Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Bielskio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. C. (A. C. ), V. S. ir V. J. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 2 d. nuosprendžio, kuriuo:

- pagal BK 178 str. 1 d. (dėl vagystės iš UAB (duomenys neskelbtini)) ir nuteistas laisvės atėmimu šešiems mėnesiams,

- pagal BK 178 str. 3 d. (2004-07-05 įstatymo Nr. IX – 2314 red. dėl UAB (duomenys neskelbtini) turto vagystės) ir nuteistas laisvės atėmimu trejiems metams,

- pagal BK 189 str. 1 d. (dėl vogto valties variklio įsigijimo) ir nuteistas laisvės atėmimu trims mėnesiams,

- pagal BK 22 str. 1 d.. 189 str. 1 d. (dėl vogto melžimo aparato) ir nuteistas laisvės atėmimu trims mėnesiams,

- pagal BK 189 str. 1 d. (dėl vogto keturračio motociklo) ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 5 d. 2 p. paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas trejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 5 d., 2 p., 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2007-08-31 Varėnos r. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas trejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

- pagal BK 145 str. 1 d. (dėl grasinimo nužudyti S. O. ).

- pagal BK 178 str. 3 d. (2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314 red. dėl UAB (duomenys neskelbtini) turto vagystės) ir nuteistas laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams,

- pagal BK 181 str. 3 d. ir nuteistas laisvės atėmimu penkeriems metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 4 d. paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas penkeriems metams šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

- pagal BK 178 str. 3 d. (2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314 red. Dėl UAB (duomenys neskelbtini) turto vagystės) ir nuteistas laisvės atėmimu trejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

UAB (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys atmestas.

UAB (duomenys neskelbtini) iš S. O. priteista 1380,60 Lt nusikaltimu padarytai žalai atlyginti.

J. Ž. iš S. O. priteista 1700,00 Lt nusikaltimu padarytai žalai atlyginti.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas ir S. O. , tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų nepaduota.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. O. ir V. J. nuteisti už tai, kad, veikdami bendrininkų grupėje, 2006 m. laikotarpiu tarp balandžio mėn. 19 d., 23 val. ir 20 d., 2 val., slapta pagrobė UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą: 16949,16 Lt vertės vibroplokštę, o V. J. dar ir 2686,44 Lt vertės vandens siurblį, buvusius Vilniuje, Gariūnų g. 16a, esančioje aikštelėje.

Taip pat S. O. , V. S. , A. C. ir V. J. , veikdami bendrininkų grupėje, 2007 m. laikotarpiu tarp balandžio 11 d., 22 val. ir 12 d. 2 val., V. S. pasiūlius, būdami Šalčininkų r., Eišiškių miestelyje, susitarė pagrobti UAB (duomenys neskelbtini) priklausančią priekabą „Putzmeister M740D“, stovėjusią miestelio gimnazijos teritorijoje. Tam V. S. , A. C. ir V. J. automobiliu „VW Passat“ nuvyko prie Jono Pauliaus II g. 26, esančios Stanislovo Rapalionio gimnazijos gimnazijos. Ten jie atkabino gimnazijos teritoriją supančią tvorą, ir S. O. , V. S. nurodymu, važinėjant kitu automobiliu po Eišiškių miestelį, pagal susitarimą, stebint aplinką ir taip užtikrinant sėkmingą vagystės eigą, nuteistieji V. S. , A. C. ir V. J. priekabą „Putzmeister M740D“ prikabino prie minėto automobilio „VW Passat“ ir, išsitempę iš saugomos teritorijos, šią 73673 Lt vertės priekabą išsivežė. Tokiu būdu V. S. , A. C. ir V. J. , padedami S. O. , slapta pagrobė didelės vertės svetimą turtą.

