Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Nijolės Matuzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gražvydo Poškaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Š. A. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. birželio 7 d. nuosprendžio, kuriuo Š. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu iki 4 mėnesių laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. vasario 3 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su šiuo nuosprendžiu paskirta bausme ir Š. A. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 mėnesiams. Į paskirtą bausmę įskaityta Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. vasario 3 d. teismo baudžiamuoju įsakymu įskaityta ir atlikta bausmės dalis.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

4. Nuteistojo Š. A. apeliacinis skundas atmestinas.

5. Nuteistasis Š. A. apeliaciniame skunde kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos, nustatytų faktinių aplinkybių bei veikos juridinės kvalifikacijos neginčija. Apeliantas prašo paskirti jam švelnesnę galutinę bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, arba atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydama apeliacinio skundo ribų.

6. BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Konkrečiu atveju teismas, atsižvelgdamas į minėtas, turinčias reikšmės bausmei skirti, aplinkybes, paskiria nuteistajam individualizuotą bausmę, siekiant įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

6.1. BK 61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje nurodoma, kad už šio nusikaltimo padarymą baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam Š. A. bausmę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymo, minėtų įstatymo nuostatų nepažeidė, tinkamai jomis vadovavosi.

7. Iš bylos medžiagos matyti, kad Š. A. padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 178 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis). Nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas 11 kartų, iš jų ne kartą teistas už analogiškų veikų padarymą, t. y. už nusikaltimus nuosavybei (2 t., b. l. 1–16). Iš byloje esančio išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už vienerius metus matyti, kad jis eilę kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (1 t., b. l. 181–198). Pirmosios instancijos teismas nustatė nuteistojo Š. A. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo neteisėtų veiksmų (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Nors nuteistasis Š. A. ir prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios, kuri jokių pretenzijų nuteistajam nereiškia, teigia, jog bando keisti savo netinkamą elgesį, tačiau kitos aptartos aplinkybės iš esmės parodo, kad Š. A. nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, o tai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir leidžia pagrįstai spręsti, kad skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotos nusikalstamos veikos įvykdymas buvo logiška jo nusikalstamo elgesio išdava bei yra jam būdingo elgesio modelio dalis, kurios korekcijai jokių realių pastangų Š. A. nededa iki šiol. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam Š. A. parinko BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Teisėjų kolegijos nuomone, tik atliekant paskirtą laisvės atėmimo bausmę Š. A. atžvilgiu gali būti įgyvendinta bausmės paskirtis – apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti nuteistąjį laikytis įstatymų, taip pat nubausti už padarytą nusikalstamą veiką ir taip užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skirti už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, švelnesnę bausmės rūšį, kaip to prašoma apeliaciniu skundu, įvertinus minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo.

7.1. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmės dydį, įvertino tiek padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, tiek ir nuteistojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, jo teistumus bei kitas nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, ir pagrįstai nuteistajam už padarytą nusikalstamą veiką skyrė žymiai mažesnę laisvės atėmimo bausmę, nei sankcijoje nustatytas šios bausmės vidurkis (BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra 1 metai 7 mėnesiai 15 dienų). Pažymėtina ir tai, kad apylinkės teismas, skirdamas tokią bausmę, tinkamai pritaikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę pagrįstai sumažino vienu trečdaliu, paskirdamas galutinę bausmę – laisvės atėmimą 4 mėnesiams. Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu ar jo asmenybe, šioje byloje nenustatyta. Todėl dar labiau švelninti paskirtą bausmę nėra jokio pagrindo, nes, kaip jau buvo minėta, apeliantas ne pirmą kartą pažeidžia baudžiamąjį įstatymą, nepaiso visuomenės elgesio taisyklių, savo elgesio kritiškai nevertina ir nesistengia keisti, neanalizuoja savo poelgių, neieško tokio elgesio priežasčių ir jų nešalina.

8. Bendrinant skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. vasario 3 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė bausmių bendrinimo taisykles (BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalys) taikydamas nuteistajam palankesnį bausmių bendrinimo būdą – dalinį bausmių sudėjimą ir paskyrė teisingą galutinę subendrintą bausmę. Atkreiptinas dėmesys, kad bausmių sudėjimo ir keitimo taisykles reglamentuojančio BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje nurodyta, kad viena laisvės atėmimo diena prilyginama dviem laisvės apribojimo dienoms. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. vasario 3 d. baudžiamuoju įsakymu, taikant BK 64¹ straipsnį, Š. A. buvo paskirta 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė, kuri atitinka 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Kadangi baudžiamuoju įsakymu Š. A. paskirta bausmė yra griežtesnė nei paskirta skundžiamu nuosprendžiu, apylinkės teismas pagrįstai prie griežtesnės 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, paskirtos Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. vasario 3 d. baudžiamuoju įsakymu, pridėjo dalį bausmės, paskirtos skundžiamu nuosprendžiu, t. y. pridėjo 3 mėnesius iš 4 mėnesių laisvės atėmimo. BK 63 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, t. y. 3 mėnesiai (BK 50 straipsnio 2 dalis), išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu prie baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir pagal keitimo taisykles pakeistos 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėdamas skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį – 3 mėnesius, BK 63 straipsnio 4 dalies nuostatų nepažeidė. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra teisinio pagrindo daryti išvadą, kad apeliantui paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams – yra per griežta ar neteisingai subendrinta. Be to, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad dalį baudžiamuoju įsakymu paskirtos laisvės apribojimo bausmės nuteistasis Š. A. yra atlikęs, skundžiamu nuosprendžiu į Š. A. paskirtos galutinės subendrintos bausmės laiką įskaitė pagal baudžiamąjį įsakymą atliktos bausmės laiką (BK 63 straipsnio 9 dalis).

9. Aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu ar jo asmenybe, kurių pagrindu būtų galima švelninti Š. A. teisinę padėtį jo atžvilgiu taikant bausmės vykdymo atidėjimą, šioje byloje taip pat nenustatyta. Konstatuojant šią išvadą vis tik pažymėtina, kad pagal BK 75 straipsnio 2 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Taikyti bausmės vykdymo atidėjimą ar ne, yra teismo teisė, o ne pareiga. Sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo turi būti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veiksmų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

9.1. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija, įvertinusi tiek anksčiau aptartus nuteistojo Š. A. asmenybę apibūdinančius duomenis, tiek ir jo įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumą, jo buvusius teistumus, menkas nuteistojo pastangas koreguoti savo elgesį teigiama linkme, sprendžia, jog nėra jokio pagrindo teigti, kad bausmės tikslai dar gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Teisėjų kolegijos nuomone, pernelyg švelnus baudžiamumas gali tik paskatinti nuteistąjį Š. A. ir toliau daryti nusikalstamas veikas, lengvabūdiškai tikintis išvengti teisinės atsakomybės. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo Š. A. prašymas taikyti jo atžvilgiu bausmės vykdymo atidėjimą netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo Š. A. apeliacinį skundą atmesti.