Kauno apygardos teismo nutartis

2017-12-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-1001-478/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-12-08
Bylos Nr.
1S-1001-478/2017
Teisminio proceso Nr.
1-63-1-00163-2014-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jūratė Jakubonienė, Algirdas Remeika, Gytis Večerskas
Nuteistasis
R. L.
Baudžiamoji byla Nr. 1S-1001-478/2017Teisminio proceso Nr. 1-63-1-00163-2014-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.14.; 2.5.19.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 8 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Remeikos ir Gyčio Večersko,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. L. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2017 m. spalio 9 d. priimtą nutarimą Nr. 93-751 taikyti nuteistajam R. L. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

R. L. nuteistas Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą galutine 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausme.Bausmės pradžia – 2012 m. spalio 15 d., bausmės pabaiga – 2021 m. spalio 15 d.2017 m. spalio 9 d. Komisijos nutarimu Nr. 93-751 nutarta taikyti nuteistajam R. L. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, motyvuojant tuo, kad nuteistasis anksčiau neteistas, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, sumažėjo nuo 12 iki 8 balų. R. L. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 9 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą, nurodant, kad R. L. laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, teisminio nagrinėjimo metu savo kaltę pripažino tik iš dalies. Todėl atsižvelgta ir į visuomenės interesą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Be to, padaryta išvada, kad nuteistojo pažanga, mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, nėra žymi ir pakankama lygtinio paleidimo taikymui.Skunde nuteistasis R. L. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartį ir priimti naują nutartį, kuria patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Skunde nurodoma, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies nuostatos nereikalauja, vertinant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, įvertinti padaryto nusikaltimo sunkumą, jo pobūdį. Tai jau padaryta skiriant jam laisvės atėmimo bausmę, todėl nusikaltimo vertinimas neturi teisinio pagrindo. Taip pat nepagrįsta teismo nuostata dėl likusios neatliktos bausmės dalies, nes privalo būti vertinama tik įstatyme numatyta atlikti bausmės dalis. Nuteistojo teigimu, būtent formaliųjų kriterijų atitikimas yra materialusis lygtinio paleidimo taikymo pagrindas. Materialusis pagrindas taip pat sudaro prielaidą tikėtis tinkamo nuteistojo elgesio lygtinio paleidimo metu. Nuteistasis pažymi, kad turi būti įvertinta jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, taip pat vadovaujamasi in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės aiškinamos nuteistojo naudai. Teismo teigimas, kad būdamas laisvėje jis nusikals, yra nekaltumo prezumpcijos pažeidimas. Jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema – 8 balai, tad dar labiau ją sumažinti nelabai yra galimybių, nes pagal naujas pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles, gaunant paskatinimus, balai nemažėja. R. L. skunde atkreipia dėmesį, kad jam nustatyti kriminogeniniai veiksniai yra susiję su praeitimi, o ne dabartimi. Apylinkės teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad jis yra neįgalus, jam reikalingas specialus gydymas, be to, jis yra garbaus amžiaus, neturi nė vienos drausminės nuobaudos, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, pastovias pajamas, palaiko tvirtus ryšius su artimaisiais, kas veikia kaip apsauginis faktorius nuo nusikalstamų veikų darymo. Nuteistasis tiki ir žino, kad jau galėtų būti paleistas lygtinai, todėl pats kreipėsi dėl intensyvios priežiūros taikymo. Be to, lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės, jam ir toliau būtų taikomos valstybės prievartos priemonės – skiriami apribojimai, įpareigojimai, kurie padėtų užtikrinti bausmės tikslus.Nuteistojo R. L. skundas atmetamas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų, jiems atlikus pusę paskirtosios laisvės atėmimo bausmės. BVK 157 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad to paties straipsnio 2 dalyje nurodyti nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali teikti Komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus devyniems mėnesiams iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę šio straipsnio 2 dalyje nustatytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį. R. L. atitinka formalųjį lygtinio paleidimo taikymo kriterijų, tačiau taikyti konkrečiam nuteistajam lygtinį paleidimą kompetentingos institucijos gali tik įvertinusios klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir padariusios išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.Pažymėtina, kad teisės aktuose nėra nustatytas baigtinis sąrašas aplinkybių, į kurias atsižvelgiama, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, todėl sprendžiant šį klausimą visapusiškai (visų duomenų kontekste) įvertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas, jos padarymo aplinkybės, kaltininko požiūris į padarytas nusikaltimas veikas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Visa tai rodo, jog sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, neapsiribotina tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinės reabilitacijos programomis ar nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra paskatinamoji priemonė, kuri skiriama nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą ar mokymąsi. Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, sprendžiama, kokios probleminės sritys turi būti koreguojamos. Analizuojamu atveju padarytas tyčinis, smurtinis, negrįžtamas pasekmes sukėlęs nusikaltimas, todėl teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į R. L. požiūrį į smurtinius veiksmus, gebėjimą spręsti konfliktines situacijas, jo asmenines savybes, nuostatas bei emocinę gerovę.Pateiktos bylos medžiaga patvirtina, kad smurtinis nusikaltimas – sutuoktinės nužudymas, buvo įvykdytas R. L. esant apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos labai sunkaus nusikaltimo padarymui. Pats nuteistasis teigia, kad nusikaltimą įvykdė neapsvarstęs galimų pasekmių, pasielgė spontaniškai. Socialinio tyrimo išvada liudija, kad R. L. 2017 m. rugpjūčio 1 d. pradėta integracijos programa. Programos metu nuteistasis išklausė teisinio ir socialinio švietimo programą, buvo supažindintas su galiojančiais Lietuvos Respublikos įstatymais ir poįstatyminiais aktais, reglamentuojančiais teises, pareigas, atsakomybę ir socialinę paramą asmenims, paleidžiamiems iš laisvės atėmimo vietų. 2017 m. rugpjūčio 4 d. gauta pažyma dėl R. L. įžanginės grupės lankymo. Užsiėmimai skirti priklausomybės nuo psichiką veikiančių medžiagų prevencijai. Duomenų, kad nuteistasis būtų dalyvavęs dar kokiuose nors užsiėmimuose, programose ar mokymuose, pateiktos bylos medžiagoje nėra. Įvertinusi šiuos duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistojo socialinės reabilitacija nėra pakankama. Jokio dėmesio smurtinio elgesio prevencijai R. L. bausmės atlikimo metu neskyrė, o ir įžanginės grupės užsiėmimų, skirtų priklausomybės nuo psichiką veikiančių medžiagų prevencijai, lankymas nėra pakankama priemonė alkoholio daromos žalos asmeniui bei aplinkiniams suvokimui bei įpročio svaigintis kontroliavimui. Be to, ir Psichologinės tarnybos specialistas yra pažymėjęs, kad nors nuteistasis supranta, jog turi problemų, tačiau tame, ką jis vertina kaip problemą, ir kaip jis supranta savo indėlį problemos atsiradime, yra prieštaravimų.R. L. prašo atsižvelgti į tai, kad jis yra neįgalus, turi ribotą nedarbingumą ir šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas visiškai neįvertino. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistajam 40 procentų darbingumo lygis buvo nustatytas dar iki nusikalstamos veikos padarymo, tai reiškia, jog silpna sveikata R. L. nesukliudė nužudyti žmonos, todėl ši aplinkybė neturėtų būti reikšminga ir lygtinio paleidimo taikymui. Duomenų, kad nuteistojo sveikata bausmės atlikimo metu būtų ženkliai suprastėjusi ir dėl to tolimesnis bausmės atlikimas jam būtų per sunkus, bylos medžiagoje nėra. Atkreiptinas dėmesys, kad Europos Tarybos Ministrų Komiteto priimtose Europos kalinimo įstaigų taisyklėse (rekomendacija Nr. (2006)2) numatyta, jog sveikatos politika kalinimo įstaigose turi būti integruota į šalies sveikatos politiką ir ją atitikti, o visi kaliniai turi turėti galimybę naudotis medicinos paslaugomis, kurios teikiamos šalyje, ir negali būti diskriminacijos teisinės padėties pagrindu, bei tai, kad sveikatos priežiūros tarnybos kalinimo įstaigoje turi stengtis nustatyti ir gydyti visus fizinius ar psichinius susirgimus bei sutrikimus, nuo kurių kaliniai gali kentėti; visos reikalingos medicinos, chirurgijos ir psichiatrijos paslaugos, įskaitant ir tas paslaugas, kurios yra prieinamos visuomenėje, kaliniui turi būti suteiktos. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 45 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad suimtiesiems turi būti užtikrintas tokios pat kokybės ir lygio gydymas kaip ir laisvėje esantiems asmenims.Tai, kad R. L. sūnus bei kiti artimieji dėl įvykdyto nusikaltimo atleido, taip pat nėra besąlyginis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui. Nukentėjusiųjų, kaip ir kitų proceso dalyvių, nuomonė bet kuriuo teismo nagrinėjamu klausimu teismo nesaisto priimti vieną ar kitą procesinį sprendimą. Pažymėtina, kad R. L. po galimo lygtinio paleidimo planuoja grįžti į tą pačią gyvenamąją vietą, kurioje ir buvo įvykdytas nusikaltimas, kas gali apsunkinti probaciją.Nuteistasis R. L. šiuo metu dar yra neatlikęs daugiau nei ketverių metų laisvės atėmimo bausmės. Nuteistasis norėtų būti paleistas lygtinai nesuėjus 1/2 bausmės termino, taikant jam intensyvią priežiūrą, tačiau nepertraukiamos intensyvios priežiūros privalomasis laikotarpis (3 mėnesiai) yra labai trumpas lyginant su neatlikta bausmės dalimi. Todėl apylinkės teismas tinkamai atsižvelgė ir į visuomenės interesą, kad nusikalstamas veikas padaręs asmuo atliktų adekvačią jo padarytoms nusikalstamoms veikoms bausmę, kurią, įvertinęs visas aplinkybes, paskyrė apygardos teismas, ir kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis. Likusi neatlikta bausmės dalis pirmosios instancijos teismo nebuvo itin akcentuota, jai nesuteikta prioritetinė reikšmė, ji įvertinta visų nustatytų aplinkybių kontekste, todėl teigti, kad apylinkės teismas nepagrįstai nurodė ir neatliktos bausmės dalies dydį, nėra pagrindo.Dviejų paskatinimų gavimas bei drausminių nuobaudų neturėjimas patvirtina, kad nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Kadangi nuteistasis nebendravo su specialistais dėl elgesio kontrolės įgūdžių gerinimo, nedalyvavo su smurtinio elgesio prevencija susijusiose programose, iš esmės nesprendė alkoholio vartojimo problemos (lankė tik įžanginę grupę), todėl, būnant laisvėje ir susidūrus su konkrečiomis problemomis, nuteistasis, aukštesniojo teismo vertinimu, gali stokoti konstruktyvių, teisėtų problemų sprendimo būdų.Remiantis išdėstytu, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam R. L. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Konstatuojama, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti pateikto skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo R. L. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjai Jūratė JakubonienėAlgirdas RemeikaGytis Večerskas