- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-03-05
- Bylos Nr.
- 1-167-995/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-56926-2015-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaida Railienė
- Kaltinamasis
- E. K.
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. K., gimęs (duomenys neskelbtini), Tauragės r., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, neturintis pastovios gyvenamosios vietos, nevedęs, dirba užsienio įmonėje „(duomenys neskelbtini) tiekėju, teistas: 2014 m. spalio 22 d. Palangos miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta subendrinta bausmė – dešimties mėnesių laisvės atėmimas; vadovaujantis BK 75 straipsniu, E. K. paskirtos 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones - įpareigojimus atlyginti žalą bei pradėti dirbti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; 2015 m. liepos 15 d. Palangos miesto apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir E. K. pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmės; bausmė neatlikta, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 242 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
kaltinamasis E. K. vengia atlikti laisvės atėmimo bausmę, o būtent: jis, žinodamas apie Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartį, kuria palikta galioti Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 15 d. priimta nutartis panaikinti 2014 m. spalio 22 d. Palangos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą bausmės vykdymo atidėjimą, pagal kurį jam buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė dešimt mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose, būdamas nesuimtas, 2015 m. rugsėjo mėn. pradžioje išvyko iš savo gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), pasislėpė nuo nuosprendį vykdančių pareigūnų, ir taip vengė atlikti teismo nuosprendžiu jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.
Kaltinamasis E. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Parodė, kad žinodamas apie Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartį, kuria palikta galioti Palangos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą bausmės vykdymo atidėjimą, pagal kurį jam buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė dešimt mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose, jis, būdamas nesuimtas, iš tuometinės savo gyvenamosios vietos, išvyko į Danijos karalystę, taip pasislėpė nuo nuosprendį vykdančių pareigūnų, nes vengė atlikti laisvės atėmimo bausmę. Apie įtarime paminėtus priimtus sprendimus ir po to, kai juos apskundė, sprendimus apie jo skundų netenkinimą jis žinojo, nes į jo namus buvo atvykę policijos pareigūnai, kurie vykdė nuosprendį ir jam paskelbė patvarkymą. Į Danijos karalystę išvyko 2015 m. rugsėjo mėn. Išvykdamas iš Lietuvos suprato, kad bus ieškomas teisėsaugos institucijų. Išvyko dėl to, kad kai turėjo vykti į įkalinimo įstaigą atlikti laisvės atėmimo bausmės, jo sveikata buvo bloga, sirgo sunkia liga. Prieš išvykdamas su prašymu kreipėsi į Palangos miesto apylinkės teismą, kad jam atidėtų bausmės vykdymą, prie prašymo pateikė ir medicininių dokumentų kopijas, patvirtinančias jo sveikatos būklę. Danijoje jis nesislapstė, įsidarbino, mokėjo mokesčius, įsigijo nekilnojamąjį turtą, jo sugyventinė taip pat dirba, turi pastovias pajamas. Į Daniją vyko, kad tiek dėl sveikatos, tiek finansiškai atsigautų jų visa šeima, nes jis buvo vienintelis šeimos maitintojas. Be to, butą (duomenys neskelbtini), kuris buvo vienintelė gyvenamoji vieta jų šeimos, perėmė bankroto administratorius, nes sugyventinė skelbė fizinio asmens bankrotą. Taip pat viena iš priežasčių jo išvykimo į Danijos karalystę buvo ir ta, kad jo sūnus, kuris tuo meta gyveno Danijoje, sirgo onkologine liga, vyko jį prižiūrėti, jam padėti ir išlaikyti. Kad paskelbta jo paieška Lietuvoje, jis sužinojo iš Danijos teisėsaugos pareigūnų, kai jie atvyko į jo gyvenamąją vietą Danijoje ir paskelbė jam, kad yra išduotas Europos arešto orderis, jis buvo pristatytas į teismą, tačiau tą pačią dieną buvo paleistas. 2019 m. rugpjūčio mėn. 10 d. vėl Danijos teisėsaugos pareigūnai atvyko pas jį ir informavo, kad yra dar vienas Europos arešto orderis, jis buvo sulaikytas ir iki pat perdavimo Lietuvai 2020 m. vasario 6 d. buvo sulaikytas. Jis nuoširdžiai gailisi dėl to, kad pasislėpė nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Prašo jam skirti švelnesnę bausmę, nes jis padarė išvadas, Danijoje nebuvo baustas ar teistas, turi nuolatinį darbą, šeimą.
