- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-14
- Bylos Nr.
- 2-2537/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-3-00343-2013-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Gasiūnienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Statva“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Statva“
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Skolų departamentas“, akcinė bendrovė „Eurovia Lietuva“, uždaroji akcinė bendrovė „Šilinė“, uždaroji akcinė bendrovė „Drūtnamis“, uždaroji akcinė bendrovė „Vilprojektas“
- Kategorijos
- 110.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Statva“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutarties dalies, kuria netenkintas prašymas leisti atsiskaityti su tam tikrais kreditoriais, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Statva“ generalinio direktoriaus J. R. pareiškimą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Statva“ dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Skolų departamentas“, akcinė bendrovė „Eurovia Lietuva“, uždaroji akcinė bendrovė „Šilinė“, uždaroji akcinė bendrovė „Drūtnamis“, uždaroji akcinė bendrovė „Vilprojektas“, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas iškelti UAB „Statva“ restruktūrizavimo bylą.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos teismas 2013 m. liepos 31 d. nutartimi priėmė pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo; sustabdė atsakovo UAB „Statva“ turto, turtinių teisių ir piniginių lėšų realizavimą ir (ar) išieškojimą pagal vykdomuosius dokumentus, išduotus pagal teismų ir kitų institucijų sprendimus; leido UAB „Statva“ atlikti privalomų įmokų (Mokesčių įstatymų nustatyti mokesčiai ir įmokos (ĮRĮ 2 str. 8 d.)) ir išmokų, kilusių iš darbo teisinių santykių išmokėjimą iš sąskaitų bankuose.
Panevėžio apygardos teismas 2013 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi leido UAB „Statva“ apmokėti įmonės būtinas einamąsias išlaidas už komunalines paslaugas, telefono, pašto, kuro pirkimo, transporto paslaugas bei pirkti statybines medžiagas, konstrukcijas, kurie būtini nustatytais terminais įvykdyti šias sutartis: Nr. (7.64) A13-71; Nr. 26-345 7/2007; Nr. 22/2007; Nr. DPS-25; Nr. 89-IL-3247.
Panevėžio apygardos teismas gavo UAB „Statva“ prašymą leisti iš įmonės sąskaitų apmokėti subrangovams, susietiems su vykdomais kontraktais (rangos sutartimis Nr. (7.64) A13-71, Nr.26-345 7/2007, Nr.22/2007, Nr. DPS-25, Nr. 89-IL-3247, Nr. S-31), taip pat advokatams ir antstoliams už įmonei suteiktas teisines paslaugas. Prašymas argumentuotas tuo, kad įmonė nenutraukė veiklos ir vykdo statybos darbų sutartis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Panevėžio apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartimi UAB „Statva“ ir jos vadovui J. R. pratęsė iki 2013 m. rugsėjo 23 d. terminą pateikti teismui papildomus įrodymus ir/ar paaiškinimus; šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nesprendė ir netenkino prašymo dėl restruktūrizavimo administratoriaus paskyrimo; netenkino prašymo leisti atsiskaityti iš tam tikrų sąskaitų su tam tikrais kreditoriais. Teismas, išnagrinėjęs atsakovo prašymą leisti atsiskaityti su advokatais ir antstoliais už įmonei suteiktas teisines paslaugas bei atsiskaityti už darbus subrangovams, susietiems su vykdomomis rangos sutartimis Nr. (7.64) A13-71, Nr.26-345 7/2007, Nr.22/2007, Nr. DPS-25, Nr. 89-IL-3247, Nr. S-31, sprendė, jog juo yra siekiama suteikti privilegijas tik tam tikriems pasirinktiems kreditoriams, tokiu būdu būtų pažeistos kitų kreditorių, tarp jų ir atlikusių darbus pagal ankstesnes sutartis subrangovų, teisės ir teisėti interesai gauti savo reikalavimo patenkinimą lygiai su kitais kreditoriais. Tai neatitiktų ir bendrovės siekiamo gauti restruktūrizavimo statuso prasmės ir tikslo atsiskaityti su visais kreditoriais pagal kreditorių patvirtinto restruktūrizavimo plano tvarką ir terminus. Teismas pažymėjo, kad ankstesnėmis nutartimis UAB „Statva“ buvo leista atlikti tam tikrus mokėjimus tikslu užtikrinti ūkinės-komercinės veiklos tęstinumą, o ne suteikti pirmumą atsiskaityti su pasirinktais kreditoriais. Bendrovės interesas leisti atsiskaityti su tam tikrais kreditoriais nėra viršesnis už visų kreditorių interesą užtikrinti visų jų atžvilgiu palankaus teismo sprendimo įvykdymą.