Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2020-08-17 · Baudžiamoji byla Nr. e1-907-800/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-08-17
Bylos Nr.
e1-907-800/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-24108-2020-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Živilė Janavičienė
Kaltinamasis
M. Š.
Baudžiamosios bylos Nr. e1-907-800/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24108-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos : 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.1.9.10; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugpjūčio 17 d.Prienai
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Živilė Janavičienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, teistas (duomenys neskelbtini) Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. Š. 2020 m. birželio 20 d. 0 val. 30 min. apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, gyvenamojo namo kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu, sugriebė kartu gyvenantį savo tėvą V. Š. už drabužių ir tyčia stūmė atbulą du kartus į spintą, tėvui V. Š. nugriuvus ant grindų, tyčia spyrė tris spyrius į šonus, kumščiu smogė du smūgius į pilvą, be to jis, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, toje pačioje vietoje, tuo pačiu metu, mamai B. Š. ginant nuo jo tėvą V. Š., rankomis suėmė už abiejų rankų nykščių ir tyčia juos užsuko, grindų šepečiu tyčia smogė B. Š. du smūgius į veidą, tuo nukentėjusiems šeimos nariams V. Š. ir B. Š. sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis M. Š. pripažino padaręs nusikaltimą. Paaiškino, kad 2020 m. birželio 19 d. vakare gėrė alkoholį kaime, o naktį sugrįžo į namus pasiimti pinigų ir ketino toliau gerti. Namuose buvusi mama B. Š. ir tėvas V. Š. jam neleido pasiimti pinigų ir jo automobilio raktų, todėl kambaryje tarp jų kilo žodinis konfliktas, jie nenorėjo jo išleisti. Jie miegamajame, besiginčydami su tėvu, susistumdė. Jis tėvą už rūbų pastūmė atbulą į spintą. Tėvas atsitrenkė nugara į spintą, nugriuvo ant grindų. Jis buvo susinervinęs, todėl kojomis stipriai spyrė gulinčiam tėvui gal tris spyrius į kažkurį šoną, kumščiu smogė du smūgius į pilvą. Kambaryje buvusi motina rėkė ant jo, priėjusi stūmė jį nuo tėvo, liepė eiti atsigulti ir niekur nevažiuoti. Jis buvo supykęs, girtas ir susinervinęs, todėl, suėmęs už pirštų, bandė ją atstumti nuo savęs, laužė, lenkė jai pirštus. Tada čiupo koridoriuje stovėjusį grindų šepetį ilgu kotu ir juo smogė mamai B. Š.. Jis nematė, kur pataikė, bet smogė stipriai, nes šepečio kotas sulūžo, sulinko. Nuo jo smūgio mamai galėjo skaudėti, nes smogė stipriai, ji rėkė. Jis numetė kažkur sulaužytą šepetį ir nuėjo į virtuvę, mama iškvietė policiją. Tėvų atsiprašė, su jais susitaikė (b. l. 75-76, 82-83).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų jo kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodyta byloje esančiais duomenimis:

nukentėjusiosios B. Š. parodymai, kad su sutuoktiniu V. Š., sūnumi M. Š. gyvena jų namuose (duomenys neskelbtini). 2020-06-20 apie 00.30 val. sūnus M. Š. sugrįžo į namus. Jis buvo neblaivus. M. norėjo važiuoti su automobiliu, ji su vyru jo prašė, kad automobiliu nevažiuotų, nes buvo neblaivus. Tačiau sūnus į jų prašymus nereagavo, labai supyko ir miegamajame kambaryje, pagriebęs tėvą už rūbų, trenkė du kartus į rūbų spintą, po to, pargriovęs ant grindų, pradėjo kojomis tėvą spardyti, bei rankomis sudavė smūgius į įvairias kūno vietas. Ji prašė nemušti tėvo, eiti atsigulti ir nurimti, tačiau M. neklausė. Koridoriuje stovinčio šepečio kotu jis jai sudavė smūgius. Ji M. norėjo nustumti nuo tėvo, tada M. sugriebė jai už abiejų rankų nykščių ir pradėjo juos laužti, bei kelis kartus stūmė. Po to, nubėgęs į virtuvę, pargriovė virtuvinį stalą, išdaužė lango stiklą ir per langą išbėgo į lauką, nes suprato, kad ji kvies policijos pareigūnus. M., suduodamas smūgius, jai sukėlė fizinį skausmą. Dėl sūnaus M. smurtavimo ji nebuvo sužalota, tik patyrė fizinį skausmą. Sūnui M. Š. pretenzijų neturi, dėl sulaužyto grindų šepečio žala nepadaryta. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 26-31, 33);