Laikotarpiu tarp 2007-04-11 ir 2007-04-12 d. V. S. , A. C. , V. J. ir S. O. pavogus UAB (duomenys neskelbtini) priekabą „Putzmester M740D“ ir ją paslėpus sodyboje, esančioje Šalčininkų r. Matuizų k., nuteistasis V. S. , neturėdamas teisėto pagrindo, siekdamas už pagrobtą priekabą iš UAB (duomenys neskelbtini) savininkų kaip išpirką gauti didelės vertės turtą, bandydamas palaužti UAB (duomenys neskelbtini) savininko ir direktoriaus R. P. valią ir jį priversti sumokėti išpirką, 2007 m. laikotarpiu nuo balandžio 12 d. iki gegužės 5 d. Šalčininkų r., Eišiškių miestelyje, daugkartinių susitikimų ir telefoninių pokalbių metu R. P. sakė, jog jis gali padėti atgauti pagrobtą įrenginį ir už tai susitikimų ir telefoninių pokalbių metu, vykusių iki 2007-05-29, atvirai reikalavo, kad R. P. kaip išpirką sumokėtų 50000 Lt, o 2007-05-30 susitikimo metu, pareikalavo 40000 Lt, ragino greičiau apsispręsti, priešingu atveju, nurodė, jog įrenginys bus parduotas kitiems asmenims, ir taip nukentėjusysis savo turto nebeatgaus. Tokiu būdu V. S. nukentėjusiojo atžvilgiu panaudojo psichinę prievartą, reikalaudamas iš R. P. perduoti didelės vertės turtą.

V. J. nuteistas ir už tai, kad 2007 m., laikotarpiu tarp gegužės 9 d. ir 22 d., iš V. S. už 400 Lt įgijo – nusipirko, jam žinomai vogtą elektrinį valties variklį, priklausiusį A. Ž. , 2007-05-09 – 2007-05-10 dienomis pavogtą iš jo sodybos, esančios Varėnos r. Karaviškių kaime.

V. J. taip pat nuteistas už tai, kad 2007 m., laikotarpiu tarp gegužės 20 d. ir birželio mėnesio, tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, iš nenustatytų asmenų įgijo dyzelinį pieno melžimo agregatą „Motech GVP-200D“ 4500 Lt vertės, žinodamas, jog šis aparatas yra vogtas. Po to 2007 m. gegužės – birželio mėn. Lentvaryje, V. J., S. O. ir V. S. pasiūlė šį aparatą nusipirkti, taip pasikėsindamas nusikalstamu būdu įgytą daiktą realizuoti, tačiau jo nerealizavo, nes neatsirado norinčių jį nupirkti.

Be to, V. J. ir S. O. nuteisti už tai, kad 2007 m. laikotarpiu tarp liepos mėn. 7 ir 23 d. veikdami bendrininkų grupėje, nenustatytu būdu ir nenustatytomis aplinkybėmis įgiję žinomai vogtą 20 000 Lt vertės keturratį motociklą „Arctic Cat 650“, kuris 2007 m. laikotarpiu nuo liepos 6 iki 7 d. buvo pavogtas Trakų r., Žaizdrių k. iš D. N. , žinodami, kad minėtas motociklas gautas nusikalstamu būdu, 2007 m. liepos 23 d. keturratį realizavo - pardavė A. S. ir E. R. .

Nuteistasis A. C. savo apeliaciniame skunde teigia, kad jis nedalyvavo nusikaltime už kurį yra nuteistas, tvirtina buvęs apkalbėtas, o kaltinimas jam grindžiamas melagingais vieno iš šio nusikaltimo dalyvių parodymais. Apeliantas prašo įvertinti šias aplinkybes ir priimti jo atžvilgiu teisėtą bei pagrįstą sprendimą.

Nuteistasis V. S. apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu ir mano, kad jam paskirta aiškiai per griežta bausmė.

