Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2011-11-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1-52-387/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2011-11-24Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. T-79-870/2012Nutartis · 2012-03-05Vilniaus miesto apylinkės teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-11-24
Bylos Nr.
1-52-387/2011
Teisminio proceso Nr.
1-02-3-00024-2010-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Algimantas Valantinas
Nukentėjusysis
R. Š.
Kaltinamasis
A. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-52-387/2011Teisminio proceso Nr. 1-02-3-00024-2010-5Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.8 (S)
VILNIAUS MIESTO 2 APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. lapkričio 24 d.Vilnius

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjas Algimantas Valantinas, sekretoriaujant Galinai Levickienei, dalyvaujant kaltinamojo gynėjui Anatolijui Svilai, nukentėjusiojo R. Š. atstovui advokatui K. Ž., viešame teisiamajame posėdyje, privataus kaltinimo tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini)darbininku, neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 1 d., padarymu.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. S., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su J. M., V. Ž., O. P. ir G. B. (pastarieji nuteisti 2011 10 07 nuosprendžiu), dėl asmeninių paskatų asmeninio konflikto metu, sumušė nukentėjusįjį R. Š., sukeldami jam fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdydami jo sveikatą. Nusikalstama veika padaryta tokiomis aplinkybėmis.

Kaltinamasis A. S., 2009-01-18, apie 15.00 val. namo adresu Kanto al.. 15, Vilniuje, devintojo aukšto laiptinėje, kilusio asmeninio konflikto pasėkoje ėmė mušti nukentėjusįjį R. Š.. Laiptinėje jis nukentėjusiajam sudavė į veidą , prie jo prisidėjo ir kaltinamieji J. M. bei V. Ž., kurie sudavė nenustatytą kiekį smūgių rankomis ir kojomis nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas. Vėliau, A. S. sudavė kelis smūgius nukentėjusiajam lifte. Čia nukentėjusiajam smūgius sudavė ir O. P. bei G. B.. Po to, nukentėjusiajam nuėjus iki stotelės „Tolminkiemio“, esančios šalia Vidūno g. 4, Vilniuje, jį čia atsekė ir kaltinamieji. Tęsdami savo nusikalstamus veiksmus jie stotelėje vėl mušė nukentėjusįjį. Pirmas smūgį kumščiu į nosį sudavė A. S.. Po to stotelėje nukentėjusiajam koja spyrė O. P., nenustatytą kiekį smūgių rankomis sudavė V. Ž. ir G. B.. Nukentėjusiajam įlipus į maršrutinį autobusą, kartu įsėdo ir kaltinamieji. Autobuse nukentėjusiajam smūgį koja sudavė kaltinamasis O. P.. Nukentėjusiajam išlipus iš autobuso ir einant požemine perėja prie stotelės „Laisvės prospektas“, jį čia vėl pasivijo kaltinamieji. A. S., kartu su G. B., J. M. bei O. P. sudavė nenustatytą kiekį smūgių nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas. Tokiais kaltinamojo ir kitų jo bendrininkų bendrais veiksmais nukentėjusiajam R. Š. buvo sukeltas fizinis skausmas bei padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs nosies kaulų lūžiu, muštine žaizda kairės ausies kaušelyje, galvos smegenų sukrėtimu ir bendru kūno sumušimu.

Kaltinamasis A. S. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo teismo nustatytomis aplinkybėmis kaltu prisipažino ir parodė, kad jis padarė šią nusikalstamą veiką. R. Š. pirmas mušti laiptinėje pradėjo būtent jis. R. Š. netinkamai elgėsi bute, triukšmavo, todėl ir pasikvietė jį į laiptinę pasiaiškinti. Laiptinėje nukentėjusįjį mušė ir kiti kaltinamieji. Po to nukentėjusiajam įėjus į liftą čia įėjo ir jis su kitais kaltinamaisiais (J. M. ir G. B.). Lifte jis vėl sudavė 2-3 smūgius į veido sritį. Vėliau R. Š. išėjus į stotelę jį čia vėl atsekė visa kompanija. Stotelėje jis pirmas sudavė nukentėjusiajam į veidą. Po to važiavo autobusu, kuriame jo manymu nukentėjusiojo niekas nemušė. Išlipus iš autobuso ir nukentėjusiajam einant požemine perėja jis vėl sudavė nukentėjusiajam. Čia jį mušė ir G. B.. Nuo šio įvykio praėjo gana ilgas laiko tarpas, gal jis ko gerai ir neprisimena. Labai apgailestauja dėl savo veiksmų. Šiuo metu persikėlė ir gyvena bei dirba Jonavoje. Norėjo atsiprašyti nukentėjusiojo, tačiau pastarojo tėvai nesileido į kalbas. Sutinka atlyginti nukentėjusiojo atstovavimo išlaidas bei dalį moralinės žalos.

Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nustatytos ir kita bylos medžiaga. Vadovaujantis BPK 276 str.5d. buvo pagarsinti parodymai visų asmenų anksčiau apklaustų teismo posėdyje.

Taip, J. M. parodymais nustatyta, kad šio įvykio su nukentėjusiuoju pažįstamas nebuvo. Tą dieną kartu šventė ir būnant A. S. bute kilo konfliktas. Kaltinamasis nurodė, jog nukentėjusysis elgėsi netinkamai, jį reikėję raminti, jis neklausė, todėl buvo mušamas. Nukentėjusįjį mušė laiptinėje. Porą smūgių prie namo laiptinės sudavęs ir jis, bet daugiau jo nemušęs. Kas tai darė nurodyti negali. Kaltinamasis taip pat nurodė, jog praėjo jau daug laiko ir jis visko nebeatsimena ir nenori ko nors pripainioti. Dėl pareikšto ieškinio kaltinamasis nurodė, kad sutinka atlyginti visą turtinę žalą, o neturtinės žalos dydis turėtų būti 5000 Lt. visiems kaltinamiesiems.

Kaltinamojo G. B. parodymais nustatyta, kad anksčiau nukentėjusiojo jis nepažinojo, pirmą kartą pamatė įvykio dieną. Tą dieną jie šventė M. J. gimtadienį. Būnant pas A. S. bute su nukentėjusiuoju kilo kažkoks nesutarimas. Jis pamatė, kad visi išėję į laiptinę. Laiptinėje kažkas mušė nukentėjusįjį. Jis taip pat sudavė vieną smūgį ranka. G. B. taip pat nurodė bandęs suduoti nukentėjusiajam ir stotelėje. Ar kas nors kitas čia mušė nukentėjusįjį jis neatsimena. Jo manymu autobuse nukentėjusiojo niekas nemušė. Nukentėjusiajam einant požemine perėja jis vėl jam bandė suduoti, bet nepataikė. Kas dar buvo požeminėje perėjoje ir ar mušė nukentėjusįjį jis nepamena. Kaltinamasis nurodė, jog galima tikėti jo parodymais duotais tyrėjai ar prokurorei, nes jis buvo apklausiamas praėjus mažesniam laiko tarpui nuo įvykio. Kartu kaltinamasis nurodė, kad sutinka atlyginti nukentėjusiajam materialinę žalą, o neturtinė žala esanti per didelė. Jis mano, kad galėtų sumokėti nukentėjusiajam 2000 Lt. neturtinės žalos.

Kaltinamojo O. P. parodymais nustatyta, kad jis nukentėjusiojo nemušė. Kaltinamasis teismui paaiškino, kad įvykio dieną jis buvo kartu, tačiau alkoholio nevartojo. Vienu metu jis pamatė nukentėjusįjį kraujuotą laiptinėje, tačiau kas jį mušė nematė. Jis nukentėjusiojo nei lifte , nei laiptinėje nemušė. Nukentėjusiojo niekas nemušė nei stotelėje, nei autobuse, nei požeminėje perėjoje. Jis net nėjo į požeminę perėją. Kartu kaltinamasis nurodė, kad nors jis ir nemušė nukentėjusiojo, bet sutinka atlyginti turtinę žalą bei kartu su kitais sutiktų mokėti 5000 Lt. neturtinės žalos atlyginimui.

Kaltinamojo V. Ž. parodymais nustatyta, kad iki įvykio jis nukentėjusiojo nepažinojo. Įvykio dieną buvo švenčiamas pažįstamo gimtadienis. Visi buvo A. S. bute. Čia prasidėjo konfliktas su nukentėjusiuoju. Bute nukentėjusiojo niekas nemušė. Nukentėjusysis buvo mušamas laiptinėje. Šioje vietoje ir jis vieną kartą sudavė nukentėjusiajam. Po to visi buvo nuėję į stotelę. Stotelėje jis vėl du kartus sudavė nukentėjusiajam. Stotelėje nukentėjusįjį dar mušė A. S.. Įlipus į autobusą nukentėjusiajam koja į galvos sritį įspyrė O. P.. Kartu V. Ž. nurodė, jog šiuo metu jis visko neprisimena, o jo parodymai duoti tyrėjui ar prokurorui yra teisingi, nes tada buvo praėjęs trumpesnis laiko tarpas. Dėl pareikšto civilinio ieškinio kaltinamasis nurodė, jog turtinę žalą atlyginti sutinka, o neturtinė žala neturėtų būti didesnė kaip 2000 Lt. visiems kaltinamiesiems bendrai.

Taip, nukentėjusiojo R. Š., apklausto teismo posėdžio metu parodymais nustatyta, kad su kaltinamaisiais jis susipažino per M. J. gimtadienį. Pradžioje gimtadienį šventė miškelyje. Gėrė alkoholį. Po to atėjo A. S. ir pakvietė į savo butą. Bute išgertuvės vyko toliau. Vienu metu prie jo ir kitų draugų atėjo kartu buvusi J. ir pasakė, kad prie jos lenda kaltinamieji ir jai reikia padėti. Jis sutiko, žadėdamas būti prie jos. Po kurio laiko J. pasakė, kad pagalbos nebereikia. Tada atėjo A. ir pakvietė jį į laiptinę pakalbėti. Išėjus į laiptinę A. trenkė kumščiu į veidą, po to atėjo V. Ž. ir J. M., kurie pradėjo mušti rankomis ir kojomis. Mušė į nugarą, į veidą. Kiek buvo smūgių nepamena. A. S. irgi mušė. Mušė visi trys. Jis pradėjo šaukti. Nuo to šaukimo atėjo A. ir D., išbėgo dar kiti du kaltinamieji - O. P. ir G. B.. Po to jis dar buvęs mušamas lifte. Lifte mušė visi kaltinamieji. Vėliau jis grįžo į butą, pasiėmė savo daiktus ir išėjo į lauką. Nuėjo prie Tolminkiemio stotelės. Čia jis vėl buvo mušamas. A. S. trenkė ir sulaužė nosį. Kas dar mušė nepamena. Atvažiavus autobusui jis į jį įlipo. Autobuse O. bandė suduoti kojomis, bet nepataikė. Vėliau išlipus iš autobuso ir einant požemine perėja J. (M.) trenkė jam su ranka į nosį. Tą pačią dieną jis buvo paguldytas Vaikų ligoninėje , gydėsi apie 8 dienas. Buvo sulaužyta nosis, smegenų sutrenkimas, mėlynės ant veido ir juosmens srityje, ausyje.

Liudytojos A. Ž. parodymais nustatyta kad ji pažįsta nukentėjusįjį, nes su juo mokosis vienoje klasėje ir mokykloje. Kaltinamųjų asmeniškai nepažįsta, susipažino per gimtadienį. Pradžioje buvo miške, po to atėjo A. ir pasiūlė nueiti į butą. Bute buvo viskas normaliai. Vėliau vaikinai ėmė kabinėtis prie J.. Nukentėjusysis simpatizavo šiai merginai, todėl dėl jos ir galėjo kilti konfliktas. Vienu metu A. pakvietė nukentėjusįjį išeiti į laiptinę. Po to išgirdo riksmus, matė, kad nukentėjusįjį mušė O. ir dar kažkas. Mušė rankomis, kojomis. Nukentėjusiajam nebuvo kur bėgti. Vėliau nukentėjęs važiavo liftu, ji nubėgo į butą pasiimti drabužių. Vienu metu jai grįžus į butą pamatė, kad nukentėjusysis prausiasi. Jis buvo sužalotas, patinęs veidas, paraudusi oda. Nulipus laiptais į apačią V. (kaltinamasis Ž.) priėjo prie nukentėjusiojo ir paklausė ar žinai už ką gavai ir dar sudavė vieną kartą į pilvą, o kitą kartą į veidą. Nuėjus į autobusų stotelę vėl kilo konfliktas. A. paklausė kam nukentėjusysis skandalą pakėlė. Stotelėje nukentėjusiajam trenkė G. B. bei A. S.. Buvo trenkiama į veidą ir į pilvą. Važiuojant autobusu nukentėjusiajam į veidą sudavė O. P.. Vėliau einant požemine perėja, nukentėjusįjį dar mušė J. M. bei G. B.. J. trenkė į galvą, o G. du kartus keliu trenkė pilvą.

Liudytojos J. K. parodymais nustatyta, kad ji nukentėjusįjį pažįsta, nes kartu mokosi. Kaltinamuosius pažįsta iš matymo. Su jais susipažino įvykio dieną. Buvo švenčiamas gimtadienis. Pradžioje miškelyje, o vėliau A. S. bute. Vienu metu A. S. pakvietė nukentėjusįjį į laiptinę. Netrukus pasigirdo riksmas. Laiptinėje nukentėjusysis buvo mušamas. Jį mušė G. ir dar kažkas. Mušė taip pat A. ir J.. Vėliau nukentėjusysis buvo mušamas stotelėje. Tai darė A.. Autobuse jam taip pat sudavė O..

