Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Eugenija Šatkuvienė, sekretoriaujant Jolitai Slavinskienei, dalyvaujant prokurorei Ritai Ušinskienei, nukentėjusiajam A. C. (A. C.), viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

K. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, dirbantis, gyv(duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. T. nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą: jis, 2016 m. balandžio 10 d.., apie 14.00 val., Klaipėdos mieste, (duomenys neskelbtini) namo kieme, smogė kumščiu A. C. (A. C.) į dešinį skruostą, tuo padarydamas veido sumušimą su poodine kraujosruva dešiniame skruoste, apatinio žandikaulio lūžimą dešinio kaklelio srityje, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Pagal jam pareikštą kaltinimą K. T. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu savo kaltės nepripažino ir parodė, kad jis gyvena Klaipėdos mieste, (duomenys neskelbtini) 2016-04-10 apie 13.00 val. arba 14.00 val. jis išėjo į kiemą parūkyti ir pamatė, kad ant šalia jo namo esančios Menų fakulteto sienos šlapinasi jaunuolis, dėl ko jis susinervino ir išvadino jaunuolį "mižniumi", po ko jaunuolis nuėjo. Jam pasirodė, kad jaunuolis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, nes šlapindamasis svyravo ir mano, jeigu jaunuolis būtų blaivas taip viešoje vietoje nebūtų elgęsis. Jis jaunuoliui smūgio nesudavė. Jis mano, kad jaunuolio neatpažintų, nes prisimena, kad buvo tamsiais plaukais ir aukštesnio ūgio negu jis. Papildomai parodė, kad pirmoje apklausoje jis nurodydamas jaunuolį, kuris šlapinosi ant pastato sienos, mintyse turėjo visiškai kitą asmenį, A. C. jis nepažįsta ir nežino ar anksčiau jį yra matęs. Dar patvirtina, kad kumščiu smogti jis tikrai negalėjo, nes taip nesielgia, galėjo tik žodžiais kažką pasakyti pamatęs besišlapinantį asmenį. Papildomai parodė, kad dar kartą tvirtina, kad vaikinui su kuriuo buvo suvestas į akistatą jis smūgio nesudavė ir jo nesužalojo, vaikinas kurį jis apšaukė dėl šlapinimosi, šlapinosi ne ant jo namo, kuriame jis gyvena, o ant priešais jo namą esančios Menų fakulteto pastato sienos. Jis niekada nėra šaukęs ir matęs vaikino, kuris šlapinosi prie pat jo buto, ant namo sienos. Bute Nr. l jis gyvena su sutuoktine, daugiau jokių asmenų šiame bute negyvena ir pro šias duris nevaikšto (b. l. 67-68, 70-71,75). Civiliniai ieškiniai yra neteisingi. Jis to nusikaltimo nepadarė. Gal ne vaikinas, o jo mama nori pasipelnyti.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų, kur jis neprisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, jo kaltė įrodyta šiais teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.

Nukentėjusysis A. C. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir teismo posėdžio metu parodė, kad 2016-04-10 apie 14.00 val. jis ėjo į bažnyčią, esančią Klaipėdos mieste, (duomenys neskelbtini) ir užsinorėjo šlapintis, todėl nuėjo į (duomenys neskelbtini) namo kiemą, Klaipėdos mieste ir šlapinosi ant (duomenys neskelbtini) namo sienos, tuo metu iš (duomenys neskelbtini) namo pirmo buto išėjo vyras ir, nieko nesakęs, smogė vieną kartą kumščiu jam į dešinį skruostą. Dėl suduoto smūgio jis ranka atsirėmė į sieną ir nusibrozdino dešinės rankos krumplius. Po to, vyras pasakė:"ateik čia", tačiau jis pamatęs, kad vyras yra agresyvus, greitai pabėgo, vyras jo nesivijo. Dėl suduoto smūgio jis patyrė fizinį skausmą, svaigo galva, todėl kreipėsi į Klaipėdos vaikų ligoninę, kur buvo nustatyta, kad yra sulaužytas žandikaulis. Iš ligoninės paskambino mamai, ji atvažiavo į universitetinę ligoninę.Jis penkias dienas pragulėjo ligoninėje. Po to buvo paskirtas ambulatorinis gydymas. Maistą valgė per šiaudelį, patyrė dvasinius išgyvenimus, stresą, nemiegodavo naktimis. Nuo tada skauda galvą. Jis yra tvirtai įsitikinęs, kad jį sumušė vyras. Šis asmuo yra teismo posėdžio salėje. Jis šalapinosi prie pat buto durų, nes laiptinių tame name nėra, į butą durys yra tiesiai iš kiemo ir durys, pro kurias išėjo K. T., pažymėtis Nr. l, todėl jis ir nurodė, kad K. T. išėjo iš pirmo buto, name yra dar vienos durys, tačiau ar jos pažymėtos skaičiumi, nežino. Tuo metu buvo šviesu ir jis gerai įsidėmėjo K. T. veidą, todėl tvirtina, kad būtent jis sudavė jam smūgį. Tuo metu aplinkui nebuvo nė vieno žmogaus, pro langus taip pat niekas nežiūrėjo, iš pirmo buto daugiau asmenų neišėjo. Pripažįsta savo kaltę dėl to, kad šlapinosi viešoje vietoje.

