzijų dėl to neturi, prašo sūnaus nebausti.

Liudytoja R. B. parodė, kad 2007-03-14 apie 20.00 val. jos vyras S. B. neblaivus grįžo iš darbo. Ji paruošė vakarienę, S. B. pavalgė ir nuėjo į miegamą, kur gulėdamas lovoje žiūrėjo televizorių. Apie 20.30 val. į namus grįžo sunūs V. B. , ji nepastebėjo, kad sūnus būtų neblaivus. Kadangi vyras buvo neblaivus, tai ji stengėsi kuo greičiau sūnų paguldyti miegoti, nes pastoviai kildavo konfliktai. Kai grįžo sūnus, kol ji ruošė vakarienę, šis nusirengė darbinius drabužius ir nusiprausė. Po to atėjęs į virtuvę, sūnus sėdo už stalo valgyti, o ji tuo tarpu nuėjo į jo kambarį, kloti lovą. Beimant patalynę iš spinteles kambaryje, kuriame gulėjo S. B. , ji netyčia trinktelėjo spintelės dureles. Tada S. B. pradėjo ant jos šaukti, kodėl ši trankosi. Šį S. B. šaukimą išgirdo sūnus, kadangi kambario durys nebuvo uždarytos. Tada, eidama į kitą kambarį ji vyrui pasakė, kad šis nešauktų, nes namuose yra V. Po to ji nuėjo į sūnaus kambarį kloti lovos ir girdėjo, kad S. B. vis tiek kažką šūkaliojo. Beklodama lovą, maždaug penkių minučių laikotarpyje, išgirdo šūksnį, kaip kriokimą, kuris sklido iš miegamojo, kuriame gulėjo S. B. . Ji greitai nubėgo į kambarį ir tarpduryje pamatė sūnų, kuris išeidinėjo iš miegamojo. Sūnus dešinėje rankoje laikė virtuvinį medine rankena peilį. Tada ji sušuko, sūnau ką šis padarė ir pagriebusi iš sūnaus rankos peilį, ji padėjo ant virtuvinio stalo. O sūnus nuėjo į savo kambarį. Po to sūnus nuėjęs į savo kambarį apsirengė tais pačiais darbiniais rūbais ir išėjo iš namų. Tada ji paskambino savo kitam sūnui R. B. , kuris gyvena gretimai ir pasakė, kad jis greitai atbėgtų, nes įvyko nelaimė. Po to iškvietė medikus, kurie atvykę S. B. išvežė įKMUK.

Liudytojas R. B. parodė, kad jis 2007-03-14 apie 20.37 val. jam paskambino jo motina R. B. ir paaiškino, kad jo brolis, V. B. dūrė tėvui ir, kad šis greičiau pas juos atbėgtų. Atėjus į motinos namus, miegamojo lovoje jis rado gulintį tėvą S. B. su durtine žaizda krūtinėje. Apie įvykį tėvas jam nieko nepaaiškino, buvo išgėręs. Po to jie iškvietė medikus, kurie tėvą išvežė į KMUK.

2007-03-14 įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad įvykio vieta yra butas, esantis (duomenys neskelbtini), Kauno rajone. Apžiūros metu rasta bei išimta: iš virtuvės nuo stalo peilis (b.l. 6-12).

MRU teismo medicinos instituto Kauno skyriaus 2007-03-19 specialisto išvada Nr. G 2391/07/(02) nustatyta, kad S. B. konstatuota kiauryminė durtinė žaizda kairėje krūtinės ląstos pusėje su dešinio širdies skilvelio sužalojimu, tarpskilvelinės ir aortos vožtuvų burių sužalojimas. Sužalojimas padarytas vienu metu užduotyje nurodytu laiku kovo 14 d. kiauryminė durtinė žaizda kairėje krūtinės ląstos pusėje su dešinio širdies skilvelio sužalojimu, tarpskilvelinės pertvaros ir vožtuvų burių sužalojimu atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą (b.l. 24).

MRU teismo medicinos instituto serologijos ir DNR laboratorijos 2007-06-04 specialisto išvada Nr. S 168/07 (01) nustatyta, kad ant antklodės su užvalkalu, peilio, S. B. marškinėlių yra S. B. kraujas (b.1.63-70).

LTEC 2007-07-17 specialisto išvada Nr. 11-1982 (07), 11-2141 (07) nustatyta, kad tirti pateiktuose S. B. marškinėliuose yra vienas kiauryminis durtinis pjautinis pažeidimas. Jis padarytas vienu smūgiu duriamuoju pjaunamuoju įrankiu, t.y peiliu, turinčiu plokščią, aštrią geležtę. Tokiomis savybėmis pasižymi ir tirti pateiktas peilis. Ant tirti pateikto peilio geležtės rasti 4 tamsiai mėlyni su violetiniu atspalviu medvilnės pluoštai yra vienodi (bendro grupinio priklausomumo) su tirti pateiktų S. B. marškinėlių trikotažo pluoštais Tikėtina, kad tirti pateiktų S. B. marškinėlių tiriamasis durtinis - pjautinis pažeidimas padarytas pateiktu peiliu (b.l. 72-76).

