Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Rimdeikaitės, Mindaugo Šimonio, Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „BULLCARGO“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. sprendimo ir 2017 m. kovo 9 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „BULLCARGO“ ieškinį atsakovui S. G. dėl žalos, padarytos atliekant darbines funkcijas, atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė UAB „BULLCARGO“ prašė priteisti iš atsakovo S. G. 13744,97 Eur žalą ir 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2015 m. balandžio 29 d. tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta darbo sutartis, kuria atsakovas priimtas į darbą vairuotojo ekspeditoriaus pareigoms užimti. Tą pačią dieną tarp šalių buvo pasirašyta ir visiškos materialinės atsakomybės sutartis, o 2015 m. balandžio 30 d. ieškovės direktorius T. D. ir atsakovas pasirašė UAB „Bullcargo“ darbuotojui perduoto įmonės turto priėmimo-perdavimo aktą, kuriuo atsakovui buvo perduotas jo darbinėms funkcijoms atlikti vilkikas Volvo FH12.420, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), puspriekabė, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atšviečianti liemenė, šalmas, taip pat pirštinės ir akiniai. Atsakovas 2015 m. liepos 28 d., aplaidžiai vykdydamas savo pareigas bei nusižengdamas pareiginiams nuostatams ir darbo tvarkai sukėlė eismo įvykį, t. y., vairuodamas jo darbinėms funkcijoms atlikti perduotą krovininį automobilį vilkiką Volvo įvažiavo į pakelės griovį ir atsitrenkė į elektros stulpą, taip visiškai sugadindamas minėtą transporto priemonę bei ieškovei padarydamas žalą. Dėl šio eismo įvykio atsakovas ieškovei pateikė pasiaiškinimą. Ieškovė minėtą vilkiką valdė nuomos pagrindu, o vilkiko savininkas yra UAB „Premium invest“. Atsižvelgdama į tai, taip pat vadovaudamasi nuomos sutarties 3.5. punktu, ieškovė 2015 m. liepos 29 d. pranešimu kreipėsi į UAB „„Premium invest“, pastarąją informuodama apie 2015 m. liepos 28 d. įvykusį eismo įvykį. Atsakydama į šį pranešimą, UAB „Premium invest“ 2015 m. rugpjūčio 10 d. raštu pareikalavo atlyginti patirtą turtinę žalą, t. y., vilkiko likutinę vertę, kuri visiško vilkiko sugadinimo dieną 2015 m. liepos 28 d. buvo 15000 Eur. UAB „Premium invest“ nurodė, kad tokią reikalaujamą sumą pagrindžia UAB „Pajūrio transporto servisas“ pranešimas, kuriame nurodoma, kad vilkiko remonto išlaidos sudarytų 16 300 Eur. Gavus iš UAB „Premium invest" ilgalaikio turto likvidavimo akto Nr. 15/1 kopiją, paaiškėjo, jog dėl transporto priemonės Volvo FH12, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimo UAB „Premium invest" turėjo 12538 Eur nuostolį. Ieškovė, susipažinusi su darbuotojo pasiaiškinimu, įvertinusi nelaimingo atsitikimo tyrimo metu gautą informaciją, nustatė, kad atsakovo neteisėti veiksmai, dėl kurių įvyko eismo įvykis, pasireiškia tuo, jog jis pažeidė vairuotojo ekspeditoriaus pareiginiuose nuostatose nurodytus reikalavimus (4.1.5, 4.2.4 punktai), taip pat darbo tvarkos taisykles (8.1.3, 13.3.6 - 13.3.9 punktai). Nors savo pasiaiškinime vairuotojas nurodė, jog tik nuvykus į UAB „Dolomitas“ ir pakrovus skaldą į transporto priemonę pastebėjo, jog viena padanga yra „minkštesnė“ negu kitos, jis nesiėmė priemonių tokiai būklei pašalinti, nors tai privalėjo padaryti ir tam turėjo visas galimybes, kadangi transporto priemonėje visi UAB „Bullcargo" vairuotojai turi vietines oro pripūtimo žarnas, be to, ne tik nepašalino šios būklės, bet ir neiškrovė krovinio, neinformavo direktoriaus apie susidariusią situaciją ir nusprendė važiuoti su pakrauta transporto priemone, kurios padangose yra nevienodas oro slėgis, taip akivaizdžiai sukeldamas grėsmę tiek eismo, tiek transporto priemonės, krovinio ir paties vairuotojo saugumui. Atsakovo argumentas, kad mažesnis oro slėgis buvo puspriekabės, o ne paties vilkiko padangoje, nepateisina