Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Daliaus Jocio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009-03-25 nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d., už plėšimą padarytą 2008-09-03, laisvės atėmimu keturiems metams, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d., už plėšimą padarytą 2008-09-19, laisvės atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d., bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas keturiems metams aštuoniems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2008-09-30 iki 2008-10-01, taip pat suėmime išbūtas laikas nuo 2008-10-01 iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. nuteistas už tai, kad grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą:

jis, 2008 m. rugsėjo 3 d., apie 17 val., Gargžduose, prie P. C. g. 16-to namo, būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, akivaizdžiai grasindamas nepilnamečiui V. B. tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, t.y. daiktu panašiu į pistoletą, įsakmiu tonu iš pastarojo pareikalavo bei pagrobė A. B. priklausantį 350 Lt vertės mobilaus ryšio telefoną ,,Sony Ericsson W200i“ ir 10 Lt, tuo padarydamas A. B. 360 Lt turtinę žalą.

Be to, A. G., nuteistas už tai, kad grasindamas panaudoti fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą:

jis, 2008 m. rugsėjo 19 d., apie 14 val., Gargžduose, netoli Minijos vidurinės mokyklos, esančios adresu P. C. g. 25, nuošalioje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, nesant aplinkinių, kalbėdamas bei agresyviai elgdamasis, akivaizdžiai leido suprasti, kad A. Š. atsisakius vykdyti jo nurodymus, nedelsiant bus panaudotas fizinis smurtas pastarojo atžvilgiu, todėl A. Š. pareikalavo perduoti jo turimą mobilaus ryšio telefoną ,,Nokia 5200“. Be to, A. G., būdamas fiziškai pranašesnis nei nukentėjusysis, sudarė bauginančią ir stresinę situaciją, kurios metu A. Š. pats perdavė turimą mobilaus ryšio telefoną ,,Nokia 5200“, tuo padarydamas A. Š. 349 Lt vertės turtinę žalą.

Apeliaciniame skunde nuteistasis A. G. prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009-03-25 nuosprendį, išteisinti jį dėl 2008-09-03 padaryto plėšimo V. B. atžvilgiu, kadangi neįrodyta, jog dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką, o 2008-09-19 padarytą plėšimą A. Š. atžvilgiu perkvalifikuoti iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d. į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 3 d., kadangi apgaulės būdu įgijo nedidelės vertės svetimą turtą. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad dėl padaryto plėšimo V. B. atžvilgiu, teismas kaltę grindė pirminiais jo parodymais, asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolais, daiktų apžiūros protokolais, telefoninių pokalbių kontrolės informacija, kratos protokolu, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais. Tačiau šie duomenys teismo negali būti pripažinti įrodymais, nes jo pirminiai parodymai bei asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolas gauti ne įstatymų nustatyta tvarka.

Nuteistasis A. G. teigia, kad 2008-09-30 ir 2008-10-01 į Klaipėdos rajono policijos komisariatą, kur jis davė pirminius parodymus, buvo iškviesta GMP. GMP kvietimo kortelių kopijos patvirtina jo buvusią būklę. Teismas rėmėsi jo pirminiais parodymais duotais 2008-10-01, kuriuose prisipažino, padaręs plėšimą V. B. atžvilgiu. Nuteistasis A. G. pažymi, kad vėliau šių parodymų atsisakė, paaiškindamas, jog juos davė paveiktas psichotropinių vaistų ir įtikintas policijos pareigūnų, jog prisipažinimo atveju bus paleistas ir jam nebus skiriama kardomoji priemonė – suėmimas. Iš 2008-10-01 GMP kvietimo kortelės matyti, kad GMP pagalba jam suteikta tą dieną apie 10.30 val. – buvo suleista į veną 4 dozės psichotropinio vaisto diazepamo, o jau 10.40 val. atlikta apklausa, kurioje prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Apeliantas teigia, kad po tokios dozės psichotropinių vaistų nesuvokė duotų parodymų esmės. Pabrėžia, kad teismo padaryta išvada dėl jo sveikatos būklės pirminių apklausų metu prieštarauja baudžiamojo proceso įstatymo principams numatytiems Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 1 str., 10 str. 2 d., bei 11 str., 2 d. Teismas, darydamas tokią išvadą dėl jo sveikatos būklės, turėjo bent jau gauti medicinos specialisto išvadą dėl jam suleistų psichotropinių vaistų poveikio psichikai ir jo galėjimo duoti objektyvius parodymus.

