Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. B. apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-672-266/2015 pagal ieškovės E. B. ieškinį atsakovui A. B. dėl žalos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 395,45 Eur turtinės žalos ir 500 Eur neturtinės žalos. Nurodė, jog jai nežinant ir be leidimo atsakovas įsibrovė į jos patalpą, išardė skaitiklį, nukirpo laidus ir elektrą pasijungė sau, palikdamas ją be elektros. Be elektros ji gyveno nuo 2014 metų spalio iki 2015 metų kovo mėnesio, kol susitaupė lėšų ir buvo įrengtas naujas elektros įvadas, už kurį sumokėjo 395,45 Eur. Kadangi dėl atsakovo veiksmų ji patyrė žalą, todėl šią sumą prašė priteisti iš atsakovo, o taip pat priteisti 500 Eur neturtinės žalos, nes patyrė daug nepatogumų, penkis mėnesius būdama be elektros.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Anykščių rajono apylinkės teismas 2015 m. spalio 7 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė atsakovui iš ieškovės 500 Eur atstovavimo išlaidų. Nustatė, jog ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 5/8 gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų esančių (duomenys neskelbtini). Atsakovui ir jo seseriai R. B. priklauso po 3/16 dalys šio gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų. 2014-05-15 teismas patvirtino šalių pateiktą taikos sutartį, kuria ieškovė ir atsakovas nusistatė gyvenamuoju namu, patalpų naudojimosi tvarką. Atsakovas pastoviai gyvena nurodytame name ir naudojasi patalpomis plane pažymėtomis 1-1 (virtuve) ir 1-2 (kambariu). Ieškovei LESTO 2015-02-02 išdavė prisijungimo sąlygas dėl vienfazio elektros apskaitos skaitiklio įrengimo ir tą pačią dieną ieškovė pasirašė „Naujojo (buitinio) vartotojo elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paslaugos sutartį. Už elektros instaliacijos remontą ieškovė J. K. įmonei sumokėjo 395,45 Eur. Ieškovė, konstatuodama įsibrovimo faktą, teismui nepateikė jokių įrodymų apie tokį įsibrovimą. Taip pat nepateikė jokių įrodymų apie „kažkokio“ nebūto skaitiklio atjungimą. Ieškovė pateikė tik dokumentus, kad ji įsivesdama elektros instaliaciją, J. K. įmonei sumokėjo 370 Eur ir 25 Eur sumokėjo AB LESTO už pajungimą, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus dėl kurių ji patyrė žalą. Atsakovas neigė įsibrovęs į ieškovės patalpas ir gadinęs elektros instaliaciją. Nurodė, kad su ieškove santykiai blogi, po jo tėvo, o ieškovės vyro J. B. mirties ieškovė nesirūpino namu, nemokėjo už sunaudotą elektros energiją, nesirengė atskiro apskaitos prietaiso. Name ieškovė negyveno, ji gyveno pas draugą. Jai priklausančiose patalpose gyveno jos dukra R. K., kuri taip pat išeina pas draugą. Atsakovas, po tėvo mirties, 2011-08-16, su AB LESTO sudarė Elektros energijos pirkimo- pardavimo sutartį, pagal kurią tik atsakovas tapo elektros energijos vartotoju nurodytame name. Ieškovė tokios sutarties nebuvo sudariusi. Už suvartotą elektros energiją visame name mokėjo atsakovas. Ieškovė teigė, jog atsakovui duodavo pinigų kas mėnesį po 20 litų, tačiau šiai aplinkybei pagrįsti įrodymų nepateikė. Mokesčius už suvartotą elektros energiją mokėjo atsakovas. AB LESTO 2011-08-23 išdavė atsakovui prisijungimo sąlygas dėl trifazio įsirengimo jam priklausančiose patalpose. Atsakovas su AB LESTO sudarė „Naujojo (buitinio) vartotojo elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paslaugos sutartį Nr. 47220-11-0360“. 2014 metais spalio mėnesį atsakovas, pagal sutartį turėdamas teisę naudotis elektros energija, iš lauko pusės atjungė savo kabelį ir jį atsivedė per lauko sieną į savo patalpas, kad ieškovė ir jos dukra neturėtų galimybės riboti jo teisių nekliudomai naudotis elektros energija pagal sutartį su AB LESTO. Atsakovas savo lėšomis atliko visus prisijungimo darbus prie tiekėjo AB LESTO, todėl teisę naudotis elektros energija turėjo tik jis vienas. Atsakovas leido laikinai ieškovei naudotis elektros energija, kol ji pasiklos elektros kabelį ir įsirengs atskirą elektros įvadą, tačiau ieškovė piktnaudžiavo savo teisėmis, kol atsakovas neatjungė elektros energijos. Ieškovė ir atsakovas yra du atskiri namo savininkai. Atsakovas buvo AB LESTO abonentas, o ieškovė nebuvo sudariusi tokios sutarties ir abonentu nebuvo. Liudytojas J. K. nurodė, kad naujam abonentui rengiantis elektros energijos instaliaciją reikia mokėti už elektros instaliacijos įvedimą. Atsakovas, įsirengdamas atskirą elektros energijos apskaitą, nepažeidė ieškovės teisių, todėl neprivalo atlyginti ieškovei jos patirtą žalą įsirengiant atskirą elektros energijos apskaitą. Teismas laikė nepagrįstu ieškovės reikalavimą atlyginti jai moralinę žalą, nes nenustatė atsakovo kaltės dėl ieškovės patirtos turtinės žalos. Ieškovės teiginius, jog ji neturėdama elektros gyveno 5 mėnesius, patyrė nepatogumų laikė nepagrįstais. Ieškovė po vyro mirties 2010 metais, nesirūpino įsirengimu atskiro elektros apskaitos prietaiso, nesudarė su AB LESTO sutarties dėl elektros energijos vartojimo, tame name pastoviai negyveno.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Anykščių rajono apylinkės teismo 2015-10-07 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti iš atsakovo 395,45 Eur turtinės žalos bei 500 Eur neturtinės žalos bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Mano, kad teismo sprendimas subjektyvus ir šališkas, teismas neteisingai vertino surinktus įrodymus, todėl turi būti panaikintas. Apeliantė pateikė pakankamai įrodymų, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus ir padarė jai žalą. Elektros skaitiklis buvo įrengtas apeliantei priklausančiose patalpose, o atsakovas įsibrovė į tas patalpas, išardė skaitiklį, nukirpo laidus, pajungė sau ir tokiu būdu paliko apeliantę be elektros. Dėl atsakovo kaltės apeliantei teko darytis naują įvadą, samdyti elektros įvadus tvarkančią įmonę bei apmokėti AB „Lesto“ už elektros pajungimą, todėl atsakovas turi atlyginti nuostolius. Dėl tokių atsakovo veiksmų apeliantė jaučiasi pažeminta, patyrė dvasinius išgyvenimus, nervinosi, todėl iš atsakovo priteistina neturtinė žala. Tai, kad laidai buvo nukarpyti bei išdraskyti patvirtino liudytojai R. K. bei J. K.. Mano, kad visų šių duomenų pakanka, kad būtų galima konstatuoti atsakovo neteisėtą įsibrovimą į apeliantės gyvenamąją patalpą ir neteisėtą elektros atjungimą, kadangi jis nėra elektrą teikiančios bendrovės darbuotojas ir jam niekas nesuteikė įgaliojimų nukirpti elektros laidus. Tai, kad apeliantė turėjo mokėti už naujo įvado įvedimą yra tik atsakovo kaltė. Jei atsakovas nebūtų reikalavęs trifazio įvado, naujas įvadas nuo skaitliuko iki gyvenamojo namo, būtų įvestas nemokamai ir apeliantei nebūtų reikėję mokėti 395,45 Eur už naujo įvado įvedimą ir pajungimą. Tai, kad atsakovas mokėjo už trifazio įvado įvedimą yra tik jo apsisprendimo reikalas, o apeliantei AB „Lesto“ būtų įvedusi įvadą nemokamai. Apeliantė nebuvo naujas abonentas, nes mirus sutuoktiniui, ji paveldėjo namus, kuriuose jau buvo elektra. Jei ne atsakovo veiksmai, į namus naujas elektros įvadas būtų įvestas nemokamai. Teismas turėtų vertinti, jog atsakovas yra kaltas už tai, jog apeliantei teko mokėti už naujo įvado įvedimą į namus ir iš jo priteisti apeliantės turėtas išlaidas bei neturtinę žalą.

