Šiaulių apygardos teismo nutartis

2019-11-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-305-282/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-11-26
Bylos Nr.
1A-305-282/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Boleslovas Kalainis, Laisvydas Zederštremas, Virginija Žindulienė
Nuteistasis
E. I.
Advokatai
Valdas Kairys
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-305-282/2019Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.2.1.; 1.1.12.1.; 1.2.25.4.2.5.; 2.1.8.; 2.1.14.; 2.1.15.3.3.3.; 2.4.6.3.1.; 2.4.7.; 2.4.9. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 26 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Žindulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Boleslovo Kalainio, Laisvydo Zederštremo,

sekretoriaujant Sonatai Rimdžiutei,dalyvaujant prokurorui Linui Vitkui,gynėjui advokatui Valdui Kairiui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. I. ir jo gynėjo advokato Valdo Kairio apeliacinius skundus dėl Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2019 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžio, kuriuo E. I. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 6 dalį laisvės atėmimu 4 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinus vienu trečdaliu, E. I. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo teismo nuosprendžiu paskirtą sumažintą bausmę subendrinus iš dalies sudedant su Šiaulių rajono apylinkės teismo 2005 m. sausio 18 d. nuosprendžiu (pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2005 m. kovo 9 d. nutartimi) paskirta bei Šiaulių apylinkės teismo 2006 m. gegužės 9 d. nutartimi subendrinta, neatlikta bausmės dalimi, E. I. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2019 m. rugsėjo 4 d.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas Jungtinėje Karalystėje sulaikyme išbūtas laikas – 44 dienos, kardomajame kalinime (suėmime) išbūtas laikas nuo 2019 m. gegužės 10 d. iki 2019 m. liepos 12 d., bei bausmės dalis, atlikta pagal Šiaulių rajono apylinkės teismo 2005 m. sausio 18 d. nuosprendį.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, E. I. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 4 metus, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilis „VW Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paimtas eismo įvykio vietos apžiūros metu ir saugomas (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiajame policijos komisariate, konfiskuotas ir perduotas valstybės nuosavybėn.

Priteista iš E. I. Šiaulių teritorinei ligonių kasai už S. A. gydymo paslaugas 8 998,01 Eur.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 103 straipsnio 5 punktu, 6 punktu, E. I. ekstradicijos išlaidos konvojuojant kaltinamąjį iš Jungtinės Karalystės į Lietuvos Respubliką – 1 810,52 Eur, pripažintos proceso išlaidomis ir priteistos iš E. I. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos naudai.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

1. E. I. nuteistas už tai, kad jis 2004 m. birželio 6 d. apie 6 val. 00 min. (duomenys neskelbtini) rajone, kelio (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) 8 km 850 m., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (kraujyje nustatyta 1,36 promilės etilo alkoholio), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, vairuodamas S. A. priklausantį automobilį „VW Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė kelių eismo taisyklių 59 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neturintiems šios teisės, 68 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviam, 172 punktą, numatantį, jog vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio, taip pat pasirinkti saugų greitį, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę, posūkyje nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir apsivertė, dėl to S. A. buvo padarytas kaklo 6–7 slankstelių lūžiai su nugaros smegenų pilnu trauminiu skersiniu pažeidimu, tai yra sunku sveikatos sutrikdymas, nes dėl pilno kaklinės dalies nugaros smegenų pažeidimo S. A. prarado daugiau nei 30 procentų bendro darbingumo; J. K. kūne nustatyta dešinio ausies kaušelio nuplyšimas, odos nubrozdinimai ir kraujosruvos veide, odos nubrozdinimai kakle, viršutinėje krūtinės dalyje, užpakaliniame krūtinės ląstos paviršiuje, juosmens srityje, dešinio peties sąnario išnirimas su raiščių plyšimu, kairio raktikaulio atitrūkimas nuo krūtinkaulio, kraujosruvos apie kaklo organus, tarpusienio audiniuose ir kairės pusės tarpšonkauliniuose raumenyse, kraujo išsiliejimai po pleura užpakaliniuose plaučių paviršiuose, dėl ko J. K. nuo sunkaus laipsnio šoko, lydimo nukraujavimo iš nuplėšto ausies kaušelio ir į tarpusienio audinius, mirė.