atsakovo veiksmų nepagrįstumo, ypač kai puspriekabė buvo pakrauta skalda, buvo itin sunki ir mažesnis slėgis jos padangoje akivaizdžiai įtakojo transporto priemonės valdymą, jos stabilumą kelyje ir kėlė grėsmę tiek eismo, tiek transporto priemonės, krovinio ir paties vairuotojo saugumui. Be kita ko, atsakovas, važiuodamas transporto priemone, kurios padangose buvo nevienodas oro slėgis, nepasirinko ir saugaus greičio. Šių aplinkybių visuma ir sąlygojo autoįvykį, dėl ko buvo sugadinta transporto priemonė ir darbdavys patyrė žalą. Atsakovo pasiaiškinime nurodoma pozicija, kad eismo įvykis įvyko dėl to, kad važiuojant vilkiku sprogo šios transporto priemonės padanga, dėl ko vilkikas tapo nevaldomas, nuvažiavo nuo kelio į griovį ir atsitrenkė į elektros stulpą, laikytina tik atsakovo gynybine versija. Padangos gamintojo Y. D. tyres Baltic atliktos padangos apžiūros ataskaitoje nurodoma, jog visi padangos komponentai pritvirtinti prie karkaso, juostos atitrūkimų nenustatyta, kas reiškia, jog padanga nesprogo, kadangi sprogimo metu komponentai nuo karkaso atitrūksta. Viengubas karkasas įplyšęs nuo vieno krašto iki kito dėl išorinio pažeidimo, bet ne dėl sprogimo.Atsakovas S. G. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad jis darbines funkcijas atliko nepažeisdamas vairuotojo ekspeditoriaus pareiginiuose nuostatuose nurodytų reikalavimų bei darbo tvarkos taisyklių. Prieš pradėdamas darbą, jis patikrino oro slėgimą transporto priemonės padangose ir jis atitiko reikalavimus. Kai į jo vairuotą transporto priemonę buvo pakrauta skalda, jis pastebėjo, jog viena puspriekabės padanga galimai yra „minkštesnė“ nei kitos, todėl ketino ją papildyti oru UAB „Dolomitas“ mechaninėse dirbtuvėse. Be to, net jei ir būtų buvę puspriekabės vienoje padangoje mažesnis oro slėgis nei kitose, ši situacija tikrai nebuvo tokia, kurią būtų galima pripažinti kaip keliančia grėsmę eismo saugumui, transporto priemonei, krovinio ir vairuotojo, saugumui, nes paties vilkiko techninė būkle atsakovui nekėlė jokių abejonių. Ieškovės teiginiai, jog atsakovas netinkamai vykdė pareigas, pažeidė darbo drausmę, niekuo nepagrįsti. Įrodymų, kad žala atsirado dėl atsakovo neteisėtos veikos ieškovė nepateikė, o ir negali pateikti, nes atsakovas atsakingai vykdė jam pavestas darbines funkcijas, nepažeisdamas nei vairuotojo ekspeditoriaus pareiginių nuostatų reikalavimų, nei darbo tvarkos taisyklių, todėl nėra vienos materialinei atsakomybei kilti sąlygos - neteisėtos veikos, o tuo pačiu ir antrosios - priežastinio ryšio tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. vasario 15 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės 400 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti atsakovo naudai ir 5,84 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai. Kauno apylinkės teismas 2017 m. kovo 9 d. papildomu sprendimu priteisė iš ieškovės atsakovo naudai 1 010 Eur bylinėjimosi išlaidų, taip pat panaikino 2015 m. gruodžio 3 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.Teismas, vertindamas ieškovės reikalavimą dėl 13744,97 Eur žalos atlyginimo, atsižvelgdamas į kasacinio teismo suformuotą teisės normų, reglamentuojančių darbuotojo materialinę atsakomybę, aiškinimo ir taikymo praktiką, konstatavo, kad ieškovė neįrodė vienos iš materialinės atsakomybės sąlygų – t. y. atsakovo kaltės fakto, todėl ieškinį atmetė, kaip nepagrįstą. Teismas, atsižvelgiant į tarp šalių kilusį ginčą, esminėmis byloje pripažino tokias aplinkybes. Pirma, byloje nėra neginčijamų įrodymų, kad eismo įvykis įvyko dėl atsakovo kaltės, t. y. saugaus eismo taisyklių pažeidimo nepasirenkant saugaus greičio ar pan. aplinkybių. Šių aplinkybių teismas nenustatė, nes automobilio apskaitos kortelė (tachografas), pagal šalių paaiškinimus, dingo, o į įvykio vietą atvykę ir byloje liudytojais apklausti policijos pareigūnai