- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-10-08
- Bylos Nr.
- 1A-370-928/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-10094-2024-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aušra Vingilė, Lina Lesinskienė, Odeta Gruodienė
- Advokatai
- Arvydas Montrimas
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Odetos Gruodienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Linos Lesinskienės ir Aušros Vingilės,
atleistai nuo baudžiamosios atsakomybės L. D. B., jos gynėjui advokatui Arvydui Montrimui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės L. D. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 7 d. nuosprendžio, kuriuo L. D. B., pripažinta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje ir atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant laiduotojo N. Š. atsakomybei ir nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimi, L. D. B. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės:
- uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šios poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2024 m. kovo 20 d.;
- konfiskuota automobilio „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma – 6 530 Eur (šeši tūkstančiai penki šimtai trisdešimt eurų).
Kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą nuspręsta nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Ritos Mikalauskienės 2024 m. kovo 20 d. nutarimu taikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą L. D. B., vardu registruotam automobiliui „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti, automobilį grąžinti L. D. B..
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš L. D. B. nepriteistos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. L. D. B. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, t. y. dėl to, kad ji 2024 m. kovo 15 d. apie 17.10 val. (duomenys neskelbtini) gatve iki automobilių stovėjimo aikštelės, esančios prie (duomenys neskelbtini) pažymėto pastato, kol sukėlė eismo įvykį, vairavo motorinę transporto priemonę - automobilį „Volvo XC90“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai jai nustatytas 1,51 promilių ir daugiau neblaivumas, alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0242 nustatytas 2,68 promilių neblaivumas.
2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 7 d. nuosprendyje konstatuota, kad kaltinamosios veiksmuose nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji transporto priemonės vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, požymiai, todėl jai inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Tačiau įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, kaltinamosios asmenybę ir ją charakterizuojančius duomenis, teismas nustatė, jog egzistuoja visos, tiek formaliosios, tiek ir materialiosios, sąlygos atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti, perduodant ją laiduotojo N. Š. atsakomybėn be užstato ir nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą. Teismas taip pat padarė išvadą, jog N. Š. asmenybę apibūdinantys duomenys neteistas, dirba, yra vedęs gali užtikrinti, kad kaltinamoji sugebės laikytis įstatymų ir nebenusikals. Taip pat įvertino baudžiamųjų poveikio priemonių skyrimui aktualius duomenis, kad kaltinamoji jai inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė naudodamasi specialia teise, automobilį vairavo, kai jai nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis, todėl vadovaujantis BK 68 straipsnio 2 dalimi, paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones 2 metams. Be to, įvertino tai, kad L. D. B. nusikalstamą veiką padarė naudodamasi transporto priemone, be kurios objektyvieji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai negalėtų būti realizuojami, todėl automobilis atitinka konfiskuotino turto požymius, tačiau nustačius, kad automobilis po vyro mirties, pagal paveldėjimą priklauso jai ir sūnui, siekiant, kad nebūtų pažeisti kaltinamosios sūnaus interesai, nuspręsta iš L. D. B. išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis) pagal VšĮ „Emprekis“ pateiktą pažymą, tai yra 6530 Eur.
II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniame skunde atleista nuo baudžiamosios atsakomybės L. D. B. prašo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 7 d. nuosprendį pakeisti: 1) dalyje dėl draudimo naudotis specialia teise šį terminą sutrumpinti iki vienerių metų 2) dalyje dėl automobilio „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios piniginės sumos konfiskavimo panaikinti ir konfiskuoti patį automobilį „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Apeliacinį skundą prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka dalyvaujant L. D. B..
3.1. Skunde nurodo, kad nuosprendis iš dalies yra neteisingas, todėl naikintinas. Apeliantės nuomone, teismas pritaikė per griežtą baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimą 2 metams. Pažymi, kad apeliantė parduoda savo gyvenamąjį būstą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir persikelia gyventi į (duomenys neskelbtini), kur teisė vairuoti kelių transporto priemones dėl didesnių atstumų iki darbo vietos, gydymo įstaigų ir kitur yra labai reikalinga. Dėl to, mato pagrindą prašyti sutrumpinti specialios teisės atėmimo terminą iki 1 metų, kas neprieštarauja baudžiamojo įstatymo normai.