Teismas, anot apelianto, skirdamas jam bausmę neįvertino tokių aplinkybių, kaip nusikaltimo padarymo būdas, panaudoti įrankiai ar priemonės, padaryta žala. Vykdant vagystę nebuvo naudojami jokie įrankiai ar tam skirtos specialios priemonės, išskyrus automobilį, kurio pagalba buvo ištempta priekaba „Putzmeister M740D“, turtas nebuvo sugadintas, vėliau grąžintas nukentėjusiajam, civilinio ieškinio byloje nukentėjusysis atsisakė. Taip pat teismas neatsižvelgė į tai, kad su nukentėjusiuoju R. P. ir jo sūnumi R. P. apeliantas buvo pažįstamas, kad pats nukentėjusysis ir jo sūnus ieškojo su V. S. kontaktų, prašė pasidomėti dėl priekabos, siūlė atlygį už pagalbą surandant priekabą, aktyviai derėjosi dėl išpirkos sumos, kas taip pat, apelianto manymu, nėra visiškai teisėta. V. S. teigia, kad nusikalto paskatintas ir išprovokuotas R. P. . Be to, skunde teigiama, jog iš nukentėjusiojo pokalbių matyti, kad priekabos vagystė nei jam, nei jo įmonei nepadarė didelių nuostolių.

Vertindamas apelianto asmenybę, teismas atsižvelgė tik į tai, kad jis teistas, tačiau teistumas išnykęs, iki suėmimo nedirbo, turi šeimą ir mažamečių vaikų. Tačiau, pasak V. S. , teismas neįvertino to, kad jis būdamas laisvėje išlaikė savo vaikus iš pirmosios santuokos, yra charakterizuojamas teigiamai, nėra baustas administracinėmis nuobaudomis. Tai, anot jo, rodo, kad apeliantas nėra tiek pavojingas, kad jį reikėtų izoliuoti nuo visuomenės tokiam ilgam laikotarpiui.

Skunde apeliantas taip pat teigia, kad jis prisipažino dalyvavęs pagrobiant priekabą „Putzmeister M740D“, dėl turto prievartavimo taip pat nuoširdžiai papasakojo visas aplinkybes, tačiau manė, kad ne jo, o nukentėjusiojo iniciatyva prasidėjo derybos dėl priekabos, kad nukentėjusysis pirmas kreipėsi į apeliantą pagalbos ir siūlė už tai atlygį, tokia veika nėra nusikaltimas. Todėl teismas, pasak V. S. , nepagrįstai jo parodymų nevertino kaip faktinių aplinkybių pripažinimo ir nelaikė jų atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad teismas pripažino, jog vagystę apeliantas įvykdė bendrininkų grupėje, kur visi buvo vykdytojais, tačiau apeliantui paskyrė griežtesnę bausmę nei kitiems bendrininkams. Anot nuteistojo V. S. , lyginant jam paskirtą bausmę su S. O. paskirta bausme, akivaizdu, kad teismas nukrypo nuo lygybės prieš įstatymą principo.

Apeliantas tvirtina, kad teisme neprisipažino įgijęs nusikalstamu būdu įgytą turtą, tačiau susipažinęs su teismo motyvais suprato, kad dėl savo lengvabūdiškumo ir patiklumo, pats to iki galo nesuvokdamas, padarė nurodytus nusikaltimus, dėl to dabar nuoširdžiai gailisi ir nuosprendžio dalies dėl jo pripažinimo kalu pagal BK 189 str. 1 d. neskundžia.

Tuo tarpu jam inkriminuotas svetimo turto vagystes jis neigia padaręs, todėl pagal BK 178 str. 1 d. ir 178 str. 3 d. prašo jį išteisinti ir atitinkamai paskirti jam švelnesnę galutinę subendrintą bausmę.

Skunde apeliantas pabrėžia, kad jo kaltė dėl minėtų vagysčių grindžiama S. O. parodymais, kurie, anot teismo, yra nuoseklūs. Kitų neginčijamų įrodymų byloje nėra, yra tik prielaidos ir spėjimais, kuriais remtis priimant apkaltinamąjį nuosprendį teismas negalėjo.