nurodė, kad tyrimo jie neatliko, nes buvo užpildyta eismo įvykio deklaracija. Antra, šalių bei kitų byloje liudytojais apklaustų asmenų pateikti paaiškinimai taip pat neleido teismui daryti vienareikšmės išvados apie eismo įvykio priežastį, nes jie, teismo vertinimu, paremti hipotetiniais samprotavimais apie galimai buvusį automobilio greitį, techninę būklę, padangų būklę, kelio dangą ir pan., nepateikiant šiuos samprotavimus pagrindžiančių neginčijamų įrodymų. Trečia, nors padangos gamintojo Y. D. tyres Baltic AS atliktos padangos apžiūros ataskaitoje nurodoma, jog visi padangos komponentai pritvirtinti prie karkaso, juostos atitrūkimų nenustatyta, viengubas karkasas įplyšęs nuo vieno krašto iki kito dėl išorinio pažeidimo, teismas atsižvelgė į tai, kad padangos gamintojas negali būti laikomas bešališku, nesuinteresuotu ekspertu, todėl jo išvadas teismas nepripažino paneigiančiomis atsakovo nurodytas aplinkybes, kad eismo įvykis įvyko dėl sprogusios padangos. Ketvirta, teismas pripažino pagrįsta atsakovo nurodytą aplinkybę apie minkštesnę puspriekabės padangą, kai tuo tarpu eismo įvykį jis siejo su sprogusia vilkiko padanga. Teismo vertinimu, tai reiškia, kad ieškovės nurodytos aplinkybės dėl vairuotojo ekspeditoriaus pareiginių nuostatų 4.1.5 bei 4.2.4 punktuose nurodytų reikalavimų pažeidimo taip pat negali būti siejamos tiesioginiu priežastiniu ryšiu su ginčo eismo įvykiu dėl atsakovo netinkamai vykdytų darbo pareigų. Vertindamas ieškovės nurodytas aplinkybes dėl žalos dydžio, teismas jas pripažino pagrįstomis byloje esančiais įrodymais, t. y. UAB „Premium invest“ ilgalaikio turto likvidavimo akto Nr. 15/1 kopija, pagal kurią dėl transporto priemonės Volvo FH12, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimo UAB „Premium invest“ turėjo 12 538 Eur nuostolį, 2015 m. rugpjūčio 31 d. susitarimu dėl tarpusavio įsiskolinimų įskaitymo, taip pat 1 206,97 Eur PVM sąskaita faktūra ir mokėjimo nurodymu už gelbėjimo darbus.Priimdamas 2017 m. kovo 9 d. papildomą sprendimą byloje, teismas nustatė, kad atsakovas su advokate D. G. sudarė teisinės pagalbos sutartį, už teisines paslaugas sumokėjo 1 410 Eur. 2017 m. vasario 15 d. sprendimu likus neišspręstam dalies atsakovo turėtų atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimui, teismas papildomu sprendimu iš ieškovės atsakovo naudai priteisė 1 010 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.). Taip pat teismas, vadovaudamasis CPK 150 straipsnio nuostata bei atsižvelgiant į tai, kad teismo 2017 m. vasario 15 d. sprendimu ieškinys buvo atmestas, sprendė, kad sprendimui įsiteisėjus, panaikintinos 2015 m. gruodžio 3 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „BULLCARGO“ prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai; panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 9 d. papildomą sprendimą; priteisti iš atsakovo apeliantės naudai jos turėtas visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas netinkamai pritaikė LR DK 246 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias materialinės atsakomybės kilimo sąlygas, taip pat LR DK 245 straipsnį, reglamentuojantį materialinės atsakomybės kilimo pagrindą (CPK 330 straipsnis). Apeliantės įsitikinimu, atsakovo bylos nagrinėjimo teisme metu pateikta pozicija (kuriai pritarė ir teismas skundžiamame sprendime), jog eismo įvykis neva įvyko ne dėl jo kaltės, tačiau dėl sprogusios vilkiko padangos, pats atsakovas, atsižvelgdamas į tai, kad buvo pastebėjęs vilkiko puspriekabės padangą esant „šiek tiek minkštesnę“, transporto priemonę neva vairavo atsakingai bei greičio neviršijo, yra tik atsakovo gynybinė pozicija, kurią paneigia byloje surinktų įrodymų visuma. Apeliantė nurodo, kad bet kokia vilkiko padangos sprogimo galimybė yra atmestina atsižvelgus į padangos gamintojo Y. D. tyres Baltic AS atliktos padangos apžiūros ataskaitą. Joje