Kaltinamajam pripažinus savo kaltę, visi proceso dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems proceso dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo E. K. parodymų, jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais.
Liudytoja I. A. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad ji yra E. K. sugyventinė. Ji E. K. paskutinį kartą matė 2015 m. rugsėjo mėn. E. K. žinojo, kad jam reikės atlikti laisvės atėmimo bausmę. Jis į įkalinimo įstaigą vykti nenorėjo dėl sveikatos, nes įkalinimo įstaigoje nebus užtikrintos gydymosi sąlygos. Kur yra E. K. nežino, su juo nebendrauja (T. 1, b. l. 55-57).
Liudytojas D. V. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2015 m. rugsėjo mėn. pradžioje, vykdydami 2015 m. liepos 15 d. Palangos miesto apylinkės teismo nutartį, pagal kurią E. K. paskirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose buvo nuvykę į E. K. gyvenamąją vietą. E. K. perskaitė nutartį. E. K. informavo, kad advokatai minėtą nutartį yra apskundę, jis nėra informuotas apie Klaipėdos apygardos teismo sprendimą bei jam reikalinga nuolatinė medicininė priežiūra. Išvyko į teismą pasitikslinti dėl nutarties vykdymo. Teismo pirmininkė I. K. informavo, kad 2015 m. liepos 15 d. nutartis pagal patvarkymą turi būti vykdoma. Nedelsiant sugrįžo į E. K. gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini), tačiau durų niekas nedarė. Jis dar tris kartus vyko minėtu adresu, tačiau ten buvusi E. K. sugyventinė I. A. nurodė, kad nežino, kur yra E. K.. Tada jis susiskambino su E. K., kuris pažadėjo pats atvykti į Palangos policijos komisariatą, tačiau neatvyko (T. 1, b. l. 63-65, 73-74).
Liudytoja A. J. - Rancienė ikiteisminio tyrimo metu parodė tapačias aplinkybes, kaip ir liudytojas D. V. (T. 1, b. l. 73-74).
2014 m. spalio 22 d. Palangos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu nustatyta, kad E. K. pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos) ir jam paskirta subendrinta bausmė –10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimas. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, E. K. paskirtos 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones - įpareigojimus atlyginti žalą bei pradėti dirbti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (T. 1, b. l. 99-100).
2015 m. liepos 15 d. Palangos miesto apylinkės teismo nutartimi nustatyta, kad Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 22 d. nuosprendžiu E. K. paskirtos 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir E. K. pasiųstas atlikti šiuo nuosprendžiu paskirtos 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmės, bausmę atliekant pataisos namuose. Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartis palikta galioti (b. l. 101-106) .
2015 m. rugsėjo 24 d. Palangos apylinkės teismo nutartimi nuteistojo E. K. prašymas atidėti Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 22 d. nuosprendžio ir 2015 m. liepos 15 d. nutarties vykdymą iki jis pasveiks, netenkintas (T. 1, b. l. 107-109).
2015 m. rugsėjo 1 d. Palangos miesto apylinkės teismo patvarkymu dėl įsiteisėjusios nutarties vykdymo nustatyta, kad 2015 m. liepos 15 d. Palangos miesto apylinkės teismo nutartis įsiteisėjo 2015 m. rugpjūčio 21 d. Ji perduota vykdyti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariatui. Prie patvarkymo pridėti 2015 m. liepos 15 d. nutarties ir 2014 m. spalio 22 d. nuosprendžio nuorašai (T. 1, b. l. 49).
2016 m. sausio 22 d. nutarimais E. K. pripažintas įtariamuoju ir paskelbta jo paieška (T 1, b. l. 138- 139, 140).
Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo
BK 242 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris būdamas nuteistas laisvės atėmimo bausme, tačiau dar nesuimtas vengė atlikti paskirtą bausmę. Pagal teismų praktiką ši nusikalstama veika yra formali, todėl laikoma baigta nuo to momento, kai nuteistasis atlieka veiksmus, rodančius, kad jis vengia atlikti paskirtą bausmę, pvz., slepiasi, pakeičia išvaizdą, išvyksta į kitą vietovę, nedeklaruoja gyvenamosios vietos ir pan. Vengimas atlikti laisvės atėmimo bausmę yra procesas, kurio metu nuteistasis aktyviais veiksmais stengiasi išvengti bausmės atlikimo. Subjektyvioji minėto nusikaltimo sudėties pusė pasireiškia tiesiogine tyčia – kaltininkas žino ir supranta savo pareigą vykdyti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, tačiau slapstydamasis ar kitokiais veiksmais sąmoningai stengiasi išvengti jos atlikimo. Veikos pagal BK 242 straipsnį kvalifikavimui neturi reikšmės, kokiais veiksmais nuteistasis vengė atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Pats vengimo terminas nusako nuteisto asmens tyčinius veiksmus – elgesio pasirinkimą.
Įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo kaltė padarius šią nusikalstamą veiką yra įrodyta visiškai. Iš ištirtos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad E. K. buvo žinoma apie jam Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartį, kuria palikta galioti Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 15 d. priimta nutartis panaikinti 2014 m. spalio 22 d. Palangos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą bausmės vykdymo atidėjimą, pagal kurį kaltinamajam buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė dešimt mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose. Be to, kaltinamajam buvo žinoma ir apie tai, kad jo atžvilgiu priimta teismo nutartis yra įsiteisėjusi, ir jos vykdymas nebuvo sustabdytas. Šias aplinkybes, tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patvirtino pats kaltinamasis. Kaltinamojo parodymus taip pat patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų policijos pareigūnų D. V. ir A. J.-Rancienės parodymai, kurie nurodė, jog nuvykę pas kaltinamąjį į namus, jam buvo perskaityta nutartis, kuria nuspręsta bausmės vykdymo atidėjimą panaikinti ir jį pasiųsti į laisvės atėmimo vietą, o kaltinamajam nurodžius, kad jis minėtą nutartį yra apskundęs, policijos pareigūnai pasitikrinę šią informaciją teisme, ir jai nepasitvirtinus, sugrįžo vykdyti nutarties, tačiau kaltinamojo gyvenamojoje vietoje neberado. Policijos pareigūnams susiskambinus su E. K., jis pažadėjo pats atvykti į Palangos policijos komisariatą, tačiau neatvyko. Liudytoja I. A. taip pat patvirtino, jog kaltinamasis žinojo, kad jam reikės atlikti laisvės atėmimo bausmę, tačiau jis vykti į pataisos namus nenorėjo. Pirmiau aptarta įrodomoji bylos medžiaga leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamasis, žinodamas ir suprasdamas savo pareigą atlikti laisvės atėmimo bausmę, vengė ją atlikti. Kaltinamojo nurodomos priežastys sutrukdžiusios jam vykdyti teismo paskirtą bausmę, susijusios su jo finansinėmis, jo ir artimųjų sveikatos problemomis, nenoras atlikti jam teismo paskirtos bausmės, nepaneigia jo kaltės padarius BK 242 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, t. y. vengus atlikti paskirtą bausmę, ir nesudaro pagrindo kaltinamajam ignoruoti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės bei išvengti jos atlikimo. Taigi, teismo vertinimu, jokių pateisinamų priežasčių, dėl kurių kaltinamasis nebūtų galėjęs atvykti atlikti laisvės atėmimo bausmės, nenustatyta. Kaltinamasis suprato, kad jo atžvilgiu yra įsiteisėjusi 2015 m. liepos 15 d. teismo nutartis, ir, kad jis privalo atlikti laisvės atėmimo bausmę, tuo tikslu pats prisistatyti į policijos įstaigą, tačiau sąmoningai stengėsi išvengti bausmės atlikimo, slapstėsi nuo teisėsaugos pareigūnų, jo nebuvo įmanoma surasti ilgą laiką, jis išvyko iš Lietuvos, dėl ko buvo paskelbta jo paieška ir paskirta kardomoji priemonė - suėmimas, jo atžvilgiu buvo išduotas Europos arešto orderis ir jis pargabentas į Lietuvą. Dėl tokių kaltinamojo teisei priešingų veiksmų, ne tik buvo trikdomas policijos pareigūnų darbas, bet ir padaryta žala teisingumui, teismo nuosprendį ilgą laiką nebuvo galima įvykdyti. Toks kaltinamojo elgesys rodo jį veikus tiesiogine tyčia ir savo veika realizavus BK 242 straipsnyje, numatytą nusikalstamą veiką. Taigi, kaltinamaojo E. K. veika kvalifikuojama pagal BK 242 straipsnį.
