Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Dūdys, sekretoriaujant Ainai Pacevičienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam S. Š., jo atstovui advokatui V. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje

S. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv(duomenys neskelbtini) traukiamas administracinėn atsakomybėn už Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. numatytų pažeidimų padarymą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. Š. 2016-06-22 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame nurodoma, kad jis 2016-06-21 apie 13.30 val. Sodų g. 9, Vilniuje, vairuodamas automobilį Volvo XC90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neatidus, prieš pradėdamas važiuoti atbulas, neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, kliudė stovintį automobilį M. B., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir abu automobilius apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasitraukė pažeisdama Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Vairavo automobilį šios teisės neturėdamas. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodoma, kad tokiais veiksmais S. Š. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p., 101 p., 220 p. bei padarė ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas S. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, kad kaltinimai jam suprantami ir pažeidimus pripažįsta. Nurodo, kad važiuodamas atbulas iš automobilių stovėjimo aikštelės pasižiūrėjo per veidrodėlį, nieko nepastebėjo, tačiau kliudė automobilį Mercedes. Pripažino savo kaltę, tačiau su automobilio Mercedes vairuotoju nesutarė dėl eismo įvykio deklaracijos pildymo, todėl pasišalino iš eismo įvykio vietos. Nurodo, kad po eismo įvykio automobilį paliko, niekur nebėgo. Automobilis priklauso draugui Ž. N..

S. Š. tvirtina, kad įvykio metu buvo blaivus. Prašė teismo automobilio nekonfiskuoti, o grąžinti jo savininkui Ž. N..

Liudytojas Ž. N. teismo posėdyje paaiškino, kad savo automobilį Volvo paskolino S. Š.. Automobilį yra skolinęs ne vieną kartą, todėl tikrai netikrino, ar tikrai jis turi teisę vairuoti. Nurodo, kad S. Š. pažįsta 2–3 metus, jis (S. Š.) nedirba jo (Ž. N. ) įmonėje. Automobilį skolino ir kai buvo padarytas eismo įvykis, jis (Ž. N.) nedalyvavo.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokatas V. M. teismo posėdyje nurodė, kad automobilis Volvo priklauso įmonei UAB „Mogo“. Regresiniai ieškiniai tarp Ž. N. ir S. Š. neatitiktų proporcingumo reikalavimo. Sutinka, kad būtų skirtos administracinės nuobaudos, tačiau patį automobilį prašo sugrąžinti teisėtam savininkui arba naudotojui. Teismo prašo atsižvelgti, kad S. Š. dirbantis, išlaiko šeimą, abu pažeidimus pripažįsta, dėl jų gailisi, todėl prašo taikyti minimalias baudas.

ATPK 127 str. 2 d., be kita ko, nustatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, baudą nuo 289 iki 579 Eur.

Vertinant byloje esančius įrodymus, pažymėtina, kad nėra ginčo dėl tų aplinkybių, jog S. Š. nagrinėjamu atveju vairuodamas automobilį Volvo XC90 bei išvažiuodamas iš Sodų gatvės 9 stovėjimo aikštelės, nesilaikė saugaus atstumo, atsitrenkė į automobilį M. B. ir taip apgadino abu automobilius. Tokiais veiksmais jis pažeidė Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr.195 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 101 p. reikalavimus, įpareigojančius eismo dalyvius prieš pradedant važiuoti, prieš persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį, įsitikinti, kad tai daryti bus saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.

Motyvuojamoji dalis

S. Š. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d., įrodyta byloje surinkta medžiaga – teismo posėdžio metu liudytojo Ž. N. duotais parodymais; Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės patrulio 2016-06-21 tarnybiniu pranešimu (b. l. 7); nukentėjusiojo V. R. 2016-06-21 paaiškinimu (b. l. 11); 2016-06-22 eismo įvykio deklaracija (b. l. 14); 2016-06-21 transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu (b. l. 15); paties S. Š. 2016-06-22 duotais paaiškinimais (b. l. 17) bei teismo posėdžio metu duotais parodymais.

Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad S. Š. veikoje yra visi ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo sudėties požymiai. Taigi, 2016-06-22 surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole pagrįstai nurodoma, kad S. Š. padarė ATPK 127 str. 2 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą, už kurį jis trauktinas administracinėn atsakomybėn.

ATPK 130 str. 1 d., be kita ko, nustatyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, asmenims užtraukia baudą – nuo 1 158 iki 1 448 Eur su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo 20 iki 30 parų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo.

Kelių eismo taisyklių 220 p. sakoma, kad, jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma švariame popieriaus lape, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą.

Nustatyta, ir ginčo nėra dėl to, kad S. Š. iš nagrinėjamo eismo įvykio vietos pasitraukė eismo įvykio dalyviams neužpildžius deklaracijos, taip pat nenubraižius eismo įvykio schemos, taigi ne taip, kaip numato Kelių eismo taisyklių 220 p. reikalavimai.

Teisminėje praktikoje ne kartą akcentuota, kad administracinė atsakomybė pagal ATPK 130 str. 1 d. kyla nustačius ne tik objektyvias pasišalinimo iš eismo įvykio vietos aplinkybes, bet ir tiesioginę asmens tyčią padaryti šį pažeidimą, t. y. tai, kad pažeidėjas suvokė, jog yra susijęs su eismo įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), suprato pasišalinimo neteisėtumą ir norėjo taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi pasunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, jog asmuo suvokė, kad pasišalindamas iš eismo įvykio vietos elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio, ieško nukentėjusiojo, palieka savo koordinates arba bendrauja su nukentėjusiuoju ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne siekdamas išvengti atsakomybės, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos A. T. Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys adm. b. Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-7-4-2013, 2AT-11-2012, 2AT-8-2013 ir kt.).