padangos gamintojas yra konstatavęs, jog „Karkasas įplyšęs nuo vieno krašto iki kito, juostos atitrūkimo nenustatyta", taip pat prieita vienareikšmė išvada, kad „dėl išorinio pažeidimo plyšo radialinis karkasas ir staigiai išsiveržė oras". Taigi, iš šių aplinkybių akivaizdu, jog padangos pažeidimai atsirado dėl kažkokio išorinio veiksnio (galimai dėl atsitrenkimo į kliūtį vilkikui nuvažiavus nuo kelio), tačiau jokiu būdu ne dėl jos sprogimo. Padangos sprogimo faktą paneigia ir bylos nagrinėjimo teisme metu apklausti liudytojai, teigę, jog jokių padangos atplaišų ar jos dalių eismo įvykio vietoje nebuvo. Iš šių aplinkybių darytina išvada, jog atsakovas dėl vilkiko avarijos aplinkybių akivaizdžiai melavo, taip siekdamas nuslėpti savo paties kaltę, pasireiškusią dideliu neatsargumu neatsakingai bei viršijant greitį vairuojant jo darbinėms funkcijoms patikėtą transporto priemonę. Teismas skundžiamame sprendime neanalizavo minėto akto turinio bei jo reikšmės nagrinėjamai bylai, tik deklaratyviai konstatavo, kad aktu vadovautis neva nėra pagrindo, kadangi jis buvo sudarytas paties padangos gamintojo, kuris nėra laikytinas nesuinteresuotu ekspertu.Atsakovo gynybinę versiją dėl padangos sprogimo ir tariamo atsakingo transporto priemonės vairavimo neviršijant greičio (30 km/h greičiu) paneigia ir paties vilkiko sugadinimo mastas. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad eismo įvykio metu buvo visiškai sudaužyta vilkiko kabina, pradaužtas tepalų karteris, sulankstytas vilkiko rėmas, nepataisomai sugadinta dalis svarbių mechanizmų. Be to, iš pateiktų eismo įvykio nuotraukų matyti, jog jo metu vilkikui nuvažiavus nuo kelio buvo nuverstas šalikelėje stovėjęs gelžbetoninis elektros stulpas su atrama ir metalinė vartų atrama, liko gilios, kelių dešimčių metrų ilgio vėžios. Akivaizdu, jog tokie masiniai vilkiko sugadinimai, stulpo ir metalinės vartų atramos nuvertimas, ilgos stabdymo vėžios galėjo atsirasti tik vairuojant transporto priemonę kur kas didesniu nei leistinas greičiu, bet jokiu būdu ne važiuojant 30 km/h greičiu. Tokią pačią išvadą priėjo ir bylos nagrinėjimo teisme metu apklausti liudytojai. Į šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, ir, vadovaudamasis vien tik atsakovo deklaratyviais teiginiais dėl tariamo jo kaltės nebuvimo.Skundžiamame sprendime nurodyta aplinkybė dėl tachografo dingimo, kuria teismas vadovavosi konstatuodamas neva nesant įrodymų dėl greičio viršijimo fakto, buvo klaidingai įvertinta kaip pasitarnaujančia atsakovo naudai. Apeliantė pažymi, kad tachografo buvimas yra būtinas kiekviename vilkike, jis visada būna įdėtas į specialų tam skirtą stalčių bei jame įtvirtinamas taip, kad negalėtų iškristi ar būti sugadintas net ir avarijos atveju. Be to, bylos nagrinėjimo teisme metu liudytojai T. D. ir G. S. patvirtino, jog tachografą iš jo stalčiaus galima tik specialiai išimti - iškristi pats negali. Tuo tarpu policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą, kurioje tuo metu buvo vien tik atsakovas, tachografas jau buvo dingęs, kas reiškia, jog jį galimai iš stalčiaus ištraukė pats S. G., taip siekdamas nuslėpti greičio viršijimo faktą. Atvykęs į įvykio vietą UAB „Bullcargo'' direktorius šalia automobilio rado tik atsarginę tachografo kortelę, kuri kartu su pagrindine greitį fiksuojančia kortele buvo tame pačiame stalčiuje.Tuo atveju, jeigu, kaip teigia atsakovas, jam atvykus į UAB „Dolomitus" ir pakrovus į vilkiką skaldą, iš tiesų buvo pastebėta, jog vilkiko puspriekabės padanga buvo „minkštesnė nei kitos", atsakovas privalėjo ne toliau važiuoti vilkiku, bet imtis atitinkamų prevencijos priemonių tokiai būklei pašalinti. Atsakovas tam turėjo visas galimybes, kadangi transporto priemonėje visi UAB „Bullcargo" vairuotojai turi vietines oro pripūtimo žarnas. Atsakovas ne tik nepašalino šios būklės, bet ir neiškrovė krovinio, neinformavo