Kauno apygardos teismo nutartis

2013-01-31 · Byla Nr. ATP-115-579/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-01-31
Bylos Nr.
ATP-115-579/2013
Teisminio proceso Nr.
4-05-3-06892-2012-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Evaldas Gražys
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. ATP-115-579/2012;Teisminio proceso Nr. 4-05-3-06892-2012-2;Procesinio sprendimo kategorija: 39.2; 79.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. sausio 31 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo E. G. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutarimo E. G. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

skundžiamu Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutarimu E. G. nubaustas pagal LR ATPK 127 straipsnio 3 dalį 20 (dvidešimčia) parų administracinio arešto nuobauda su transporto priemonės „Audi A4“, v/n (duomenys neskelbtini) konfiskavimu už tai, kad jis 2012-11-14, 04.20 val., (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairavo transporto priemonę „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (1.71 promilės alkoholio), nesuvaldė automobilio, kliudė du stovinčius automobilius ir juos apgadino, t. y. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 133 p. reikalavimus.

Teismas pažeidėjo kaltę grindė paties pareiškėjo prisipažinimu bei rašytiniais bylos duomenimis – administracinio teisės pažeidimo protokolu, alkotesterio parodymais, eismo įvykio vietos schemoje, nuotraukose, pareigūnų tarnybiniame pranešime, nukentėjusiųjų paaiškinimuose nurodytomis aplinkybėmis. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintas pareiškėjo prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Šalies argumentai

Pareiškėjas skundu prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutarimą pakeisti, paskiriant 5 000 litų piniginę baudą, jos mokėjimą išdėstant per du metus, ir neskirti automobilio konfiskavimo. Nurodo, jog paskirtoji administracinė nuobauda yra per griežta ir neteisinga. Teigia, jog teismas neatsižvelgė į pareiškėjo paaiškinimus teismo posėdžio metu. Pažymi, jog transporto priemonė ne pareiškėjo nuosavybė, todėl teismas nepagrįstai skyrė šios transporto priemonės konfiskavimą. Tuo pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias normas ir konfiskavo automobilį, visiškai su byla nesusijusio asmens, kuris nieko nežinojo apie pareiškėjo vairavimą tą dieną. Be to, teismas visiškai nekreipė dėmesio į tai, kad pareiškėjas posėdyje nurodė, jog ankstesnes nuobaudas jis yra sumokėjęs, todėl nepagrįstai konstatavo, jog baudos skyrimas būtų neefektyvi poveikio priemonė. Pareiškėjas skunde remiasi Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nutartimi Nr. 2AT-3-2011, kuria formuojama praktika, jog didesnis pažeidimo pavojingumas nepanaikina galimybės taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

Atsiliepimas

Atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas prašo skundą atmesti. Nurodo, jog pažeidėjas turi dvi galiojančias administracines nuobaudas, todėl net ir įvertinus tai, kad baudos sumokėtos, jis užsirekomendavęs kaip nedrausmingas vairuotojas.

Motyvuojamoji dalis

E. G. apeliacinis skundas atmestinas.

E. G. administracinė nuobauda paskirta už ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. Ginčo dėl šio pažeidimo nėra ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą.

Pažymėtina, jog LR ATPK 127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių apgadinimą, padarytas neblaivaus asmens, neturinčio teisės vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki penkių tūkstančių penkių šimtų su transporto priemonės konfiskavimu ar be jo arba administracinį areštą nuo dešimties iki dvidešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu.

Apeliaciniame skunde prašoma apylinkės teismo nutarimą pakeisti paskiriant švelnesnę nuobaudą, tai yra 5 000 litų baudą, netaikant transporto priemonės konfiskavimo.

Aukštesnysis teismas konstatuoja, jog administracinė nuobauda pareiškėjui skirta teisingai ir pagrindo ją keisti nėra.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi.