3.2. Atkreipė dėmesį, kad automobilis „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklauso trims asmenims – L. D. B. ir jos sūnums T. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir V. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), tai yra ½ dalis automobilio pagal paveldėjimą priklauso L. D. B., ir ½ dalis pagal paveldėjimą priklauso L. D. B., T. B., V. B.. Apeliantė pasirengusi kompensuoti sūnums jiems priklausančių automobilio dalių vertę. Suma, kurią nusprendė konfiskuoti teismas, apeliantei yra per didelė, dėl to jai kiltų didžiulės finansinės problemos. Mano, kad VšĮ „Emprekis“ pateiktas vertinimas neatitinka tikrovės. Atsižvelgiant į tai, prašo konfiskuoti ne automobilio vertę, o patį automobilį „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).
4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje atleista nuo baudžiamosios atsakomybės L. D. B. ir jos gynėjas palaikė pateikto apeliacinio skundo argumentus, prašė sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą iki vienerių metų ir konfiskuoti transporto priemonę, o ne jos vertę atitinkančią pinigų sumą, pateikė įrodymus pagrindžiančius apeliantės gaunamas pajamas. Prokurorė sutiko su skundo argumentais dėl pačio automobilio konfiskavimo, o ne jo vertės, kadangi tokią poziciją ji palaikė ir apylinkės teisme, tačiau skundo reikalavimą dėl teisių sutrumpinimo prašė atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės L. D. B. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies
Žemesnės instancijos teismas
5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl to asmens, kuris padavė apeliacinį skundą ar dėl kurio toks skundas buvo paduotas. Šia nuostata ne tik apibrėžiamos baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos, bet ir nustatoma teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Kitus bylos aspektus apeliacinės instancijos teismas patikrina tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.
6. Kaip minėta, L. D. B. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, jai paskiriant dvi baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialiąja teise (teise vairuoti transporto priemones) 2 metus ir transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytų faktinių bylos aplinkybių, veikos kvalifikavimo, taip pat sutinka su pirmos instancijos teismo išvadomis dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Visgi, L. D. B. mano, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimi, kuria, taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, nuspręsta konfiskuoti automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, o ne nusikalstamos veikos padarymo priemonę – automobilį. Tuo pačiu prašo trumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą iki 1 metų, atsižvelgiant į pasikeisiančią gyvenamąją vietą ir dėl to kilsiančius nepatogumus dėl apsunkinto susisiekimo. Apeliacinės instancijos teismas, neįžvelgęs esminių BPK pažeidimų, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą patikrina tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise
7. Pagal BK 68 straipsnio 2 dalį teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Pažymėtina tai, kad šios baudžiamojo poveikio priemonės termino nustatymas yra teismo prerogatyva (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-303/2020). Baudžiamojo poveikio priemonės laiko nustatymas yra baudžiamojo poveikio priemonės, o kartu kaltininkui skiriamos bausmės, individualizavimo proceso sudėtinė dalis. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laiką, atsižvelgtina ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių eismo įvykį, jo kilimo priežastis ir mechanizmą, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019).
8. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas L. D. B. uždraudė naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 metų laikotarpiui. Skirdamas BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir nustatydamas jos terminą, pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad L. D. B. 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė naudodamasi teise vairuoti kelių transporto priemones, tai yra vairavo transporto priemonę apsvaigusi nuo alkoholio, kai asmeniui nustatytas 2,68 promilių (sunkus) neblaivumo laipsnis. Taip pat atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą – sukeltas eismo įvykis (apgadintas kitas automobilis, apsauginis stulpas), įvertinta ir L. D. B. asmenybė (anksčiau nebuvo teista, neturi galiojančių nuobaudų, dėl padarytos veikos prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi). Įvertinęs šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas apeliantei skyrė uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones įstatyme numatytam 2 metų terminui. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokios trukmės aptariama baudžiamojo poveikio priemonė atitinka proporcingumo ir teisingumo principo reikalavimus, nėra per griežta ir negali būti dar labiau švelninama.