Nuteistasis A. G. nurodo, kad 2008-09-18 asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolu negali būti grindžiama jo kaltė, šis protokolas negali būti pripažintas įrodymu, kadangi šis procesinis veiksmas atliktas grubiai pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 192 str. nuostatas, pats protokolas suklastotas. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pateiktose atpažinimui nuotraukose kitų vyrų veidai vizualiai yra stambesni negu jo, kūno sudėjimo nuotraukose nesimato, be to pats nukentėjusysis V. B. 2008-09-03 apklaustas praėjus kiek daugiau kaip 4 valandoms po įvykio nurodė, kad jį apiplėšusio asmens veido nematė, kadangi jis buvo užsitempęs kepurę ant akių. Be to šis procesinis veiksmas vyko ne policijos komisariate, o nepilnamečio nukentėjusiojo namuose, o tai protokole nenurodyta. Protokole nurodyta, kad procesinį veiksmą atliko policijos pareigūnas K. P., dalyvaujant nepilnamečio nukentėjusiojo įstatyminiam atstovui – motinai A. B.. Tačiau teisme apklausta A. B. nurodė, kad atliekant šį procesinį veiksmą jame nedalyvavo, o protokole pasirašė tik protokolą atvežus jai į darbą. Apklaustas teisme liudytoju policijos pareigūnas M. Stanslovas parodė, kad kartu su policijos pareigūnu E. Peleckiu dalyvavo šiame veiksme, nepilnamečio bute, tačiau protokole to neužfiksuota. Tokiu būdu šis 2008-09-18 asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolas yra suklastotas, todėl negali būti pripažintas įrodymu. Taip pat apeliantas pažymi, kad dėl šio nusikaltimo padarymo buvo apklaustas A. D., kuris prisipažino įvykdęs plėšimą V. B. atžvilgiu, tačiau teismas neigiamai vertino jo parodymus duotus teisiamojo posėdžio metu. A. D. parodymai iš esmės patvirtina nukentėjusiojo V. B. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo ir teismo metu. Apeliantas konstatuoja, kad esant tokioms aplinkybėms turėjo būti išteisintas dėl plėšimo V. B. atžvilgiu, kadangi nebuvo surinkta įrodymų patvirtinančių jo kaltę.

Apeliaciniame skunde A. G. pabrėžia, kad nei nukentėjusysis A. Š., nei liudytojas G. D. teismo metu nepatvirtino, jog telefono paėmimo iš nukentėjusiojo A. Š. metu jam būtų grasinama fiziniu susidorojimu. Nukentėjusysis A. Š. ir liudytojas G. D. teismo metu patvirtino, kad jo veiksmus suprato kaip apgaulę, o ne kaip plėšimą. Apeliantas teigia, kad jokių grasinimų nukentėjusiojo A. Š. atžvilgiu neišsakė, o ikiteisminio tyrimo ir teismo metu parodė, jog jo tikslas buvo nukentėjusiojo V. Š. telefoną užvaldyti apgaulės būdu.

Nuteistasis A. G. konstatuoja, kad teismas nuosprendyje nurodė, jog atsižvelgia į tuo metu susidariusios situacijos grėsmingumą bei jo atliktų veiksmų visumą, t.y., kad jis, būdamas daug vyresnis, aukštas ir vidutinio kūno sudėjimo, griežtu ir įsakmiu tonu pateikė reikalavimus perduoti daiktus. Apeliantas pažymi, kad tokia teismo formuluotė iškraipo objektyvią tiesą, kadangi abu nukentėjusieji, nors yra jauno amžiaus, tačiau yra žymiai aukštesni už jį, jų ūgiai siekia apie 2 metrus.

Nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės. Nuteistojo A. G. nusikalstamas veikas tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas.

Vien tai, kad apeliantas nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis teismo išvadomis, kitaip interpretuodamas byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertindamas, nėra pagrindas tenkinti apeliacinį skundą.

Apelianto A. G. kaltę dėl dviejų plėšimų padarymo įrodo nukentėjusiojo V. B., A. B., A. Š. parodymai, liudytojų G. D., A. B., E. Peleckio, M. Stanslovo parodymai, asmens apžiūros (t. 2, b. l. 116-118) ir daiktų apžiūros (t. 1, b. l. 83-85, 169-170) protokolai.

Kolegija tiki nukentėjusiųjų V. B., A. B. ir A. Š. parodymais teisiamojo posėdžio metu, nes tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodant turto pagrobimo faktą bei įvardijant turto pagrobimo aplinkybes nukentėjusiųjų parodymai yra nuoseklūs ir detalūs, be to, tai atitinka faktines bylos aplinkybes. Juos patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai, liudytojų parodymai. Netikėti ar abejoti šiais parodymais kolegija neturi pagrindo.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, kuriuose jis nurodo, jog jo paties 2008-09-30 ir 2008-10-01 ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai turėtų būti vertinami kritiškai. Jo kaip įtariamojo apklausos protokolai (t. 1, b. l. 122-123, t. 2, b. l. 106-107, 113-115) surašyti nepažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 188 str. reikalavimų. 2008-10-01 įtariamojo apklausos metu (t. 2, b. l. 113-115) A. G. išsamiai nurodė įvykio aplinkybes, tai patvirtino ir teismo metu sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės. 2008-10-01 įtariamojo apklausos metu, dalyvavo A. G. gynėjas, jokių pastabų dėl protokolo ar neteisėtos apklausos nepareiškė, jame pasirašė A. G. ir jo gynėjas, todėl tai paneigia apelianto versiją, kad apklausų metu po dozės psichotropinių vaistų nesuvokė duotų parodymų esmės.