LR ATPK 30 straipsnis numato, jog nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų teisės aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Pareiškėjas iš dalies teisus teigdamas, jog teismo nurodytas motyvas – baudų nemokėjimas nėra pagrindas skirti griežtesnę administracinę nuobaudą, ypač atsižvelgiant į tai, jog teismas iki galo neišsiaiškino, ar tos baudos iš tiesų nesumokėtos, tačiau tai nepatvirtina, jog pareiškėjui administracinė nuobauda individualizuota netinkamai ar per griežta. Šiuo atveju būtent pareiškėjo bei padarytų pažeidimų pavojingumas lėmė tai, kad skirta griežtesnė sankcijoje numatyta nuobauda. Pažeidimas ypatingai pavojingas ir grubus, nes pareiškėjas būdamas neblaivus, kai jo neblaivumas viršija leistiną normą daugiau kaip keturis kartus, vairavo padidinto pavojaus šaltinį, pažeidė kelių eismo taisykles, ir apgadino kelis stovėjusius automobilius. Be to, iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėjas charakterizuojamas neigiamai, kaip linkęs pažeidinėti įstatymus. Pagal LITEKO duomenis anksčiau ne kartą teistas (šiuo metu neišnykęs teistumas už labai sunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą), baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus. Tai rodo, jog pareiškėjo padaryta veika nėra atsitiktinė, jis linkęs pažeidinėti įstatymus, kitas taisykles, nustatytas norminiais aktais, bei elgtis priešingai nusistovėjusioms visuotinai priimtinoms elgesio normoms, ir yra abejingas jam taikytoms poveikio priemonėms. Pareiškėjas, kaip jau minėta, anksčiau baustas ir už kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau taikytos poveikio priemonės, administracinės nuobaudos (baudos) nebuvo efektyvios, ATPK 20 str. numatytų tikslų, o ypatingai prevencijos neužtikrino, nesulaikė asmens nuo naujų pažeidimų darymo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tai trečias kartas per paskutinius metus, kai pareiškėjas traukiamas administracinėn atsakomybėn už kelių eismo taisyklių pažeidimus. 2012-01-20 baustas už tai, kad viršijo leistiną greitį 39 km/h, 2012-02-20 nubaustas už tai, kad vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti ir nepateikė galiojančio transporto priemonės privalomojo draudimo poilsio. Skundžiamu nutarimu pareiškėjas nubaustas už tai, kad 2012 m. lapkričio mėnesį vėl vairavo transporto priemonę ne tik neturėdamas teisės to daryti, kas jau savaime yra pavojingas veikimas, tačiau dar ir būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis, be to, sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinta ne viena transporto priemonė. Tai leidžia pagrįstai teigti, jog anksčiau taikytos administracinės nuobaudos (baudos) teigiamo poveikio pareiškėjo elgesiui nepadarė, jis savo elgesio nėra linkęs keisti, o jo daromi pažeidimai tik sunkėja, darosi vis pavojingesni. Tai rodo didesnį pareiškėjo bei jo padarytų veikų pavojingumą ir pagrindžia griežtesnės administracinės nuobaudos – arešto taikymą. Be to, nors byloje nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, ir nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau iš bylos duomenų bei LITEKO sistemos duomenų matyti, jog pareiškėjas ne tik pažeidimo padarymo metu turėjo galiojančias administracines nuobaudas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau ir buvo teistas, o tai pagal ATPK 32 straipsnio nuostatas, yra atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Kadangi teismas šių aplinkybių atsakomybę sunkinančiomis nepripažino, apeliacinės instancijos teismas, nesant Institucijos ar nukentėjusiojo skundui, to padaryti taip pat negali, negali pasunkinti pareiškėjo padėties, labiau nei to prašome apeliaciniame skunde, todėl šios aplinkybės nepripažintinos atsakomybę sunkiančiomis, tačiau jos, kartu su anksčiau aptartomis aplinkybėmis pagrindžia griežčiausios sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimą pareiškėjui.

Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas administracinės nuobaudos rūšį ir jos dydį parinko tinkamai, pagrįstai ir teisėtai skyrė administracinį areštą su transporto priemonės konfiskavimu. Pažymėtina, jog ATPK 127 str. 3 d. sankcijoje numatyta, jog skiriant administracinį areštą kartu skiriamas ir automobilio konfiskavimas, todėl transporto priemonės konfiskavimo netaikymas reikštų švelnesnės nei įstatymas numato nuobaudos skyrimą, tačiau pagrindų taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatos šioje byloje nenustatyta.

Vadovaujantis teismų praktika, administracinė nuobauda, remiantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N17‑103/2007, 2007 m. rugpjūčio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1‑1396/2007, 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-3096/2010). Be to, šis straipsnis gali būti taikomas, nepriklausomai nuo padarytos veikos pavojingumo, tačiau šioje byloje jokių išimtinių aplinkybių bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai nenustatyta, todėl administracinė nuobauda negali būti švelninama.