Atsiliepimais į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apelianto argumentas apie teismo šališkumą nėra paremtas jokiais įrodymais todėl atmestinas. Apeliantė keturis metus delsė įsivesti atskirą elektros įvadą. Po sutuoktinio mirties ji turėjo laiku kreiptis į AB „Lesto“ ir gauti sąlygas dėl atskiro elektros apskaitos prietaiso įrengimo ir įsivesti kabelį iki patalpų. Apeliantės argumentai, jog atsakovas įsibrovė į jos patalpas ir išardė skaitiklį prieštarauja bylos rašytiniams įrodymams. Apeliantė niekada nebuvo esama vartotoja, nes nesudarė su AB „Lesto“ elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties, o atsakovas nors ir turėdamas tokią sutartį, nuo į lauką iškeltą elektros apskaitą iki gyvenamojo namo jam priklausančios dalies atsivedė savo lėšomis. Be to, ne atsakovas savavališkai iškėlė elektros apskaitą, o AB „Lesto“ savo iniciatyva ant oro linijos atramos įrengė įvadinę apskaitos spintą su reikiamais elektros schemos elementais elektros apskaitos prietaiso įrengimui. Teismas pagrįstai įvertino, jog visos pasekmes apeliantei atsirado dėl pačios aplaidumo, piktnaudžiavimo savo teisėmis ir pareigomis bei noro naudotis elektros energija nemokamai. Apeliantė nepateikė jokių faktų ir įrodymų iš kurių būtų aišku, kada atsakovas neteisėtai įsibrovė į jos gyvenamąją patalpą ir neteisėtai atjungė elektrą. Apeliantė dėl neteisėto įsibrovimo turėjo kreiptis į elektros energijos tiekimo bendrovę, policiją, o ne pati konstatuoti atsakovo kaltę. Mano, kad teismas teisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, išduoto 2010-11-25, pagrindu bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini) (b. l. 15-20). Anykščių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutartimi E. B., A. B. ir R. B. nustatė naudojimosi tvarka gyvenamuoju namu ir priklausiniais (b. l. 7-8). Atsakovas A. B. 2011-08-16 AB LESTO pateikė paraišką dėl elektros įrenginių prijungimo prie tinklų ir sudarė Elektros energijos pirkimo - pardavimo sutartį (b. l. 37-40).Ieškovei E. B. AB LESTO Prijungimo sąlygas išdavė 2015-02-02 (b. l. 11-13).

