Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, A-502-637-08

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2008-10-14
Bylos Nr.: A-502-637-08
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Dainius Raižys (pirm.), Artūras Drigotas (pran.), Skirgailė Žalimienė
Atsakovas: Trakų rajono savivaldybės
Pareiškėjas: Vilniaus apygardos vyriausiojo
Trečiasis asmuo: Vilniaus apskrities viršininko administracija, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, J. K., E. V., G. V., D.

Kategorijos

14.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
14.3.3pavadinimo nepavyko patikrinti
14.4pavadinimo nepavyko patikrinti
14.5pavadinimo nepavyko patikrinti
14.6pavadinimo nepavyko patikrinti
14.7pavadinimo nepavyko patikrinti
55.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. A502-637/2008 Procesinio sprendimo kategorija 14.3.1; 14.3.3; 14.4; 14.5; 14.6; 14.7; 55.4

(S)LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. spalio 14 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės,

sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,dalyvaujant pareiškėjo atstovei prok. Irmai Zaikienei,atsakovo atstovui adv. Kęstučiui Virkečiui,

trečiųjų suineresuotų asmenų atstovėms G. L., E. I.

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Trakų rajono savivaldybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą atsakovui Trakų rajono savivaldybei, tretieji suinteresuoti asmenys – Vilniaus apskrities viršininko administracija, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, J. K., E. V., G. V., D. firma „Melita“, dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, su pareiškimu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti Trakų rajono savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba):

1) 2005 m. liepos 28 d. sprendimą Nr. S1-301 „Dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Trakų r. sav., Lentvario sen., Aukštųjų Semeniukų k., detaliojo plano rengimo“ (toliau – ir sprendimas Nr. S1-301);

2) 2005 m. rugsėjo 29 d. sprendimą Nr. S1-388 „Dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Trakų r. sav., Lentvario sen., Aukštųjų Semeniukų k., detaliojo plano rengimo“ (toliau – ir sprendimas Nr. S1-388);

3) 2005 m. spalio 27 d. sprendimą Nr. S1-428 „Dėl žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), Trakų r. sav., Lentvario sen., Kiemeliškių k., detaliojo plano ir infrastruktūros plėtros specialiojo plano rengimo“ (toliau – ir sprendimas Nr. S1-428);

4) 2005 m. spalio 27 d. sprendimą Nr. S1-429 „Dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Trakų r. sav., Lentvario sen., Kiemeliškių k., detaliojo plano ir infrastruktūros plėtros specialiojo plano rengimo“ (toliau – ir sprendimas Nr. S1-429);

5) 2005 m. spalio 27 d. sprendimą Nr. S1-440 „Dėl žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) Trakų r. sav., Lentvario sen., Dėdeliškių k., detaliojo plano ir infrastruktūros plėtros specialiojo plano rengimo“ (toliau – ir sprendimas Nr. S1-440);

6) 2005 m. lapkričio 24 d. sprendimą Nr. S1-461 „Dėl žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Trakų r. sav., Trakų sen., Bražuolės k., detaliojo plano ir infrastruktūros plėtros specialiojo plano rengimo“ (toliau – ir sprendimas Nr. S1-461).

Pareiškime pareiškėjas paaiškino, jog Vilniaus apygardos prokuratūroje 2006 m. liepos 19 d. buvo gautas Vilniaus apskrities viršininko administracijos (toliau – ir VAVA; trečiasis suinteresuotas asmuo) raštas Nr. (50)-l.2-2811-(3.31), kuriuo prašoma spręsti klausimą dėl Tarybos priimtų sprendimų panaikinimo teismine tvarka inicijavimo. Nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininkas 2005 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 2.3-1334 patvirtino valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Valstybinio žemėtvarkos instituto (toliau – ir Institutas) Kraštotvarkos ir teritorijų planavimo skyriaus parengtas Trakų ir Švenčionių rajonų savivaldybių miškų išdėstymo žemėtvarkos schemas bei įpareigojo šių rajonų žemėtvarkos skyrius vadovautis patvirtintomis schemomis nustatyta tvarka sprendžiant miškų įveisimo ne miško žemėje klausimus. Patvirtinus schemą, Taryba 2005 m. balandžio 28 d. priėmė sprendimą Nr. S1-133 „Dėl Trakų rajono savivaldybės miškų išdėstymo žemėtvarkos schemos taikymo“, kuriuo nusprendė pritarti žemėtvarkos schemos – specialiojo teritorijų planavimo dokumento taikymui, nustatant kaimiškųjų teritorijų žemės naudmenų naudojimo ir tvarkymo prioritetus (planuojant žemėvaldų bei žemės ūkio centrų išdėstymą ir plėtrą). Taryba 2005 m. gegužės 26 d. sprendimu Nr. S1-175 nusprendė pakeisti 2005 m. balandžio 28 d. sprendimą Nr. S1-133 ir schemos plane, kur miško įveisimas nenumatomas, tvirtinti galimos urbanistinės plėtros teritorijas, numatant pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimą. Vadovaujantis minėtais 2005 m. balandžio 28 d. ir 2005 m. gegužės 26 d. sprendimais, Trakų rajono savivaldybėje (toliau – ir Savivaldybė) buvo priimti 136 sprendimai, kuriais leista rengti 169 sklypų, esančių Trakų rajone, detaliuosius planus, numatant šių žemės sklypų padalijimą bei pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimą iš žemės ūkio į kitos paskirties žemę/gyvenamoji teritorija (mažaaukščių pastatų statyba).

Tvirtino, kad Savivaldybės miškų išdėstymo žemėtvarkos schemos (specialiojo planavimo dokumento) rengimo procesas buvo pradėtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 3D-565, planavimo organizatorius – Žemės ūkio ministerija (toliau – ir ŽŪM), plano rengėjas – Instituto Kraštotvarkos ir teritorijų planavimo skyrius, planavimo lygmuo ir rūšis – apskrities lygmens specialusis planavimas. Žemės ūkio ministro 2003 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 3D-565 patvirtintos Planavimo užduoties 1 punkte nurodytas darbo tikslas – parengti Savivaldybės miškų išdėstymo žemėtvarkos schemas (1:50 000) skaitmenine ir analogine forma. Iš Savivaldybės miškų išdėstymo žemėtvarkos schemos tekstinės dalies aiškinamojo rašto matyti, kad pagrindinis planavimo tikslas – parengti, suderinti ir patvirtinti miškų išdėstymo žemėtvarkos schemą M 1:50 000, kurioje pažymėti sprendiniai:

• žemės ūkio paskirties žemės, tinkamos sodinti mišką;

• kitos paskirties teritorijos, kuriose tikslinga įveisti mišką;

• plotai, kuriuose draudžiama įveisti mišką.

Taigi, Savivaldybės miškų išdėstymo žemėtvarkos schemą sudaro sprendiniai dėl žemės plotų, kuriuose miško įveisimas leidžiamas, taip pat sprendiniai dėl žemės plotų, kuriuose miško įveisimas draudžiamas. Nurodyti sprendiniai grindžiami Miško įveisimo ne miško žemėje taisyklėmis. Pareiškėjas pabrėžė, jog miškų išdėstymo žemėtvarkos schemose nesprendžiami urbanistinės plėtros klausimai, todėl šiuo atveju Savivaldybės miškų išdėstymo žemėtvarkos schemoje galimos urbanistinės plėtros teritorijoms suteikiamas tik teritorijų, kuriose draudžiama įveisti mišką, statusas. Be to, Savivaldybės miškų išdėstymo žemėtvarkos schemoje taip pat nėra sprendžiami ir ūkių žemėvaldų bei žemės ūkio centrų išdėstymo ir plėtros planavimo klausimai.

Nurodė, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT; trečiasis suinteresuotas asmuo), Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir AM; trečiasis suinteresuotas asmuo) prašymu išnagrinėjusi Savivaldybės miškų išdėstymo žemėtvarkos schemos rengimo tvarkos ir procedūrų vykdymo pažeidimus, 2006 m. vasario 27 d. rašte Nr. 4B-(8.2)-230 pažymėjo, kad šioje schemoje sprendžiami tik su miško įveisimu susiję klausimai, bei nustatė, kad Taryba 2005 m. balandžio 28 d. ir 2005 m. gegužės 26 d. priimdama sprendimus Nr. S1-133 ir Nr. S1-175, kuriais nusprendė plotuose, kur miško įveisimas nenumatomas, tvirtinti galimos urbanistinės plėtros teritorijas, numatant pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimą, pažeidė Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 15 straipsnio 3 dalį, 18 straipsnį ir 24 straipsnio 4 dalį, Žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. 3D-518/D1-490 patvirtintų Žemėtvarkos schemų rengimo taisyklių 50 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 904 patvirtintus Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatus. Remiantis NŽT nustatytais pažeidimais bei siekiant išvengti Savivaldybės miškų išdėstymo schemos sprendinių interpretavimo, Vilniaus apskrities viršininkas 2006 m. vasario 28 d. priėmė įsakymą Nr. 2.3-1839 „Dėl Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. kovo 2 d. įsakymo Nr. 2.3-1334 „Dėl Trakų ir Švenčionių rajonų savivaldybių miškų išdėstymo žemėtvarkos schemų patvirtinimo“ 2 punkto patikslinimo“ ir nurodė, kad patvirtintomis schemomis vadovaujamasi nustatyta tvarka sprendžiant tik miškų įveisimo ne miško žemėje klausimus, o Savivaldybės miškų išdėstymo žemėtvarkos schemoje nustatytos galimos urbanistinės plėtros teritorijos turi reikšmę kaip teritorijos, kuriose draudžiama įveisti mišką, ir nėra teisinio pagrindo rengti teritorijų planavimo dokumentus, kai keičiama pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis statinių statybai ir kitai veiklai plėtoti.