9. Apeliantė skundu prašydama sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą nurodo, kad teisė vairuoti transporto priemones jai labai reikalinga, kadangi ketina keisti gyvenamąją vietą, todėl kils keblumų dėl susisiekimo, visgi nurodytos aplinkybės pačios savaime nesudaro pagrindo trumpinti skirtos baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, termino. Juolab, kad ketinimas parduoti būstą esantį mieste yra pateikiamas kaip galimas ateities veiksmas, jokių pagrindžiančių duomenų, jog toks sandoris jau įvykęs bylos medžiagoje nėra, priešingai, iš paskutiniųjų pateiktų dokumentų matyti, jog apeliantė vis dar gyvena mieste esančiame bute. Nepaisant to, L. D. B. interesai savaime negali būti svarbesni už visos visuomenės viešąjį interesą užtikrinti saugumą keliuose ir iš jų eliminuoti neblaivius vairuotojus. Pažymėtina, kad apeliantė turi pakankamai ilgą transporto priemonių vairavimo stažą (nuo 1994 m.) (1 t., b. l. 125-126), yra suaugęs, pakaltinamas asmuo, žinantis kelių eismo taisykles, neabejotinai suvokė, kad draudžiama vairuoti transporto priemones būnant neblaiviam, tačiau sąmoningai pasirinko šių nuostatų nesilaikyti, todėl jai turi būti taikomos atitinkamos poveikio priemonės. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, L. D. B., vairuodama transporto priemonę apsvaigusi nuo alkoholio, sąmoningai elgėsi neatsakingai, kėlė pavojų aplinkiniams, tai yra vairavo automobilį būdama neblaivi mieste, kur eismo intensyvumas pakankamai didelis, manevravo pavojingai, ką patvirtino net du įvykio liudytojai, kurie ir iškvietė policijos pareigūnus, dar labiau, L. D. B. vairuodama neblaivi sukėlė eismo įvykį (apgadino ne tik apsauginį stulpelį, bet ir kitą automobilį). Atvykus pareigūnams jai buvo nustatytas 2,68 promilės neblaivumas, t. y. sunkus girtumo laipsnis. Tokiais veiksmais ji neabejotinai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei savo paties sveikatai ar net gyvybei. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti, kad vien todėl, jog asmuo pripažino savo kaltę, gailėjosi ir teisė jam vairuoti transporto priemones yra reikalinga asmeniniams tikslams, yra pagrindas jai taikyti švelniausias įmanomas teisinio poveikio priemones.
10. Bylos duomenimis, L. D. B. buvo atleista pagal laidavimą vienerių metų terminui, be užstato, teismas jai paskyrė itin švelnią poveikio priemonę – trumpesnio nei vidurkis termino baudžiamojo poveikio priemonę – atėmimą teisės vairuoti transporto priemonę 2 metams. Teisėjų kolegijos nuomone, dar švelnesnės baudžiamojo poveikio priemonės nebūtų pakankamos siekiant užtikrinti prevencinius tikslus ir atgrasyti ją nuo panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje. Teisėjų kolegija sutinka, kad tokios trukmės specialiosios teisės atėmimas neabejotinai pakeis įprastą apeliantės gyvenimą, tačiau tai yra neišvengiamos baudžiamojo poveikio priemonės pasekmės. Įstatymų leidėjas nustatydamas teisinio poveikio priemones aukščiau iškelia visuomenės interesą, saugumą, o ne asmens, padariusio nusikalstamą veiką, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu nusikaltimu. Kita vertus, tai, jog L. D. B. uždrausta vairuoti transporto priemones trumpesniam terminui, nei galimas šios baudžiamojo poveikio priemonės vidurkis, patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas visas reikšmingas bylos aplinkybes vertino jai itin palankiai. Be to, L. D. B. ir iki nusikalstamos veikos padarymo žinojo, kad automobilio vairavimas jai yra reikalingas, tačiau akivaizdu, jog šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų ją nuo pavojingo nusikaltimo padarymo. Todėl nėra pagrindo manyti, kad draudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones dvejus metus yra per griežta, neproporcinga padaryto nusikaltimo ar atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens asmenybei baudžiamojo poveikio priemonė.
11. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje skirdamas L. D. B. baudžiamojo poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą – ir nustatydamas jos terminą – 2 metus, BK 67, 68 straipsnių taikymo klaidų nepadarė. Apeliantė skunde nepateikė jokių naujų duomenų, kurie leistų byloje nustatytas aplinkybes vertinti kitaip nei jas vertino pirmosios instancijos teismas, todėl apeliacinio skundo argumentai šioje dalyje atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 72 straipsnyje
12. Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su pirmosios instancijos teismo spendimu L. D. B. taikyti konfiskuotino turto (automobilio) vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą, teigiant, jog nagrinėjamu atveju kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė turėjo būti konfiskuotas turtas – automobilis „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).
13. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teisme išsakytas prokurorės, apeliantės ir jos gynėjo baigiamąsias kalbas, apylinkės teismo nuosprendžio turinį bei susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamojo įstatymo bendrosios dalies nuostatas, t. y. BK 72 straipsnį, ir nepagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju iš L. D. B. turi būti išieškota konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma, o ne taikomas turto, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, konfiskavimas, todėl apylinkės teismo nuosprendis šioje dalyje keistinas (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1 punktas).