Liudytoja J. C. teismo posėdžio metu paaiškino, kad balandžio 10 d. apie 14:15 paskambino jai sūnus, pasakė: „ar gali atvažiuoti?“. Iš namų nuvažiavo į ligoninę į (duomenys neskelbtini) prie vaikų ligoninės. Jai papasakojo kas nutiko, kad vyriškis davė į žandikaulį. Juos pasiuntė į universitetinę ligoninę. Padarė tyrimus. Paguldė į ligoninę, kurioje sūnus gulėjo. Sūnus jai papasakojo, kad jis norėjo nueiti nusišlapinti. Atbėgo iš karto vyras ir smogė jam. Kaip sūnus pasakojo, taip ir buvo. 500 eurų ieškinio atsisako. Prašo 1000 eurų. 500 eurų, kaip buvo pareiškę ikiteisminio tyrimo metu, atsisako. Reiškia tik dėl neturtinės žalos - 1500 eurų, neskaičiuojant faktinių išlaidų, nes neturi kaip įrodyti išlaidų. Sūnus gydėsi du mėnesius, kas dešimt dienų važinėdavo į ligoninę tikrintis, vartojo vaistus.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. C. buvo nustaytas veido sumušimas su poodine kraujosrūva dešiniame skruoste, apatinio žandikaulio lūžimu dšinio kaklelio srityje. Nustatytą sužalojimą A. C. galėjo patirti bukos traumos pasekoje, paveikus skruosto sritį kietu buku daiktu. (b.l. 33-34). Dėl žandikaulio lūžimo sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, A. C. sužalojimas nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (b.l. 33-34).

Iš 2016-05-23 Klaipėdos AVPK Klaipėdos m. PK akistatos protokolo matyti, kad į akistatą suvesti asmenys nukentėjusysis A. C. bei K. T.. Akistatos metu nukentėjusysis A. C. atpažįsta K. T. kaip asmenį, kuris jam smogė kumščiu į dešinę veido pusę. (b. l. 77-78).

Iš 2016-05-23 Klaipėdos AVPK Klaipėdos m. PK akistatos protokolo matyti, kad į akistatą suvesti asmenys nukentėjusysis A. C. bei K. T.. Akistatos metu kaltinamasis K. T. su A. C. parodymais nesutiko, nes šio asmens nepažįsta ir nežino ar yra matęs (b. l. 77-78).

Kaltinamojo K. T. kaltė pilnai įrodyta aukščiau aptartų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma.

K. T. įvykdyta nusikalstama veika kvalifikuotina pagal LR BK 138 str. 1 d., kadangi jis, tyčiniais veiksmais, pavartodamas smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, nesunkiai jį sužalojo.

K. T. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Klaipėdos teritorinė ligonių kasa kaltinamajam K. T. pareiškė 375,85 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl A. C. gydymo paslaugų (b.l. 39-41).

Šis civilinis ieškinys pagrįstas, įrodytas K. T. kaltės įrodymais bei pateiktais rašytiniais įrodymais, todėl tenkintinas pilnai.

K. T. su civiliniais ieškiniais nesutinka, nes mano, kad siekiama iš jo pasipelnyti.

Nukentėjusysis A. C. pareiškė 1500 eurų dydžio civilinį ieškinį.

Nukentėjusysis A. C. nurodė, kad jam dėl suduoto smūgio patyrė didelį fizinį skausmą, gydėsi ligoninėje, jam svaigo galva, per šiaudelį valgė du mėnesius, nemiegojo naktimis iki šiol skauda galvą, mokyklos nelankė vieną savaitę, visas gydymas truko nuo 2016 m. balandžio 10 d. iki 2016 m. birželio 10 d.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str. l d., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 str. 2 d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas neturtinės žalos dydį nustato, vadovaudamasis CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Įstatyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes.

Teismas neabejoja, kad nukentėjusysis A. C. dėl jam nusikaltimo metu padarytų sužalojimų kentė fizinį, psichologinį skausmus, dvasinius išgyvenimus, patyrė kitokius nepatogumus, tačiau nusikaltimo padarymo situacija ir nukentėjusiojo kaltės pripažinimas dėl šlapinimosi viešoje vietoje rodo, kad įtakos nusikaltimui padaryti turėjo pačio nukentėjusiojo elgesys t. y. jis šlapinosi ant gyvenamojo namo sienos, kas sukėlė kaltinamojo pasipiktinimą. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į kaltinamojo nusikalstama veika padarytas pasekmes – į tai, kad nukentėjusiajam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kuris nesukėlė didelės žalos nukentėjusiojo asmens sveikatai ir nekėlė grėsmės gyvybei, į tai, kad tam tikros įtakos nusikaltimui padaryti turėjo pačio nukentėjusiojo elgesys. Taip pat, teismas atsižvelgia į kaltinamojo amžių ir jo gaunamas pajamas į tai, kad kaltinamasis žalą padarė veikdamas tyčia.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, kad nukentėjusiojo A. C. pareikšta 1500 eurų neturtinė žala yra per didelė, todėl mažinama iki 500 eurų.

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (LR BK 54 str.), atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvą ir tikslą, kaltininko asmenybę. K. T. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą. Jis anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, neprisipažįsta padaręs nusikaltimą, neatsiprašė nukentėjusiojo, įvykdė smurtinę nusikalstamą veiką prieš už save silpnesnį asmenį. Teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti K. T., kaip pirmą kartą teisiamam asmeniui, paskiriant bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu.

2016-05-19 kaltinamajam K. T. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, naikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

K. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 138 str. 1 d. ir nuteisti jį laisvės apribojimo bausme 1 metams, įpareigojant jį per šį laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu.

K. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Priteisti iš K. T. 375,85 eurus Klaipėdos teritorinės ligonių kasos naudai už A. C. gydymo paslaugas.

Nukentėjusiojo A. C. pareikštą 1500 eurų dydžio civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Iš kaltinamojo K. T. priteisti 500 eurų neturtinę žalą nukentėjusiojo A. C. naudai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos mieato apylinkės teismą.