Akcentavo, jog Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje 2006 m. kovo 3 d. teikime Nr. 1T-3 pažymėjo, kad Tarybos 2005 m. gegužės 26 d. sprendimas Nr. S1-175, taip pat juo pakeistas 2005 m. balandžio 28 d. sprendimas Nr. S1-133 grindžiami klaidingu Savivaldybės miškų išdėstymo žemėtvarkos schemos (jos paskirties) vertinimu. Tvirtindama galimos urbanistinės plėtros teritorijas ir kartu išreikšdama siekį pradėti šiose teritorijose detaliojo teritorijų planavimo procesą, miškų išdėstymo žemėtvarkos schemos taikymą siedama su ūkių žemėvaldų ir žemės ūkio centrų išdėstymo ir plėtros planavimu Taryba tam tikru mastu pakeitė Savivaldybės miškų išdėstymo žemėtvarkos schemos sprendinius ir kartu pakoregavo jos paskirtį. Vyriausybės atstovas atkreipė dėmesį į tai, jog Savivaldybės miškų išdėstymo žemėtvarkos schemos sprendiniuose numatyti reikalavimai yra privalomi Savivaldybei, todėl tam, kad toks teritorijų planavimo dokumentas galėtų būti taikomas, nėra būtina, kad savivaldybės institucija išreikštų savo valią dėl teritorijų planavimo dokumento taikymo arba savo sprendimais tvirtintų aukštesnio teritorijų planavimo lygmens institucijos jau patvirtintą teritorijų planavimo dokumentą (jo sprendinius). Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje pasiūlė Tarybai svarstyti jos 2005 m. gegužės 26 d. sprendimo Nr. S1-175 ir 2005 m. balandžio 28 d. sprendimo Nr. S1-133 panaikinimo klausimą. Taryba 2006 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. S1-123 nusprendė 2005 m. balandžio 28 d. sprendimą Nr. S1-133 „Dėl Trakų rajono savivaldybės miškų išdėstymo schemos taikymo“ ir 2005 m. gegužės 26 d. sprendimą Nr. S1-175 „Dėl Trakų rajono savivaldybės tarybos 2005 m. balandžio 28 d. sprendimo Nr. S1-133 pakeitimo“ laikyti netekusiais galios. Pareiškėjo manymu, panaikinus Tarybos 2005 m. balandžio 28 d. sprendimą Nr. S1-133 ir 2005 m. gegužės 26 d. sprendimą Nr. S1-175, turi būti panaikinti ir kiti Tarybos sprendimai, Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymai, kuriais leista rengti žemės sklypų detaliuosius planus, numatant pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimą iš žemės ūkio į kitos paskirties žemę, Savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus vedėjos patvirtintos planavimo sąlygas detaliesiems ir specialiesiems planavimo dokumentams rengti, kadangi šie dokumentai priimti vadovaujantis neteisėtais ir negaliojančiais Tarybos sprendimais, pažeidžiant įstatymų bei poįstatyminių teisės aktų reikalavimus, o būtent:

• Teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalį ir Aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239 patvirtintų Detaliųjų planų rengimo taisyklių 22 punktą, kuriuose įtvirtinta nuostata, jog rengti detaliuosius planus formuojant žemės sklypus gyvenamųjų namų kvartalų ar gyvenamųjų namų grupių (daugiau kaip trys gyvenamieji namai) statybai galima tik tais atvejais, kai tai yra numatyta savivaldybės teritorijos ar jos dalies bendruosiuose planuose arba specialiuosiuose saugomų teritorijų ar jų zonų, taip pat gyvenamųjų teritorijų išdėstymo planuose;

• Teritorijų planavimo įstatymo 15 straipsnio 3 dalį, kurioje numatyta, kad tais atvejais, kai savivaldybės teritorijos ar jos dalių bendrieji planai neparengti arba parengtų bendrųjų planų sprendiniuose kraštovaizdžio tvarkymo, infrastruktūros plėtros ir aukštybinių pastatų išdėstymo klausimai nespręsti, privaloma rengti specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus – kraštovaizdžio tvarkymo, infrastruktūros plėtros ir aukštybinių pastatų išdėstymo schemas ir (ar) planus (projektus);

• Teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 4 dalį ir Detaliųjų planų rengimo taisyklių 25 punktą, kuriuose numatyta, kad detalieji planai negali būti rengiami, jeigu jų planavimo tikslai prieštarauja valstybės, Vyriausybės, Vyriausybės įgaliotos institucijos, apskrities ir savivaldybės lygmens bendrųjų arba specialiųjų planų sprendiniams, taip pat įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams;

• Detaliųjų planų rengimo taisyklių 21 punktą, kuriame nustatyta, kad detalieji planai, keičiantys pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, rengiami tik išnagrinėjus tokio keitimo socialines, ekonomines ir aplinkosaugos pasekmes. Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimui turi pritarti savivaldybės taryba;

• Vyriausybės 2004 m. spalio 13 d. nutarimu Nr. 1278 patvirtintų Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties nustatymo ir prašymų leisti pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį padavimo, nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo taisyklių 10 punktą, kuriuo nustatyta, kad pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis keičiama apskrities viršininko sprendimu pagal parengtus ir patvirtintus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo, žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektus, žemės konsolidacijos projektus ir detaliuosius planus.

Laikėsi pozicijos, jog reikšminga aplinkybe šiame procese yra tai, kad Tarybos pradėti rengti žemės sklypų infrastruktūros plėtros specialieji ir detalieji planai apima teritorijas, esančias greta Trakų istorinio nacionalinio parko. Parko direkcija 2006 m. sausio 16 d. raštu Nr. S-15, adresuotu Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai, Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Vilniaus rajono aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos, pažymėjo, kad Trakų istorinio nacionalinio parko teritorija iki šiol neturi buferinių apsaugos zonų ir šiuo metu jau yra pradėta Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos (tvarkymo plano), patvirtintos Vyriausybės 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 912, atnaujinimo procedūra, kur numatyti ir buferinių zonų planavimo darbai ir kad priimami tokio pobūdžio Tarybos sprendimai darys niegiamą įtaką Trakų istorinio nacionalinio parko teritorijos kraštovaizdžiui, vizualiniam teritorijos suvokimui, sudarys vizualinę taršą istorinio nacionalinio parko saugomoje teritorijoje ir jos gretimybėse esantiems kultūros paveldo objektams ar etnokultūriniams kompleksams, taip pat sukels neigiamas pasekmes saugomoje teritorijoje esančio ežeryno ir jo gruntinių vandenų mitybos baseino hidrologiniam režimui bei fizinės taršos grėsmę neįeinančioms į saugomą teritoriją požeminių vandenų mitybos zonoms. Apie neigiamas infrastruktūros plėtros pasekmes pažymima ir Kultūros ministerijos 2006 m. vasario 20 d. rašte Nr. S2-392. Manė, jog į tai privalėjo atsižvelgti Taryba prieš ginčijamų sprendinių priėmimą.

Nurodė, kad Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnyje įtvirtinta prokuroro pareiga ginti viešąjį interesą. Ši pareiga kyla prokurorui nustačius asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą pagal asmens, valstybės ar savivaldybės institucijos arba įstaigos pranešimą, pasiūlymą, pareiškimą, skundą arba savo iniciatyva, taip pat ir tais atvejais, kai kitų institucijų pareigūnai, tarnautojai jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesą, nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti. Prokuroras, ginantis viešąjį interesą bei turintis pagrindą manyti, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą su ieškiniu, pareiškimu. Viešasis interesas bendrąja prasme siejamas su visuomeniniu interesu, o visos visuomenės interesas yra visa tai, kas objektyviai reikšminga, reikalinga, vertinga pačiai visuomenei. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad ginčijamų Tarybos sprendimų pagrindu pradėti rengti detalieji planai apima daugiau kaip 450 ha Trakų rajono teritorijos. Šiuos planus įgyvendinus, Trakų apylinkėse būtų pradėtos masinės naujų gyvenamųjų namų statybos, dėl ko neabejotinai iš esmės pasikeistų šios istorinę, kultūrinę, visuomeninę vertę turinčios vietovės kraštovaizdis. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai. Remdamasis šia konstitucine nuostata bei įvertinus Trakų rajone vykdomos urbanizacijos visuomeninę reikšmę, manė, jog neteisėtų Tarybos sprendimų panaikinimas laikytinas valstybės ir tuo pačiu viešuoju interesu.

Pažymėjo, jog VAVA raštas Nr. (50)-1.2-2811-(3.31) Vilniaus apygardos prokuratūroje buvo gautas 2006 m. liepos 19 d. Siekiant visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti pareiškimą, išanalizuoti pateiktą informaciją bei priimti sprendimą, buvo būtina surinkti pakankamai duomenų, leidžiančių įvertinti Tarybos priimtų sprendimų teisėtumą. Nuo Vilniaus apskrities viršininko rašto gavimo iki 2006 m. gruodžio 12 d. iš Vilniaus apygardos prokuratūros buvo išsiųsti 34 paklausimai įvairioms institucijoms dėl informacijos ir dokumentų pateikimo. Paskutinis atsakymas prokuratūroje gautas 2006 m. gruodžio 12 d., todėl termino pareiškimui paduoti pradžia skaičiuotina nuo tos dienos, kai buvo surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių Tarybos priimtų sprendimų panaikinimo teismine tvarka pagrįstumą. Tarybos priimti sprendimai dėl daugiau kaip 150 žemės sklypų, nuosavybės teise priklausančių 190 asmenų; atkreipė dėmesį į tai, jog ne visos institucijos prokurorui reikalingą informaciją pateikė laiku bei tinkamos formos.

Atsiliepimas

Atsakovas Savivaldybė atsiliepime į pareiškėjo pareiškimą nurodė, kad su pareiškimu nesutinka, ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime atsakovas paaiškino, jog 2003 m. gruodžio 30 d. Žemės ūkio ministras priėmė įsakymą Nr. 3D-565 „Dėl Alytaus, Anykščių, Kelmės, Molėtų, Pasvalio, Plungės, Skuodo, Šalčininkų, Šilalės, Šilutės, Širvintų, Švenčionių, Telšių, Trakų, Varėnos, Vilkaviškio, Vilniaus, Zarasų rajonų savivaldybių ir Rietavo savivaldybės miškų išdėstymo žemėtvarkos schemų parengimo“ (toliau – ir Įsakymas), kuris ir buvo pagrindas rengti Savivaldybės teritorijos miškų išdėstymo žemėtvarkos schemą. Įsakymo 1 punktas nustato, kad gavus planavimo sąlygas pradedamas savivaldybių miškų išdėstymo žemėtvarkos schemų (specialiojo planavimo) rengimo procesas. Įsakymo 2 punktas patvirtinta savivaldybių miškų išdėstymo žemėtvarkos schemų rengimo planavimo užduotis. Pagal Įsakymo 3 punktą, Institutas įgaliotas parengti savivaldybių miškų išdėstymo žemėtvarkos schemas ir iš atitinkamų institucijų gauti planavimo sąlygas. NŽT buvo pavesta koordinuoti miškų išdėstymo žemėtvarkos schemų rengimo, derinimo ir tvirtinimo eigą ir atskirų jos etapų terminus (4 punktas). Įsakyme nurodyti miškų išdėstymo žemėtvarkos schemos rengimo eigos terminai prasidėjo 2003 m. lapkričio 1 d., nors pats įsakymas buvo priimtas 2003 m. gruodžio 30 d. Teigė, kad ŽŪM prisiėmė tipines planavimo organizatoriaus pareigas, t. y. organizavo specialiojo plano rengimą, pasirinko plano rengėją, finansavo teritorijų planavimo darbus, numatė, kas vykdys (teiks) plano projektą viešai svarstyti, derinti, tikrinti bei tvirtinti Teritorijų planavimo įstatymo bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Atkreipė dėmesį į tai, kad Planavimo užduoties 2.2.1. punkte ŽŪM įvardinta kaip „Užsakovas“, nors „Užsakovo“ teisės ir pareigos teritorijų planavimo procese nėra apibrėžtos. Pažymėjo, kad pareiškimo 15 lape teigiama, jog pagal Žemės ūkio ministro 2003 m. gruodžio 30 d. įsakymą Nr. 3D-565 planavimo organizatorius yra ŽŪM, tačiau planavimo organizatoriaus teises ji delegavo NŽT. Iš dokumentų matyti, kad trūko teisinių sąvokų ir terminų nuoseklumo nuo pat Žemės ūkio ministro įsakymo priėmimo. Be to, kompetentingas teisės subjektas savo įgaliojimus privalo vykdyti ne savo nuožiūra, o laikydamasis jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų.

