Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-11-02 · Byla Nr. N-575-2998-09

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-11-02
Bylos Nr.
N-575-2998-09
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Virgilijus Valančius (pirm.), Antanas Ablingis, Ričardas Piličiauskas (pran.)
Advokatai
Povilas Eigminas
Kategorijos
  • 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N575 – 2998/2009Procesinio sprendimo kategorija 45.4.2; 45.4.4; 45.4.5; 45.4.7 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. lapkričio 2 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,dalyvaujant A. K. ir J. B.,jų atstovui advokatui Povilui Eigminui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo A. K. ir J. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008 m. spalio 16 d. nutarimo A. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos Kelių patrulių rinktinės pareigūnas 2008 m. rugsėjo 22 d. surašė A. K. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2008 m. rugsėjo 22 d., 08.44 val., (duomenys neskelbtini), vairavo J. B. priklausantį automobilį, būdamas neblaivus ir neturėdamas vairuotojo pažymėjimo, atsitrenkė į kitą stovėjusį automobilį ir iš įvykio vietos pasišalino, nepateikė automobilio registracijos liudijimo techninės apžiūros talono, privalomojo civilinės atsakomybės draudimo. Šiais savo veiksmais asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14, 16, 231.1 ir 132 punktų reikalavimus. Jo veika protokole buvo kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 129 straipsnį, 127 straipsnio 3 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, 124¹ straipsnio 6 dalį.

II.

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2008 m. spalio 16 d. nutarimu A. K. už pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, padarymą paskyrė 5 000 Lt baudą su transporto priemonės konfiskavimu; už pažeidimo, numatyto ATPK 129 straipsnyje, padarymą paskyrė 4 000 Lt baudą; už pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrė 4 000 Lt baudą su transporto priemonės konfiskavimu; už pažeidimo, numatyto ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje, padarymą paskyrė 20 Lt baudą; vadovaujantis ATPK 33 straipsniu A. K. paskirta 5 000 Lt bauda su transporto priemonės Opel Vectra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančios J. B., konfiskavimu.

Teismas nurodė, kad A. K. savo kaltę pripažino, dėl padaryto pažeidimo gailėjosi. Neneigė, kad automobilį vairavo neturėdamas tokios teisės ir būdamas neblaivus, atsitrenkė į stovintį automobilį. A. K. kaltė, įvykdžius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, 129 straipsnyje, 130 straipsnio 1 dalyje, 124¹ straipsnio 6 dalyje, įrodyta surinkta bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, eismo įvykio schema, alkotesterio kvitu, T. B. pareiškimu, K. S. paaiškinimu, transporto priemonės paėmimo protokolu, A. K. paaiškinimu ir kita byloje esančia medžiaga. Pažeidėjo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas laikė tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį teisės pažeidimą ir nuoširdžiai gailėjosi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį, padidintą tokių pažeidimų pavojingumą ir jų didelį paplitimą, pažeidėjo asmenybę, į tai, kad jis dirba, kad jam buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, tad vairuodamas tokioje būsenoje jis sukėlė pavojų visuomenei, administracinių teisės pažeidimų, susijusių su vairavimu esant neblaiviam anksčiau jis nebuvo padaręs, teistas, nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Teismo vertinimu, A. K. už padarytus administracinius pažeidimus skirtinos minimalios ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, 129 straipsnyje, 130 straipsnio 1 dalyje, 124¹ straipsnio 6 dalyje numatytos baudos su papildoma nuobauda – transporto priemonės konfiskavimu.

III.

A. K. ir J. B. apeliaciniu skundu kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą prašydami panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008 m. spalio 16 d. nutarimą ir administracinę bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme, konfiskuotą transporto priemonę Opel Vectra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančią J. B., perduoti jai saugojimui iki įsiteisės Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008 m. spalio 16 d. nutarimas.

Nurodo, kad teismas skirdamas nuobaudas pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį nepritaikė ATPK 30 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų, kad jei yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, nes pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį skyrė 5 000 Lt baudą su transporto priemonės konfiskavimu, o pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį skyrė 4 000 Lt baudą su transporto priemonės konfiskavimu. Mano, kad nuobaudos pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį turėjo būti skirtos be transporto priemonės konfiskavimo. Teismas neatsižvelgė į tai, kad konfiskuotinas automobilis Opel Vectra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso J. B. ir jos nekvietė į teismo posėdį. Nurodo, kad ji, kaip nekentėjusysis asmuo, pagal ATPK 273 straipsnio nuostatas negalėjo susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus, nagrinėjant bylą naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo pagalba, apskųsti nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje. Pažymi, jog automobilis buvo apgadintas, todėl J. B., kaip automobilio savininkė, patyrė nuostolius šioje byloje. Mano, kad teismas be jos negalėjo išnagrinėti bylos, be to, jai net nebuvo pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką. Nurodo, jog teismas, vadovaudamasis ATPK 286 straipsniu, spręsdamas klausimą dėl nuobaudos skyrimo, neišsprendė klausimo dėl pažeidėjo padaryto turtinio nuostolio atlyginimo nukentėjusiajai J. B. bei nutarime nenurodė išieškotino nuostolio dydžio, jo atlyginimo termino ir tvarkos. Laiko, kad taip teismas J. B. užkirto kelią išsiieškoti nuostolius, nes nutarimas, kiek jis liečia turtinio nuostolio atlyginimą, yra vykdomasis dokumentas. Pažymi, jog konfiskuotas automobilis yra saugojimo aikštelėje, kurioje kiekviena para kainuoja po 11 Lt. Automobilio savininkė patiria didelius nuostolius. Mano, kad automobilis turėtų būti grąžintas savininkei.