nukentėjusiojo V. Š. parodymai, kad M. Š. yra jo sūnus, gyvena jų namuose (duomenys neskelbtini). 2020 m. birželio 19 d. vakare jis gėrė alkoholį, buvo labai neblaivus. Namuose buvo tik jis ir žmona B. Ji buvo blaivi. Sūnaus namuose nebuvo. 2020-06-20 naktį, apie 00 val. 30 min. sūnus M. Š. sugrįžo į namus pasiimti automobilio, nes norėjo kažkur važiuoti. Kambaryje jis ir žmona bandė sulaikyti ir neleisti neblaiviam sūnui vairuoti, bet jis prieštaravo, kilo žodinis konfliktas. Jie miegamajame besiginčydami susistumdė ir M., sugriebęs už rūbų krūtinės srityje, stipriai stūmė atbulą du kartus į spintą. Stumiamas jis atsitrenkė ir nugriuvo ant grindų. Kai nukrito ant grindų, sūnus M. kojomis stipriai spyrė gal tris spyrius į šoną, pasilenkęs kumščiu smogė du smūgius į pilvą. Nuo spyrių ir smūgių jam skaudėjo, jautė fizinį skausmą. Žmona ramino M., stūmė jį nuo jo, liepė jam atsigulti ir niekur nevažiuoti, bet M. buvo girtas ir susinervinęs. Jis paėmė koridoriuje pastatytą grindų šepetį ilgu kotu ir šepečiu smogė B. Š.. Kur pataikė, jis nematė, bet smogė stipriai, nes šepečio kotas sulūžo, sulinko. M. Š. numetė šepetį ir, nuėjęs į virtuvę, numetė ir sudaužė kažkokius indus. Žmona B. Š. iškvietė policijos pareigūnus, kurie jam nustatė 2,38 promilių girtumą. Jam skaudėjo abu šonus, juto stiprų fizinį skausmą, bet greitosios medicinos pagalbos nereikėjo, jis niekur nesigydė, civilinio ieškinio nereiškia, sūnui pretenzijų neturi. Sūnus jo nesužalojo, tik sukėlė fizinį skausmą. Su sūnumi susitaikė, sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 39-40).

tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodyta, kad smurtą patyrė V. Š. ir B. Š., smurtu įtariamas sūnus iš įvykio vietos pasišalino (b. l. 5-9);

įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), paimtas grindų šepetys sulankstytu kotu, kuris grąžintas B. Š. (b. l. 10-11, 20).

Teismas sprendžia, jog veika įrodyta, kvalifikuota tinkamai, atitinka nesunkaus nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, požymius, kadangi įrodyta, jog M. Š. panaudojo fizinį smurtą šeimos narių – motinos ir tėvo, atžvilgiu, t. y. 2020 m. birželio 20 d. 0 val. 30 min. apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, gyvenamojo namo kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu, sugriebė kartu gyvenantį savo tėvą V. Š. už drabužių ir tyčia stūmė atbulą du kartus į spintą, tėvui V. Š. nugriuvus ant grindų, tyčia spyrė tris spyrius į šonus, kumščiu smogė du smūgius į pilvą, be to jis, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, toje pačioje vietoje, tuo pačiu metu, mamai B. Š. ginant nuo jo tėvą V. Š., rankomis suėmė už abiejų rankų nykščių ir tyčia juos užsuko, grindų šepečiu tyčia smogė B. Š. du smūgius į veidą, tuo nukentėjusiems šeimos nariams V. Š. ir B. Š. sukėlė fizinį skausmą. Vertinant nukentėjusiųjų ir kaltinamojo parodymų turinį, nustatytus kaltinamojo smurtinio pobūdžio veiksmus, teismas neabejoja, kad šiuo atveju nukentėjusiesiems fizinis skausmas buvo sukeltas tyčia, nustatyti faktiniai kaltinamojo veiksmai patvirtina, kad jis suprato, jog taip sukels fizinį skausmą ir tokių pasekmių norėjo.

Kaltinamasis neprieštarauja proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu ir prokuroro siūlomos bausmės paskyrimui (b. l. 89).

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamasis M. Š. praeityje vieną kartą teistas (b. l. 46-53), baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 54-58), nedirbantis (b. l. 60), duomenų, jog būtų registruotas užimtumo tarnyboje nėra, neįrašytas psichikos sveikatos centro įskaitoje (b. l. 62). M. Š. nusikalstama veika yra nesunkus nusikaltimas. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, o atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Kaltinamajam skirtina prokuroro siūloma bausmės rūšis – laisvės apribojimas, kuris, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, yra tinkama bausmė kaltinamajam. Kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Į bausmės laiką įskaitytinas M. Š. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2020 m. birželio 20 d. 12 val. 40 min. iki 2020 m. birželio 21 d. 12 val. 15 min., vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienom (b. l. 65-69) (BK 65-66 straipsniai).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina (b. l. 85-86).

Proceso išlaidų nėra. Civilinis ieškinys nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

M. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant visą bausmės laiką būti namuose nuo 23 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bei per 4 (keturis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 70 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, M. Š. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant visą bausmės laiką būti namuose nuo 23 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bei per 4 (keturis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 70 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti M. Š. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2020 m. birželio 20 d. 12 val. 40 min. iki 2020 m. birželio 21 d. 12 val. 15 min. (1 parą), vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Įteikti kaltinamajam teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą, išsiunčiant jį registruotu laišku.

Išaiškinti kaltinamajam, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalimi, asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų bei nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 9, 10 dalimis, jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Paaiškinti, kad teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu paskirta baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Živilė Janavičienė