Teismo posėdyje dalyvaujantys nuteistasis A. C. bei jo gynėjas prašė nuteistojo A. C. apeliacinį skundą patenkinti, nuteistųjų V. S. ir V. J. gynėjai prašė šių nuteistųjų apeliacinius skundus patenkinti, o prokuroras – visų nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai netenkintini.

Dėl A. C. ir V. J. apeliacinių skundų

Nuteistasis A. C. savo apeliaciniame skunde teigia, kad jis nedalyvavo nusikaltime už kurį yra nuteistas, tvirtina buvęs apkalbėtas vieno iš šio nusikaltimo dalyvių. Analogiški argumentai nurodomi ir V. J. apeliaciniame skunde. Pastarasis taip pat neigia dalyvavęs jam inkriminuotose svetimo turto vagystėse.

A. C. ir V. J. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupėje su S. O. ir V. S. , 2007 metais, laikotarpiu tarp balandžio 11 d., 22 val. ir 12 d. 2 val., pagrobė UAB (duomenys neskelbtini) priklausančią priekabą „Putzmeister M740D“ ir padarė veiką, numatytą BK 178 str. 3 d.

Apeliantai skunduose teigia, jog kaltinimai jiems grindžiami vien tik melagingais S. O. parodymais. Nuteistojo S. O. parodymai, kaip vienas iš pagrindinių šios nusikalstamos veikos įrodymo šaltinių, buvo išsamiai įvertinti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje. Teismas nuosprendyje įvertino tiek šio nuteistojo parodymų patikimumą, tiek ir jų įrodomąją reikšmę. Teismas konstatavo, jog nuteistojo S. O. parodymai buvo nuoseklūs bei atitiko kituose byloje esančiuose įrodymų šaltiniuose užfiksuotus duomenis apie faktines bylos aplinkybes. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šia pirmosios instancijos teismo išvada.

Nuteistasis S. O. parodė, kad pagrobiant UAB (duomenys neskelbtini) priklausančią priekabą „Putzmeister M740D“, dalyvavo ir A. C. bei V. J. . Anot nuteistojo, 2007 metų balandžio mėnesį V. S. pakvietė jį, V. J. ir A. C. atvažiuoti į Eišiškes, prie gyvenvietę žyminčio ženklo. Pasak S. O. , kai jis su V. J. iš Lentvario nuvyko į sutartą vietą, ten jau buvo V. S. ir A. C. . Susitikimo metu V. S. pasakė, kad betono maišyklė, kurią reikia pavogti, stovi mokyklos teritorijoje. V. S. paskirstė, kas ką turi daryti. V. J. , V. S. ir A. C. nuvažiavo atitempti maišyklės, o nuteistasis S. O. turėjo važinėti Eišiškėse ir stebėti, kad nepasirodytų policija. Po kurio laiko automobiliu „Volkswagen Passat“, prie kurio jau buvo prikabinta vogta maišyklė, privažiavo V. J. . Į S. O. automobilį persėdo A. C. ir visi dviem automobiliais nuvažiavo į sodybą, esančią Matuizų kaime, netoli Eišiškių. Į sodybos kiemą įvažiavo tik V. J. automobilis su prikabinta priekaba. Iš S. O. automobilio išlipo A. C. , kuris taip pat nuėjo į kiemą. Sodyboje visi užtruko apie 20 minučių, paskui grįžo į Eišiškes. Grįždami visi aptarė, jog įrenginį reikia parduoti už 50000 Lt. V. S. liepė jam ieškoti pirkėjų. S. O. taip pat parodė, kad vėliau, ieškodamas pirkėjų pagrobtai maišyklei, jos techninius duomenis buvo davęs asmenims, kurie pirko iš jo ir V. J. keturratį motociklą. Techninius duomenis jis buvo atspausdinęs ant popieriaus lapo iš internetinio puslapio.

Šiuos nuteistojo S. O. parodymus patvirtina kiti byloje surinkti duomenys.