Dėl bausmės skyrimo
Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, jo padarytą žalą bei kitas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).
Už BK 242 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama tik bauda arba laisvės atėmimas.
Kaltinamasis E. K. padarė baigtą nesunkų nusikaltimą teisingumui, veikdamas tiesiogine tyčia (BK 11 straipsnio 3 dalis), jis nusikalto, turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, be to, jis teistas Danijoje už pabėgimą iš įkalinimo vietos, praeityje baustas administracine tvarka, paskirtų baudų iki šiol nėra sumokėjęs (T. 1, b. l. 164-169). Šis nusikaltimas padarytas po to, kai jam buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis 2014 m. spalio 22 d. Palangos miesto apylinkės teisme, kuriuo buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas. Be to, už tai, kad E. K. nevykdė probacijos sąlygų, 2015 m. liepos 15 d. teismo nutartimi jam buvo panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir jis pasiųstas vykdyti Palangos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Taigi, E. K. nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą už tyčinį nusikaltimą, todėl jis laikytinas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis). Šios aplinkybės kaltinamąjį charakterizuoja kaip asmenį, linkusį nusikalsti ir nerodantį noro keisti gyvenimo būdą bei pasitaisyti, nors jis deklaruoja priešingas nuostatas. Anksčiau jam paskirta bausmė savo tikslų nepasiekė – jo nepataisė ir nebuvo pakankama, kad sulaikytų jį nuo naujų nusikaltimų darymo, nes jis, nepaisant ankstesnio teistumo, išvadų dėl savo nusikalstamo elgesio nedarė, nesistengė keisti gyvenimo būdo, gyventi dorai ir daugiau nebenusikalsti, o tai rodo didesnį jo pavojingumą visuomenei. Todėl, įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai jo atžvilgiu gali būti pasiekti tik paskiriant sankcijoje numatytą griežčiausią bausmę ir kaltinamąjį izoliuojant nuo visuomenės.
Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, davė parodymus, atitinkančius esmines bylos aplinkybes, kritiškai vertina savo elgesį. Tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). E. K. atsakomybę sunkina tai, kad jis yra recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Įvertinęs visas šias aplinkybes, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 61 straipsniu, atsižvelgęs į tai, kad kaltinamasis prisipažino ir gailisi padaręs nusikaltimą, be to, jis tvirtina pakeitęs gyvenimo būdą, išvykęs į Danijos Karalystę, dirbo ir materialiai rėmė savo sugyventinę ir savo nepilnametį vaiką, siekiant išlaikyti kaltinamojo socialinius ryšius, ir skatinant tolesnį elgesio keitimąsi teigiama linkme, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti E. K. paskyrus laisvės atėmimo bausmę, tačiau trumpesnio termino, nei BK 242 straipsnio sankcijoje numatytasis šios bausmės vidurkis. Teismo vertinimu, paskirtos bausmės rūšis ir trukmė atitinka kaltinamojo asmenybę, padaryto nusikaltimo pavojingumą ir nėra aiškiai per griežta.