Liudytojos T. L. parodymais nustatyta, kad ji pažįsta nukentėjusįjį. Pažįsta ir kaltinamuosius, bet su jais nebendrauja. Buvo švenčiamas gimtadienis. Vienu metu ji išgirdo, kad kažkas atsitiko laiptinėje. Visi ten nubėgo, tame tarpe ir ji. Nukentėjusysis jau sėdėjo, o ji mušė G., Ž., V.. Vėliau jie visi ėjo į stotelę. Čia atėjo ir kaltinamieji. Stotelėje R. mušė beveik visi. Požeminėje perėjoje nukentėjusįjį mušė A.s, G. ir Ž..

Liudytojo M. J. parodymais nustatyta, kad jis nukentėjusįjį pažįsta, o kaltinamieji yra draugai. Šventė jo gimtadienį. Kai atėjo pas A. į butą, tęsė toliau šventę. Bute buvo kaltinamieji, nukentėjusysis, merginos ir jis. Vėliau jis užmigo, nes nemažai išgėrė. Jį pažadino J. ir pasakė, kad yra muštynės. Pasakė, kad draugai muša R., bet neįvardino jų vardų. Butas buvo jau tuščias. Jis pats asmeniškai nematė nes kas nei kaip mušė nukentėjusįjį.

Motyvuojamoji dalis

Be kitų kaltinamųjų, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų kaltinamojo A. S. kaltė padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis įrodyta ir rašytiniais dokumentais bei ekspertizės aktu.

Ekspertizės aktu (t.2., b.l. 33-38) nustatyta, kad R. Š. padaryti nubrozdinimai galvoje, veide, kakle, juosmenyje, nosies kaulų lūžis, muštinė žaizda kairės ausies kaušelyje, galvos smegenų sukrėtimas, galimai 2009 01 18, paveikus kietais bukais daiktais. Sužalojimai būdingi smūgių sudavimui. R. Š. sužalojimai atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo masto kriterijus.

Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės buvo nustatytos ir Vilniaus m. apylinkės prokuratūros 2009 06 11 nutarimu, kuriame buvo konstatuotos nukentėjusiojo R. Š. sužalojimo aplinkybės, nurodant, kad nukentėjusįjį sumušė būtent A. S., J. M., V. Ž., G. B. bei O.P., padarant išvadą, jų veikoje nėra chuliganizmo požymių ir byla turi būti nagrinėjama privataus kaltinimo tvarka. (t.1., b.l. 7-13).

Tokiu būdu ištirtų įrodymų visuma leidžia teismui padaryti išvadą, kad kaltinamasis A. S., veikdamas bendrininkų grupėje su J. M., V. Ž., O. P. bei G. B., dėl asmeninių paskatų asmeninio konflikto metu, sumušė nukentėjusįjį R. Š., sukeldamas jam fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdydamas jo sveikatą. Tokią išvadą teismas daro vertindamas įrodymų visumą. Teismas pripažįsta, kad tiek pačių kaltinamųjų, tiek nukentėjusiojo, tiek liudytojų parodymai skiriasi dėl to kuris kaltinamasis kurioje vietoje mušė nukentėjusįjį, kiek ir kokių smūgių sudavė, tačiau neginčytinai nustatyta, kad kaltinamieji veikė bendrininkų grupėje, mušė dėl asmeninių paskatų, nepatenkinti nukentėjusiojo elgesiu, kiekvienas iš jų sudavė nukentėjusiajam tam tikrą smūgių skaičių. Suduotų smūgių skaičius neturi lemiamos reikšmės nusikalstamos veikos kvalifikavimui, nes padaryti kūno sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas tiek kiekvienas skyrium, tiek ir kaip jų visuma. Kaltinamojo A. S. veika kvalifikuotina pagal BK 140 str.1d.

Teismo posėdžio metu nukentėjusiojo atstovas prašė priteisti iš kaltinamojo A. S. 10 000 Lt. neturtinės žalos bei 800 Lt. atstovavimo išlaidų. Nurodė, kad visa turtinė žala jau priteista iš kitų kaltinamųjų. Neturtinę žalą prašo priteisti, nes nukentėjusysis R. Š. dėl šios nusikalstamos veikos patyrė dvasinius išgyvenimus, jam buvo sukeltas fizinis skausmas, jis patyrė pažeminimą, nes buvo mušamas gana ilgą laiko tarpą, draugų akivaizdoje. Iš jo buvo tyčiojamasi, jis buvo įžeidinėjamas.