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atsakovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartį dalyje, kuria netenkintas prašymas, ir išspręsti klausimą iš esmės: leisti atsiskaityti iš sąskaitų už teikiamas po pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo advokatų, antstolių, subrangovų paslaugas pagal paminėtas sutartis. Atskirasis skundas argumentuojamas tuo, jog įstatymo leidėjas yra nustatęs, kad gali būti vykdomi visi einamieji mokėjimai, tarp jų ir už atliekamus einamuosius darbus, taip pat atsiskaitoma už prekes ir paslaugas (ĮRĮ 7 str.). Prašyme nurodyta, kad apeliantas vykdo komercinę-ūkinę veiklą, dalį darbų atlieka subrangovai. Iš subrangovų perkamos paslaugos, todėl su jais būtina atsiskaityti. Įmonės veikla iki sprendimo restruktūrizuoti įmonė priėmimo (ar atmetimo) turi ir gali būti vykdoma, kitu atveju pats sprendimas iškelti restruktūrizavimo bylą gali netekti prasmės, nes kiekviena sustabdytos įmonės veiklos diena neša nuostolius. Subrangovai sutinka dirbti tik su sąlyga, kad bus mokama už atliekamus darbus. Kitų kreditorių interesai nepažeidžiami, kadangi iš vykdomos veiklos įmonė tikisi gauti pelno ir taip atsiskaityti su kreditoriais. Be to, restruktūrizavimo dokumentams ruošti bei vykdant komercines sutartis reikalingos advokatų paslaugos, o su antstoliais atsiskaitoma už areštų nuėmimus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties dalies, kuria netenkintas prašymas leisti atsiskaityti iš tam tikrų sąskaitų su tam tikrais kreditoriais, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
CPK 1 straipsnyje yra numatyta, kad restruktūrizavimo bylos yra nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 7 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad teismas, gavęs pareiškimą iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą, gali CPK nustatyta tvarka taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios galioja iki nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą ar atsisakyti ją kelti įsiteisėjimo dienos, o pagal to paties įstatymo 2 dalies nuostatas, jeigu dėl įmonės buvo priimti teismų ir kitų institucijų sprendimai ir pagal juos išduoti vykdomieji dokumentai, teismui priėmus nutartį dėl pareiškimo iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo, įmonės turtas (lėšos) pagal šiuos vykdomuosius dokumentus gali būti areštuojamos, tačiau nuo teismo nutarties dėl pareiškimo iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos šio turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas; tuo atveju, jeigu įmonės sąskaitos yra areštuotos ar joms taikomi kiti disponavimo apribojimai, teismas nutartyje dėl pareiškimo iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą priėmimo privalo nurodyti, kad iš vienos ar kelių konkrečių sąskaitų gali būti mokami visi įmonės ūkinei komercinei veiklai reikalingi mokėjimai ir įmokos, įskaitant ir privalomąsias įmokas, neatsižvelgiant į tai, kad sąskaitos yra areštuotos ar joms taikomi kiti disponavimo apribojimai (ĮRĮ 7 str. 2 d.). Tokia priemone siekiama užtikrinti įmonės ūkinės komercinės veiklos tęstinumą, jei įmonės atžvilgiu bus priimtas palankus teismo sprendimas, t. y. restruktūrizavimo byla bus iškelta. Dėl šios priežasties, taikant tokią priemonę, turi būti atsižvelgiama į ekonomiškumo, proporcingumo ir kitus civilinio proceso principus, turi būti siekiama užtikrinti tiek ieškovo, tiek kitų suinteresuotų asmenų interesų pusiausvyrą.
