- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-07-20
- Bylos Nr.
- 1S-579-238/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-30-1-00106-2012-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Jakubonienė, Daiva Jankauskienė, Danguolė Šiugždinytė
- Nuteistasis
- O. J.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Daivos Jankauskienės ir Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo O. J. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 20 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) 2017 m. gegužės 24 d. nutarimą Nr. 357-211 taikyti nuteistajam O. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
O. J. nuteistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – 9 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo. Bausmės pradžia – 2012 m. liepos 25 d., bausmės pabaiga – 2021 m. spalio 25 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 4 metai 5 mėnesiai 1 diena (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2017 m. gegužės 24 d.).Komisijos 2017 m. gegužės 24 d. nutarimu Nr. 357-211 nutarta nuteistajam O. J. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra neatlikus 4 metų 5 mėnesių 1 dienos paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Komisija tokią išvadą padarė atsižvelgusi į tai, kad nuteistasis jau atlikęs daugiau kaip ½ dalį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, anksčiau neteistas. Nuteistasis bausmės atlikimo metu buvo baustas drausmine tvarka, tačiau jis sugebėjo padaryti teigiamas išvadas ir savo elgesį pakeitė teigiama linkme – vėliau jis sugebėjo laikytis vidaus tvarkos taisyklių, buvo 3 kartus paskatintas. Pataisos namuose nuteistasis mokosi 12-oje klasėje, dalyvavo papildomose socialinės reabilitacijos programose siekdamas keisti savo elgesį bei mąstymą, šiuo metu bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Jeigu būtų lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, nuteistasis planuoja įsidarbinti pagalbiniu darbininku, pateikė tai patvirtinančią pažymą. Laisvėje turėtų nuolatinę gyvenamą vietą, jo teigimu, jis gyventų pas savo senelę. Dėl padarytų nusikaltimų savo kaltę visiškai pripažįsta ir prisiima atsakomybę. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika irgi patvirtina nuteistojo teigiamą pokytį. Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus 2017 m. gegužės 11 d. rašte Nr. 1K-2225 pažymėta, jog yra galimybė taikyti intensyvią priežiūrą nuteistojo nurodytoje gyvenamoje vietoje. Komisija padarė išvadą, jog tikslinga nuteistajam švelninti teisinę padėtį ir jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, nes yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti nuteistajam likusią bausmę atliekant neizoliuotam nuo visuomenės, bet prižiūrimam.Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 20 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą dėl nuteistojo O. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos konstatavęs, jog Komisija vienpusiškai įvertino nuteistojo O. J. asmenybę, jo elgesį ir mąstymo pokyčius. Teismas padarė išvadą, kad nuteistasis O. J. neatitinka nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Skunde nuteistasis O. J. prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 20 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą, kuriuo nutarta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodo, kad teismo nurodyti motyvai dėl lygtinio paleidimo netaikymo nesudaro pagrindo atsisakyti tvirtinti Komisijos nutarimą, nes tai yra tik veiksniai, formuojantys riziką, o teismas pagal galiojantį įstatyminį lygtinio paleidimo reglamentavimą gali tik vertinti jau nustatytą riziką. Teigia, kad į teismo nurodytus veiksnius jau atsižvelgė kompetentingi rizikos veiksnių vertintojai ir, vadovaudamiesi OASys vertinimo sistema, riziką nustatė ją išreikšdami balais. Tai įpareigoja teismą, vertinant rizikos dydį ar jos pokyčius, atsižvelgti tik į balus ir (ar) jų kitimą. Pagal šiuo metu galiojančias teisės nuostatas ne teismo kompetencija yra vertinti aplinkybes, susijusias su nuteistojo elgesiu, jo charakterio savybėmis.Skunde taip pat teigiama, kad teismas neteisingai aiškino nuobaudos galiojimo sampratą, kadangi nuobauda galiojančia laikoma tik tada, kai ji yra vykdoma, o po nuobaudos įvykdymo praėjus vieniems metams nuteistasis yra laikomas nebaustu. Taip pat teigia, kad visus savo įsiskolinimus yra padengęs. Nagrinėjamuoju atveju teigia atitinkantis tiek formalųjį, tiek materialųjį lygtinio paleidimo taikymo kriterijus – yra atlikęs būtinąją bausmės dalį, pateikęs prašymą taikyti lygtinį paleidimą, jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir žemėjo, teistas pirmą kartą, skatintas, nebaustas, mokosi, įgijo vidurinį išsilavinimą, yra pateikęs prašymą priimti jį į profesinę mokyklą, laisvėje turi gyvenamąją vietą.Nuteistojo O. J. skundas atmetamas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo matyti, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei arba aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema.BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuomet klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad O. J. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį. Tai sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau vien šių formalių pagrindų sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą nepakanka. Remiantis aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, lygtiniam paleidimui taikyti taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką, nustatyta, jog O. J. priklauso žemos rizikos grupei – 24 balai, todėl sprendžiat klausimą dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą šiuo atveju, būtina įvertinti nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir spręsti, ar ji sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad O. J. anksčiau neteistas, tačiau šiuo metu jis yra nuteistas už apysunkį ir sunkų nusikaltimus – neteisėtą disponavimą šaudmenimis ir neteisėtą narkotinių ir psichotropinių medžiagų disponavimą. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistojo teigimu, jis narkotines medžiagas laikė dėl to, kad norėjo turėti lengvai gaunamų pajamų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad Alytaus pataisos namuose nuteistasis nedirba ir netgi nebandė įsidarbinti, anksčiau bausmės atlikimo metu nuteistajam Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje buvo pasiūlytas siuvėjo darbas, tačiau jis jo atsisakė, o tokios aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis neturi motyvacijos ir teigiamo nusiteikimo darbui. Aukštesniojo teismo nuomone, pagrįstas teismo manymas, kad paleistas į laisvę nuteistasis vėl gali imtis ieškoti nusikalstamu būdu lengvai uždirbamų pajamų šaltinio.Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema (24 balai pagal OASys metodiką), tačiau byloje nėra duomenų apie akivaizdų balų skaičiaus sumažėjimą, lyginant su laisvės atėmimo bausmės atlikimo pradžia (ankstesnio elgesio rizikos vertinimo rezultatas buvo 30 balų), nors statinių (nekintančių) balų suma yra tik 2, t. y. 22 balai yra dinaminiai, kuriuos nuteistasis savo elgesiu bausmės atlikimo metu gali sumažinti. Taip pat socialinio tyrimo išvadoje nurodyti ir kriminogeniniai veiksniai – specialybės ir stabilaus pajamų šaltinio neturėjimas, netinkamas laisvalaikio praleidimo būdas gyvenant laisvėje. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis yra tris kartus skatintas, šiuo metu drausmine tvarka nebaustas, tačiau vien tai, kad nuteistasis pastaruoju metu nepažeidinėja vidaus taisyklių ir režimo reikalavimų, dar nelaikytina išskirtinai teigiamai jo elgesį apibūdinančia aplinkybe, kadangi taip elgtis privalo kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo ir tai dar nesudaro pagrindo konstatuoti pakankamos pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, be to, tai yra vienas iš individualaus reabilitacijos plano reikalavimų, kurio neįvykdžius apskritai nebūtų galima svarstyti klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo. Skunde nuteistasis taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino nuobaudos galiojimo sampratą, kadangi nuobauda galiojančia laikoma tik tada, kai ji yra vykdoma, o po nuobaudos įvykdymo praėjus vieniems metams nuteistasis yra laikomas nebaustu. Kolegija konstatuoja, kad nors BVK 143 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad jeigu nuteistajam per vienus metus, o nepilnamečiam nuteistajam per šešis mėnesius nuo nuobaudos atlikimo dienos nepaskiriama nauja nuobauda, jis laikomas neturinčiu nuobaudų, tačiau tai nesudaro pagrindo laikyti nuteistąjį nebaustu per visą bausmės atlikimo laikotarpį, kuomet vertinamas jo elgesys bausmės atlikimo laiku ir sprendžiamas klausimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje ir Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo baustas net 10 kartų už įvairaus pobūdžio pažeidimus: mobiliojo ryšio telefonų įsigijimą ir laikymą, atsisakymą dirbti, pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus, dienotvarkės pažeidimus, atsisakymą vykdyti administracijos nurodymus, psichiką veikiančių tablečių ir kortelių skaitytuvo laikymą. Aukštesnysis teismas pažymi, kad kiekvienas bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimas rodo, kad nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų ar tardymo izoliatoriaus taisyklėms. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis nepakankamai stengėsi koreguoti savo elgesį ir gyvenimo būdą, ir tai laikytina neigiamai nuteistąjį charakterizuojančia aplinkybe. Atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad nėra pagrindo teigti, jog O. J. šiuo metu jau neabejotinai daro pakankamą pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Aukštesniojo teismo nuomone, nuteistojo siekis kuo greičiau išeiti į laisvę negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų.Pabrėžtina, kad lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė, ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, priima sprendimą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į visas byloje nustatytas aplinkybes, nepadarė neabejotinos išvados, jog išėjęs į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, pateikė tokio savo sprendimo argumentus. Aukštesnysis teismas pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, kiekvienu atveju atskirai įvertinamos visos reikšmingos aplinkybes, turinčios įtakos išvadai dėl neabejotinos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Akcentuotina, kad ši pažanga nėra vertinama vien tik tyrimo pagal OASys metodiką rezultatais, kadangi BVK 157 straipsnio 1 dalis remtis vien šia metodika imperatyviai nereikalauja, todėl, net ir nustačius žemą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką pagal OASys metodiką, teismas gali padaryti išvadą, jog visų duomenų apie nuteistąjį kontekste nėra pagrindo manyti, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama.Pripažintina, kad pastaruoju metu yra teigiamų nuteistojo elgesio pokyčių, jis įgauna pataisos namų administracijos pasitikėjimą, jis buvo perkeltas į lengvąją grupę, daugiau nei dvejus metus nepažeidinėja vidaus režimo reikalavimų, tačiau atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog O. J. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas neturi pakankamo pagrindo patikėti nuteistuoju ir manyti, kad jis ateityje nenusikals, kol byloje nėra pakankamų objektyvių duomenų, leidžiančių manyti, jog nuteistasis iš tiesų pasitaisė. Taigi pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šiam klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo. Todėl nuteistojo O. J. skundas netenkinamas ir paliekama galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 20 d. nutartis.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo O. J. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 20 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.