Kaltinamasis nurodė, kad neturtinės žalos dydis aiškiai per didelis, o atlyginti atstovavimo išlaidas jis sutinka.

Būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas. Bylos nagrinėjimo metu yra neginčytinai nustatyta, kad nukentėjusiojo atžvilgiu įvykdyta nusikalstama veika buvo padaryta A. S. bendrininkaujant su J. M., V. Ž., O. P. bei G. B.. Taigi, nukentėjusiojo patirta tiek turtinė, tiek neturtinė žala yra kelių asmenų, tame tarpe ir A. S., veiksmų padarinys. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bendrai žalos padarę nusikalstamos veikos bendrininkai (vykdytojai, organizatoriai, kurstytojai, padėjėjai) nepriklausomai nuo bendrininkavimo formos atsako solidariai. Esant šioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, jog A. S., J. M., V. Ž., O. P. bei G. B. laikytini bendraskoliais jų prievolės nukentėjusiajam R. Š. atžvilgiu. Pažymėtina, kad teismui išnagrinėjus šią baudžiamąją bylą kitų kaltinamųjų atžvilgiu bei įvertinus visas aplinkybes buvo nustatyta, kad dėl nusikalstamos veikos nukentėjusiajam R. Š. buvo padaryta 1310,25 Lt turtinė žala bei 10 000 Lt dydžio neturtinė žala. Nustatytos žalos dydis negali būti keičiamas, todėl neturtinė žala solidariai priteistina ir iš A. S..

Teismas, skirdamas kaltinamajam A. S. bausmę, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino ir gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė bendrininkų grupėje.

Kaltinamasis A. S. anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, į Vilniaus miesto Priklausomybės ligų centro įskaitą neįrašytas, Respublikinėje psichiatrijos ligoninėje ir Vilniaus miesto Psichiatrijos centre negydytas ir įskaitoje neįrašytas.

Kaltinamasis įvykdė nesunkų tyčinį nusikaltimą. Teismas konstatuoja, jog parenkant bausmės rūšį būtinas maksimalus teisingumo principo įgyvendinimas kartu neiškreipiant bausmės paskirties. Kaltinamasis nusikalto būdamas jauno amžiaus, nuo nusikalstamos veikos padarymo praėjo nemažas laiko tarpas. Per šį laikotarpį A. S. nepadarė nei naujų nusikaltimų nei administracinės teisės pažeidimų. Kita vertus pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis nusikalto veikdamas bendrininkų grupėje, nukentėjusysis buvo mušamas įvairiose vietose ir ilgą laiko tarpą, būtent A. S. pradėjo pirmas mušti nukentėjusįjį. Įstatymų leidėjas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str.1d. padarymą numatė labai platų spektrą bausmių. Teismas konstatuoja, jog bausmės tikslai bus pasiekti, o teisingumo principas bus tinkamai įgyvendintas parenkant kaltinamajam bausmę nesusijusią su laisvės atėmimu. Tinkamiausia bausmės rūšis – laisvės apribojimas, nustatant įpareigojimus.

Nustatyta, kad nukentėjusysis R. Š. už atstovavimą šioje byloje sumokėjo 800Lt. Procesas šioje byloje vyko privataus kaltinimo tvarka. Nukentėjusysis dėl savo amžiaus tinkamai įgyvendinti savo procesinių teisių negalėjo, todėl atstovo – advokato dalyvavimas procese yra pamatuotas ir teisingas. Nukentėjusiojo išlaidos, susijusios su jo atstovavimu pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo A. S.. (BPK 104 str.2d.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis aukščiau išdėstytu bei BPK 297, 298, 301, 302, 307 str. str., teismas,-

nusprendė:

A. S. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 str. str.1 d. ir nubausti jį 7 mėnesių laisvės apribojimu.

Laisvės apribojimo metu įpareigoti A. S. neatlygintinai išdirbti 50(penkiasdešimt) valandų globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Pripažinti A. S. solidariu atsakovu su V. Ž., O. P., J. M. bei G. B., priteisiant iš jo solidariai su kitais paminėtais asmenimis nukentėjusiojo R. Š. naudai 1310,25 (vienas tūkstantis trys šimtai dešimt Lt 25 centai) turtinės žalos atlyginimo bei 10 000 (dešimt tūkstančių) Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš A. S. nukentėjusiajam R. Š. 800 (aštuoni šimtai) Lt turėtų proceso išlaidų atlyginimui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.

Teisėjas Algimantas Valantinas