Bylos medžiaga patvirtina, kad Panevėžio apygardos teismo 2013 m. liepos 31 d. nutartimi be kitų klausimų išsprendimo, taip pat sustabdytas atsakovo UAB „Statva“ turto, turtinių teisių ir piniginių lėšų realizavimas ir (ar) išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus, išduotus pagal teismų ir kitų institucijų sprendimus; UAB „Statva“ leista atlikti privalomų įmokų (Mokesčių įstatymų nustatyti mokesčiai ir įmokos (ĮRĮ 2 str. 8 d.)) ir išmokų, kilusių iš darbo teisinių santykių išmokėjimą.
Apeliantas prašymą leisti atsiskaityti su advokatais ir antstoliais už įmonei suteiktas teisines paslaugas bei atsiskaityti už darbus subrangovams grindė su užsakovais sudarytomis rangos sutartimis. Restruktūrizavimo bylos Nr. 2-770-544/2013 duomenys patvirtina, kad apeliantas yra sudaręs prašyme nurodytas rangos sutartis: 2012 m. rugsėjo 26 d. rangos sutartis Nr. (7.64) A13-71, sudaryta su Joniškio rajono savivaldybės administracija; 2007 m. birželio 8 d. rangos sutartis Nr. 26-345 7/2007, sudaryta su Zarasų rajono savivaldybės administracija; 2007 gruodžio 5 d. statybos rangos sutartis Nr. 22/2007, sudaryta su Kupiškio pensionatu; 2012 m. balandžio 16 d. statybos darbų rangos sutartis Nr. DPS-25, sudaryta su Utenos regioninio profesinio mokymo centru; 2012 m. gruodžio 21 d. statybos rangos sutartis Nr. 89-IL-3247, sudaryta su Utenos apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu (Restruktūrizavimo bylos Nr. 2-770-544/2013, 146-192 b. l., t. 2) bei 2011 m. statybos rangos sutartis Nr. S-31, sudaryta su Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija (Restruktūrizavimo bylos Nr. 2-770-544/2013, 2-15 b. l., t. 4). Tačiau, bylos duomenys taip pat liudija, kad Panevėžio apygardos teismas 2013 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi leido atsakovui be einamųjų mokėjimų pirkti statybines medžiagas, konstrukcijas, kurie būtini nustatytais terminais įvykdyti šias sutartis: Nr. (7.64) A13-71, Nr. 26-345 7/2007, Nr. 22/2007, Nr. DPS-25, Nr. 89-IL-3247. Taigi teismas leido atsiskaitymus užtikrinant ūkinės-komercinės veikos pagal minėtas rangos sutartis tęstinumą.
Restruktūrizavimo procese egzistuojantis viešasis interesas nepaneigia civiliniame procese vyraujančių dispozityvumo ir rungimosi principų (CPK 12 ir 13 str.). Be to, siekiant užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą, CPK yra įtvirtintas onus probandi principas, t. y. kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Įrodinėjimo pareigą civiliniame procese turi proceso šalys, o ne teismas. Todėl atsakovas, siekdamas pagrįsti atsiskaitymų su subrangovais, advokatais ir antstoliais būtinumą, turi pateikti teismui konkrečius duomenis, pagrindžiančius sutarčių su tokiais asmenimis egzistavimą ir atsiskaitymų pagal jas būtinumą. Tačiau, kaip minėta, prašymas grindžiamas tik rangos sutartimis su užsakovais, tuo tarpu jokių įrodymų, patvirtinančių egzistuojančius subrangos santykius, ar atstovavimo santykius nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikta. Todėl spręstina, kad atskirojo skundo argumentai nepaneigė skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties išvadų, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.