Nuteistasis S. O. parodymų patikrinimo vietoje metu teisingai parodė vietą Matuizų kaime, kur po vagystės buvo paslėpta, o vėliau policijos pareigūnų atliktos kratos metu rasta betono maišyklė. Be to, ikiteisminio tyrimo metu buvo sulaikytas ir apžiūrėtas automobilis „Ford Tranzit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo buvo gabenamas pirmiau minėtas S. O. ir V. J. parduotas keturratis motociklas. Apžiūros metu buvo surastas nuteistojo S. O. parodymuose minėtas popieriaus lapas su užrašais apie „Putzmeister M74OD“ techninius duomenis (t. 2, b. l. 169-174).

Nuteistieji A. C. ir V. J. tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliaciniuose skunduose tvirtino, jog jie vienas kito nepažįsta, o A. C. teigė nepažįstąs ir S. O. . Tačiau šiuos A. C. ir V. J. teiginius paneigia S. O. asmenų parodymo atpažinti pagal nuotraukas protokole užfiksuoti duomenys, kur S. O. atpažino V. S. ir A. C. , kaip UAB (duomenys neskelbtini) turto vagystėje dalyvavusius asmenis, nurodydamas jų pravardes „Sioma“ ir „Cyba“ (t. 3, b. l. 184-191).

Be to, byloje esančios telefoninių skambučių išklotinės patvirtina tai, kad nuteistieji, tarp jų ir A. C. bei V. J. , įvykio metu bendravo tarpusavyje mobiliųjų telefonų pagalba. Iš šių išklotinių matyti, kad naktį iš 2007-04-11 į 2007-04-12 V. S. , A. C. , V. J. ir S. O. daug kartų bendravo tarpusavyje. Jų bendravimas 2007 m. balandžio 11 d., suaktyvėjo po 21 val., t. y. kaip tik prieš pat maišyklės vagystę ir jos metu. V. S. su A. C. bendravo 15 kartų, V. S. su S. O. - 16 kartų, V. S. su V. J. - 6 kartus, o V. J. su S. O. - 23 kartus. Be to, iš byloje pateiktos schemos matyti, kad 2007-04-11, 23 val. 28 min. V. S. ir A. C. naudojami mobilaus ryšio telefonai buvo prisijungę prie bokštų, esančių Eišiškėse, t. y. įvykio vietos rajone (t. 8, b. l. 125 – 148).

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį ir į tai, kad betono įrenginys „Putzmeister“ buvo sunkus, svėrė apie 1500 kg, o teritorija, kurioje stovėjo maišyklė, nebuvo asfaltuota, todėl vienam žmogui pagrobti įrenginį, kaip tai nurodė padaręs V. S. , praktiškai buvo neįmanoma. Liudytojas Č. J. teisme patvirtino, kad jokio automobilio triukšmo jis dirbdamas sargu tą naktį negirdėjo, tai leidžia teigti, kad iš teritorijos betono maišyklė buvo ištempta ne automobiliu. Be to, liudytojas R. P. teigė, jog automobiliu ją ištempti iš mokyklos teritorijos, kur tuo metu buvo vykdomi darbai, taip pat būtų buvę sunku, nes automobilis būtų užklimpęs. Taigi, darytina išvada, kad maišyklę pagrobėjai rankomis išstūmė arba ištempė iš mokyklos teritorijos ant kieto grunto ir tik po to ją prikabino prie automobilio ir nusivežė. Atsižvelgiant į maišyklės didelį svorį, darytina išvada, kad ją ištempti vienas žmogus tikrai negalėjo.

Kita vertus, V. S. versija apie tai, kad jis vienas įvykdė minėtos betono maišyklės vagystę, nelogiška ir dėl kitų priežasčių. S. O. pats prisipažino taip pat dalyvavęs šiame nusikaltime, kartu su V. S. , A. C. ir V. J. . Jei V. S. būtų įvykdęs minimą vagystę vienas, tai S. O. nebūtų jokio reikalo be pagrindo apkalbėti save ir kitus nuteistuosius.