2. Apeliaciniais skundais nuteistasis E. I. ir jo gynėjas advokatas Valdas Kairys prašo pakeisti Telšių apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. nuosprendį ir sušvelninti E. I. paskirtą laisvės atėmimo bausmę bei panaikinti baudžiamojo poveikio priemones: atėmimą teisės vairuoti transporto priemones ir automobilio „VW Jetta“, konfiskavimą. Teigia, kad teismas padarė pagrįstas išvadas dėl eismo įvykio aplinkybių ir tinkamai kvalifikavo E. I. veiką, t. y. tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, tačiau mano, kad teismas paskyrė per griežtą bausmę, neteisingai ją subendrino bei neteisingai paskyrė baudžiamojo poveikio priemones. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę bei skirdamas baudžiamojo poveikio priemones, netinkamai pritaikė BK bendrosios dalies normas, reglamentuojančias bausmės bei baudžiamojo poveikio priemonių skyrimą, ir paskyrė E. I. neteisingą bausmę bei neteisingai paskyrė baudžiamojo poveikio priemones.

2.1. Nurodo, kad E. I. dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino visiškai, apie įvykio aplinkybes davė išsamius parodymus, taip pat teismas jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažino tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi, atlygino R. K. žalą, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Teigia, kad nors skirdamas bausmę teismas nurodė , jog vadovaujasi BK 61 straipsnio 2 dalies nuostata, tačiau apeliantas mano, kad teismas nepagrįstai nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos ir paskyrė jam bausmę, artimą bausmės vidurkiui.

2.2. Apeliantai sutinka, kad E. I. savo veiksmais sukėlė sunkias pasekmes, tačiau mano, kad sukeltos pasekmės negali būti pagrindiniu kriterijumi, nustatant bausmės dydį. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad nusikalstamą veiką E. I. padarė prieš 15 metų, būdamas jaunas. Teigia, kad E. I. per 15 metų nepadarė jokio naujo nusikaltimo ar administracinio pažeidimo, gyveno ir dirbo užsienyje, ten buvo charakterizuojamas teigiamai, taip pat per tą laiką sukūrė šeimą, augina tris vaikus, iki suėmimo gyveno kartu su šeima ir ja rūpinosi. Mano, kad šios paminėtos aplinkybės yra reikšmingos sprendžiant dėl bausmės dydžio, tačiau pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino šias aplinkybes, o akcentavo tai, kad jis teistas tris kartus, neatlikęs bausmės padarė naują nusikalstamą veiką, ir dėl to teismas paskyrė griežtesnę bausmę. Pažymi, kad pagal BK 97 straipsnio 1 dalį į teistumą teismas atsižvelgia skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą, tačiau ši aplinkybė nesuponuoja griežtesnės bausmės skyrimo.

2.3. Apeliantai taip pat skunde teigia, kad nustatydamas E. I. skirtinos bausmės dydį teismas nepakankamai įvertino tai, kad E. I. atlygino R. K. žalą, atsiprašė nukentėjusiojo S. A., pastarasis ieškinio nereiškė ir nereikalavo skirti griežtos bausmės. Mano, kad didelis Šiaulių teritorinės ligonių kasos ieškinys taip pat turėtų įtakoti bausmės dydį švelnesne linkme, tačiau pirmosios instancijos teismas į šią aplinkybę taip pat neatsižvelgė. Teigia, kad, jei būtų paskirta trumpesnė laivės atėmimo bausmė, E. I. galėtų greičiau Šiaulių teritorinei ligonių kasai atlyginti žalą.

2.4. Apeliantai skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė BK 63 straipsnio nuostatas subendrindamas E. I. paskirtą bausmę su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme. Mano, kad teismas paskirtą bausme turėjo bendrinti taikydamas bausmių apėmimą, o ne iš dalies sudėdamas, kadangi E. I. Šiaulių rajono apylinkės teismo 2005 m. sausio 18 d. nuosprendžiu nuteistas už tyčinių nusikalstamų veikų padarymą, šiuo nuosprendžiu nuteistas už neatsargaus nusikaltimo padarymą.

2.5. Apeliantai skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai E. I. paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, nes ši priemonė skiriama nustačius sistemingus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau E. I. padarytas pažeidimas buvo atsitiktinis, jis nėra baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Pastebi, kad BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus. Be to, nurodo, kad BK 68 straipsnio 2 dalies redakcija, galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu, numatė, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Dėl to mano, kad teismas, paskirdamas ilgesnį uždraudimo teisės vairuoti transporto priemones terminą, pažeidė BK 3 straipsnio reikalavimus, todėl nuosprendis turi būti pakeistas. Apeliantas teigia, kad ši priemonė E. I. paskirta nepagrįstai, nes nusikalstamos veikos padarymo metu E. I. neturėjo vairuotojo pažymėjimo, todėl teismo skirta priemonė neatlieka savo paskirties.