Nurodė, kad 2004 m. sausio 13 d. Instituto Kraštotvarkos ir teritorijų planavimo skyrius išsiuntinėjo suinteresuotoms institucijoms paraiškas sąlygoms teikti specialiojo planavimo dokumentams rengti. Pažymėjo, kad šio plano rengėjo surašytas lydraštis ir pateikta paraiška planavimo sąlygoms gauti buvo išsiųsta be parašų; nenurodyta data. Paraiškos sąlygoms bendriesiems, detaliesiems planams ir specialiojo planavimo dokumentams rengti formoje kategoriškai nurodoma, kad turi būti paraiškos rengėjo parašas ir įrašyta data. Tai yra akivaizdus taisyklių pažeidimas, kurio negalima vertinti vien kaip formalaus.

Teigė, kad suinteresuotos institucijos sąlygas Trakų rajono miškų išdėstymo žemėtvarkos schemai rengti išdavė vadovaujantis Aplinkos ministro 1998 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. 211 patvirtintomis Specialiojo planavimo dokumentų rengimo, derinimo ir tvirtinimo bendrosiomis taisyklėmis. 2004 m. sausio 19 d. planavimo sąlygas pateikė Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas. Šių sąlygų V dalis numatė kitus reikalavimus, o būtent sąlygų 5.2. p. numatė: „pažymėti kaimų (gyvenviečių) ribas. Išnagrinėti žemėvaldas, įvertinti gyvenviečių plėtros galimybes, jų infrastruktūros, komunalinių objektų, rekreacijos ir kitokiems poreikiams reikalingas teritorijas“. Ir kitos planavimo sąlygas išduodančios institucijos nurodė, kad tarp miškų išdėstymo žemėtvarkos schemos sprendinių reikia numatyti ir kitus Trakų rajono plėtros aspektus. 2004 m. vasario 27 d. sąlygas Savivaldybės teritorijos miškų išdėstymo žemėtvarkos schemai rengti pateikė AM Miškų departamentas. Sąlygų IV dalis numatė, kuriais aspektais turėtų būti vertinamos rengiamo teritorijų planavimo dokumento sprendinių pasekmės: „a” punktas numatė, kad turi būti įvertintas „ekonominis” aspektas, o „b“ punktas numatė, kad turi būti atsižvelgta į socialinį aspektą. 2004 m. kovo 1 d. planavimo sąlygas pateikė Savivaldybės architektūros skyrius. Sąlygų IV dalies „f“ punktas numatė, kad turi būti įvertintas ūkinės veiklos aspektas. Teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimo tvarkos apraše (patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 920) nurodoma, kad poveikis ekonominei aplinkai apima savivaldybės ekonominę plėtrą, bendrąsias investicijų ir verslo sąlygas, gamybos sąnaudų pokyčius ir t. t. Poveikis socialinei aplinkai vertinamas atsižvelgiant kaip sprendinių įgyvendinimas paveiks rajono bendrąją socialinę būklę, gyventojų užimtumą, vietos savivaldos ir vietos bendruomenės raidą ir kt.

Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog atskirų institucijų planavimo sąlygose įvardinta urbanistinė plėtra kaip nors pažeidžia viešąjį interesą ar apskritai įstatymų saugomus interesus. Institucijos, teikdamos sąlygas Savivaldybės teritorijos miškų išdėstymo žemėtvarkos schemai rengti, įvardino, kad būtina atsižvelgti ne tik į miško užsodinimo leistinumą ar draudžiamumą, bet ir kitas socialines ir ekonomines sąlygas, tarp kurių yra ir urbanistinės plėtros galimybės. Pasak atsakovo, pareiškime suabsoliutinamas miškų išdėstymo žemėtvarkos schemos rengimo vienas iš tikslų ir visiškai ignoruojami kiti uždaviniai, o būtent – savivaldybės siekis minėtame specialiajame plane numatyti subalansuotą rajono plėtrą. Teigė, jog negalima ignoruoti fakto, kad planavimo sąlygas išduodančios institucijos žinojo ir suvokė, kad miškų išdėstymo žemėtvarkos schemos rengimo metu, įvertinant tai, kad rajone apskritai kol kas dar nėra parengto bendrojo rajono teritorijos planavimo dokumento (tokį tikimasi parengti 2007 m.), atsiranda galimybė užfiksuoti ir galimas urbanistinės plėtros teritorijas. Laikėsi pozicijos, jog pareiškėjo pozicija prieštarauja Teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintai nuostatai, jog teritorijų planavimo tikslas yra suderinti fizinių ir juridinių asmenų ar jų grupių, visuomenės, savivaldybių ir valstybės interesus dėl teritorijos ir žemės sklypų naudojimo bei veiklos plėtojimo šioje teritorijoje sąlygų. Sprendinys „draudžiama įveisti mišką“ nepasako, kad teritorija, kurioje draudžiama įveisti mišką, negali būti naudojama urbanistiniais tikslais, todėl Savivaldybės teritorijos miškų išdėstymo žemėtvarkos schemoje pažymėtos urbanistinės plėtros teritorijos ir yra teritorijos, kuriose draudžiama įveisti mišką.

Taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog pareiškėjas nurodė, kad pagal Žemės ūkio ministro ir Aplinkos ministro 2004 kovo 29 d. įsakymu Nr. 3D-130/D1-144 patvirtintų Miško įveisimo ne miško žemėje taisyklių 3 punkte numatytos teritorijos, kuriose miškus įveisti draudžiama: teritorijos, kuriose įveisti miškus draudžiama pagal specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas (3. 1 punktas); Kultūros ministerijos patvirtintos archeologinių paminklų (piliakalnių, senkapių, pilkapių ir kt.) teritorijos bei jų vizualinės apsaugos zonos (3.2 punktas); detaliai išžvalgyti ir naudojami naudingųjų iškasenų telkiniai (3.3 punktas); Vyriausybės arba AM patvirtintos saugomų gyvūnų, augalų, grybų rūšių ir jų bendrijų (įrašytų į Lietuvos raudonąją knygą) radavietės ir vertingos gamtinės buveinės (3.4 punktas); žemės sklypai, kuriuos pagal patvirtintus ar pradėtus rengti teritorijų planavimo dokumentus numatoma naudoti visuomenės poreikiams (3.5 punktas), taip pat žemės sklypai, kurie pagal patvirtintus detaliuosius planus numatyti užstatyti arba kitaip panaudoti ne žemės ūkio ir ne miškų ūkio veiklai (3.6 punktas). Minėta nuostata (3.6 punktas) įtvirtina draudimą įveisti mišką žemės sklypuose, kurie pagal patvirtintus detaliuosius planus numatyti užstatyti - tik apibrėžia, kad žemės poreikis urbanistinei plėtrai patvirtinamas vieninteliu taisyklėse nustatytu teisiniu pagrindu - įstatymų nustatyta tvarka patvirtintu detaliuoju planu. Akcentavo, jog tiek sąlygų išdavimo metu, tiek miškų išdėstymo žemėtvarkos schemos rengimo metu buvo tik keletas patvirtintų detaliųjų planų. Tik po metų Taryba priėmė sprendimus, kuriais leido rengti skunde nurodytus detaliuosius planus.

Paaiškino, kad nebuvo skiriama lėšų rengti teritorijos bendrąjį ir atitinkamus specialiuosius planus, nors Savivaldybės meras ne kartą kreipėsi į Vyriausybę, Lietuvos Respublikos finansų ministeriją dėl lėšų skyrimo bendrojo plano rengimui; susidarė teisiškai nepagrįsta kliūtis spręsti rajono urbanistinės plėtros klausimus. Savivaldybės siekis miškų išdėstymo žemėtvarkos schemoje numatyti urbanistinės plėtros teritorijas yra susijęs su valdymo ekonomijos principu. Savivaldybei buvo svarbu aktyviai įsijungti į miškų išdėstymo žemėtvarkos schemos sprendinių rengimą, kad ji galėtų specialiajame teritorijų planavimo dokumente įvardinti ir jai rūpimus rajono urbanistinės plėtros klausimus, kurių kitokiu būdu pagal savo turimus finansinius, žmogiškuosius ir kitus išteklius ji negalėjo išspręsti.

Laikėsi pozicijos, kad Savivaldybė, aktyviai dalyvaudama miškų išdėstymo žemėtvarkos schemos rengimo procese, vadovavosi svarbiais viešo administravimo principais: nepiktnaudžiavimo valdžia, proporcingumo ir subsidiarumo (Lietuvos Respublikos viešo administravimo įstatymo 4 straipnis). Instituto Kraštotvarkos ir teritorijų planavimo skyriaus parengtame miškų išdėstymo žemėtvarkos schemos projekte 2004 m. rugsėjo 15 d. buvo nurodytos urbanistinės plėtros teritorijos. Po to Savivaldybės administracijos Architektūros skyriuje vyko pasitarimai, kuriuose buvo aptariama miškų išdėstymo žemėtvarkos schemos rengimo eiga. Analizuojant plano rengėjų pateiktą schemos grafinę dalį ir atsižvelgiant į diskusijose dalyvavusių architektų pastabas bei iš fizinių ir juridinių asmenų gautus pareiškimus, buvo parengtas dar vienas schemos grafinės dalies variantas ir žemėlapyje buvo nurodytos galimos urbanistinės plėtros teritorijos.

Nurodė, kad Trakų rajono miškų išdėstymo žemėtvarkos schemos sprendiniai, vadovaujantis Žemės ūkio ministro priimtu įsakymu patvirtinta planavimo užduotimi, turėjo būti apsvarstyti viešai. Prokuroro pareiškime teigiama, kad buvo pažeisti Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatai. Pasak atsakovo, šis teiginys nepagrįstas, nes Savivaldybės teritorijos miškų išdėstymo žemėtvarkos schemos viešo svarstymo su visuomene procedūros buvo pradėtos 2004 m. rugsėjo 22 d., apie tai paskelbus vietiniame laikraštyje „Trakų žemė“. Pageidaujantys susipažinti su šios schemos sprendiniais ir pareikšti pastabas bei pasiūlymus galėjo tai padaryti nuo 2004 m. rugsėjo 22 d. iki 2004 m. lapkričio 22 d. Savivaldybės administracijos Architektūros skyriuje, o taip pat ir viešo susirinkimo, įvykusio 2004 m. lapkričio 22 d., metu. Informacija apie įvyksiantį viešą susirinkimą buvo patalpinta Trakų rajono laikraštyje „Trakų žemė“ Nr. 53. Viešas susirinkimas Savivaldybės salėje įvyko 2004 m. lapkričio 22 d., 10 val.

Pažymėjo, jog Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatuose (21 ir kt. punktuose) imperatyviai įvardinta, jog planavimo organizatorius užtikrina viešumą atliekant teritorijų planavimo procedūras. Minėtų nuostatų 35 punktas numato, kad viešo susirinkimo dalyvius ar jų įgaliotus atstovus, taip pat susirinkimo metu teikiamus jų pasiūlymus registruoja planavimo organizatoriaus paskirtas asmuo, sudarydamas dalyvių sąrašą. Šį sąrašą pasirašo planavimo organizatorius. Nuostatų 36 punktas nustato, jog viešo susirinkimo protokolu konstatuojama, kad viešo susirinkimo procedūra atlikta. Tai įforminama protokolu, kurį pasirašo planavimo organizatorius. Nuostatų 37 punktas numato, jog viešam susirinkimui pirmininkauja planavimo organizatorius. Jis aptaria pataisas ir paaiškina, kodėl kai kurie pasiūlymai nepriimti. Šiuo atveju planavimo organizatoriaus parašo nėra. Nuostatų 39 punktas kategoriškai nustato, kad po viešo susirinkimo pasiūlymai dėl teritorijų planavimo dokumento nepriimami. Viešas susirinkimas įvyko 2004 m. lapkričio 22 d. Instituto Kraštotvarkos ir teritorijų planavimo skyriui pasiūlymus dėl schemos VĮ Trakų miškų urėdija teikė 2004 m. lapkričio 29 d., o Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos į Instituto Kraštotvarkos ir teritorijų planavimo skyriaus 2004 m. lapkričio 30 d. raštą Nr. 11-04-228 atsakė 2004 m. gruodžio 28 d. raštu Nr. 1.7-1344. Tokiu būdu, pasak atsakovo, planavimo organizatorius nesilaikė viešo susirinkimo procedūrinių reikalavimų ir tokia jo veikla negali būti vertinama kaip mažareikšmiai ar formalūs pažeidimai.