Pagaliau net ir darant prielaidą, jog vagystėje dalyvavo tik V. S. ir S. O. , o A. C. ir V. J. S. O. apkalbėjo, tokie pastarojo parodymai apkalbant dar du asmenis (A. C. ir V. J. ) dalyvavus šioje nusikalstamoje veikoje, būtų tik bereikalingai apsunkinę paties S. O. teisinę padėtį šioje byloje. Tokiu atveju jis būtų nepagrįstai kaltinamas padaręs veiką didesnėje bendrininkų grupėje ar net aukštesnio organizuotumo lygio grupėje, kas beje ir buvo daroma šioje byloje, t. y. nuteistieji buvo kaltinami pagrobę svetimą turtą, veikdami organizuotoje grupėje. Taigi, ši apelianto minima prielaida taip pat nelogiška, todėl atmestina.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą konstatuoja, jog pagrindinis įrodymų šaltinis, kuriuo grindžiamas kaltinimas A. C. ir V. J. , iš tiesų yra vieno iš nuteistųjų S. O. parodymai. Tačiau vien tas faktas, kad S. O. buvo vienas iš nusikaltimų bendrininkų, ar tai, kad jam paskirta švelnesnė negu sankcijoje numatyta bausmė už jo paties įvykdytas nusikalstamas veikas, nėra pagrindas atmesti jo parodymus. Tam būtinos objektyvios priežastys ar aplinkybės, rodančios, jog nuteistojo parodymai yra nenuoseklūs, prieštaringi ar neatitinkantys kitų byloje surinktų įrodymų. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. C. ir V. J. nenurodė motyvų, kodėl S. O. , jų manymu, būtų norėjęs apkalbėti juos bei kitus nuteistuosius. Kaip minėta, jo (S. O. ) parodymai buvo nuoseklūs, juos iš dalies patvirtina kituose įrodymų šaltiniuose užfiksuoti duomenys apie faktines bylos aplinkybes, be to, S. O. davė parodymus ne tik apie kitų nuteistųjų, bet ir savo paties aktyvų vaidmenį darant šį nusikaltimą. Taigi, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti šio nuteistojo parodymų patikimumu, kurie, visumoje su kitais bylos įrodymais, aptartais tiek pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, tiek ir šioje nutartyje, įrodo, jog A. C. ir V. J. dalyvavo pagrobiant UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį didelės vertės turtą.

Nuteistasis V. J. savo apeliaciniame skunde taip pat teigia, jog pirmosios instancijos teismas buvo nenuoseklus, kadangi vienu atveju, t. y. pirmiau aptarto UAB (duomenys neskelbtini) turto vagystės atveju, rėmėsi nuteistojo S. O. parodymais ir jį nuteisė, o kitais atvejais - UAB (duomenys neskelbtini) turto bei J. Ž. turto vagystės atveju, minėto nuteistojo parodymus atmetė ir V. J. išteisino. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija nesutinka su šiais apelianto teiginiais. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas ir kitais apelianto V. J. minimais atvejais, kuomet pastarasis buvo išteisintas, nuteistojo S. O. parodymų neatmetė, bet jais rėmėsi, pripažindamas kaltu patį S. O. . Teismas neatmetė ir tos jo parodymų dalies, kurioje jis kalba apie V. J. dalyvavimą minimuose nusikaltimuose (UAB (duomenys neskelbtini) turto bei J. Ž. turto vagystėse), tačiau tuo atveju minėto nuteistojo parodymai buvo vienintelis įrodymų šaltinis. V. J. kaltė dėl šių veikų padarymo buvo grindžiama vien bendrakaltinamojo S. O. parodymais. Jokie kiti įrodymai ar faktinės bylos aplinkybės, skirtingai nei UAB (duomenys neskelbtini) turto vagystės atveju, nepatvirtino S. O. parodymų apie V. J. dalyvavimą šiuose nusikaltimuose, todėl teismas negalėjo priimti apkaltinamojo nuosprendio, remdamasis vien tik S. O. parodymais. Taigi Apeliacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog toks teismo sprendimas rodo ne jo nenuoseklumą, bet nešališkumą ir objektyvumą.

