- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2013-05-06
- Bylos Nr.
- A2.6.-272-753/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-20-3-00211-2013-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Rasa Balsevičienė
- Pažeidėjas
- R. L.
- Kategorijos
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato atstovui Andriui Bubuliui,
teismo posėdyje išnagrinėjo R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), lietuvės, Lietuvos Respublikos pilietės, aukštesniojo išsilavinimo, nedirbančios, ištekėjusios, neteistos, gyvenančios (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo bylą ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. L. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad ji 2013 m. kovo 21 d. apie 14.26 val. (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, vairuodama transporto priemonę - automobilį Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atbuline eiga, neįsitikimo, kad tai bus saugu, kliudė kitą stovintį automobilį, jį apgadino ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, vartojo alkoholį po eismo įvykio iki įvykio aplinkybių nustatymo, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 4, 5, 9, 14, 119, 231.1, 232, 233, 234 punktų reikalavimus ir jos tokie veiksmai užtraukia jai atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 126 straipsnio 4 dalį, 130 straipsnio 1 dalį.
Teismo posėdžio metu, R. L. dėl pažeidimų, numatytų pagal LR ATPK 127 str.2d,130 str., padarymo kaltės neprisipažino. Paaiškino, kad išėjusi iš vaistinės, ji labai lėtai ir atsargiai išvažiavo iš aikštelės, nepastebėjo, kad būtų atsitrenkusi į kitą automobilį. Jei būtų pastebėjusi, jog atsitrenkė į kitą automobilį, ji nebūtų pasišalinusi iš vietos. Jos automobiliui nubrauktas lakas, didesnių apgadinimų nepadaryta. Tądien ji automobiliu nuvažiavo į maisto parduotuvę „Švaistūnas“, kur sutiko kaimynę, ją parvežė iki namų, padėjo nunešti pirkinius į namus, kuri ją pavaišino alumi. R. L. paaiškinimu, ji tądien išgėrė tik vieną stiklinę alaus( 7 procentų stiprumo). Neužilgo, paskambinus mobiliojo telefonu vaikui, vežė jį į darbą, o sustabdžius policijos pareigūnams , jai buvo nustatytas 1,2 promilių neblaivumas. Tai galėjo atsitikti todėl, kad dieną nieko nebuvo valgiusi. Kaltę dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo pagal LR ATPK 126 str.4 d. ji pilnai pripažino. ,
Teismo posėdžio metu Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato atstovas Andrius Bubulis paaiškino, jog protokolas surašytas teisingai, tikėtina, jog (duomenys neskelbtini) buvo neblaivi, todėl pasišalino iš įvykio vietos. Netikėti liudytojo parodymais nėra pagrindo, prašo pažeidėjai už padarytus administracinius teisės pažeidimus skirti nuobaudas..
Teismo posėdžio, vykusio 2013 m. balandžio 29 d., metu apklausta nukentėjusioji S. J. paaiškino, kad įvykio nematė. S. K. jai pasakė, kad stovėjimo aikštelėje į automobilį „Š. S.“, v.n. (duomenys neskelbtini) įvažiavo automobilis ir iš aikštelės išvažiavo. Apie įvykį buvo pranešta policijai. Transporto priemonės nesmarkiai apgadintas galinis automobilio bamperis, padaryta turtinė žala 200-300 Lt.
Šalies argumentai
L. S. K. paaiškinimu, jis stebėdamas pro langą matė važiuojantį automobilį atbuline eiga , kuris atsitrenkė į S. J. priklausantį automobilį, kuri sujudėjo. Automobilis , važiavęs atbuline eiga išvažiavo iš aikštelės, todėl jis užsirašė šios transporto priemonės valstybinį numerį, jį perdavė S. J..
Pagal ATPK 257 straipsnį organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Be to, bylai dėl administracinio teisės pažeidimo reikšmingos faktinės aplinkybės nustatomos įrodymais, įvertinant juos pakankamumo ir patikimumo aspektais. Kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Tai pamatiniai administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo principai.
Motyvuojamoji dalis
Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį administracinė atsakomybė kyla už kelių eismo taisyklių pažeidimą, sulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Iš straipsnio dispozicijos matyti, jog siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal analizuojamą straipsnį būtina nustatyti: pirma, padarytą Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimą; antra, kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą); trečia, tiesioginį priežastinį ryšį tarp padaryto KET pažeidimo ir kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimo (apgadinimo). Pažeidimo padarymo metu galiojusios KET numatė pareigą eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti (KET 9 punktas); prieš pradedant važiuoti, prieš persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams ((duomenys neskelbtini) punktas). KET 3 punktas apibrėžia, jog eismo įvykis – tai įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Įvertinęs bylos medžiagą, teismas daro išvadą, kad R. L. veika atitinka KET 3 punkte numatytą eismo įvykio sąvoką, t. y. eismo įvykio faktas byloje įrodytas liudytojo S. K. parodymais, iš dalies pačios R. L. prisipažinimu, kad 2013 m. kovo 21 d. ji vairavo automobilį Audi A4, statė automobilį automobilių stovėjimo aikštelėje, byloje esančiomis fotonuotraukomis (b. l. 14-19), 2013 m. kovo 21 d. transporto priemonių S. S., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros aktais (b. l. 24, 25), iš kurių matyti, kad automobiliui S. S. apgadintas galinis bamperis, jo apdaila, automobiliui Audi A4 apgadintas galinis kairės pusės bamperis , taip pat eismo įvykio vietos schema (b. l. 8). L. S(duomenys neskelbtini) pats tiesiogiai matė įvykį,jo nurodytos įvykio aplinkybės visiškai sutampa su kitais byloje esančiais minėtais rašytiniais įrodymais – eismo įvykio vietos schema, transporto priemonių apžiūros aktais, fotonuotraukomis, šio liudytojo suinteresuotumo byloje nenustatyta, todėl teismas netikėti šio liudytojo parodymais neturi pagrindo. Teismas sprendžia, kad R. L. vairuodama automobilį Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino nukentėjusiajai S. J. priklausantį automobilį S. S., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) todėl jos veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje padarymas, t. y. kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės apgadinimą.
Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybė kyla už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET. Pažeidimo padarymo metu galiojusios KET numatė pareigą įvykus eismo įvykiui, kiekvienam su juo susijusiam vairuotojui ar kitam eismo dalyviui nedelsiant sustoti, nesukeliant papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą šių taisyklių 97.2 ir 98 punktuose nustatyta tvarka; pagal galimybes imtis visų reikiamų priemonių saugiam eismui užtikrinti eismo įvykio vietoje, o tais atvejais, kai į eismo įvykio vietą kviečiama policija, neleisti (kiek tai nekelia pavojaus eismui), kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, taip pat saugoti eismo įvykio pėdsakus; pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registravimo ir privalomosios techninės apžiūros dokumentus, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą) ar kitus asmens turimus dokumentus, jeigu to reikalauja kiti su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai ((duomenys neskelbtini) punktas). Kaip nustatyta iš byloje esančių automobilių techninės pažiūros aktų, fotonuotraukų, R. L. automobilių stovėjimo aikštelėje apgadino nukentėjusiajai priklausantį automobilį, liudytojo S. K. parodymu( b.l.45-46) automobilis S. S. sujudėjo, todėl pažeidėjos R. L. nurodytą aplinkybę, jog važiuodama automobiliu atbuline eiga ji nieko nejuto, laikytina , kaip siekis lengvinti savo teisinę padėtį , ir vengti administracinės atsakomybės už padarytą administracinį teisės pažeidimą. R. L., nesustojo ir neišlipo iš automobilio, neapžiūrėjo kokios pasekmės atsirado , o iš karto po įvykio, nieko nesiaiškinusi, išvažiavo iš įvykio vietos, t. y. nepadėjo išsiaiškinti eismo įvykio aplinkybių bei tinkamai išsaugoti eismo įvykio pėdsakų, teismas vertina kaip (duomenys neskelbtini) punkto pažeidimą. Tokie R. L. veiksmai kvalifikuotini kaip pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalies padarymas, t. y. pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.
Pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalies administracinė atsakomybė kyla už alkoholio vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. (duomenys neskelbtini) punktas nustato, kad su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai iškart po eismo įvykio privalo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti. R. L. teismo posėdžio metu, nurodė, kad 2013 m. kovo 21 d., parvežusi kaimynę namo, t. y. Po įvykio, jos namuose gėrė alkoholinius gėrimus - alų (b. l. 34, 45). Kaip matyti iš asmens blaivumo testo Nr. 1326 kvito (Lion Alcometer 500, serijos Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 11), 2013 m. kovo 21 d. 16.35 val. R. L. nustatytas 1,21 promilių girtumas. Todėl, konstatavus, kad R. L. suprato padariusi eismo įvykį, teismas taip pat laiko įrodytu, kad R. L. po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, t. y. iki tol, kol R. L. sustabdė policijos pareigūnai, nušalino nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 23), įvykio aplinkybėms išsiaiškinti bei apžiūrėti jos transporto priemonę, vartojo alkoholinius gėrimus, tokie jos veiksmai kvalifikuotini kaip pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, padarymas.
Skirdamas nuobaudą R. L. jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Teismas atsižvelgia į padarytų šiurkščių bei pavojingų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, į tai, kad R. L. neteista, administracine tvarka nebausta, todėl teismas mano, kad ATPK numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti R. L. skiriant minimalaus dydžio nuobaudas – baudas su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, numatytas ATPK 126 straipsnio 4 dalies, 127 straipsnio 2 dalies ir 130 straipsnio 1 dalies sankcijose.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 27, 30, 33, 30², 286, 287, 302², 302⁴ str., teismas
nutaria:
P. R. (duomenys neskelbtini) ( a.k(duomenys neskelbtini) padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus pagal LR ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai nuobaudas:
-pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį – 2000 Lt (dviejų tūkstančių litų) baudą su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams;
-pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį - 100 Lt (vieno šimto litų) baudą;
-pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį – 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) baudą su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams;
Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, šias nuobaudas subendrinti ir skirti galutinę subendrintą nuobaudą 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.