Pažymėtina, jog vadovaujantis ATPK 20 straipsniu administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų, o vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Tai, kad pažeidėjui skirta nuobauda sukels neigiamus padarinius nelaikytina išimtine aplinkybe. Tokių pasekmių atsiradimas nelaikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Pareiškėjas automobilio konfiskavimo nepagrįstumą motyvuoja tuo, jog transporto priemonė pareiškėjui nepriklausė, todėl taip nubaustas visiškai su įvykiu nesusijęs asmuo, kuris nieko nežinojo apie pareiškėjo vairavimą tą dieną. Šie skundo argumentai nepagrįsti, todėl netenkinami.

ATPK 127 str. 3 d. sankcijoje transporto priemonės konfiskavimas numatyta kaip privaloma nuobauda skiriant administracinį areštą. Be to, ATPK 26 straipsnio l dalyje numatyta, kad konfiskuojami tie daiktai bei pajamos, kurie buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas ir kurie buvo gauti administracinio teisės pažeidimo padarymu (ir nėra pažeidėjo nuosavybė), išvardytų teisės pažeidimų bylose. Šiame sąraše yra ir pažeidimas, numatytas ATPK 127 straipsnio 3 dalyje. Todėl tai, kad transporto priemonė buvo ne pažeidėjo nuosavybė neužkerta kelio konfiskavimo taikymui. Be to, Lietuvos Vyriausiais administracinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog ATPK nereglamentuoja asmens, kurio turtas konfiskuojamas, procesinių teisių administracinio teisės pažeidimo bylos procese, todėl ši teisinio reguliavimo spraga užpildytina remiantis įstatymų analogija ir teisės principais. Pažymėjo, jog efektyvus teisingumo vykdymas ir teisinio tikrumo principas reikalauja, kad kiekvienas asmuo, kurio teisėms ar pareigoms administracinės bylos išsprendimas gali turėti įtakos, turėtų teisę dalyvauti procese. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisenoje taikant konfiskavimo nuobaudą yra sprendžiama dėl asmens civilinės teisės – teisės netrukdomai naudotis savo nuosavybe, taigi nuobaudos paskyrimas nagrinėjamu atveju tiesiogiai daro įtaką transporto priemonės, kurią nuspręsta konfiskuoti, savininko teisėms, ir šis asmuo turi aiškiai identifikuojamą suinteresuotumą apginti savo interesus, todėl automobilio savininkui, kurio transporto priemonė gali būti konfiskuota, turėtų būti pranešama apie administracinio teisės pažeidimo bylos procesą. Nesuteikiant asmeniui galimybės įrodyti, kad jis nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu, nebūtų užtikrinamas teisingas teismo procesas ir efektyvi savininko teisių gynyba (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-1742/2008).

Byloje esantys duomenys patvirtina, jog automobilio savininkės teisės pažeistos nebuvo. Nors transporto priemonės savininkė pirmosios instancijos teismo posėdyje nedalyvavo, paaiškinimų teisme nedavė, tačiau apie bylos nagrinėjimą jai buvo pranešta nustatyta tvarka, ji buvo tinkamai apie tai informuota (b. l. 16,17), jai buvo suteikta galimybė įrodyti, kad ji nėra atsakinga už jos nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu, tačiau šia teise ji nepasinaudojo. Be to, iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėjas transporto priemonę vairavo savininkės sutikimu, nes teisme nurodė, jo automobilį perstatyti davė draugė – mašinos savininkė (b. l. 24). Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas byloje Nr. N62-2295/2011 kaip vieną iš tokio skundo argumentų atmetimo motyvų yra nurodęs ir tai, kad byloje nėra jokių duomenų, jog pažeidėjas būtų įgaliotas atstovauti transporto priemonės savininką.

Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog nėra pagrindo skunde nurodytais motyvais patenkinti skundą. Įvertinus nurodytas aplinkybes bei atsižvelgus į byloje esančius pareiškėjo asmenybę charakterizuojančius duomenis, taip pat ir į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, jo pavojingumo visuomenei laipsnį, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, darytina išvada, kad jam skirtos administracinės nuobaudos rūšis bei jos dydis atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, pareiškėjo asmenybę bei ATPK 20 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos tikslus, tad pagrindo ją keisti nėra. Apylinkės teismas nuobaudą individualizavo tinkamai. Teismas tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

nutaria:

E. G. skundo netenkinti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Evaldas Gražys