Atkreipė dėmesį į tai, kad svarstymo su visuomene viešo susirinkimo protokole buvo įrašyta: „1. Pritarti specialiojo plano sprendiniams. 2. Teikti derinimui specialiojo plano dokumentą planavimo sąlygas išdavusioms institucijoms 3. Miškų išdėstymo schemos sprendinius papildyti derinimo metu pateiktais pageidavimais“. Iš šio protokolo 3 punkto matyti, kad derinimo metu buvo numatyti ir kiti sprendiniai Savivaldybės teritorijos miškų išdėstymo žemėtvarkos schemoje. Vykusiame viešame susirinkime buvo pateikti Trakų rajono žemėtvarkos skyriaus vyriausios specialistės V. O., Architektūros skyriaus vedėjos A. K., Aukštadvario regioninio parko direkcijos pasiūlymai, kurie buvo įrašyti Svarstymo su visuomene viešo susirinkimo protokole. Vienas iš pasiūlymų buvo Savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus vedėjos A. K.: „atsižvelgiant į žemės savininkų pageidavimą, keisti žemės ūkio paskirties žemę į kitos paskirties žemės sklypus, numatant statybą, įvertinti ir numatyti galimybę urbanizuoti teritorijas pagal pridedamą schemą“. Ši A. K. pastaba buvo įrašyta viešo susirinkimo metu 2004 m. lapkričio 22 d., o ne Teritorijų planavimo dokumento suderinimo protokole. Paaiškino, kad Teritorijų planavimo dokumento suderinimo protokole padaryta klaida įrašant neteisingą jo datą. Jame įrašyta 2004 m. lapkričio 22 d. Šio dokumento patvirtinimo dieną Savivaldybės teritorijos miškų išdėstymo žemėtvarkos schema turėjo būti baigta suderinti su visomis suinteresuotomis institucijomis, o 2004 m. lapkričio 22 d. – tai įvykusio viešo susirinkimo diena, kai buvo galima Savivaldybės gyventojams teikti savo pasiūlymus. Analizuojant dokumento suderinimo protokolą matyti, kada buvo padaryti institucijų suderinimo įrašai. Pirmas suderinimas buvo pasirašytas VAVA Žemės tvarkymo departamento direktoriaus J. Z. 2004 m. lapkričio 30 d., o paskutinis – A. K. (2004 m. gruodžio 23 d.). Per šį laikotarpį nuosekliai, maždaug kas savaitę, dokumentą suderino visos suinteresuotos institucijos. Prie šio Teritorijų planavimo dokumento suderinimo protokolo nebuvo rašoma jokių pastabų, todėl teiginys, kad prie šio protokolo buvo vėliau padaryta neteisėta A. K. pastaba yra nepagrįstas; toks veiksmas tiesiog neįmanomas. Tvirtino, kad buvo dviejuose dokumentuose padarytos klaidos: Teritorijų planavimo dokumento suderinimo protokole bei Svarstymo su visuomene viešo susirinkimo protokole. Prie Teritorijų planavimo dokumento suderinimo protokolo buvo pridėtas vienas puslapis iš Svarstymo su visuomene viešo susirinkimo protokolo, pasirašyto visų dalyvavusių; trys iš jų pateikė pastabas.

Nurodė, jog 2005 m. vasario 15 d. NŽT patikrino Savivaldybės teritorijos miškų išdėstymo žemėtvarkos schemą, įrašė teigiamą išvadą bei pasiūlė šią schemą patvirtinti. 2005 m. kovo 2 d. Vilniaus apskrities viršininkas įsakymu Nr. 2.3-1334 „Dėl Trakų ir Švenčionių rajonų savivaldybių miškų išdėstymo schemų patvirtinimo“ patvirtino Instituto Kraštotvarkos ir teritorijų planavimo skyriaus parengtą Trakų ir Švenčionių rajonų savivaldybių miškų išdėstymo schemą.

Nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad Taryba pažeidė Teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnį. Nurodo, kad šiuo atveju urbanistinės plėtros sprendiniai buvo įvardinti jau planavimo sąlygose, jų variantai buvo aptariami schemos rengimo metu, įvardinti viešo susirinkimo protokole. Schemoje urbanistinės plėtros sprendinius pažymėjo schemos oficialus rengėjas, t. y. Instituto Kraštotvarkos ir teritorijų planavimo skyrius.

Teigė, kad pareiškėjo minima aplinkybė, jog urbanistinė plėtra turės neigiamą įtaką Trakų istorinio nacionalinio parko teritorijai, yra visiškai nepagrįsta. Kultūros ministerijai, Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai bei Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijai reikia atsakingai prisipažinti, kad šio parko tvarkymui neskiriamas reikiamas dėmesys. Parko tvarkymo planas parengtas 1993 m. ir yra pasenęs. Kalbama apie neapibrėžtas buferines zonas, tačiau neaiški nei jų funkcinė paskirtis, nei teritorijos. Nuo Trakų istorinio nacionalinio parko įsteigimo datos galima buvo ne tik parengti tinkamus planavimo dokumentus, tačiau ir išeksponuoti bei sutvarkyti tiek gamtinius kompleksus, tiek kultūrines-istorines vertybes. Nepagrįsti ir prielaidomis paremti pareiškėjo teiginiai apie neigiamas pasekmes saugomoje teritorijoje esančio ežeryno ir jo gruntinių vandenų mitybos baseino hidrologiniam režimui bei fizinės taršos grėsmę požeminių vandenų mitybos zonoms. Schemą patikrino Valstybinė teritorijų planavimo priežiūrą atliekanti institucija, t. y. NŽT, patvirtino Vilniaus apskrities viršininkas. Sąlygas detaliesiems planams rengti išdavė Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas. Numatomos planuoti teritorijos dažniausiai yra šalia esamų gyvenamųjų kvartalų bei pramoninės teritorijos. Nei viena teritorija betarpiškai nesiriboja su Trakų istoriniu nacionaliniu parku, kultūros paveldo, saugomais gamtos objektais, biologinės įvairovės požiūriu vertingais plotais. Visais atvejais užtikrinamas keliamų aplinkosaugos reikalavimų įvykdymas.

Atkreipė dėmesį į tai, kad visuose Tarybos sprendimuose, kuriais vadovaujantis buvo leista rengti detaliuosius planus, savininkai buvo įpareigoti parengti infrastruktūros plėtros specialųjį planą bei įrengti ir eksploatuoti infrastruktūros objektus. Buvo priimti 63 tokie sprendimai. Trakų rajono miškų išdėstymo žemėtvarkos schema su urbanistinės plėtros sprendiniais buvo įstatymų nustatyta tvarka parengtas, suderintas, patvirtintas specialusis planas. Taryba pagrįstai vadovavosi Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 ir 6 dalimis tiek priimdama sprendimus leisti rengti detaliuosius planus dėl gyvenamųjų namų ir kitų objektų statybos, tiek keisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitos paskirties žemę.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo VAVA atsiliepime į pareiškėjo pareiškimą nurodė, kad pareiškėjo reikalavimai spręstini teismo nuožiūra.

Atsiliepime trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad Vilniaus apskrities viršininkas 2005 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 2.3-1334 patvirtino Instituto Kraštotvarkos ir teritorijų planavimo skyriaus parengtas Trakų ir Švenčionių rajonų savivaldybių miškų išdėstymo žemėtvarkos schemas bei įpareigojo Trakų ir Švenčionių rajonų žemėtvarkos skyrius vadovautis šiomis patvirtintomis schemomis, nustatyta tvarka sprendžiant miškų įveisimo ne miško žemėje klausimus. Patvirtinus minėtą schemą, Taryba priėmė 2005 m. balandžio 28 d. sprendimą Nr. S 1-133 „Dėl Trakų rajono savivaldybės miškų išdėstymo žemėtvarkos schemos taikymo“, kuriuo nusprendė pritarti žemėtvarkos schemos – specialiojo teritorijų planavimo dokumento taikymui, nustatant kaimiškųjų teritorijų žemės naudmenų naudojimo ir tvarkymo prioritetus. Taryba 2005 m. gegužės 26 d. sprendimu Nr. S1-175 pakeitė 2005 m. balandžio 28 d. sprendimą Nr. S1-133, kuriuo nusprendė žemėtvarkos schemoje – specialiajame plane plotuose, kur miško įveisimas nenumatomas, patvirtinti galimos urbanistinės plėtros teritorijas, numatant pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimą. Vadovaujantis Tarybos 2005 m. balandžio 28 d. sprendimu Nr. Sl-133 ir 2005 m. gegužės 26 d. sprendimu Nr. S1-175, buvo priimti kiti sprendimai, kuriais leista tvirtinti žemės sklypų detaliuosius planus, numatant šių žemės sklypų padalijimą bei pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimą iš žemės ūkio paskirties į kitos paskirties žemę/gyvenamąją teritoriją. Vienas iš tokių sprendimų yra Tarybos 2005 m. liepos 28 d. sprendimas Nr. S1-286. Savivaldybės administracijos direktorius, vadovaudamasis Tarybos 2005 m. liepos 28 d. sprendimu Nr. S1-286, 2006 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. P2-258 patvirtino žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), esančių Trakų rajono savivaldybėje, Trakų seniūnijoje, Katišių kaime, detalųjį planą ir jo sprendinius: kiekvienas žemės sklypas dalijamas į du sklypus, dviejų sklypų pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis keičiama iš žemės ūkio į kitos paskirties/gyvenamosios teritorijos. Vilniaus apskrities viršininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.124 straipsniu, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 32 straipsniu, Teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnio 4 dalimi, kitais tuo metu galiojusiais teisės aktais ir Savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. P2-258 „Dėl žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) Trakų r. sav., Trakų sen., Katišių k., detaliojo plano tvirtinimo“, priėmė 2006 m. birželio 13 d. įsakymą Nr. 2.3-5746-79, kuriuo kiekvieną žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) padalijo į du sklypus ir nustatė, kad iš keturių žemės sklypų, suformuotų padalinus du žemės sklypus, dviejų žemės sklypų pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas gyvenamosios teritorijos, naudojimo pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos.