Atsiliepimas

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius atsiliepimu į apeliacinį skundą nurodė, kad teismas išnagrinėjęs bylą pagrįstai parinko ATPK 127 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą pagrindinę ir papildomą nuobaudą, manė, kad ji turės auklėjamąjį poveikį ir skatins A. K. nedaryti naujų teisės pažeidimų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Skundžiamu nutarimu A. K. buvo paskirta administracinė nuobauda už pažeidimų, numatytų ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje, 127 straipsnio 3 dalyje, 129 straipsnyje, 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Ginčo dėl šių pažeidimų nėra, teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius paminėtus pažeidimus, tačiau apeliaciniame skunde keliamas administracinės nuobaudos – transporto priemonės konfiskavimo paskyrimo pagrįstumas.

ATPK 30 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. ATPK 30² straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. ATPK 33 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, jog kai vienas asmuo padaro du arba daugiau administracinių teisės pažeidimų, administracinė nuobauda skiriama už kiekvieną teisės pažeidimą atskirai. Jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas kartu nagrinėja tas pats organas (pareigūnas), galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose. Šiuo atveju prie pagrindinės nuobaudos gali būti prijungiama viena iš papildomųjų nuobaudų, kurias numato straipsniai dėl atsakomybės už bet kurį padarytą teisės pažeidimą.

Iš pirmosios instancijos teismo nutarimo matyti, kad transporto priemonės konfiskavimas A. K. buvo paskirtas pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį, kuri numato, jog KET pažeidimas, sukėlęs kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą arba nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), padaryti neblaivaus (girto) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens, asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki penkių tūkstančių penkių šimtų litų su transporto priemonės konfiskavimu ar be jo arba administracinį areštą nuo dešimties iki dvidešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu, ir pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo.

Taigi ATPK 127 straipsnio 3 dalies bei 130 straipsnio 1 dalies sankcijose numatyta, kad už šių pažeidimų padarymą gali būti skiriama bauda su transporto priemonės konfiskavimu ar be jo. Skirti ar neskirti transporto priemonės konfiskavimą minėtų pažeidimų padarymo atvejais turi būti nusprendžiama atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė, kad automobilis buvo panaudotas prieš savininko valią, baudžiamoji byla dėl automobilio vagystės nebuvo iškelta. Atsižvelgus į administracinių teisės pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę, darytina išvada, jog paskirta administracinė nuobauda – bauda su transporto priemonės konfiskavimu – nėra aiškiai per griežta.

Pažymėtina, jog Lietuvos Konstitucinis Teismas 1997 m. balandžio 8 d. nutarime byloje Nr. 12/96-5/97 yra nurodęs, kad nuosavybės teisė yra prigimtinė žmogaus teisė, ginama įstatymo, tačiau ji nėra absoliuti. Vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims. Savininkas, kitiems asmenims perduodamas turtą laikinai valdyti ar juo naudotis, lieka šio turto savininku, todėl jam tenka daikto atsitiktinio žuvimo rizika. Tokį turtą konfiskavus dėl jo teisėto laikino valdytojo ar naudotojo padaryto administracinio teisės pažeidimo, savininko teisė išreikalauti daiktą iš sąžiningo įgijėjo (valstybės) yra ribojama. Todėl ATPK 26 straipsnio 1 dalyje numatytas tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo ATPK 127 straipsnio 3 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, dėl ko savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra. Tačiau pastebėtina, kad nepaisant to, asmuo gali reikalauti iš teisės pažeidimą padariusio daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą civilinio proceso tvarka.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog J. B. apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką apeliacinės instancijos teisme buvo tinkamai pranešta, ji teismo posėdyje dalyvavo, todėl jos procesinės teisės, numatytos ATPK 273 straipsnyje nebuvo pažeistos.

Tad, atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes ir įvertinusi byloje surinktus duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad pagrindo neskirti ATPK 127 straipsnio 3 dalies ir 130 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytos administracinės nuobaudos – baudos su automobilio konfiskavimu, nėra, Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nutarimu skirta nuobauda individualizuota tinkamai ir jos keisti įstatyminių pagrindų nėra, todėl pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutar i a:

A. K. ir J. B. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008 m. spalio 16 d.nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius