- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-05
- Bylos Nr.
- e2S-1919-555/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-02455-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Tamašauskas
- Ieškovas
- K. A.
- Atsakovas
- M. A.
- Trečiasis asmuo
- D. B., S. M.
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.2Tikėtinas ieškinio pagrįstumas
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
- 3.1.18.2.6Draudimas atsakovui dalyvauti tam tikruose sandoriuose arba imtis tam tikrų veiksmų
- 3.1.18.3Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. A. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2469-347/2019 pagal ieškovo K. A. patikslintą ieškinį atsakovei M. A., tretiesiems asmenims D. B. ir S. M. dėl iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos ir deklaruotos gyvenamosios vietos panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas K. A. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas iškeldinti atsakovę M. A. iš jam priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), įpareigojant atsakovę išsikelti per 15 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; įpareigoti atsakovę panaikinti gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis ieškovui priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), per 15 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – leisti jam, antstoliui ir raktininkui (jei atsakovė neatidarys durų, ar nieko nebus bute) iki galutinio teismo sprendimo priėmimo šioje byloje laikinai įeiti į butą ir užfiksuoti faktines aplinkybes, t. y. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), faktinių aplinkybių užfiksavimo dieną esančio turto būklę. Nutartį prašė leisti vykdyti skubiai.
3. Ieškovas nurodė, kad jis yra vienintelis ginčo buto teisėtas registruotas savininkas. Atsakovė be ieškovo leidimo galimai faktiškai gyvena ir yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą jam priklausančiame bute. Ieškovas sužinojo, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu, atsakovės dukros S. M. su, tikėtina, sugyventiniu ar draugu ir D. B. bei galimai su vyru E. B. lankėsi ginčo bute, iš kurio vieną vėlų vakarą ar naktį buvo nešamos vidaus durys, girdimi ketinimai sugadinti ieškovo turtą. Ieškovas teigė, kad jam nuosavybe teise priklausantis ginčo butas šiuo metu pradėtas naikinti ir / ar kitaip gadinti. Siekiant įsitikinti dėl ginčo butui daromos žalos, yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – leisti identifikuoti esamo ginčo buto būklę. Jei turtas būtų gadinamas, atsirastų realus pagrindas minėtų asmenų atžvilgiu pradėti ikiteisminį tyrimą ar reikalauti žalą padariusių asmenų atsakomybės.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 6 d. nutartimi atsisakyta atsakovės M. A. atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagal ieškovo K. A. prašymą.
5. Teismas pažymėjo, kad nors ieškovas nurodė, jog turi realų pagrindą manyti, kad šiuo metu jam nuosavybės teise priklausantis ginčo butas yra pradėtas naikinti ir / ar kitaip gadinti, tačiau šiems teiginiams pagrįsti nepateikė jokių objektyvių įrodymų.
6. Teismas sprendė, kad patekimas į kito žmogaus gyvenamąjį būstą šioje bylos nagrinėjimo stadijoje šiurkščiai pažeistų teises į atsakovės gyvenimo privatumą, būsto neliečiamumą.
7. Teismas, įvertinęs visas aplinkybes, ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė kaip nepagrįstą, nes ieškovas nepateikė neginčytinų, objektyvių duomenų, patvirtinančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
8. Atskiruoju skundu ieškovas K. A. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 6 d. nutartį ir priimti naują sprendimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Ieškinio reikalavimas – atsakovės iškeldinimas – tiesiogiai susijęs su galimybe tinkamai įgyvendinti būsimą teismo sprendimą. Kol atsakovė neiškeldinta, kasdien pažeidžiamos ieškovo teisės valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančia nuosavybės teise, t. y. įgyvendinti absoliučias teises į nekilnojamąjį daiktą – ginčo butą. Iš esmės laikinųjų apsaugos priemonių taikymas turėtų padėti išsaugoti savininko teisių apimtį į butą – užkirsti kelią žalos atsiradimui ar identifikavus turto būklę, reikalauti žalos atlyginimo, jei turto būklė būtų iš esmės pabloginta.
8.2. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones, be jokio teisėto pagrindo apriboja bet kokias savininko teises naudotis, disponuoti ir valdyti savo turtą, sumažina ieškovo turimų teisių apimtį ir iš esmės uždraudžia patekti į ginčo butą peržengdamas ieškinio ribas. Tokiu savo vertinimu teismas iš esmės formuoja ydingą praktiką, kai ginamos ne savininko, o neteisėtai bute, prieš savininko valią gyvenančių asmenų teisės. Be to, jei ginčo bute iš tikrųjų atliekami neteisėti veiksmai, teismas eliminuoja bet kokią galimybę surinkti tokius įrodymus.