Šalies argumentai

Pažymėjo, kad Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje 2006 m. kovo 3 d. teikimu Nr. 1T-3 nurodė, kad Tarybos 2005 m. gegužės 26 d. sprendimas Nr. S1-175 ir juo pakeistas 2005 m. balandžio 28 d. sprendimas Nr. S1-133 neatitinka Teritorijų planavimo įstatymo, su juo susijusių teisės aktų, grindžiami klaidingu Trakų rajono savivaldybės miškų išdėstymo žemėtvarkos schemos vertinimu, todėl yra naikintini. Taryba 2006 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. S1-123 nusprendė Tarybos 2005 m. gegužės 26 d. sprendimą Nr. S1-175 ir juo pakeistą 2005 m. balandžio 28 d. sprendimą Nr. S1-133 laikyti netekusiais galios. Tokiu būdu, panaikinus Tarybos 2005 m. balandžio 28 d. sprendimą Nr. S1-133 ir 2005 m. gegužės 26 d. sprendimą Nr. S1-175, yra naikintini ir kiti jų pagrindu priimti teisės aktai, vienas iš jų – Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. birželio 13 d. įsakymas Nr. 2.3-5746-79.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į pareiškėjo pareiškimą nurodė, kad su jame keliamais reikalavimais sutinka.

Atsiliepime trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad miškų išdėstymo žemėtvarkos schemos, tarp jų ir Savivaldybės teritorijos miškų išdėstymo žemėtvarkos schema, rengiamos vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu, Žemės įstatymu, Žemėtvarkos schemų rengimo taisyklėmis, Miškų įveisimo ne miško žemėje taisyklėmis, Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais teritorijų planavimą. Vadovaujantis minėtų teisės aktų ir planavimo užduoties, patvirtintos Žemės ūkio ministro 2003 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 3D-565, nuostatomis, miškų išdėstymo žemėtvarkos schemos planavimo tikslas yra nustatyti žemės ūkio ir kitos paskirties teritorijas, kuriose tikslinga įveisti mišką bei plotus, kuriuose draudžiama įveisti mišką. Išnagrinėjus parengtą ir patvirtintą Savivaldybės teritorijos miškų išdėstymo žemėtvarkos schemą bei jos tekstinę dalį, matyti, kad šioje schemoje sprendžiami tik su miško įveisimu susiję klausimai, o šios schemos sprendiniai yra du:

1) žemės plotai, kur miško įveisimas leidžiamas;

2) žemės plotai, kur miško įveisimas draudžiamas.

Pažymėjo, jog Taryba 2005 m. balandžio 28 d. sprendimu Nr. S1-133 pritarė žemėtvarkos schemos – specialiojo teritorijų planavimo dokumento taikymui nustatyti kaimiškųjų teritorijų žemės naudmenų naudojimo ir tvarkymo prioritetus. Šį sprendimą Taryba pakeitė ir išdėstė jį nauja redakcija: „Žemėtvarkos schemoje – specialiajame plane, plotuose, kur miško įveisimas nenumatomas, tvirtinti galimas urbanistinės plėtros teritorijas, numatant pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimą“. Teigė, kad Trakų rajono miškų išdėstymo žemėtvarkos schemos tikslas – nustatyti teritorijas, kuriose galima arba draudžiama įveisti mišką, todėl ši schema nesprendė žemės ūkio centrų išdėstymo arba urbanistinės plėtros klausimų. Atsižvelgiant į tai, kad Savivaldybėje neparengtas bendrasis planas ir neparengti minėti specialieji planai, detalieji planai, kuriuose numatyta pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį ir padalinti žemės sklypus, negalėjo būti rengiami.

Laikėsi pozicijos, jog Taryba 2005 m. balandžio 28 d. ir 2005 m. gegužės 26 d. priimdama sprendimus Nr. S1-133 ir Nr. S1-175, kuriais nusprendė plotuose, kur miško įveisimas nenumatomas, tvirtinti galimos urbanistinės plėtros teritorijas, numatant pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimą pažeidė Teritorijų planavimo įstatymo 15 straipsnio 3 dalį, 18 straispnio 5 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, Žemėtvarkos schemų rengimo taisyklių 50 punktą, Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatus. VAVA, atlikdama detalaus plano priežiūrą, negalėjo išduoti teigiamos išvados, o Taryba ir (ar) Savivaldybės administracijos direktorius negalėjo leisti rengti 169 žemės sklypų, esančių Trakų rajone, detaliųjų planų, išduoti planavimo sąlygų detaliojo planavimo dokumentui rengti ir patvirtinti detaliojo plano pagal Savivaldybės teritorijos miškų išdėstymo žemėtvarkos schemą.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo AM atsiliepime į pareiškėjo pareiškimą, nurodė, kad su juo sutinka, ir prašė jį tenkinti.

Atsiliepime trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad Savivaldybės teritorijos miškų išdėstymo žemėtvarkos schema buvo parengta ir patvirtinta pažeidžiant Žemės ūkio ministro ir Aplinkos ministro 1999 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr. 139/89 patvirtintus Miškų išdėstymo žemėtvarkos schemų rengimo taisyklių reikalavimus. Pagal šių taisyklių 1 punktą, miškų išdėstymo žemėtvarkos schemos paskirtis – planuoti žemdirbystei netikslingos naudoti privačios ir valstybinės žemės apsodinimą mišku, didinti atskirų Lietuvos regionų ir rajonų miškingumą, saugant ir neplanuojant apsodinti mišku biologinės įvairovės požiūriu vertingus plotus. Taisyklių 2 punktas nustato, kad miškų išdėstymo schema yra naudojama priimti sprendimus dėl leidimo įveisti mišką, specialiųjų sąlygų išdavimui, derinant ūkių vidaus žemėtvarkos projektų, kitų žemės ūkio paskirties žemės tvarkymą reglamentuojančių projektų ir schemų rengimo užduotis bei planuojant žemės ūkio ir miškų ūkio plėtrą savivaldybės teritorijoje. Tuo tarpu Savivaldybės teritorijos miškų išdėstymo žemėtvarkos schemoje yra pažymėtos galimos urbanistinės teritorijos.

Trečiasis suinteresuotas asmuo E. V. atsiliepime į pareiškėjo pareiškimą nurodo, kad su juo nesutinka, ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad pareiškėjas dėl Tarybos 2005 m. spalio 27 d. sprendimo Nr. S1-440 visą reikiamą informaciją ir duomenis, įskaitant patį 2005 m. spalio 27 d. sprendimą Nr. S1-440, gavo dar 2006 m. rugpjūčio 1 d., todėl laikytina, kad pareiškėjas į administracinį teismą turėjo kreiptis iki 2006 m. rugsėjo 1 d. imtinai, tačiau kreipėsi tik 2006 m. gruodžio mėn. Manė, kad pareiškėjas rinko kitą medžiagą, nesusijusią su jos teisėmis. Prašo taikyti skundo pateikimo administraciniam teismui senatį ir šiuo pagrindu pareiškėjo reikalavimą dėl Tarybos 2005 m. spalio 27 d. sprendimo Nr. S-440 panaikinimo atmesti.

Padarė išvadą, kad reikalavimas panaikinti skundžiamus Tarybos sprendimus siejamas ne su valstybės ir viešojo intereso gynimu, o su konkrečios valstybinės institucijos (Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje) teisių ar teisėtų interesų pažeidimu, t. y. reikalavimas panaikinti skundžiamus Tarybos sprendimus siejamas su valstybės įgaliotų institucijų procedūrų priimant atitinkamus sprendimus formalumų tariamais pažeidimais. Nurodė, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių visuomenės intereso pažeidimo galimybę, ar faktą ginčo situacijos atžvilgiu, kad būtų ar bus pažeistas istorinę, kultūrinę, visuomeninę vertę turintis vietovės kraštovaizdis. Teigė, jog nėra neaišku, kokiu būdu visuomenės interesas potencialiai gali būti pažeidžiamas, jei nei visuomenės, nei atskirų jos grupių nusiskundimų dėl pareiškėjo pareiškime minimų tariamų pažeidimų nebuvo ir nėra. Pareiškėimas grindžiamas vien formaliais ir tariamais atsakovo priimtų administracinių aktų prieštaravimais teisės aktams, t. y. procedūriniais pažeidimais, tačiau nepateikė įrodymų, kaip ginčijami administraciniai aktai pažeidžia viešąjį interesą, kokius, gindamas viešąjį interesą. Laikosi nuomonės, jog, patenkinus pareiškėjo reikalavimus, tretiesiems asmenims bus padaryta ne tik didelė turtinė žala, bet bus pažeistos trečiųjų asmenų konstitucinės nuosavybės neliečiamumo, asmens ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos teisės. Manė, jog pareiškėjas privalėjo pareiškime pagrįsti, kad ši žala bus pateisinama ir proporcinga siekiamam tikslui bei teisėta.

Atkreipė dėmesį į tai, jog Savivaldybės teritorijos miškų išdėstymo žemėtvarkos schemoje jai priklausančioje teritorijoje (žemės sklypai, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esantys Trakų rajono savivaldybėje, Lentvario seniūnijoje, Dėdeliškių kaime) nenumatytas miško įveisimas ir ši teritorija numatyta urbanistinei plėtrai. Pagal pateiktą Trakų rajono teritorijos miškų išdėstymo žemėtvarkos schemą Dėdeliškių kaimas yra apibrėžtas kaip „galimos urbanistinės plėtros teritorija“, kuri nepatenka į jokią apsaugos zoną; tai yra pažymėta ir VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išraše. Didžioji dalis Dėdeliškių kaimo teritorijos jau užstatyta ir šios aplinkybės taip pat yra pažymėtos schemoje. Manė, jog pareiškėjas sąmoningai siekia suklaidinti teismą teigdamas, jog „schemoje galimos urbanistinės plėtros teritorijoms suteikiamas tik teritorijų, kuriose draudžiama įveisti mišką statusas (...)“.

Teigė, jog planavimų tikslų, kurie nurodyti Savivaldybės teritorijos miškų išdėstymo žemėtvarkos sprendiniuose, sąrašas nėra baigtinis, todėl Taryba teisėtai priėmė 2005 m. spalio 27 d. sprendimą Nr. S1-440.

Kiti tretieji suinteresuoti asmenys atsiliepimo į pareiškėjo pareiškimą nepateikė.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. birželio 14 d. sprendimu pareiškėjo pareiškimą patenkino ir panaikino Tarybos sprendimus Nr. S1-301, Nr. S1-388, Nr. S1-428, Nr. S1-429, S1-440, Nr. S1-461.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje buvo nustatyta, kad Taryba, vadovaudamasi Teritorijų planavimo įstatymu, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu, Detaliųjų planų rengimo taisyklėmis, Tarybos 2005 m. gegužės 26 d. sprendimu Nr. S1-175 ir 2005 m. liepos 28 d. sprendimu Nr. S1-301, nusprendė leisti rengti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Trakų rajono savivaldybė, Lentvario seniūnija, Aukštųjų Semeniukų kaimas, detalųjį planą, numatant pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimą iš žemės ūkio į kitos paskirties žemę; 2005 m. rugsėjo 29 d. sprendimu Nr. S1-388 nusprendė leisti rengti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Aukštųjų Semeniukų kimas, detalųjį planą, numatant žemės sklypo pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimą iš žemės ūkio į kitos paskirties žemę/pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos/komercinės paskirties objektų teritorijos; 2005 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. S1-428 nusprendė pritarti žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), Trakų rajono savivaldybė, Lentvario seniūnija, Kiemeliškių kaimas, detaliojo plano rengimui, numatant žemės sklypų pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimą iš žemės ūkio į kitos paskirties žemę/gyvenamosios teritorijos (mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos); 2005 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. S1-429 nusprendė pritarti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Kiemeliškių kaimas, detaliojo plano rengimui, numatant žemės sklypo pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimą iš žemės ūkio į kitos paskirties žemę/gyvenamosios teritorijos (mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos); 2005 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. S1-440 nusprendė leisti rengti žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Trakų rajono savivaldybė, Lentvario seniūnija, Dėdeliškių kaimas, detalųjį planą, numatant žemės sklypo padalijimą, pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimą iš žemės ūkio į kitos paskirties žemę/gyvenamoji teritorija (mažaaukščių namų statyba), 2005 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. S1-461 nusprendė leisti rengti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Trakų rajono savvivaldybė, Trakų seniūnija, Bražuolės kaimas, detalųjį planą, numatant žemės sklypo padalijimą, pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimą iš žemės ūkio į kitos paskirties žemę/gyvenamoji teritorija (mažaaukščių namų statyba).

Rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalimi, 3 dalies 2-5 punktais, 56 straipsnio 1 dalimi, Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 1 punktu. Nukreipė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2006 m. spalio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A10-1775/2006, 2005 m. spalio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8-1582/2005) ir pažymėjo, jog tai, kas yra objektyviai reikšminga, vertinga ir reikalinga visuomenei ar jos daliai, laikytina viešuoju interesu, kurio gynimas paprastai nėra susijęs su konkrečių asmenų teisių ar interesų pažeidimu, o susijęs su neindividualizuotais visuomenės, jos dalies ar tam tikrų asmenų grupių teisių bei interesų pažeidimu. Konstatavo, jog šiuo atveju Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro paduotas pareiškimas nėra susijęs su konkretaus privataus asmens teisių bei interesų pažeidimu, o sietinas su istorinę, kultūrinę, visuomeninę vertę turinčios vietovės kraštovaizdžio saugojimu.

Akcentavo, jog Lietuvos Respublikos Konstitucija orientuoja valstybę tvarkyti savo teritoriją atsižvelgiant į visuomenės poreikius, rūpinantis Lietuvos istorijos, meno ir kitų kultūros paminklų bei vertybių apsauga, natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, saugant aplinką nuo kenksmingų poveikių, ūkinę veiklą reguliuojant taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei (Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalis, 42 straispnio 2 dalis, 46 straipsnio 3 dalis, 53 straipsnio 3 dalis, 54 straipsnis).

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ginčijamų sprendimų priėmimo metu galiojusio Teritorijų planavimo įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta, kad tais atvejais, kai savivaldybės teritorijos ar jos dalių bendrieji planai neparengti arba parengtų bendrųjų planų sprendiniuose kraštovaizdžio tvarkymo, infrastruktūros plėtros ir aukštybinių pastatų išdėstymo klausimai nespręsti, privaloma rengti specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus – kraštovaizdžio tvarkymo, infrastruktūros plėtros ir aukštybinių pastatų išdėstymo schemas ir (ar) planus (projektus). Aukštybinių pastatų išdėstymo planai nerengiami, jei tokių pastatų statyba nenumatoma. Pagal minėto įstatymo 24 straipsnio 1 dalį, rengti detaliuosius planus formuojant žemės sklypus gyvenamųjų namų kvartalų ar gyvenamųjų namų grupių (daugiau kaip trys gyvenamieji namai) statybai galima tik tais atvejais, kai tai yra numatyta savivaldybės teritorijos ar jos dalies bendruosiuose planuose arba specialiuosiuose saugomų teritorijų ar jų zonų, taip pat gyvenamųjų teritorijų išdėstymo planuose. Nurodė, jog analogiška norma įtvirtinta ir Detaliųjų planų rengimo taisyklių 22 punkte. Rėmėsi Teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 4 dalimi, numatančia, jog detalieji planai negali būti rengiami, jeigu jų planavimo tikslai prieštarauja valstybės, Vyriausybės, Vyriausybės įgaliotos institucijos, apskrities ir savivaldybės lygmens bendrųjų (išskyrus atvejus, nurodytus šio įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje) arba specialiųjų planų sprendiniams, taip pat įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams.

Atkreipė dėmesį į tai, kad Savivaldybėje bendrasis planas neparengtas (Savivaldybės mero 2007 m. balandžio 20 d. rašte nurodoma, kad jis bus užbaigtas iki 2007 m. pabaigos). Taip pat neparengti ir Teritorijų planavimo įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje numatyti specialieji planavimo dokumentai. Akcentavo, jog, analizuojant Trakų rajono miškų išdėstymo žemėtvarkos schemą, kuria remiantis buvo priimti ginčijami Tarybos sprendimai, matyti, kad jos tikslas yra nustatyti teritorijas, kuriose galima arba draudžiama įveisti mišką. Vertino, kad ši schema visiškai neapsprendžia urbanistinės plėtros klausimų; joje nesprendžiami gyvenamųjų vietovių ribų patikslinimo, ūkių žemėvaldų, žemės ūkio centrų išdėstymo ir plėtros planavimo klausimai – dokumente sprendžiami tik su miško įveisimu susiję klausimai, ir padarė išvadą, jog atsakovas nepagrįstai schema rėmėsi pritardamas atitinkamų žemės sklypų detaliųjų planų rengimui arba leisdamas juos rengti. Schema negali būti laikoma specialiuoju teritorijų planavimo dokumentu, kuriuo numatoma, planuojama ir reglamentuojama statinių statyba ar kita, su miško įveisimu, nesusijusi veikla. Schema turi būti vadovaujamasi nustatyta tvarka sprendžiant tik miškų įveisimo ne miško žemėje klausimus, o schemoje nustatytos galimos urbanistinės plėtros teritorijos turi reikšmę tik kaip teritorijos, kuriose draudžiama įveisti mišką ir nėra teisinis pagrindas rengti teritorijų planavimo dokumentus, kai keičiama pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis statinių statybai ir kitai veiklai plėtoti.

Akcentavo, jog tai, kad, atsakovo teigimu, planavimo sąlygas išdavusios institucijos nurodė, jog tarp miškų išdėstymo žemėtvarkos schemos sprendinių reikia numatyti ir kitus Trakų rajono plėtros aspektus, negali pakeisti imperatyvių įstatymo reikalavimų dėl teritorijos (ar jos) dalies bendrojo plano ar specialiųjų planavimo dokumentų privalomumo sprendžiant klausimą dėl detaliojo plano rengimo, tarp jų – ir dėl pritarimo tokiam planui. Konstatvo, jog atsakovo argumentas, kad „numatomos planuoti teritorijos dažniausiai yra šalia esamų gyvenamųjų namų kvartalų bei pramoninės teritorijos. Nei viena teritorija betarpiškai nesiriboja su Trakų istorinio nacionalinio parko, kultūros paveldo, saugomais gamtos objektais, biologinės įvairovės požiūriu vertingais plotais“, nesudaro pagrindo tvirtinti, jog pareiškėjo pareiškimas yra nepagrįstas, nes skundžiami aktai priimti nesant nei bendrojo teritorijos plano, nei kraštovaizdžio tvarkymo, infrastruktūros plėtros ir aukštybinių pastatų išdėstymo schemų ar planų – specialiųjų teritorijų planavimo dokumentų. Ta aplinkybė, kad neskiriama lėšų rengti bendrąjį ar atitinkamus specialiuosius planus, pirmosios instancijos teismo manymu, nesuteikė Savivaldybei teisės nesilaikyti Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatų. Analogiškos teisės nesuteikė ir valdymo ekonomijos principas.

Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju terminas kreiptis į apygardos administracinį teismą, numatytas ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje, nebuvo praleistas. Bylos medžiaga patvirtino, jog Vilniaus apygardos prokuratūra 2006 m. liepos mėn. buvo informuota apie atsakovo padarytus pažeidimus; nuo to laiko buvo renkama medžiaga, užklausiamos įvairias institucijas: iš Vilniaus apygardos prokuratūros buvo išsiųsti 34 paklausimai įvairioms institucijoms dėl informacijos ir dokumentų pateikimo ir paskutinis atsakymas Vilniaus apygardos prokuratūroje buvo gautas 2006 m. gruodžio 12 d. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas turėjo atlikti didelės apimties medžiagos tyrimą, konstatavo, jog Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pareiškimo teismui padavimo vieno mėnesio termino pradžia skaičiuotina nuo 2006 m. gruodžio 12 d., t. y. nuo tos dienos, kai buvo surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių Tarybos priimtų sprendimų panaikinimo teismine tvarka pagrįstumą. Kadangi pareiškimą dėl ginčijamų aktų panaikinimo pareiškėjas teismui padavė 2006 m. gruodžio 15 d., t y. nedelsiant po paskutinio atsakymo į jo paklausimą gavimo, konstatuotina, kad pareiškimas teismui paduotas per ABTĮ 33 straipsnio 1 dyje nustatytą terminą.

Vertino, jog kitos atsakovo nurodomos aplinkybės nesudaro pagrindo kitaip traktuoti teismui apskųstų Tarybos sprendimų.

Konstatavo, kad, nesant Savivaldybėje parengto bendrojo plano bei atitinkamų specialiųjų planavimo dokumentų, Taryba skundžiamais sprendimais nepagrįstai pritarė žemės sklypų, esančių Trakų rajono savyvaldybėje, detaliųjų planų rengimui, taip pat nepagrįstai leido rengti atitinkamus detaliuosius planus ir taip pažeidė Teritorijų planavimo įstatymo 15 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 1 ir 4 dalis, Detaliųjų planų rengimo taisykles, todėl yra pagrindas Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pareiškimą patenkinti ir panaikinti skundžiamus Tarybos sprendimus.

III.

Atsakovas Savivaldybė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo pareiškimas būtų atmestas.

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjas nepraleido ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino. Mano, kad Vilniaus apygardos prokuratūros pareigūnams situacija tapo žinoma gavus AM 2006 m. vasario 13 d. raštą Nr. (3-1)-D8-1405 „Dėl Trakų rajono savivaldybės miškų išdėstymo žemėtvarkos schemos“, prie kurio buvo pridėta reikalinga medžiaga, be to, ir prie VAVA 2006 m. liepos 17 d. rašto Nr. (50)-1.2-2811-(3.31) „Dėl Trakų rajono savivaldybės tarybos priimtų sprendimų panaikinimo teismine tvarka inicijavimo“ buvo pridėta reikalinga medžiaga. Nurodo, kad ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatyto termino pradžia laikytina 2006 m. liepos 19 d., kai Vilniaus apygardos prokuratūroje buvo gautas minėtas VAVA raštas.

2. Teigia, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad Trakų rajono savivaldybės miškų išdėstymo žemėtvarkos schema (toliau – ir Schema) negali būti laikoma specialiuoju teritorijų planavimo dokumentu, kuriuo numatoma, planuojama ir reglamentuojama statinių statyba ar kita – su miško įveisimu nesusijusi – veikla, yra nepagrįsta ir prieštarauja nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, nes, teigiant, kad Schema visiškai neapsprendžia urbanistinės plėtros klausimų, yra ignoruojama visa Schemos rengimo eiga bei joje specialiojo plano rengėjo pažymėti sprendiniai. Remiasi Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų 33 ir 37 punktais ir laikosi pozicijos, jog Schema neginčijamai yra specialusis teritorijų planavimo dokumentas, kuriame tikslingai įvardinta galima urbanistinė plėtra.

3. Tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas ignoravo, kad Žemės ūkio ministro 2003 m. gruodžio 30 d. įsakyme Schemos uždaviniai dar kompetentingų valstybės institucijų parengtose planavimo sąlygose buvo suformuluoti urbanistinės ir socialinės plėtros aspektais. Teigia, jog Schemoje buvo įstatymų nustatyta tvarka įvardintos galimos urbanistinės plėtros sprendinys ir kad Schemos pavadinimas yra siauresnis už jos turinį.

4. Atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovo paaiškinimų, jog Instituto Kraštotvarkos ir teritorijų planavimo skyriaus darbuotoja architektė D. T. galėtų paaiškinti bylai svarbias aplinkybes, jog svarstymo su visuomene viešo susirinkimo 2004 m. lapkričio 22 d. metu Trakų rajono vyriausioji architektė A. K. pateikė konkretų pasiūlymą dėl pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimo.

5. Vertina, jog byloje nebuvo pateikta įrodymų, kad atskirų institucijų planavimo sąlygose įvardinta urbanistinė plėtra kaip nors pažeidžia viešąjį interesą ar apskritai įstatymų saugomus interesus.

6. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog skundžiami Tarybos sprendimai buvo priimti nesant nei Savivaldybės teritorijos ar jos dalies bendrojo plano, nei specialiųjų saugomų teritorijų ar jų zonų, taip pat gyvenamųjų teritorijų išdėstymo planų, nes Trakų rajone buvo keli specialieji teritorijų planavimo dokumentai: Schema, Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schema, Aukštadvario regioninio parko schema ir pan.

7. Mano, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatą.

8. Akcentuoja, jog skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu panaikintais Tarybos sprendimais buvo leista rengti detaliuosius planus ir infrastruktūros plėtros specialiuosius planus būtent tose Trakų rajono teritorijose, kuriose buvo pažymėta galima urbanistinė plėtra.

9. Tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į AM sekretoriaus A. S. 2006 m. rugsėjo 1 d. raštą Nr. (14-3)-D8-7111 „Dėl teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo ir papildomo įstatymo taikymo“, kuriame buvo išaiškinta, kada, pagal Teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnį, galima rengti detaliuosius planus.

10. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad Taryba ginčijamus sprendimus priėmė 2005 m. liepos – lapkričio mėnesiais, kad jie buvo nustatyta tvarka paskelbti ir kad apie jų priėmimą žinojo ir VAVA.

Atsiliepimas

Kiti atsakovo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai yra analogiški argumentams, išdėstytiems atsakovo atsiliepime į pareiškėjo pareiškimą pirmosios instancijos teismui.

Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą nurodo, kad su juo nesutinka, ir prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Atsiliepime pareiškėjas laikosi pozicijos, jog skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant materialinės ir procesinės teisės normų, dėl ko jo naikinti nėra pagrindo. Atkreipia dėmesį į tai, jog VAVA kartu su 2006 m. liepos 19 d. raštu Nr. (50)-1.2-2811-(3.31) nepateikė nei vieno šioje byloje ginčijamo Tarybos sprendimo. Teigia, jog atsakovas klaidingai traktuoja specialiųjų teritorijų planavimą bei jo teisinį reglamentavimą. Nurodo, jog atsakovo pozicija, kad vien tai, jog patvirtinta Schema priskiriama prie specialiojo teritorijų planavimo dokumentų, laikytina pakankamu pagrindu rengti detaliuosius planus, numatant pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimą, prieštarauja teisės aktų nuostatoms. Remiasi Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 26 dalimi, 17 straipsniu, Miškų išdėstymo žemėtvarkos rengimo schemos rengimo taisyklių 3, 13-19 punktais, Žemėtvarkos schemų rengimo taisyklių 8 punktu ir teigia, kad pirmiau nurodytų teisės aktų nuostatų ir Schemos tekstinės dalies analizė rodo, jog nei viename šios Schemos rengimo etape nebuvo ir negalėjo būti sprendžiamas klausiamas dėl teritorijų, kuriose būtų pradėti privačių žemės sklypų padalijimai ir pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties juose keitimas, ką patvirtina ir Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. vasario 28 d. įsakymas Nr. 2.3-1839. Sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog, nesant Trakų rajono savivaldybėje parengto bendrojo plano bei atitinkamų specialiųjų planavimo dokumentų, Taryba ginčijamais sprendimais nepagrįstai pritarė žemės sklypų, esančių Trakų rajono savivaldybėje, detaliųjų planų rengimui. Atkreipia dėmesį į tai, jog Schemoje pažymėtos teritorijos, kuriose dėl galimos urbanistinės plėtros draudžiama įveisti mišką, savaime nėra sprendiniai ir negali būti laikomos pagrindu rengti detaliuosius planus keičiant pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį gyvenamųjų namų statybai.

Kiti pareiškėjo atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą išdėstyti argumentai yra analogiški argumentams, išdėstytiems pareiškėjo pareiškime pirmosios instancijos teismui.

Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 14 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Atsiliepime trečiasis suinteresuotas asmuo remiasi Teritorijų planavimo 2 straipsnio 26, 27 ir 51 dalimis, 15 straipsniu, Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir pažymi, jog Schema nėra miškų tvarkymo schema, todėl atsakovo teiginys, kad valstybinę teritorijų priežiūrą atlieka AM įgaliota institucija, neatitinka teisės aktų nuostatų. Atkreipia dėmesį į tai, jog Schemos tikslas – nustatyti teritorijas, kuriose galima arba draudžiama įveisti mišką, todėl ši Schema nesprendžia žemės ūkio centrų išdėstymo arba urbanistinės plėtros klausimų. Nurodo, kad Vilniaus regioninio aplinkos apsaugos departamento išduotose planavimo sąlygose iškelti reikalavimai buvo įvykdyti atsižvelgus į Trakų rajono vyriausiosios architektės A. K. siūlymus, t. y. galimos urbanistinės plėtros teritorijose nenumačius galimybės įveisti mišką. Pabrėžia, kad galimos urbanistinės plėtros teritorijos Schemoje buvo įbraižytos jau po viešo svarstymo procedūrų, todėl visuomenė neturėjo galimybės su jomis susipažinti ir dėl jų pateikti pastabų ar pasiūlymų, dėl ko atsakovo teiginys, jog byloje nebuvo pateikta įrodymų, kad atskirų institucijų planavimo sąlygose įvardinta urbanistinė plėtra kaip nors pažeidžia viešąjį interesą ar apskritai įstatymų saugomus interesus, neatitinka tikrovės. Pažymi, jog, priešingai nei teigia atsakovas, teritorijų planavimo dokumentai turi būti įvertinti pagal jų sprendinių poveikį atitinkamais aspektais, tačiau tai nereiškia, kad tarp Schemos sprendinių reikia numatyti ir kitus Trakų rajono plėtros aspektus. Remiasi Žemėtvarkos schemų rengimo taisyklių 3 ir 7.3 punktais ir laikosi pozicijos, jog Schema nėra teritorijų planavimo dokumentas (specialusis planas), dėl ko Taryba negalėjo priimti ginčijamų sprendimų, kadangi tai neatitinka Teritorijų planavimo įstatymo 15 straipsnio 3 dalies.

Kiti trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą išdėstyti argumentai yra analogiški argumentams, išdėstytiems trečiojo suinteresuoto asmens NŽT atsiliepime į pareiškėjo pareiškimą pirmosios instancijos teismui.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VAVA atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą nurodo, kad su juo nesutinka, ir prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Atsiliepime trečiasis suinteresuotas asmuo teigia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad, nesant Savivaldybėje parengto bendrojo plano bei atitinkamų specialiųjų dokumentų, nepagrįstai buvo pritarta žemės sklypų detaliųjų planų rengimui, kadangi Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 2.3-1334 patvirtinta Trakų ir Švenčionių rajonų savivaldybių miškų išdėstymo schema nėra pagrindas rengti detaliuosius planus, kai keičiama pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis statinių statybai ar kitai veiklai plėtoti. Atsižvelgęs į tai, jog nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas yra susijęs su didelės apimties medžiagos ištyrimu ir įvertinimu, kuriam reikalingos specialios žinios, mano, kad pareiškėjas pagrįstai teikė užklausimus įvairioms institucijoms, dėl ko nelaikytina, jog jis praleido ABTĮ nustatytą terminą kreiptis į teismą.

Kiti trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą išdėstyti argumentai yra analogiški argumentams, išdėstytiems trečiojo suinteresuoto asmens VAVA atsiliepime į pareiškėjo pareiškimą pirmosios instancijos teismui.

Trečiasis suinteresuotas asmuo AM atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą nurodo, kad su juo nesutinka.

Atsiliepime trečiasis suinteresuotas asmuo akcentuoja, jog atsakovas siaurinamai aiškina Teritorijų planavimo įstatymo 15 straipsnio 3 dalį. Nurodo, kad Schema Taryba, priimdama ginčijamus sprendimus, nagrinėjamu atveju remtis negalėjo, nes ji sprendė su miško išdėstymu, o ne su urbanistine plėtra susijusius klausimus. Teigia, jog, kaip matyti iš bylos medžiagos, tą suprato ir Taryba. Nesutinka su atsakovo teiginiu, jog Schemoje buvo įtvirtinti urbanistinės plėtros sprendiniai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo D. firma „Melita“ atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą nurodo, kad su juo sutinka, ir prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo pareiškimas būtų atmestas.

Atsiliepime trečiasis suinteresuotas asmuo mano, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas, neteisingas ir priimtas netinkamai įvertinus teisės aktų nuostatas, byloje surinktus įrodymus bei bylai esminę reikšmę turinčias aplinkybes. Teigia, jog trečiojo suinteresuoto asmens teisiniu požiūriu nepriekaištingas elgesys prašant priimti sprendimą leisti rengti detalųjį planą atitiko viešąjį interesą ir sudarė sąlygas subalansuotai Trakų rajono plėtrai. Nurodo, kad žemės sklypas, kurį įsigijo trečiasis suinteresuotas asmuo, nepatenka į jokias saugomas teritorijas. Nesupranta, kokia yra jo kaltė, kad jis kreipėsi į vietos savivaldos instituciją prašydamas leisti rengti detalųjį planą.

Kiti trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą išdėstyti argumentai yra analogiški atsakovo apeliacinio skundo argumentams.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras su pareiškimu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti 160 viešojo administravimo subjektų priimtų aktų. Vilniaus apygardos administracinis teismas, atsižvelgdamas į tai, kad prašomų naikinti sprendimų kiekis yra didelis, 2007 m. vasario 23 d. nutartimi nusprendė pareiškėjo pareiškime išdėstytus reikalavimus išskaidyti į atskiras bylas.

Ši administracinė byla yra viena iš išskirtų bylų ir nagrinėjama pagal tą patį pareiškėjo 2006 m. gruodžio 15 d. paduotą teismui pareiškimą dėl viešojo intereso gynimo.

Nagrinėjamoje byloje atsakovas Trakų rajono savivaldybė skundžia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 14 d. sprendimą, kuriuo buvo nuspręsta patenkinti pareiškėjo pareiškimą dėl Trakų rajono savivaldybės tarybos 2005 m. liepos 28 d. sprendimo Nr. S1-301, 2005 m. rugsėjo 29 d. sprendimo Nr. S1-388, 2005 m. spalio 27 d. sprendimų Nr. S1-428, Nr. S1-429, Nr. S1-440 ir 2005 m. lapkričio 24 d. sprendimo Nr. S1-461 panaikinimo.

Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime yra pažymėjęs, kad konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą. Tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų. Teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia anksčiau sprendžiant analogiškas bylas. Taigi rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, kartu ir Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo, įgyvendinimo sąlyga. Todėl teismų precedentai negali būti nemotyvuotai ignoruojami.

Kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose, yra numatyta ir Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

Taigi siekiant užtikrinti jurisprudencijos tęstinumą (nuoseklumą, neprieštaringumą) ir savo sprendimų prognozuojamumą, sprendžiant šią bylą remtinasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje, priimtoje 2008 m. liepos 25 d., išnagrinėjus administracinę bylą Nr. A146-335/2008. Nurodyta administracinė byla taip pat buvo išskirta minėta pirmosios instancijos teismo 2007 m. vasario 23 d. nutartimi, t. y. buvo nagrinėjama pagal tą patį pareiškėjo 2006 m. gruodžio 15 d. pareiškimą. Pastarojoje administracinėje byloje buvo sprendžiami ir šiai bylai aktualūs klausimai dėl viešojo intereso nustatymo ir jo gynimo, dėl ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino laikymosi bei materialinės teisės normų (Teritorijų planavimo įstatymo) taikymo.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A146-335/2008 konstatavo, kad pareiškėjo 2006 m. gruodžio 15 d. paduotu teismui pareiškimu ginamas interesas yra viešasis. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija padarė išvadą, jog pareiškėjas, paduodamas 2006 m. gruodžio 15 d. pareiškimą, nepraleido ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto vieno mėnesio termino kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Teisėjų kolegija šioje byloje neturi pagrindo daryti priešingas išvadas.

Pareiškėjas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras viešąjį interesą sieja su galimais Trakų rajono teritorijos, pareiškėjo teigimu turinčios istorinę, kultūrinę ir visuomeninę vertę, kraštovaizdžio pakitimais, t. y. kad įgyvendinus rengiamus detaliuosius planus, gali būti pradedamos statybos 450 ha plote.

Byloje nustatyta, kad Trakų rajono savivaldybės tarybos 2005 m. liepos 28 d. sprendimu Nr. S1-301 „Dėl žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) Trakų r. sav., Lentvario sen., Aukštųjų Semeniukų k., detaliojo plano rengimo“ nuspręsta leisti rengti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) Trakų r. sav., Lentvario sen., Aukštųjų Semeniukų k., detalųjį planą, numatant pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimą iš žemės ūkio į kitos paskirties žemę.

Trakų rajono savivaldybės tarybos 2005 m. rugsėjo 29 d. sprendimu Nr. S1-388 „Dėl žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) Trakų r. sav., Lentvario sen., Aukštųjų Semeniukų k., detaliojo plano rengimo“ nuspręsta leisti rengti žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) Trakų r. sav., Lentvario sen., Aukštųjų Semeniukų k., detalųjį planą, numatant pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimą iš žemės ūkio į kitos paskirties žemę/pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos/komercinės paskirties objektų teritorijos.

Trakų rajono savivaldybės tarybos 2005 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. S1-428 „Dėl žemės sklypų (kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) Trakų r. sav., Lentvario sen., Kiemeliškių k., detaliojo plano ir infrastruktūros plėtros specialiojo plano rengimo“ nuspręsta pritarti žemės sklypų (kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) Trakų r. sav., Lentvario sen., Kiemeliškių k., detaliojo plano rengimui, numatant pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimą iš žemės ūkio į kitos paskirties/gyvenamosios teritorijos ir įpareigoti savininką, parengus infrastruktūros plėtros specialųjį planą, įrengti ir eksploatuoti infrastruktūros objektus.

Trakų rajono savivaldybės tarybos 2005 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. S1-429 „Dėl žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) Trakų r. sav., Lentvario sen., Kiemeliškių k., detaliojo plano ir infrastruktūros plėtros specialiojo plano rengimo“ nuspręsta pritarti žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) Trakų r. sav., Lentvario sen., Kiemeliškių k., detaliojo plano rengimui, numatant pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimą iš žemės ūkio į kitos paskirties/gyvenamosios teritorijos ir įpareigoti savininką, parengus infrastruktūros plėtros specialųjį planą, įrengti ir eksploatuoti infrastruktūros objektus.

Trakų rajono savivaldybės tarybos 2005 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. S1-440 „Dėl žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) Trakų r. sav., Lentvario sen., Dėdeliškių k., detaliojo plano ir infrastruktūros plėtros specialiojo plano rengimo“ nuspręsta leisti rengti žemės sklypų (kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) Trakų r. sav., Lentvario sen., Dėdeliškių k., detalųjį planą, numatant žemės sklypo padalijimą, pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimą iš žemės ūkio į kitos paskirties/gyvenamosios teritorijos ir įpareigoti savininką, parengus infrastruktūros plėtros specialųjį planą, įrengti ir eksploatuoti infrastruktūros objektus.

Trakų rajono savivaldybės tarybos 2005 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. S1-461 „Dėl žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) Trakų r. sav., Trakų sen., Bražuolės k., detaliojo plano ir infrastruktūros plėtros specialiojo plano rengimo“ nuspręsta leisti rengti žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) Trakų r. sav., Trakų sen., Bražuolės k., detalųjį planą, numatant žemės sklypo padalijimą, pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimą iš žemės ūkio į kitos paskirties/gyvenamosios teritorijos ir įpareigoti savininką, parengus infrastruktūros plėtros specialųjį planą, įrengti ir eksploatuoti infrastruktūros objektus.

Šiais paminėtais nagrinėjamoje byloje ginčijamais Trakų rajono savivaldybės tarybos sprendimais kartu su kitais sprendimais, skundžiamais tuo pačiu pareiškėjo 2006 m. gruodžio 15 d. paduotu teismui pareiškimu dėl viešojo intereso gynimo, iš esmės siekiama urbanizuoti apie 450 ha teritoriją Trakų rajone. Vienas iš pagrindų priimti skundžiamus administracinius aktus buvo Trakų rajono savivaldybės teritorijos miškų išdėstymo žemėtvarkos schema, patvirtinta Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 2.3–1334 „Dėl Trakų ir Švenčionių rajonų savivaldybių miškų išdėstymo žemėtvarkos schemų patvirtinimo“ (toliau – ir Schema).

Teritorijų planavimo įstatymo (šiai bylai aktuali 2004 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. IX-2466 redakcija) 24 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad rengti detaliuosius planus formuojant žemės sklypus gyvenamųjų namų kvartalų ar gyvenamųjų namų grupių (daugiau kaip trys gyvenamieji namai) statybai galima tik tais atvejais, kai tai yra numatyta savivaldybės teritorijos ar jos dalies bendruosiuose planuose arba specialiuosiuose saugomų teritorijų ar jų zonų, taip pat gyvenamųjų teritorijų išdėstymo planuose. To paties įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktas taip pat numato, kad detalieji planai rengiami teritorijoms, kuriose pagal savivaldybių teritorijų ir jų dalių (miestų, miestelių) bendruosius ar specialiuosius planus numatyta plėtoti gyvenamųjų namų, visuomeninės paskirties, rekreacinių ir bendro naudojimo, pramonės ir sandėliavimo, komercinių ir prekybos, inžinerinių tinklų, susisiekimo komunikacijų ir kitų objektų statybą.

Sistemiškai vertinant paminėtų Teritorijų planavimo įstatymo straipsnių nuostatas, šioje byloje yra svarbu įvertinti, ar Schema, kuri buvo teisiniu pagrindu skundžiamiems sprendimams priimti, gali būti pripažinta specialiuoju planu, kurioje būtų nustatyti su minėta urbanistine plėtra susiję sprendiniai.

Iš Schemos matyti, kad joje yra pateikti tik sprendiniai dėl plotų, kur miško įveisimas leistinas ir kur miško įveisimas draudžiamas. Jokie kiti sprendiniai dėl urbanistinės plėtros šioje schemoje nenurodyti. Tai leidžia daryti išvadą, kad svarstoma Trakų rajono savivaldybės miškų išdėstymo schema yra specialusis tik miško įveisimui skirtas teritorijų planavimo dokumentas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A146-335/2008 taip pat konstatavo, jog Schema ne tik kad nesprendžia su urbanistine plėtra susijusių klausimo, bet ir nėra Teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nurodytas specialiojo teritorijų planavimo dokumentas, o kitų bendrojo ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų, kuriuose būtų numatyta gyvenamųjų namų grupių (kvartalų) statyba, ginčijamų sprendimų priėmimo metu nebuvo.

Ginčijamais aktais yra leista rengti detalųjį planą žemės sklypo paskirties keitimui iš žemės ūkio paskirties į kitos paskirties žemę. Toks detaliojo plano rengimas prieštaravo ginčijamų aktų priėmimo metu galiojusios redakcijos Teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 4 daliai ir 15 straipsnio 3 daliai, nes jis buvo pradėtas, nesant atitinkamų specialiųjų planų ar bendrojo plano. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 6 dalį detalieji planai keičiantys pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitos paskirties žemę, rengiami, jei toks keitimas numatytas savivaldybės ar jos dalies bendruosiuose, taip pat specialiuosiuose planuose. Kai bendrieji ar specialieji planai neparengti, detaliųjų planų planavimo organizatoriumi leidžiama būti tik savivaldybės administracijos direktoriui arba valstybinės žemės valdytojui. Be to, Trakų rajono savivaldybės tarybos 2005 m. spalio 27 d. sprendimuose Nr. S1-428, Nr. S1-429, Nr. S1-440 ir 2005 m. lapkričio 24 d. sprendime Nr. S1-461 yra nustatytas įpareigojimas žemės sklypo savininkams, parengus infrastruktūros plėtros specialųjį planą, įrengti ir eksploatuoti infrastruktūros objektus. Tačiau minėto sprendimo priėmimo metu galioję, teritorijų planavimą reglamentavę teisės aktai savivaldybės tarybai nesuteikė teisės nustatyti tokio pobūdžio įpareigojimų, todėl Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme toks įpareigojimas laikytinas neteisėtu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 25 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A-146-335/2008).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, konstatuoja, jog Trakų rajono savivaldybės tarybos 2005 m. liepos 28d. sprendimas Nr. S1-301, 2005 m. rugsėjo 29 d. sprendimas Nr. S1-388, 2005 m. spalio 27 d. sprendimai Nr. S1-428, Nr. S1-429, Nr. S1-440 ir 2005 m. lapkričo 24d. sprendimas Nr. S1-461 yra naikintini, kaip prieštaraujantys minėtoms Teritorijų planavimo įstatymo nuostatoms (ABTĮ 89 str. 1 d. 1 p.).

Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino byloje ginčijamus atsakovo sprendimus. Tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo.

Atsakovo atstovas pateikė prašymą ištirti aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr.D1-239 patvirtintų Detaliųjų planų rengimo taisyklių 21, 22 ir 25 punktų atitikimą Teritorijų planavimo įstatymui. Tačiau šis prašymas yra dėl teisės normų, kurios šioje administracinėje byloje nėra taikomos ir neturi reikšmės bylos išsprendimui, todėl tenkinti šį prašymą nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu , teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Trakų rajono savivaldybės apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiArtūras DrigotasDainius RaižysSkirgailė Žalimienė