Nuteistasis V. J. apeliaciniame skunde taip pat neigia dalyvavęs UAB (duomenys neskelbtini) turto vagystėje. Tačiau ir šis kaltinimas jam pagrįstas byloje surinktais bei pirmosios instancijos teismo nuosprendyje įvertintais įrodymais – ne tik nuteistojo S. O. parodymais, kaip nurodoma V. J. apeliaciniame skunde, bet ir liudytojo K. L. parodymais, kratos protokolo bei kitais duomenimis. Apeliantas skunde nenurodo jokių aplinkybių, dėl kurių Apeliacinis teismas turėtų kitaip vertinti byloje surinktus duomenis, nei juos įvertino pirmosios instancijos teismas. Apeliacinio skundo teiginys, jog nuteistojo S. O. parodymai, kuriais ir šiuo atveju grindžiamas kaltinimas V. J. , nepatikimi ar melagingi atmestas aptariant pirmiau nurodytas nusikalstamas veikas, kaip atmestas ir teiginys, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas S. O. parodymus buvo nenuoseklus. Visi duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas V. J. dalyvavus UAB (duomenys neskelbtini) turto vagystėje, išsamiai aptarti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija sutinka su apygardos teismo motyvais ir jų nekartoja.

Nuteistasis V. J. apeliaciniame skunde prašė, išteisinus jį dėl pirmiau aptartų nusikalstamų veikų padarymo, sušvelninti ir jam paskirtą galutinę subendrintą bausmę. Tačiau nėra pagrindo tenkinti ir šio apeliacinio skundo prašymo. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija atmeta aptartus apeliacinio skundo prašymus, todėl nėra pagrindo švelninti ir V. J. paskirtos galutinės subendrintos bausmės.

Dėl V. S. skundo

Nuteistasis V. S. apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu ir mano, kad jam paskirta aiškiai per griežta bausmė. Apeliantas nurodo, jog teismas neatsižvelgė į daugelį bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių, tokių, kaip nusikaltimo padarymo būdas, panaudoti įrankiai ar priemonės, padaryta žala ir pan.

Teismas, skirdamas bausmę V. S. , atsižvelgė į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – tai, jog V. S. padarė jam inkriminuotus nusikaltimus veikdamas bendrininkų grupėje, nenustatė jokių V. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, įvertino padarytų nusikalstamų veiksmų pavojingumo visuomenei laipsnį (V. S. padarė du sunkius nusikaltimus), jo aktyvumą darant nusikalstamas veikas bei jo vaidmenį (V. S. darant abu jam inkriminuotus nusikaltimus buvo aktyvus vykdytojas, o vagystės atveju - kaip organizatorius), jo asmenybę (neteistas, nedirbo, turi šeimą, mažamečių vaikų) bei nusikaltimais sukeltas pasėkmes.