Teismo psichiatrijos 2007-04-20 ekspertizės aktu Nr. 134 nustatyta, kad V. B. psichikos sutrikimu nesirgo. Pas jį buvo stebimas nepatikslintas organinis asmenybės ir elgesio sutrikimas dėl galvos smegenų ligos pažeidimo ir disfunkcijos ir psichikos ir elgesio sutrikimu, vartojant alkoholį su priklausomybės sindromu, laikinu psichikos sutrikimu nesirgo. V. B. nusikaltimo padarymo metu savo veiksmų esmę suprato ir juos valdyti galėjo. V. B. šiuo metu psichikos sutrikimu, ar laikinu psichikos sveikatos sutrikimu neserga. Pas jį stebima nepatikslintas organinis asmenybės ir elgesio sutrikimas dėl galvos smegenų ligos pažeidimo ir disfunkcijos ir psichikos ir elgesio sutrikimu, vartojant alkoholį su priklausomybės sindromu. Šiuo metu V. B. savo veiksmų esmę supranta ir juos valdyti gali. V. B. nereikalinga taikyti priverčiamųjų medicininių priemonių. Šiuo metu V. B. priverstinis gydymas nereikalingas. Su V. B. galima atlikti tyrimo veiksmus (b.l. 155-156).

Teismas, vertindamas kaltinamojo V. B. pilną prisipažinimą, bei parodymų patikrinimo vietoje metu išdėstant konkrečias nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, daro išvadą, kad tai objektyvūs ir teisingi jo parodymai, ir vertinant visumoje su aukščiau aptartais įrodymais, yra pakankamas pagrindas V. B. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 3 p. Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė yra įrodyta ir nuosekliais bei argumentuotais nukentėjusiojo S. B. ir liudytojų R. B. , R. B. parodymais, kurie tvirtino tokias pat įvykio aplinkybes, o būtent, kad įvykio dieną kaltinamasis V. B. su peiliu tyčia sužalojo savo tėvą S. B. . Nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais teismui nėra pagrindo netikėti, kadangi duoti parodymai yra nuoseklūs ir atitinka kitus byloje esančius duomenis. Taipogi, kaltinamojo kaltė yra įrodyta specialisto išvadomis, kurios patvirtina padaryto kūno sužalojimo su peiliu sunkumą nukentėjusiajam S. B. . Taipogi, V. B. kaltė įrodyta įvykio vietos apžiūros protokolu, kurio metu buvo paimtas nusikaltimo įrankis, t.y. peilis. Teismas nenustatė jokių duomenų, kuriems esant būtų galima abejoti V. B. kaltumu. Kaltinamojo veika kvalifikuota tinkamai pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 3 p., kadangi nukentėjusysis S. B. yra tėvas kaltinamajam V. B. .

Bausmės skyrimas

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, į kaltininko asmenybę, į bylos aplinkybes, į lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kaltinamasis nusikalstamais veiksmais padarė tyčinį labai sunkų kvalifikuotą nusikaltimą, t.y. nusikalstami veiksmai buvo nukreipti prieš tėvą. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tos, kad jis prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, taipogi, lengvinančiomis aplinkybėmis yra pripažinta, provokuojantis paties nukentėjusiojo elgesys, bei kad atlygino dalį žalos. Kaltinamajam V. B. šalinama iš kaltinimo sunkinanti aplinkybė, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, kadangi byloje nėra duomenų patvirtinančių kaltinamojo girtumą įvykio dieną. Teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamąjį charakterizuojančią medžiagą. Todėl jam skiriama minimali sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė. Teismas, atsižvelgęs į visa tai, daro tokią išvadą, jog Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta tik skiriant realią laisvės atėmimo bausmę, be to, už šią nusikalstamą veiką įstatymas nenumato alternatyvių bausmių, o tik laisvės atėmimą.

Kauno teritorinės ligonių kasos pareikštas 20 227,00 litų civilinis ieškinys yra tenkintinas dalinai, kadangi kaltinamasis iki priimant apkaltinamąjį nuosprendį, dalį civilinio ieškinio padengė (300 litų). Pareikštas civilinis ieškinys yra pilnai pagrįstas rašytiniais dokumentais, kurie patvirtina, jog nukentėjusysis S. B. po įvykio buvo gydytas keliose gydymo įstaigose (LR civilinio kodekso 6.283str.1d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 3 p. ir jį nubausti laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Vadovaujantis LR BK 66 str. 1 d. į bausmės laiką įskaityti išbūtą laikinam sulaikyme ir suėmime nuo 2007 m. kovo 15 d. iki 2007 m. kovo 26 d. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo dienos. Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą,- nuosprendžiui įsiteisėjus pakeisti į suėmimą.

Iš V. B. priteisti 19.927 (devyniolika tūkstančių devynis šimtus dvidešimt septynis) litų Kauno teritorinei ligonių kasai.

Daiktiniai įrodymai: peilį, paimtą 2006-03-14 įvykio vietos apžiūros metu, V. B. seilių pvz., S. B. kraujo pvz., specialaus tyrimo metu nuimtus mikropluoštus, 1 vaizdajuostę - sunaikinti kaip beverčius. Pledą su užvalkalu, sportinius marškinėlius, paimtus 2007-03-15 daiktų pateikimo metu, grąžinti nukentėjusiajam S. B. .

Apeliaciniai skundai dėl nuosprendžio gali būti paduoti per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos Lietuvos Respublikos Apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.