8.3. Ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra tiesiogiai susijusios su savalaike jo interesų apsauga. Ieškovas nežino, kas jau yra įvykę su ginčo butu per šį ilgą laikotarpį, kuriuo jis turi vykdyti savo, kaip savininko pareigas, taip pat nežino, kas bus daroma toliau, todėl norėtų bent jau užfiksuoti faktines aplinkybes. Ieškovas įrodymų dėl žalos, kilusios ginčo bute, negali pateikti laikinai neįėjęs į butą. Prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra vienintelė galimybė surinkti įrodymus šioje bylos stadijoje, nes kitaip ieškovas to padaryti negali.
8.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suabsoliutina atsakovės teisę į gyvenimo privatumą ir būsto, į kurį ji neturi jokių teisių, neliečiamumą, paneigdamas bet kokias teisėto savininko teises ir tokia nutartimi papildomai sukurdamas nepagrįstus ir neteisėtus savininko, kaip absoliučių nuosavybės teisių turėtojo teises į jam priklausantį turtą. Be to, 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-14887-986/2019, atsakovės ieškinys dėl dovanojimo sandorio ir paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiais atmestas, taigi faktas, kad tikrasis ginčo buto savininkas yra ieškovas, nėra paneigtas (nepaisant to, kad sprendimas iki sueinant apskundimo terminui dar nėra įsiteisėjęs).
8.5. Šiuo atveju laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos siekiamam tikslui – antstolio, raktininko paslaugos, kurias apmokėtų ieškovas ir, kurias planuotų prisiteisti iš atsakovės, niekaip neviršija turto, dėl kurio kyla ginčas, vertės.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
10. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškinio reikalavimams užtikrinti atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas iškeldinti atsakovę iš jam priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), įpareigojant atsakovę išsikelti per 15 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; įpareigoti atsakovę panaikinti gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis ieškovui priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), per 15 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Taigi, byloje tarp ieškovo ir atsakovės yra kilęs ginčas dėl daiktinių teisių (valdymo, naudojimo, disponavimo) į ginčo nekilnojamąjį turtą-butą. Ieškinio reikalavimams užtikrini ieškovas prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – leisti jam, antstoliui ir raktininkui (jei atsakovė neatidarys durų, ar nieko nebus bute) iki galutinio teismo sprendimo priėmimo šioje byloje laikinai įeiti į butą ir užfiksuoti faktines aplinkybes, t. y. ginčo bute esančio turto būklę.
12. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė atsakovės atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagal ieškovo prašymą, konstatavęs, kad ieškovas nepateikė neginčytinų, objektyvių duomenų, patvirtinančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą. Ieškovas (apeliantas), nesutikdamas su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, pateikė atskirąjį skundą.
13. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą ateityje.
14. Laikinosios apsaugos priemonės yra kompleksas teismo taikomų po vieną ar kelias priemonių dėl atsakovui priklausančio turto nuosavybės teisių apribojimų ir kitų įpareigojimų, draudimų ar veiksmų sustabdymo, kuriais siekiama užtikrinti sprendimo, kuris bus priimtas ateityje, įvykdymą bei kartu išvengti teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo arba neįmanomumo. Laikinųjų apsaugos priemonių poreikį nulemia grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo, taip pat dėl objektyvių aplinkybių teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Šiomis priemonėmis užtikrinami byloje pareikšti materialinio teisinio pobūdžio reikalavimai, t. y. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos procesiniais tikslais suvaržomos konkrečių asmenų materialinės teisės.
15. Ieškovas poreikį šioje byloje taikyti jo prašomas laikinąsias apsaugos priemones – leidimą jam, antstoliui ir raktininkui iki galutinio teismo sprendimo priėmimo laikinai įeiti ir užfiksuoti faktines aplinkybes ginčo bute, grindžia aplinkybe, jog šiuo metu yra būtina nustatyti esamą ginčo buto būklę ir įvertinti ar jo nuosavybei-ginčo butui nėra padaryta / daroma žala. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir atsižvelgęs į teisinį reglamentavimą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiama nutartimi atsisakė taikyti pareiškėjo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, kadangi nagrinėjamu atveju neegzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos.