Teismas, skirdamas bausmę V. S. , iš tiesų neatsižvelgė į apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes (nusikaltimo padarymo būdą, panaudotus įrankius ar priemones, nuteistojo pažintį su nukentėjusiuoju). Tačiau Apeliacinio teismo teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad teismų praktikoje į nusikaltimo padarymo būdą, panaudotus įrankius ar priemones atsižvelgiama skiriant bausmę tik tais atvejais, kai šios aplinkybės rodo didesnį padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir lemia griežtesnės bausmės paskyrimą. Tačiau tuo atveju, kai nusikaltimas padarytas ne kažkokiu ypatingu, padarytos veikos ar asmens didesnį pavojingumą rodančiu būdu ir nepanaudojant jokių išskirtinių įranių ar priemonių, kaip atsitiko ir šiuo atveju, bet sąlyginai „standartiniu“ būdu ir priemonėmis (ar visai jų nepanaudojant), skiriant bausmę į šias aplinkybes neatsižvelgiama, kadangi įstatymų leidėjas bausmių skyrimo taisyklėse jau inkorporavo bausmės vidurkio principą, kuris ir taikomas, jei nenustatoma jokių BK 54 str. 2 d. numatytų aplinkybių, leidžiančių nukrypti nuo šio principo. Taigi, „standartinis“ nusikaltimo padarymo būdas arba nepanaudojimas įrankių ar priemonių, rodančių didesnį veikos arba kaltininko pavojingumą, nėra aplinkybės, vien dėl kurių turi būti skiriama švelnesnė už sankcijos vidurkį bausmė.

Apeliantas skunde taip pat teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog jis prisipažino įvykdęs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegija nesutinka ir su šiuo apelianto teiginiu. Teismų praktikoje kaltininko prisipažinimas padarius nusikaltimą yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant tyrimo ir teisingumo vykdymo institucijoms teisingus parodymus ne tik apie savo paties padarytą veiką, bet ir apie kaltininkui žinomus kitų bendrininkų nusikalstamus veiksmus, kuomet nusikalstama veika padaryta keletos asmenų. Šiuo atveju V. S. pripažino tik tai, jog jis pagrobė UAB (duomenys neskelbtini) turtą, tačiau neigė prievartavęs turtą iš nukentėjusiojo R. P. . Be to, apeliantas neigė, jog vagiant UAB (duomenys neskelbtini) priklausančią betono maišyklę nusikaltime dalyvavo ir kiti asmenys (S. O. , A. C. ir V. J. ), kurių dalyvavimas įrodytas byloje surinktais įrodymais. Tokie nuteistojo V. S. parodymai pirmosios instancijos teismo pagrįstai nebuvo pripažinti apelianto atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

V. S. apeliaciniame skunde taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad teismas pripažino, jog vagystę apeliantas įvykdė bendrininkų grupėje, kur visi buvo vykdytojais, tačiau apeliantui paskyrė griežtesnę bausmę nei kitiems bendrininkams. Anot nuteistojo V. S. , lyginant jam paskirtą bausmę su S. O. paskirta bausme, akivaizdu, kad teismas nukrypo nuo lygybės prieš įstatymą principo. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija nesutinka su šiais apelianto argumentais. S. O. teismas apskritai skyrė švelnesnę negu įstatyme numatyta bausmę, atsižvelgdamas į iš esmės skirtingas byloje nustatytas aplinkybes, reikšmingas individualizuojant skiriamą bausmę, nei nustatytos V. S. atveju. Todėl daryti išvadų apie lygybės prieš įstatymą pažeidimą, besąlygiškai lyginant vien tik šiems asmenims paskirtų bausmių dydžius bei bausmės rūšį, šiuo atveju negalima. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, teismas skirdamas bausmę V. S. , kaip vieną iš aplinkybių, į kurią atsižvelgia, nurodė nuteistojo aktyvų vaidmenį, lyginant su kitais nuteistaisiais (vagystės atveju – kaip organizatorius) darant minimą vagystę. Todėl teismo sprendimas skirti sąlyginai griežtesnę bausmę V. S. motyvuotas ir teisiškai pagrįstas.

Pirmosios instancijos teismas, įvertines visas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, V. S. už vagystę paskyrė sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, lygią šios bausmės vidurkiui, o už turto prievartavimą – šiek tiek mažesnę, negu baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, bausmę. Tokios bausmės, teisėjų kolegijos nuomone, nėra aiškiai per griežtos, ir, atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus argumentus, nešvelnintinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.

n utaria:

nuteistųjų A. C. , V. S. ir V. J. apeliacinius skundus atmesti.