- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-25
- Bylos Nr.
- 1S-341-195/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Artūras Šumskas
- Pareiškėjas
- Z. Š.
Įžanginė dalis
išnagrinėjęs pareiškėjo Z. Š. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti Z. Š. skundą dėl baudžiamosios bylos proceso iškėlimo privataus kaltinimo tvarka S. J. ir skundas grąžintas jį padavusiam asmeniui,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėjas Z. Š. 2017 m. rugpjūčio 21 d. kreipėsi į teismą su skundu dėl baudžiamosios bylos proceso iškėlimo privataus kaltinimo tvarka S. J. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 straipsnio 1 dalį.
Skunde pareiškėjas prašė patraukti baudžiamojon atsakomybėn S. J. už tai, kad ji, siekdama turtinės ir kitos naudos, 2016 m. rugpjūčio 31 d. atsiliepime į pareiškėjo prašymą dėl paskirtos kardomosios priemonės pakeitimo baudžiamojoje byloje Nr. 1-74-517/2016, paskleidė apie pareiškėją tikrovės neatitinkančią informaciją. Pareiškėjo įsitikinimu, šia detaliai privataus kaltinimo skunde nurodyta S. J. paskleista tikrovės neatitinkančia informacija buvo pakirstas pasitikėjimas pareiškėju bylą nagrinėjančio teisėjo akyse, padaryta neigiama įtaka Ukmergės rajono apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo teisėjams, kurie priėmė ir ateityje dar gali priimti Z. Š. itin nepalankius sprendimus. Be to, Z. Š. dėl šių S. J. veiksmų taip pat patyrė 7 000 Eur neturtinę žalą ir prašė teismo ją priteisti iš S. J..
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
Teismas nurodė, kad atsiliepime pateikta S. J. pozicija jau buvo teismo vertinta (šiuo klausimu priimta galutinė ir neskundžiama Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 26 d. nutartis Nr. 1S-745-312/2016) ir nebuvo nustatyta, kad ji neatitinka tikrovės. Be to, baudžiamoji byla, kurioje S. J. teikė atsiliepimą į pareiškėjo prašymą dėl paskirtos kardomosios priemonės pakeitimo, dar nėra išnagrinėta, o kištis į bylą tiriančių pareigūnų ar bylą nagrinėjančio teismo veiksmus yra draudžiama pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, apylinkės teismas Z. Š. skundą atsisakė priimti ir grąžino jį padavusiam asmeniui Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 412 straipsnio 3 dalyje numatytu pagrindu.
Skundu pareiškėjas Z. Š. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – įpareigoti šį teismą priimti pareiškėjo skundą, paduotą privataus kaltinimo tvarka.
Skundą pareiškėjas grindžia tuo, kad teismas pažeidė pareiškėjo konstitucinę teisę kreiptis į teismą bei paneigė BPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatytą baudžiamojo proceso paskirtį - ginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves taip, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas. Teismas nenurodė, kokių konkrečiai reikalavimų neatitinka privataus kaltintojo pareiškimo dėl baudžiamojo proceso pradėjimo privataus tvarka turinys. Teismas nepagrįstai nurodė, kad S. J. paskleista informacija jau buvo teismo vertinta, nes Vilniaus apygardos teismas 2016 m. spalio 26 d. nutartimi nevertino ir neturėjo teisės vertinti, ar S. J. padarė nusikalstamą veiką, nes sprendė klausimą dėl kardomosios priemonės pakeitimo sąlygų. Motyvuodamas skundžiamą nutartį, teismas nenurodė konkrečios teisės normos, kuri draustų kištis į bylą nagrinėjančio teismo veiksmus.
Atsiliepimų į skundą negauta.
Z. Š. skundas tenkinamas iš dalies.
Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. nutartis nėra pagrįsta ir teisėta, todėl turi būti panaikinta.
Privataus kaltinimo bylų procesas yra specifinė baudžiamojo proceso rūšis, kai kaltinimą vykdo nukentėjusysis ar jo teisėtas atstovas. Šios kategorijos bylose būtent nukentėjusiojo skundas atlieka kaltinamojo akto funkciją, nes juo pradedamas privataus kaltinimo bylų procesas ir nustatomos nagrinėjimo teisme ribos. Šiam procesiniam dokumentui keliami didesni formalūs reikalavimai nei kreipimuisi bylose, kuriose atliekamas ikiteisminis tyrimas, jis turi būti surašytas laikantis BPK 412 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų.