16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas teisių ir pažeistų interesų gynimo būdas. Laikinosios apsaugos priemonės nėra skirtos ginčo šalių interesams patenkinti, jų paskirtis yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą. Be to, teismas turi teisę taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios yra tiesiogiai susijusios su pareikštais reikalavimais ir padeda užtikrinti šių reikalavimų įvykdymą (sąsajumo principas). Laikinosios apsaugos priemonės, kurios neužtikrina pareikštų reikalavimų įvykdymo, negali būti taikomos.
17. Pažymėtina ir tai, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nepasisako dėl ginčo esmės ir dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo, o sprendžia tik dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju. Taigi, nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, plačiau nepasisakoma dėl šalių argumentų susijusių su ginčo esme, t. y. dėl daiktinių teisių (valdymo, naudojimo, disponavimo) į nekilnojamąjį turtą. Šiuo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į ieškovo reiškiamus materialiuosius teisinius reikalavimus, teismas sprendžia, jog ieškovo prašomos taikyti procesinės priemonės neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių paskirties ir niekaip neįtakoja šioje byloje galimai palankaus jam teismo sprendimo iškeldinti atsakovę iš ginčo buto bei panaikinti jos deklaruotą gyvenamąją vietą įvykdymo ir negarantuoja jo privalomumo. Nagrinėjamu atveju ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios su būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimu, nes jos neatitinka pareikšto ieškinio užtikrinimo funkcijos.
18. Teismų praktikoje, pažymima, kad teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios gali užtikrinti būsimo toje byloje, dėl joje kilusio ginčo priimto teismo sprendimo, jei reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą. Tai reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdamas užtikrinti tik tų reikalavimų, kurie buvo pareikšti byloje, įvykdymą, ir negali taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, apsaugodamas galimus reikalavimus, kurie byloje nebuvo pareikšti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1718-943/2016). Laikinosios apsaugos priemonės, kurios neužtikrina ieškinyje pareikštų reikalavimų įvykdymo, negali būti taikomos (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-373-330/2017).
19. Nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, ieškovas pareikštu ieškiniu siekia iškeldinti atsakovę, kaip jis pats nurodo, iš jam nuosavybės teise priklausančio buto ir panaikinti atsakovės deklaruotą gyvenamąją vietą, t. y. ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo atveju atsakovė privalėtų išsikelti iš ginčo buto. Tuo tarpu laikinosiomis apsaugos priemonės, ką pripažįsta ir pats ieškovas, yra siekiama ne konkretaus ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo, tačiau iš esmės gauti tam tikrus įrodymus apie ginčo bute esamą faktinę situaciją, t. y. jame esančio turto būklę. Ieškovas į bylą nėra pateikęs ir nurodęs argumentų bei juos pagrindžiančių įrodymų, kaip iš esmės jo prašomos laikinosios apsaugos priemonės galėtų užtikrinti jam galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovas, bandydamas pasinaudoti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutu, patenkant į ginčo butą, iš esmės siekia tokiu būdu surinkti įrodymus apie (ne)daromą ginčo bute esančiam turtui žalą ir tokiu būdu inicijuoti naujus teisminius procesus (ikiteisminį tyrimą, kreiptis dėl žalos atlyginimo ir pan.). Akivaizdu, kad tokios ieškovo prašomos taikyti procesinės priemonės niekaip neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių paskirties ir neužtikrina nagrinėjamoje byloje jam galimai palankaus būsimo teisimo sprendimo įvykdymo, kadangi nėra susijusios su pareikštais materialiais reikalavimais, todėl nėra pagrindo konstatuoti ir grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tiesiogiai su pareikštu reikalavimu ir būsimo teismo sprendimo įvykdymu nesusijusių bei įtakos teismo sprendimo įvykdymui nedarančių apribojimų taikymas ne tik pažeistų pamatinius laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo – šalių interesų pusiausvyros, proporcingumo ir ekonomiškumo, principus, tačiau ir būtų neteisėtas. Kaip minėta, teismas turi taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios yra būtinos ir realiai gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, ir netaikyti priemonių, kurios teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti nėra būtinos.
20. Į esminius atskirųjų skundų argumentus atsakyta, tuo tarpu kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
21. Remiantis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis ieškovo atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 6 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
22. Netenkinus ieškovo atskirojo skundo, apeliacinės instancijos teismas šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų ir teismo procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų paskirstymo klausimo nesprendžia, kadangi šias išlaidas paskirstys pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjęs iš esmės (CPK 93 straipsnis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 6 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.