Apelianto argumentai, jog jo atpažinimas pagal nuotraukas atliktas pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 192 str. nuostatas, yra pagrįsti. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pripažįsta, kad procesiniai atpažinimo veiksmai buvo atlikti grubiai pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 192 str. reikalavimus. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2008-09-18 atliekant šį procesinį veiksmą ir surašant protokolą buvo padaryti šie pažeidimai: atliekant šį procesinį veiksmą ir surašant protokolą dėl asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką, pateikiant A. G. atpažinti nukentėjusiajam nepilnamečiui V. B. nedalyvavo jo atstovas pagal įstatymą, valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas arba psichologas, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 186 str. 5 d. Nukentėjusiojo nepilnamečio mama A. B. 2008-12-09 teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad policijos pareigūnai nuotraukas į namus atvežė, kai jos namie nebuvo. Protokole pasirašė vėliau, kaip pareigūnai protokolą atvežė jai į darbą. Be to 2008-09-18 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole yra tik policijos pareigūno E. Peleckio parašas, nors šiame procesiniame veiksme dalyvavo ir policijos pareigūnas M. Stanslovas. Dėl šių neteisėtų, viršijančius įgaliojimus, proceso veiksmų priimta apeliacinės instancijos teismo nutartis, kuria nutarta pranešti prokurorui apie policijos pareigūnų E. Peleckio ir M. Stanslovo padarytus esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus.

Nors 2008-09-18 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką procesinis veiksmas atlikti grubiai pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 192 str. reikalavimus, tačiau A. G. kaltę dėl 2008-09-03 plėšimo padarymo įrodo tai, kad nukentėjusysis V. B. atpažino A. G. iš individualių požymių, tai yra tatuiruotės ant A. G. rankos: priede prie 2008-10-23 liudytojo papildomos apklausos protokolo V. B. patvirtino, kad parodyta A. G. rankos dalis yra jam matyta (t. 1, b. l. 36). Be to priede prie 2008-10-28 liudytojo papildomos apklausos V. B. patvirtino, kad jam pateikta V. D. rankos tatuiruotė yra ne ta, kurią jis matė nusikaltimo padarymo metu (t. 1, b. l. 39), o 2008-10-28 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu parodė, kad tarp pateiktų asmenų nėra nusikaltimą padariusio asmens (t. 1, b. l. 41). Nukentėjusiajam V. B. buvo pateikta atpažinti V. D. nuotrauka. Visi šie objektyvūs įrodymai paneigia nuteistojo A. G. apeliacinio skundo argumentus, kad liudytojo A. D. parodymai patvirtina, jog jis neapiplėšė nukentėjusiojo A. B., o tai padarė A. D.. Kolegija konstatuoja, kad liudytojo A. D. parodymai kelia abejonių ir jie vertintini kritiškai. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad liudytojo A. D. parodymai vertintini kaip siekis padėti kaltinamajam išvengti baudžiamosios atsakomybės, o taip pat nenoras nutraukti tarpusavio bendravimo santykių, kadangi abu teisti, vienas kitą senai pažįsta, ilgą laiką buvo vienoje kameroje. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. G. nenurodė jokių aplinkybių, kurios leistų abejoti tokia pirmosios instancijos teismo išvada, todėl kolegija neturi pagrindo kitaip vertinti liudytojo A. D. parodymus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-06-23 nutarimo Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo bylose“ 11 p. numatyta, kad grasinimas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą gali būti išreiškiamas žodžiais ar veiksmais (pvz., demonstruojant peilį ar kitą įrankį, bauginančiais gestais). Taip pat grasinimas gali būti ir be grasinančių žodžių ar veiksmų, o pasinaudojant ar sukuriant situaciją, kuri yra bauginanti, kelianti nerimą ir saugumo trūkumą nukentėjusiajam (pvz., reikalavimas atiduoti turtą nuošalioje vietoje, tamsiu paros metu, susitikus ant tilto). Grasinimas laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, neapsiribojant tik nukentėjusiojo suvokimu. Nukentėjusysis realaus grasinimo aplinkybes suvokia vertindamas užpuoliko fizinį pranašumą, nusikaltimo įrankių, suteikiančių ar sudarančių tokio pranašumo įspūdį, turėjimą, užpuolimo netikėtumą ir grasinimui palankią situaciją.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos, grobdamas svetimą turtą plėšimo būdu iš nukentėjusiojo A. Š., kaltinamasis suvokė, kad turtą pagrobė grasindamas panaudoti fizinį smurtą, atokioje vietoje, kalbėdamas grubiu ir reikalaujančiu tonu, įbaugino ir palaužė nukentėjusiojo A. Š. valią pasipriešinti, numatė nusikalstamos veikos padarinius bei jų norėjo, t.y. veikė tiesiogine tyčia. Kolegija daro išvadą, kad nuteistojo A. G. 2008-09-19 nusikalstama veika padaryta prieš nukentėjusįjį A. Š. teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d.

Skirdamas bausmę apylinkės teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. numatytais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgė į atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir pagrįstai paskyrė bausmę, kuri yra didesnė už sankcijos vidurkį.

Tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009-03-25 nuosprendis pripažintinas pagrįstu bei teisėtu ir nekeistinas.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. G. apeliacinį skundą atmesti.