14. BK 67 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nustatytais pagrindais, įskaitant BK 40 straipsnį, gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Pažymėtina, kad asmens nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Nuteistajam asmeniui baudžiamojo poveikio priemonė skiriama imperatyviai kartu su bausme, todėl tokiais atvejais turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Tuo tarpu asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleidžiant asmenį nuo bausmės BK X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleidžiant iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, tačiau jų taikymo ir parinkimo klausimas paliekamas spręsti teismui.
15. Nustačius, kad turtas yra konfiskuotino pobūdžio, teismas pirmiausia turi įvertinti ar šis turtas gali būti konfiskuotinas BK 72 straipsnio 1 – 4 dalyse numatytais pagrindais, o tik jų nesant, svarstyti galimybę taikyti konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi. Tokiu atveju teismas turi pateikti sprendimo konfiskuoti ne turtą, o jo vertę atitinkančią pinigų sumą, motyvus bei įvertinti ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus ir yra proporcinga. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog yra tikslinga taikyti BK 72 straipsnio nuostatas, tačiau parinko netinkamą turto konfiskavimo pobūdį.
16. BK 72 straipsnio 1–2 dalyse numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis, neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje, kelių transporto priemonė yra laikoma nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo priemone ir atitinka BK 72 straipsnio nuostatose nurodytus konfiskuotino turto požymius. BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
17. Nagrinėjamu atveju skundžiamame nuosprendyje nustatyta, kad L. D. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, panaudodama automobilį „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šis automobilis yra nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo priemonė, kuri BK 72 straipsnio 2 dalies prasme yra konfiskuotinas turtas. Nors apylinkės teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju automobilis „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, tačiau nutarė taikyti BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas ir iš atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmens išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą motyvuodamas tai tuo, kad transporto priemonė paveldėjimo būdu priklauso 3 asmenims, tai yra L. D. B. ir jos sūnums, todėl tokiu būdu siekė užtikrinti atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės sūnų interesus.
Žemesnės instancijos teismas
18. Visų pirma pažymėtina tai, kad 2024 m. kovo 18 d. VĮ „Regitra“ duomenų bazės išraše nurodyta, kad transporto priemonės valdytojas – savininkas jau nuo 2021 m. gegužės 1 d. yra L. D. B. (1 t., b. l. 40). Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, apklausiama L. D. B. patvirtino, jog automobilis, kurį ji nusikalstamos veikos padarymo metu vairavo neblaivi yra registruotas jos vardu, tačiau pagal paveldėjimo teisės liudijimą priklauso jai ir vaikams (1 t., b. l. 162). 2023 m. lapkričio 22 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijime nurodyta, jog ½ dalis transporto priemonės priklauso L. D. B. (1 t. b. l. 175-197). Taigi, apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju iš viešuose registruose esančios informacijos akivaizdu, kad būtent L. D. B. kaip transporto priemonės valdytoja naudojasi automobiliu be jokių apribojimų ir neabejotinai kitiems paveldėtojams žinant bei tam neprieštaraujant. Tokiu būdu vien tai, kad L. D. B. pagal paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą priklauso tik dalis transporto priemonės (nors pagal viešuose registruose esančią informaciją tai nėra užfiksuota), negali būti kliūtis konfiskuoti visą automobilį kaip nusikaltimo padarymo priemonę, nes pagal BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktą kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti. Tuo tarpu bylos aplinkybės rodo, kad L. D. B. yra faktinė transporto priemonės valdytoja, o poreikis vairuoti neblaiviai kilo po to, kai vienas iš sūnų (transporto priemonės dalies paveldėtojų) pasijuto blogai ir paprašė vaistų. Taigi bendras turtas buvo panaudotas uždraustai veikai daryti, tačiau tokio turto bendraturtis netampa „trečiuoju asmeniu“ BK 72 straipsnio 5 dalies prasme. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju įstatymo reikalaujamos aplinkybės, leidžiančios konfiskuoti ir kitam asmeniui priklausantį turtą ar jo dalį yra nustatytos.