Nors kaltinamasis ir jo gynėjas teisiamojo posėdžio metu prašė kaltinamajam skirti baudą, tačiau, pažymėtina, jog kaltinamojo pageidavimus tenkinančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik, kad bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo, nes švelnesnės bausmės paskyrimas, teismo vertinimu, toliau formuotų E. K. neadekvatų savo elgesiui atsakomybės suvokimą ir nebūtų pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje. Kaltinamasis privalėjo įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes dar prieš nusikalsdamas. Taigi, šiuo atveju jokių aplinkybių, sudarančių pagrindą kaltinamajam skirti švelnesnę bausmę, kaip to prašo kaltinamasis ir jo gynėjas, nėra.
Atsižvelgus į tai, kad byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir E. K. visiškai pripažino savo kaltę, vadovaudamasis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, teismas skirtą bausmę sumažina vienu trečdaliu.
Kadangi nusikaltimą, numatytą BK 242 straipsnyje, E. K. padarė neatlikęs laisvės atėmimo bausmės, paskirtos 2014 m. spalio 22 d. Palangos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, kurios vykdymo atidėjimas panaikintas Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartimi, tai vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie 2014 m. spalio 22 d. Palangos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, kurios vykdymo atidėjimas panaikintas Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartimi, paskirtos neatliktos dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedama dalis šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir E. K. skirtina galutinė subendrinta bausmė.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. gegužės 14 d. ir 2019 m. gegužės 29 d. buvo išduoti Europos arešto orderiai E. K. atžvilgiu (T. 1, b. l. 196-199, T. 2, b. l. 5-17). Danijos valstybinės prokuratūros vadovo pranešime nurodyta, kad 2019 m. gegužės 14 d. Europos arešto orderiu E. K. buvo Pietryčių Jutlando policijos suimtas ir Rajono teismo Horsene 2019 m. birželio 4 d. sprendimu iš areštinės paleistas. 2019 m. liepos 19 d. Valstybinės prokuratūtos vadovo tarnyba nutarė, kad E. K. turi būti išduotas Lietuvai baudžiamojo persekiojimo ir bausmių, kurioms taikomi arešto orderiai, vykdymo tikslais, nes buvo nustatyta, kad pagal Danijos pažeidėjų ektradicijos akto 18 b staipsnio 5 dalį ektradicijos sąlygos yra įvykdytos. Po ko, E. K. 2019 m. liepos 19 d. buvo sulaikytas Danijos policijos, tačiau prieš policijai pranešant jam apie Valstybinės prokuratūros vadovo tarnybos priimtą sprendimą, jis nuo policijos pabėgo. E. K. vėl buvo suimtas 2019 m. rugpjūčio 12 d. ir, remiantis Rajono teismo Horsene sprendimu, laikomas areštinėje. Pietryčių Jutlando policija pranešė E. K. ir jo gynėjui iš Danijos apie sprendimą. E. K. pareiškė, kad jis nori pateikti Valstybinės prokuratūros vadovo tarnybos priimtą sprendimą svarstyti teismui. 2019 m. spalio 11 d. Rajono teismas Horsene paskelbė Valstybinės prokuratūros vadovo tarnybos sprendimą teisėtu, o 2019 m. lapkričio 15 d. Danijos vakarų aukštesnės instancijos teismas šį nutarimą paliko nepakeistą, todėl sprendimas dėl ekstradicijos buvo galutinis ir vykdytinas. 2020 m. sausio 8 d. E. K. buvo paskirta 30 dienų laisvės atėmimo bausmė Danijoje, jis atliko būdamas sulaikytas ir įkalintas Danijoje nuo 2020 m. sausio 8 d. iki 2020 m. vasario 6 d. 2020 m. vasario 6 d. jis buvo perduotas Lietuvos valdžios institucijoms. Danijos valstybinės prokuratūros vadovo tarnyba informavo, kad 2019 m. birželio 4 d., 2019 m. liepos 19 d. ir 2019 m. rugpjūčio 12 d. iki 2020 m. sausio 7 d., E. K. buvo sulaikytas Danijoje 151 dieną (T. 2, b. l. 65-66).
Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad vadovaujantis BPK 140 straipsniu, E. K. buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. vasario 6 d., 15.25 val. (T. 2, b. l. 19), o 2020 m. vasario 7 d. Plungės apylinkės teismo nutartimi jam nustatytas vieno mėnesio suėmimo terminas, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. vasario 7 d. (T. 1, b. l. 155-156).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 122 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad suėmimo pagrindas yra prašymas išduoti asmenį užsienio valstybei arba perduoti Tarptautiniam baudžiamajam teismui ar pagal Europos arešto orderį, užsienio valstybės prašymas laikinai sulaikyti ieškomą asmenį, kol bus atsiųstas prašymas dėl asmens ekstradicijos ar Europos arešto orderis, ir užsienio valstybės prašymas suimti nuteistą asmenį, kol bus priimtas sprendimas dėl užsienio valstybės teismo nuosprendžio pripažinimo ir bausmės vykdymo. 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendimo dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos 26 straipsnyje yra numatyta, kad išduodančioji valstybė narė išskaičiuoja visus dėl Europos arešto orderio vykdymo buvusius laisvės atėmimo laikotarpius iš viso buvimo nelaisvėje išduodančioje valstybėje narėje laiko dėl laisvės atėmimo bausmės paskyrimo arba sprendimo dėl įkalinimo vykdymo. Pagal BK 66 straipsnį teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę.
Taigi, atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, į šiuo nuosprendžiu paskirtą subendrintą galutinę bausmę įskaitytinas E. K. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas - 2019 m. birželio 4 d., 2019 m. liepos 19 d., taip pat nuo 2019 m. rugpjūčio 12 d. iki 2020 m. sausio 7 d., t. y. 151 para, ir nuo 2020 m. vasario 6 d. iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 66 straipsnio 1 dalis).
Kaltinamojo gynėjas prašo subendrinti Rajono teismo Horsene paskirtą E. K. laisvės atėmimo bausmę su šiuo teismo nuosprendžiu, ir į šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės laiką įskaityti E. K. atliktą 30 dienų lasivės atėmimo bausmę Danijoje, t. y. nuo 2020 m. sausio 8 d. iki 2020 m. vasario 6 d.
Atsižvelgiant į tai, kad pagal BK 66 straipsnio 1 dalį, į paskirtos bausmės laiką yra įskaitomas tik kardomajame kalinime (suėmime) išbūtas laikas, o bausmės, paskirtos nuosprendžiais yra bendrinamos tik tuomet, kai jos nėra atliktos, toks kaltinamojo gynėjo prašymas netenkintinas.
Dėl proceso išlaidų
Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateikė prašymą išspręsti išlaidų, susijusių su E. K. ekstradicija, atlyginimo klausimą, pateikė įrodymus, jog patyrė 1576,56 Eur išlaidų, susijusių su kaltinamojo ekstradicija (T. 1, b. l. 118-122). Prašymas pagrįstas, todėl vadovaujantis BPK 103 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 104 straipsniu, šios išlaidos pripažintinos procesinėmis ir išieškotinos iš kaltinamojo.
Dėl kardomosios priemonė
Ikiteisminio tyrimo metu E. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, paliktina iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, jo laiką įskaičiuojant į paskirtos bausmės laiką.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,
nusprendžia:
E. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 242 straipsnyje, ir paskirti jam vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. K. paskirti aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 22 d. nuosprendžiu paskirtos neatliktos dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmės, kurios vykdymo atidėjimas panaikintas Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartimi, pridėti dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir galutinę subendrintą bausmę E. K. paskirti vienerius metus ir du mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti E. K. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką 2019 m. birželio 4 d., 2019 m. liepos 19 d., nuo 2019 m. rugpjūčio 12 d. iki 2020 m. sausio 7 d., t. y. 151 parą, ir nuo 2020 m. vasario 6 d. iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Iš E. K. Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos išieškoti 1576,56 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų septyniasdešimt šešių ir 56 ct) sumą ekstradicijos išlaidoms atlyginti.
Kardomąją priemonę – suėmimą – palikti iki nuosprendis įsiteisės, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti.
Nuosprendis per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo bet kuriuos teismo rūmus.