S. Š. teigimu, pildant eismo įvykio deklaraciją tarp jo ir nukentėjusiojo asmens išsiskyrė nuomonės, todėl palikęs automobilį, pasišalino iš eismo įvykio vietos. Todėl, vertinant byloje esančius įrodymus, būtina nustatyti ar S. Š. iš eismo įvykio vietos pasitraukė sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo, ar sąmoningai, galimai siekdamas išvengti gręsiančios atsakomybės.

Teismo vertinimu, S. Š. kaltė įrodyta nukentėjusiojo V. R. 2016-06-21 duotais paaiškinimais policijos pareigūnams iškarto po eismo įvykio (b. l. 11). Nustatyta, kad S. Š. su minėtu asmeniu ankščiau pažįstamas nebuvo, taip pat jis nenurodė jokių kitų aplinkybių, į kurias atsižvelgus galima būtų abejoti V. R. parodymų patikimumu. Pažymėtina, kad pats S. Š. teismo posėdžio metu neneigė tų aplinkybių, kad pasišalino iš eismo įvykio, neužpildžius eismo įvykio deklaracijos.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad S. Š. iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, t. y. vengdamas objektyvaus su šiuo eismo įvykiu susijusių aplinkybių nustatymo bei atsakomybės, taip pat pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 220 p. reikalavimus, todėl jis yra trauktinas administracinėn atsakomybėn už ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą.

Kaip minėta, ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje numatyta papildoma nuobauda – transporto priemonės konfiskavimas. Todėl, vertinant byloje esančiu įrodymus, būtina aptarti šios papildomos nuobaudos taikymo galimybę.

ATPK 26 str. 1 d. yra numatyta, kad daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinis šio daikto ir pavertimas valstybės nuosavybe. Konfiskuotas gali būti tik daiktas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio antrojoje dalyje numatytus atvejus. ATPK 130 str. 1d. numatyto administracinio teisės pažeidimo bylose gali būti konfiskuoti nuosavybės teise kitam asmeniui priklausantys daiktai, jeigu: 1) perleisdamas daiktą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis daiktas bus naudojamas administraciniam teisės pažeidimui daryti; 2) daiktas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) daiktas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) daiktas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį daiktą, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys, žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis daiktas yra administracinio teisės pažeidimo įrankis, tiesioginis objektas arba pajamos, gautos dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad automobilis Volvo XC90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso UAB “Mogo LT”. Byloje pateikti duomenys liudija, kad UAB “Mogo LT” 2015-12-11 sudarė lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią lizingo gavėjas – Ž. N. nuosavybės teisę į automobilį Volvo XC90, perdavė UAB “Mogo LT”, o UAB “Mogo LT” suteikė Ž. N. teisę valdyti ir naudotis automobiliu lizingo (išperkamosios nuomos) pagrindu.

Taigi, UAB “Mogo LT”, perduodama Ž. N. valdyti automobilį Volvo XC90, nežinojo ir negalėjo žinoti, kad transporto priemonė bus naudojama tyčinio administracinio teisės pažeidimų padarymui.

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje numatyta papildoma nuobauda – transporto priemonės konfiskavimas – netaikytina.

S. Š. administracinę atsakomybę lengvina tai, kad jis pažeidimų padarymo faktą pripažino (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.).

S. Š. 2015-04-29 nutarimu už ATPK 127 str. 3 d. numatyto pažeidimo padarymą nubaustas 1200 Eur bauda su specialios teisės atėmimu teisė vairuoti transporto priemones 36 mėnesiams, nuo 2015-04-29 iki 2018-04-28, ir tai yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 4(14), 2008 m., 6–14 psl.).

Kitų atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Įvertinęs visas aptartas ir administracinės atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, teismas sprendžia, kad S. Š. skirtinos tokios administracinės nuobaudos: už ATPK 127 str. 2 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą šio straipsnio dalies sankcijoje numatyta bauda, kuri yra artima vidutinei, t. y. 430 Eur bauda; už ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą šio straipsnio dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda, bauda, kurios dydis yra artimas vidurkiui, t. y. 1 300 Eur bauda be transporto priemonės konfiskavimo.

Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., S. Š. už ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. paskirtos nuobaudos subendrinamos paskiriant administracinę nuobaudą sunkiausiojo iš pažeidimų sankcijos ribose – 1 400 Eur bauda be transporto priemonės konfiskavimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 24 str., 30 str., 31 str. 1 d. 1 p., 32 str. 1 d. 5p., 33 str., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 304² str., teismas

nutaria:

P. S. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) kaltu padarius ATPK 127 str. 2 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą ir paskirti jam už tai administracinę nuobaudą – 430 (keturių šimtų trisdešimties) Eur baudą.

P. S. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) kaltu padarius ATPK 130 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą ir paskirti jam už tai administracinę nuobaudą – 1 300 (vieno tūkstančio trijų šimtų) Eur baudą be transporto priemonės konfiskavimo.

Vadovaujantis ATPK 33 str., subendrinti minėtas nuobaudas bei paskirti galutinę nuobaudą – 1 400 (vieno tūkstančio keturių šimtų) Eur baudą be transporto priemonės konfiskavimo.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo paskelbimo dienos į „Swedbank“ banko Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), banko kodas 73000 arba Nordea B. F. Plc banko Lietuvos skyriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), banko kodas 21400, arba į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą bet kuriame kitame banke, nurodant įmokos kodą 1001. Mokant baudą būtina mokėjimo paskirtyje nurodyti ROIK 16059013397.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.