direktoriaus apie susidariusią situaciją ir nusprendė važiuoti su pakrauta transporto priemone, kurios padangose yra nevienodas oro slėgis. Taip atsakovas pažeidė vairuotojo-ekspeditoriaus pareiginiuose nuostatuose pateiktus reikalavimus (4.1.5, 4.2.4 punktai), taip pat darbo tvarkos taisykles (8.1.3, 13.3.6-13.3.9 punktai). Atsakovo argumentas, jog mažesnis oro slėgis buvo puspriekabės, o ne paties vilkiko padangoje, nepateisina jo veiksmų nepagrįstumo, ypač kai puspriekabė buvo pakrauta skalda, buvo itin sunki ir mažesnis slėgis jos padangoje akivaizdžiai įtakojo transporto priemonės valdymą, jos stabilumą kelyje ir kėlė grėsmę tiek eismo, tiek transporto priemonės, krovinio ir paties vairuotojo saugumui. Be to, atsakovas, važiuodamas transporto priemone, kurios padangose buvo nevienodas oro slėgis, nepasirinko ir saugaus greičio. Šių aplinkybių visuma ir sąlygojo autoįvykį, dėl ko buvo sugadinta transporto priemonė ir darbdavys patyrė žalą. Taigi, akivaizdu, kad eismo įvykis įvyko ir transporto priemonė buvo sugadinta dėl netinkamų transporto priemonės vairuotojo veiksmų, nesaugaus vairavimo, o padangos sugadinimas tebuvo eismo įvykio pasekmė, bet ne priežastis. Apeliantės įsitikinimu byloje buvo įrodytos visos materialinės atsakomybės sąlygos, tačiau teismas, skundžiamame sprendime konstatuodamas, jog nagrinėjamoje byloje neva nebuvo nustatyta atsakovo neteisėtų veiksmų bei kaltės, pažeidė LR DK 245, 246 straipsnius, reglamentuojančius materialinės atsakomybės taikymą darbdaviui žalą padariusiam darbuotojui.Žalos dydį apeliantė pagrindė kartu su ieškiniu pateiktais ir papildomai teismo įpareigojimu pateiktais dokumentais: 2015-03-31 transporto priemonės nuomos sutartis ir jos priedas; 2015-08-10 UAB „Premium invest“ raštas ir jo priedas; vilkiko Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remonto sąmata; PVM sąskaitos faktūra, serija PRI Nr. 117151; banko sąskaitos išrašas; 2015-08-31 susitarimas dėl tarpusavio įsiskolinimų įskaitymo; UAB „Premium invest'' transporto priemonės įsigijimo dokumento - UAB "Korsika" sąskaitos faktūros Nr. KOR 100410 kopija; UAB „Premium invest" ilgalaikio turto likvidavimo akto Nr. 15/1 kopija. Ieškovė teismo įpareigojimu taip pat yra pateikusi transporto priemonės savininkės UAB „Premiuim invest" buhalterinės apskaitos dokumentus, atitinkamai patikslino ieškinio dalyką ir sumažino iš atsakovo prašomą priteisti sumą, kuri iš viso sudaro 13744,97 Eur, ir kurią turi atlyginti atsakovas, atsižvelgiant į tai, jog su atsakovu 2015-04-29 ieškovė pasirašė visiškos materialinės atsakomybės sutartį.Teismas neatliko visapusiškos ir išsamios byloje surinktų įrodymų analizės, neįvertino jų visumos, taip pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Teismas, prieidamas išvados dėl tariamai atsakovui nekylančios materialinės atsakomybės už ieškovės patirtą 13 744,97 Eur žalą atsakovui visiškai sugadinus vilkiką, vadovavosi tik deklaratyviais, jokiais įrodymais nepatvirtintais teiginiais dėl tariamai sprogusios vilkiko padangos. Tuo tarpu visų kitų įrodymų (įskaitant, bet neapsiribojant, padangos gamintojo apžiūros akto, UAB „Ratola" apžiūros akto, liudytojų parodymų, fotonuotraukų), nei pavieniui, nei visumoje, arba visai nevertino, arba tik formaliai, nenurodydamas jokio pagrindo, atmetė. Tuo tarpu nei vieno ieškovės pateikto įrodymo bei nurodytos aplinkybės atsakovas nėra paneigęs savo paties pateiktais įrodymais. Apeliantė nurodo, kad panaikinus Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. sprendimą, kuriuo ieškinys atmestas, taip pat naikintinas ir Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 9 d. papildomas sprendimas, kuriuo buvo išspręstas dalies atsakovo turėtų atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl darbuotojo visiškos materialinės atsakomybės pagrindų nustatymo ir įrodymų pakankamumo materialinei atsakomybei taikyti.Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nustatė, kad 2015 m. balandžio 29 d. tarp ieškovės UAB „Bullcargo“ ir atsakovo S. G. buvo sudaryta darbo sutartis, kuria atsakovas nuo 2015 m. balandžio 30 d. priimtas į darbą vairuotojo ekspeditoriaus pareigoms (t. 1, b. l. 8-9). 2015 m. balandžio 29 d. tarp šalių buvo pasirašyta ir visiškos materialinės atsakomybės sutartis (t. 1, b. l. 61-62). 2015 m. balandžio 30 d. ieškovės direktorius T. D. ir atsakovas pasirašė įmonės turto priėmimo-perdavimo aktą, kuriuo atsakovui buvo perduotas jo darbinėms funkcijoms atlikti vilkikas VOLVO/FH12.420, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), puspriekabė, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atšviečianti liemenė, šalmas, taip pat pirštinės ir akiniai (t. 1, b. l. 56). Atsakovas 2015 m. liepos 28 d. vairuodamas jo darbinėms funkcijoms atlikti perduotą bendrovės krovininį automobilį vilkiką Volvo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įvažiavo į pakelės griovį ir atsitrenkė į elektros stulpą (t. 1, b. l. 29, 65, 145-153). Autoįvykio metu buvo visiškai sugadintas vilkikas VOLVO/FH12.420, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1 b. l. 22, 23, 1215). Nustatyta tvarka Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariate 2015 m. liepos 28 d. 06.55 val. buvo užregistruotas pranešimas apie autoįvykį, kurio metu vairuotojas S. G. įvažiavo į pakelės griovį (duomenys neskelbtini) ir atsitrenkė į elektros stulpą. Dėl autoįvykio tyrimas nebuvo atliekamas, nes vairuotojas užpildė įvykio deklaraciją (t. 1, b. l. 29, 65). Dėl eismo įvykio atsakovas 2015 m. rugpjūčio 25 d. ieškovui pateikė paaiškinimą, kuriame aprašė įvykusio autoįvykio aplinkybes (t. 1, b. l. 10-13). UAB „Bullcargo“ nuomojo automobilį iš UAB „PREMIUM INVEST“ (t. 1 b. l. 57), todėl pastarosios reikalavimu UAB „Bullcargo“ atsiskaitė su nuomotoja, sumokėjusi įskaitymo būdu vilkiko likutinę vertę (t. 1, b. l. 22-28, 63-64,124, 125). Ieškovas UAB „Bullcargo“ nagrinėjamoje byloje įrodinėjo, jog egzistuoja visos DK 246 straipsnyje įtvirtintos darbuotojo visiškos materialinės atsakomybės sąlygos: bendrovei padaryta reali žala; žala padaryta neteisėtais atsakovo veiksmais (neveikimu); yra priežastinis neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo ryšys; įrodyta pažeidėjo kaltė; pažeidėją ir bendrovę teisės pažeidimo metu siejo darbo teisiniai santykiai; alos atsiradimas susijęs su darbo veikla, todėl prašė priteisti ieškovei iš darbuotojo bendrovės turėtą 13744,97 Eur žalą ir 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Kauno apylinkės teismas 2017 m. vasario 15 d. sprendimu ieškinį atmetė.Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės normų, reglamentuojančių darbuotojo materialinę atsakomybę, aiškinimo ir taikymo praktiką, pagrindinis šios atsakomybės uždavinys – garantuoti darbdaviui padarytų visų ar dalies nuostolių atlyginimą. Materialinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos visos DK 246 straipsnio sąlygos: 1) reali žala; 2) žala padaryta neteisėta veika (veiksmais, neveikimu); 3) priežastinis neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo ryšys; 4) pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėją ir nukentėjusią šalį teisės pažeidimo metu siejo darbo teisiniai santykiai; 6) žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Sūduvos vandenys“ v. A. D., bylos Nr. 3K-3-1444/2002; 2004 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Osviris“ v. R. M. ir kt., bylos Nr. 3K-7-2/2004; 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje AB „Mažeikių nafta“ v. I. D., J. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-446/2009; kt.). Nustačius visas nurodytas materialinės atsakomybės sąlygas, ši atsakomybė darbuotojui taikoma nepriklausomai nuo to, ar už veiksmus (neveikimą), dėl kurių padaryta žala, darbuotojui buvo taikyta drausminė, administracinė arba baudžiamoji atsakomybė, nes, minėta, materialinė atsakomybė pagal darbo teisę yra atskira turtinės atsakomybės rūšis. Ieškovė byloje įrodinėjo, kad atsakovas, vairuodamas pakrautą krovininį automobilį skalda, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, viršijo leistiną greitį, neapžiūrėjo ir neįvertino padangų būklės, todėl netinkamai vykdė darbines pareigas, taip pažeidė vairuotojo ekspeditoriaus pareiginiuose nuostatuose nurodytus reikalavimus (4.1.5 ir 4.2.4 punktai). Teikdamas paaiškinimus apie važiavimo greitį ir sąlygas, atsakovas nurodė, kad betarpiškai prieš autoįvykį jis vairavo krovininį automobilį saugiu, apie 30 km per valandą greičiu (t. 1 b. l. 10). Atsakovas paaiškinime darbdaviui pranešė, kad pavažiavęs nuo automobilio pakrovimo vietos apie 800 metrų, išgirdo stiprų sprogimą, mano, kad sprogo priekinė vilkiko padanga, dėl to transporto priemonė tapo nevaldoma, įvažiavo į griovį ir atsitrenkė į stulpą (t. 1 b. l. 11). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog ieškovė jokių įstatymo leistinų įrodymų, kad atsakovas vairavo transporto priemonę prieš autoįvykį per dideliu ar tokiu greičiu, kuris būtų vertinamas kaip nesaugus tame kelio ruože, teismui nepateikė. Ieškovė savo poziciją, kad atsakovas važiavo didesniu, nei nurodė paaiškinime greičiu ar nesaugiu greičiu grindė ta aplinkybe, kad automobilyje po autoįvykio nebuvo rastas tachografo įrašas, iš kurio parodymų galėjo būti nustatytas tikrasis automobilio važiavimo greitis iki autoįvykio. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas būtų paėmęs tachografo įrašą po autoįvykio ar jį paslėpęs, taip siekdamas nuslėpti jame esančius nepalankius jo pozicijai įrašus. Fakto, kad atsakovas viršijo greitį prieš autoįvykį nepagrindžia ir tos apeliantės nurodomos aplinkybės, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme teismo posėdžio metu apklausti liudytojai T. D. ir G. S. patvirtino, jog tachografą iš automobilio galima tik specialiai išimti ir kad pats iškristi jis negali. Teisėjų kolegija vertina, kad ieškovės pozicijos dėl viršyto leistino važiavimo greičio nepagrindžia ieškovės teiginiai, kad matomi automobilio sugadinimai ir jų mastas, pateiktose nuotraukose užfiksuotos ilgos stabdymo vėžės galėjo atsirasti tik vairuojant transporto priemonę kur kas didesniu, nei leistinas greičiu, bet jokiu būdu ne važiuojant 30 km/h greičiu. Byloje ieškovė nepateikė jokių įrodymų, koks vilkiko važiavimo greitis sukeltų atsiradusius automobilio detalių pažeidimus ir jų mastą, atitiktų automobilio stabdymo kelią. Kaip jau minėta šios teisėjų kolegijos nutarties 11 punkte, Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariate tyrimas dėl 2015 m. liepos 28 d. autoįvykio aplinkybių nebuvo atliekamas, nes vairuotojas užpildė eismo įvykio deklaraciją (t. 1, b. l. 29, 65). Tokiu būdu nebuvo detaliai užfiksuota įvykio vieta, nepadarytas įvykio vietos aprašymas, nenustatytas automobilio stabdymo kelias ir jo ilgis, detaliai neaprašyti automobilio sugadinimai. Byloje pateiktos ieškovės fotonuotraukos, kuriose užfiksuota įvykio vieta po autoavarijos ir kelkraštyje stovintis automobilis VOLVO/FH12.420 su puspriekabe (t. 1 b. l. 145-153) neinformatyvios, iš nuotraukų negalima spręsti nei apie vilkiko sugadinimo mastą, nei apie automobilio stabdymo kelio ilgį ir pagal tai nustatyti buvusį prie įvykį automobilio važiavimo greitį, tuo labiau daryti išvadą, kad važiavimo greitis iki autoįvykio buvo didesnis nei leistinas. Dėl to apeliacinio skundo argumentai, kad autoįvykis kilo dėl viršyto greičio, atmestini. Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad atsakovas nevykdė pareigos apžiūrėti vilkiko ir puspriekabės padangų prieš pradedant važiuoti, jog pastebėjęs „kiek minkštesnę puspriekabės padangą“, nesiėmė priemonių tam pašalinti, dėl ko ir kilo autoįvykis. Byloje pateiktame paaiškinime darbdaviui (t. 1 b. l. 10) atsakovas yra nurodęs, kad po skaldos pakrovimo pamatė, jog viena iš puspriekabės padangų „yra minkštesnė“ nei kitos. Tačiau iš šio paaiškinimo turinio matyti, jog atsakovas vykdė pareigą apžiūrėti padangų būklę prieš pradėdamas važiuoti, o iš vėlesnio paaiškinimo teksto matyti, kad jis ėmėsi ir priemonių pašalinti tokią padangos būklę, nes nutarė važiuoti į netoliese esančias Dolomito gamyklos mechanines dirbtuves, kad pripūsti į padangą oro. Tačiau nuvažiavus apie 800 metrų sprogo vilkiko priekinė padanga ir automobilis tapo nevaldomas, įvažiavo į griovį. Šios byloje nustatytos aplinkybės paneigia ieškovės teiginius, kad atsakovas yra kaltas dėl autoįvykio. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tą aplinkybę, kad sprogo ne minima paaiškinime puspriekabės padanga, o vilkiko priekinė padanga, dėl kurios būklės atsakovas paaiškinime nėra pasisakęs. Iš padangos gamintojo Y. D. tyres Baltic AS atlikto tyrimo (t. 2 b. l. 4-47) matyti, kad gamintojo laboratorijoje detaliai buvo ištirta sprogusi padanga ir buvo duota išvada, jog „padanga buvo eksploatuojama sudėtingomis sąlygomis, dėl išorinio pažeidimo plyšo radialinis karkasas ir staigiai išsiveržė oras“ (t. 2 b. l. 36). Nors šia aplinkybe ieškovė grindžia apeliacinio skundo argumentus, įrodinėdama atsakovo kaltę, tačiau padangos apžiūros ataskaita niekaip nepagrindžia ieškovės pozicijos. Apeliantė skunde taip kelia įrodinėjimo proceso ir įrodymų vertinimo, teismui priimant sprendimą, normų pažeidimą (CPK 177 straipsnis, 185 straipsnis). Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra įtvirtinęs nuostatą, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (CPK 270 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130-611/2015, 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94-915/2017, 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017 ir kt.). Bylą išnagrinėjusi apeliacine tvarka teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodytų įstatymo nuostatų ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šalių ginčą ir atmesdamas ieškinį, nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas sprendime detaliai nurodė, kokių byloje surinktų įrodymų pagrindu yra nustatytos tos faktinės aplinkybės, kurios paneigia atsakovo kaltę dėl autoįvykio kilimo ir sudaro pagrindą atmesti ieškinį. Teisėjų kolegija vertina, kad apeliantė, teikdama argumentus dėl tariamo proceso teisės normų pažeidimo teismui vertinant įrodymų visumą, nenurodo tai patvirtinančių konkrečių aplinkybių ir faktų, o pakartodama ieškinyje nurodomas aplinkybes, siekia, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka iš naujo būtų vertinamos skunde išvardintos faktinės aplinkybės, byloje surinkti įrodymai, jų turinys ir, remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais teiginiais, padarytos kitokios išvados nei Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. sprendime. Atsižvelgdama į išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad aukščiau šioje nutartyje nurodomi apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo spręsti dėl nurodomų proceso teisės normų pažeidimo.Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms ir nurodomų motyvų pagrindu teisėjų kolegija atmeta apeliacinį skundą, o Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Atmetus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. sprendimo, paliktinas nepakeistas ir Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 9 d. papildomas sprendimas. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, valstybė išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikime neturėjo.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. sprendimą ir 2017 m. kovo 9 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.