Iš bylos medžiagos matyti, kad apylinkės teismas pareiškėjo Z. Š. skundą, pateiktą privataus kaltinimo tvarka, atsisakė priimti BPK 412 straipsnio 3 dalyje numatytu pagrindu – kaip įstatymo reikalavimų (BPK 412 str.) neatitinkantį skundą. Nors žemesnysis teismas, kaip teisingai skunde nurodo pareiškėjas, ir nenurodė, kokių konkrečių įstatymo reikalavimų neatitinka šis pareiškėjo skundas, tačiau apygardos teismas su tokia apylinkės teismo išvada neturi pagrindo sutikti, nes iš bylos medžiagos matyti, kad Z. Š. skundas iš esmės atitinka įstatyme numatytus šiam skundui keliamus formaliuosius reikalavimus (BPK 412 str.).
Iš privataus kaltinimo skundo matyti, kad Z. Š. jame nurodė asmenį, įtariamą BK 154 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymu (S. J.), bei duomenis apie jį, nusikaltimo padarymo aplinkybes, vietą, laiką, būdą (kad, pareiškėjo įsitikinimu, tikrovės neatitinkančią informaciją S. J. paskleidė 2016 m. rugpjūčio 31 d. atsiliepime į pareiškėjo prašymą dėl paskirtos kardomosios priemonės pakeitimo baudžiamojoje byloje Nr. 1-74-517/2016), padarinius (buvo pakirstas pasitikėjimas pareiškėju prieš teisėjus), duomenis, pareiškėjo manymu, patvirtinančius skunde išdėstytas aplinkybes (S. J. atsiliepimo kopiją), teismą, kuriam teikia skundą privataus kaltinimo tvarka, taip pat skundą pasirašė. Iš privataus kaltinimo skundo matyti, kad Z. Š. jame aiškiai ir tiksliai nurodė S. J. teiginius, kurie, jo manymu, yra neatitinkantys tikrovės, jį šmeižiantys, sukėlę jam žalos, tiksliai nurodė, kur ir kam tie teiginiai nurodyti, pateikė, jo manymu, šias aplinkybes patvirtinančius duomenis. Taigi Z. Š. privataus kaltinimo skunde pakankamai aiškiai nurodė, kokie konkretūs veiksmai inkriminuojami S. J., kokias konkrečiai pasekmes tai sukėlė pareiškėjui, t. y. kaltinimas yra aiškus ir konkretus.
Esant tokioms aplinkybėms, apygardos teismas neturi pagrindo laikyti pagrįsta ir teisėta apylinkės teismo išvadą, kad pareiškėjo skundas turi būti nepriimamas kaip įstatymo reikalavimų neatitinkantis skundas ir grąžintas jį padavusiajam asmeniui BPK 412 straipsnio 3 dalies pagrindu, juo labiau asmeniui nenurodant konkrečių skundo trūkumų. Dėl to šios išvados pagrindu priimta apylinkės teismo nutartis naikinama. Siekdamas neužkirsti kelio pareiškėjui realizuoti teisę į apeliaciją, aukštesnysis teismas Z. Š. privataus kaltinimo skundo priėmimo klausimą perduoda apylinkės teismui spręsti iš naujo. Apylinkės teismas, iš naujo spręsdamas Z. Š. skundo priėmimo klausimą, turėtų vertinti ne tik jo atitikimą BPK 412 straipsnyje numatytiems reikalavimams, bet taip pat spręsti, ar nėra BPK 412¹ straipsnyje numatytų pagrindų atsisakyti pradėti privataus kaltinimo bylų procesą.
Kiti pareiškėjo skunde nurodyti argumentai - dėl konkrečios įstatymo normos, pagal kurią Z. Š. pareiškimo nagrinėjimas privataus kaltinimo tvarka laikomas kišimusi į teismo veiksmus, dėl konkretaus bylos numerio nenurodymo, neturi juridinės reikšmės nagrinėjamam klausimui ir apygardos teisme nenagrinėjami.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pareiškėjo Z. Š. skundą patenkinti ir dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. nutartį panaikinti ir priimti dėl skundo sprendimą - perduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui iš naujo spręsti Z. Š. skundo dėl privataus kaltinimo bylos proceso pradėjimo S. J. priėmimo klausimą.
Nutartis neskundžiama.