19. Be kita ko, pažymėtina, kad viena iš turto, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo paskirčių yra atimti asmeniui galimybę dar kartą turtą panaudoti nusikalstamais tikslais bei padaryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, Nr. 2K-195-788/2019). Nors apylinkės teisme buvo pateikti duomenys, kad transporto priemonė yra reikalinga tiek L. D. B., tiek ir kitam bendraturčiui T. B. tenkinant šeimos poreikius – dėl patogesnio susisiekimo, daiktų transportavimo, tačiau ši pozicija pateikiant apeliacinį skundą pakito. L. D. B. apeliacinės instancijos teismui pateikė duomenis apie sudėtingą savo finansinę padėtį, prašė konfiskuoti transporto priemonę, o ne jos vertę atitinkančią pinigų sumą (2 t., b. l. 32-33). Tuo pačiu pateikti ir kitų transporto priemonės „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) paveldėtojų T. B., V. B. rašytiniai sutikimai dėl transporto priemonės konfiskavimo (2 t. b. l. 40-41). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė taip pat palaikė apeliacinio skundo reikalavimą konfiskuoti transporto priemonę, o ne jos vertę atitinkančią pinigų sumą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad L. D. B. nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo galiojantį vairuotojo pažymėjimą, posėdžio metu pati pripažino turinti 30 metų vairavimo stažą, todėl preziumuotina, kad ji žinojo Kelių eismo taisyklių nuostatas bei tai, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, todėl suvokė nusikalstamos veikos pavojingumą ir norėjo taip elgtis. Kadangi L. D. B. teisės aktų nuostatos buvo žinomos, ji ne tik rizikavo savo bei kitų asmenų saugumu, tačiau ir buvo abejinga bet kokioms gresiančioms pasekmėms, įskaitant ir galimą turto konfiskavimą. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, jos vairuoto automobilio, kuris atitinka visus baudžiamajame įstatyme numatytus turto konfiskavimo požymius, konfiskavimas yra ne tik galimas, tačiau ir būtinas.
20. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, L. D. B. skundas tenkintinas ir skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 dalis), L. D. B. paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), konfiskavimą. Dėl šios priežasties keistina ir skundžiamo nuosprendžio dalis dėl laikinojo nuosavybės teisių apribojimo bei ikiteisminio tyrimo metu išspręstas klausimas dėl automobilio grąžinimo L. D. B..
Dėl proceso išlaidų
21. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. liepos 30 d. pažyma Nr. APD-2024-07575 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (2 t., b. l. 28-30). Pažymoje nurodyta, kad L. D. B. teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 45,83 Eur, todėl prašoma išspręsti šių išlaidų priteisimo klausimą valstybės naudai.
22. Šioje byloje antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimo procesinėmis ir išieškojimo klausimas sprendžiamas apeliacinio proceso stadijoje, kurioje vertinamas pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio teisėtumas ir pagrįstumas. BPK 322 straipsnio 1 dalyje yra imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Tai reiškia, kad apeliaciniame procese, gynėjas buvo paskirtas ne nuteistojo, o valstybės iniciatyva, kuri jam garantuoja tokią teisę. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus: kai nagrinėjamos bylos dėl veikų, kuriomis įtariamas ar kaltinamas nepilnametis, ir kai nagrinėjamos neregių, kurčių, nebylių ir kitų asmenų, dėl fizinių ar psichinių trūkumų negalinčių pasinaudoti savo teise į gynybą, bylas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas.
23. Šiuo atveju baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės L. D. B. apeliacinį skundą, kuris yra tenkinamas iš dalies, skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Būtinybė skirti apeliantei gynėją kilo dėl BPK 322 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto imperatyvaus reglamentavimo, jog nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas, todėl Kauno apygardos teismo 2024 m. birželio 5 d. nutartimi (2 t., b. l. 26) atleistai nuo baudžiamosios atsakomybės buvo paskirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose parinktas gynėjas advokatas Arvydas Montrimas. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, kuri garantuoja tokią teisę, nepriklausomai nuo ginamojo valios. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartas aplinkybes (gynėjo paskyrimo teisinį pagrindą, apeliacinio skundo išnagrinėjimo rezultatą), įvertinusi atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės finansinę padėtį (gaunamą nedidelį darbo užmokestį), į tai, kad šiuo nuosprendžiu konfiskuojamas jos turtas, sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš L. D. B. nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą L. D. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 7 d. nuosprendį pakeisti:
- panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta konfiskuoti iš L. D. B. automobilio „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 6 530 Eur (šešis tūkstančius penkis šimtus trisdešimt eurų) ir priimti naują sprendimą – vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2 dalimis, L. D. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.
Laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki nuosprendžio dalies dėl šios transporto priemonės konfiskavimo įvykdymo, o konfiskavus transporto priemonę – panaikinti.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: automobilį „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), ir užvedimo raktelį, perduotą saugoti UAB „A“ (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti konfiskavimą vykdančiai institucijai.
Kitą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 7 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Nepriteisti iš L. D. B. valstybės naudai 45,83 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. liepos 30 d. pažymą Nr. APD-2024-07575.
Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.