Apeliantė teigia, kad 395,45 Eur turtinę žalą patyrė dėl atsakovo kaltės, nes jis įsibrovė į jos patalpas, išardė skaitiklį, nukirpo laidus ir tokiu būdu atjungė jai elektros energiją. Jos nuomone, pirmosios instancijos teismas subjektyvus ir šališkas, nes teismas netinkamai vertino esamus įrodymus.

Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Kadangi įstatymas įtvirtina nuostolių atlyginimą, ieškovė turi įrodyti jų atsiradimą. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas byloje pateiktų įrodymų visumą, sprendžia, kad ieškovė, apeliantė E. B., nepateikė pagrįstų ir neginčijamų įrodymų, kad dėl jos patirtos žalos kaltas atsakovas. Kaip minėta, atsakovas AB LESTO abonentas yra nuo 2011-08-16, ieškovei Prijungimo sąlygos išduotos tik 2015-02-02, o į teismą jį kreipėsi 2015-05-07. Kada ir kaip atsakovas įsibrovė į ieškovei nuosavybės teise priklausančias patalpas, ieškovė nepaaiškino. Duomenų, kad ieškovė rado išplėštas ir suniokotas patalpas, kad dėl to kreipėsi į policiją ar elektros energijos tiekėją, byloje nepateikta. Liudytoja R. K. paaiškino, kad atsakovas buvo įėjęs į jų patalpas, kad nuimtų savo, nuo garažo įvestus, laidu. Liudytoja nepatvirtino, kad atsakovas įsibrovė į patalpas, kad nukirpo laidus ir pan. Kadangi byloje nėra pagrįstų duomenų apie galimai atsakovo ieškovei padarytą žalą (įvykio vieta nebuvo apžiūrėta, elektros skaitiklio ir laidų pažeidimai neužfiksuoti, laikas nežinomas), nėra pagrindo pripažinti atsakovą kaltų dėl ieškovės patirtų išlaidų, įsirengiant atskirą elektros apskaitą.

Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, yra bendrieji nuostoliai ir jų dydį nustato teismas. Bendruosius neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus reglamentuoja CK 6.250 straipsnio 2 dalis, t. y. žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmės bylos aplinkybes, o taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus.

Apeliantė reikalauja priteisti iš atsakovo 500 Eur neturtinės žalos, tačiau nenustačius atsakovo kaltės dėl apeliantės nepatogumų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino šio reikalavimo.

Kadangi nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nušalinimas teisėjai, nagrinėjančiai šią bylą, ar visam Anykščių rajono apylinkės teismui nebuvo reiškiamas, apeliantės argumentas dėl teismo šališkumo atmestinas.

Įvertinęs faktines bylos aplinkybes, apeliacinio skundo argumentus, byloje esančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingam bylos išsprendimui ištyrė visas svarbias aplinkybes, objektyviai įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė teisės normas, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinių skundų motyvais nėra pagrindo (CPK 263 straipsnio 1 dalis, CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atmetus apeliacinį skundą, iš apeliantės priteistinos atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Anykščių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 120 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų) A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.