2.6. Skunde apeliantai taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konfiskavo automobilį „VW Jetta“, nes byloje nėra duomenų, kad perduodamas automobilį S. A. žinojo, jog jis bus naudojamas Baudžiamojo kodekso uždraustai veikai daryti. Nors yra konstatuota, kad S. A. galimai neblaivus pats vairavo automobilį, tačiau tai nesudaro pagrindo automobilio konfiskavimui.

2. Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

3. Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies, pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikinamas ir byla E. I. nutraukiama BPK 327 straipsnio 1 punkte numatytu pagrindu (BPK 327 straipsnio 1 punktas).

4. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytų faktinių bylos aplinkybių, E. I. kaltės padarius neatsargų nusikaltimą bei šios veikos kvalifikacijos apeliantai neginčija, tik nesutinka dėl E. I. paskirtos bausmės dydžio, bausmių subendrinimo būdo bei paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, įvertinusi visumą byloje esančių įrodymų, E. I. prisipažinimą įvykdžius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, daro išvadą, kad E. I. veika atitinka BK 281 straipsnio 6 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius. Taip pat, kolegija nustatė, jog, pripažindamas E. I. kaltu ir paskirdamas jam bausmę pagal BK 281 straipsnio 6 dalį, apylinkės teismas neatsižvelgė į BK 95 straipsnyje įtvirtintas nuostatas dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties, dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

5. Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis BK 95 straipsnio prasme – tai baudžiamajame įstatyme nustatytas terminas, kuriam suėjus nusikalstamą veiką padaręs asmuo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. BK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyti terminai, kuriems praėjus, apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimamas. Tais atvejais, kai yra aišku, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatyti terminai yra suėję, ir asmeniui nebus galima pritaikyti baudžiamajame įstatyme numatytos sankcijos, baudžiamasis procesas, kaip nustatyta BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte, negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutraukiamas.

6. Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi BK 95 straipsnio redakcija yra palankesnė nuteistajam nei skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu galiojanti BK 95 straipsnio redakcija, todėl, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis, nuteistojo atžvilgiu taikoma nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi BK 95 straipsnio redakcija (Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495, įsigal. 2003-05-01 (Žin., 2003, Nr. 38-1733) redakcija). Dėl to toliau nutartyje bus aptariamos būtent šio įstatymo nuostatos.

7. Pagal BK 95 straipsnio 2 dalį senaties terminas skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos. BK 95 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu per šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą laiką asmuo nesislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo ir nepadarė naujos nusikalstamos veikos. Minėto straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jei asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, pasislėpė, senaties eiga sustoja, tačiau asmuo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, jeigu nuo to laiko, kai jis padarė nusikaltimą, praėjo 15 metų ir senatis nenutrūko dėl naujo nusikaltimo padarymo.

8. E. I. padarė neatsargų nusikaltimą 2004-06-06, pagal BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktį (Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495, įsigal. 2003-05-01 (Žin., 2003, Nr. 38-1733) redakcija) apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas yra penkeri metai. Iš bylos matyti, kad E. I. šioje byloje buvo pasislėpęs nuo teismo ir 2005-04-01 teismo nutartimi buvo paskelbta jo paieška, o 2012-06-20 Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra išdavė jo Europos arešto orderį. E. I. Jungtinėje Karalystėje buvo sulaikytas 2017-06-14, o į Lietuvos Respubliką konvojuotas 2019-05-12. Iš pažymos apie E. I. teistumus matyti, kad po šioje byloje tirtos nusikalstamos veikos įvykdymo E. I. nei Lietuvos Respublikoje, nei Europos Sąjungos valstybėse naujos nusikalstamos veikos nebuvo padaręs. Nors E. I. ir slėpėsi nuo teismo, tačiau po nusikalstamos veikos padarymo praėjo 15 metų. Taigi, skundžiamo nuosprendžio priėmimo momentu jau buvo suėję apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai, todėl baudžiamasis procesas yra negalimas (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai E. I. atžvilgiu priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, todėl skundžiamas nuosprendis dėl E. I. nuteisimo pagal BK 281 straipsnio 6 dalį naikintinas ir E. I. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 6 dalyje, padarymo byla nutrauktina, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (BPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

9. Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilis „VW Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paimtas eismo įvykio vietos apžiūros metu ir saugomas (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiajame policijos komisariate, grąžintinas jo savininkui S. A. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

10. Byloje Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė 8 998,01 Eur civilinį ieškinį dėl išlaidų, patirtų apmokėjus nukentėjusiojo S. A. gydymo išlaidas. Pagal BPK 109 straipsnį civilinis ieškinys baudžiamajame procese nagrinėjamas kartu su baudžiamąja byla, todėl ir žalos atlyginimo klausimas gali būti išspręstas tik iš esmės išnagrinėjus baudžiamąją bylą ir priėmus baigiamąjį aktą. BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu nutraukus baudžiamąjį procesą nutrūksta ir teisenos dalis dėl žalos atlyginimo, nes civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje yra jos sudėtinė dalis (BPK 109–115 straipsniai). Pagal kasacinio teismo praktiką nutraukiant bylą dėl senaties (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas) civilinis ieškinys yra paliekamas nenagrinėtas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-46-699/2018, 2K-7-304-976/2016, 2K-21/2010, 2K-260/2006). Dėl to nagrinėjamoje byloje Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtas. Civilinis ieškinys gali būti reiškiamas civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

11. Skundžiamu nuosprendžiu nuspręsta E. I. ekstradicijos išlaidas (1 810,52 Eur) konvojuojant jį iš Jungtinės Karalystės į Lietuvos Respubliką pripažinti proceso išlaidomis ir jos priteistos iš E. I. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos naudai.

12. BPK 103 straipsnio 6 dalis numato, jog proceso išlaidas sudaro ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Pagal teismų praktiką ekstradicijos išlaidos, kaip proceso išlaidos, priteisiamos iš nuteistųjų tais atvejais, kai šios išlaidos atsiranda dėl sąmoningų įtariamų, kaltinamų ar nuteistų asmenų veiksmų – pasislėpus po įtarimo (kaltinimo) pareiškimo, pažeidus kardomąsias priemones ir pan., ir nepriteisiamos tais atvejais, kai jos atsiranda ne dėl sąmoningų įtariamų, kaltinamų ar nuteistų asmenų veiksmų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-191/2006, 2K-366/2010, nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2006). Nagrinėjamu atveju ekstradicijos išlaidos susidarė būtent dėl paties E. I. veiksmų, nes jam buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, šios kardomosios priemonės sąlygų E. I. nesilaikė, žinojo, kad dėl jo vyko ikiteisminis tyrimas, buvo surašytas kaltinamasis aktas, byla buvo pradėta nagrinėti teisiamajame posėdyje, nepaisant to pastarasis savavališkai išvyko iš Lietuvos, t. y. pasislėpė užsienyje, dėl to buvo išduotas Europos arešto orderis. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos pateikti dokumentai patvirtina, kad Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos turėjo 1 810,52 Eur išlaidų dėl E. I. ekstradicijos iš Jungtinės Karalystės į Lietuvos Respubliką pagal 2012-06-20 Europos arešto orderį. Šios išlaidos pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo pripažintos proceso išlaidomis. Dėl to šios išlaidos priteistinos iš E. I. (BPK 105 straipsnio 1, 2, 7 dalys).

13. Priėmus sprendimą nutraukti bylą dėl to, kad byloje suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas švelninama E. I. teisinė padėtis, taip iš dalies tenkinant E. I. ir jo gynėjo apeliacinius skundus, tačiau apeliacinių skundų argumentai dėl E. I. paskirtos bausmės dydžio, bausmių subendrinimo būdo, paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių taikymo nebenagrinėjami.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 3 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

panaikinti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2019 m. rugsėjo 4 d. nuosprendį ir priimti nutartį:

baudžiamąją bylą pagal BK 281 straipsnio 6 dalį E. I. nutraukti, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilį „VW Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiajame policijos komisariate, grąžinti automobilio savininkui S. A..

Šiaulių teritorinės ligonių kasos 8 998,01 Eur civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Priteisti iš E. I. 1 810,52 Eur Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos naudai dėl E. I. ekstradicijos patirtas išlaidas konvojuojant E. I. iš Jungtinės Karalystės į Lietuvos Respubliką.

Kolegijos pirmininkė Virginija ŽindulienėTeisėjai Boleslovas KalainisLaisvydas Zederštremas