- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2022-08-26
- Bylos Nr.
- e1-1220-771/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-27262-2022-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aleksandras Prygunkovas
- Kategorijos
- 1.1.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
susipažinęs su Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Jono Trumpulio pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąja byla, kurioje R. T., a.s. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)nevedęs, turintis pradinį išsilavinimą, gyv(duomenys neskelbtini)nedirbantis, teistas: 1) Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) tarpusavyje subendrinta 6 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant jį neatlygintinai visuomenės labui išdirbti po 40 val. per mėnesį; 2) Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. sausio 18 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį 30 parų arešto bausme. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 30 parų arešto bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. teismo baudžiamuoju įsakymu skirta ir neatlikta 6 mėnesių viešųjų darbų bausme ir skirta galutinė 53 parų arešto bausmė, bausmę atliko; 3) Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. birželio 2 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės laiką tęsti darbą, o jo netekus - per 1 mėn. užsiregistruoti darbo biržoje ir joje registruotis bei būti namuose nuo 2200 val. iki 600 val., jei tai nesusiję su darbu. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 72-2 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 4 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, bausmę atliko; 4) Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gegužės 27 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį per visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 2300 val. iki 500 val., jeigu tai nesusiję su darbu, bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio). Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 72-2 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - 4 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose; 5) Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) tarpusavyje subendrinta sumažinta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metus, įpareigojant nuteistąjį pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą arba mokslą, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio). Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, 66 straipsnio 1 dalimi, į atliktos bausmės laiką įskaitytas pagal Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gegužės 27 d. teismo baudžiamąjį įsakymą įskaitytas ir atlikta bausmės laikas, išbūtas esant laikinai sulaikytam (iš viso trys paros); 6) Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. spalio 27 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, ši bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiu skirta laisvės atėmimo bausme ir skirta galutinė 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7, 10, punktais, 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 1 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metus, paskirti įpareigojimai ir baudžiamojo poveikio priemonė: per visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 2300 val. iki 500 val., jei tai nesusiję su darbu; tęsti darbą; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio); 6 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į atliktos bausmės laiką įskaitytas pagal Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nuosprendį įskaitytas ir atliktas bausmės laikas. Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. gegužės 12 d. nutartimi panaikino laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiuntė nuteistąjį atlikti 1 m. laisvės atėmimo bausmę; 7) Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 8 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 90 parų arešto bausme. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64-1 straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 60 parų arešto bausmė. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, 60 parų arešto bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. spalio 27 d. nuosprendžiu skirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalimi ir galutinė subendrinta bausmė skirta 1m. 2 mėn. laisvės atėmimo, bausmę atliko, 2018-08-07 paleistas iš Pravieniškių Pataisos namų - atvirosios kolonijos; 8) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. spalio 2 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 90 parų arešto bausme. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64-1 straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 60 parų arešto bausmė; 9) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. vasario 6 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams. Vadovaujantis BK 64-1 straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirtas laisvės atėmimą dešimčiai mėnesių. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsniu 1 dalimi 1 punktu a papunkčiu, paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019-10-02 teismo baudžiamuoju įsakymu, iš dalies sudedant, prie šio nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas vienuolikai mėnesių, bausmė paskirta atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo dienos vykdant šį nuosprendį. Į bausmės laiką įskaityti bausmę atliktą pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019-10-02 teismo baudžiamąjį įsakymą. 2021-03-03 paleistas iš Alytaus pataisos namų; 10) 2022-04-25 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 30 parų arešto bausme; 2022-07-13 paleistas iš Šiaulių TI atlikus arešto bausmę, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d.
Teismas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs prokuroro prašymą,-
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. T. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariams – broliui M. T. ir tėvui A. T., būtent: 2022-07-22 00:05 val., (duomenys neskelbtini) tyčia kumščiu sudavė vieną kartą A. T. į kairį skruostą ir vieną kartą į nosį, bei tyčia kumščiu sudavė ne mažiau du kartus nukentėjusiajam M. T. į kairę veido pusę, tokiais tyčiniais veiksmais nukentėjusiajam A. T. padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą - nubrozdinimą kairiame skruoste, o M. T.tokiais tyčiniais veiksmais padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą - kraujosruvą kairiame skruoste.
Kaltinamasis R. T.kaltu prisipažino bei parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)gyvena jo tėvas A. T. ir brolis M. T.. 2022-07-21 vakare susėdo su tėvu ir broliu M. (duomenys neskelbtini)išgerti. Vartojo alų. Išgėrė daug, buvo stipriai apsvaigęs. Vartojant alkoholį po vidurnakčio jis su broliu apsižodžiavo ir tarp jo, brolio ir tėvo kilo žodinis konfliktas. Konflikto metu jis apsistumdė su broliu, sudavė pastarajam ranka kelis smūgius į veidą. Gali būti, kad konflikto meta sudavė ir tėvui. Gerai įvykio aplinkybių nepamina, nes buvo neblaivus. Pas brolį ir tėvą sužalojimų nematė. Po jų konflikto atvyko pažįstamas ir su juo išvažiavo, net nežinojo, kad brolis kvies pareigūnus. Gailisi dėl savo tokio elgesio, sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas baudžiamuoju įsakymu ir jam būtų paskirtas areštas.
Nukentėjusysis A. T. parodė, kad R. T. yra jo sūnus. Jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini)Su juo kartu gyvena sūnus M. T., o sūnus R. gyvena (duomenys neskelbtini). 2022-07-21 visą dieną tarp jo ir R. vis kildavo žodiniai konfliktai, dėl to, kad jis nieko nepadeda. Vakare visi trise gėrė alų. Jiems vartojant alkoholį, tarp jo ir R. kilo žodinis konfliktas, dėl buitinių priežasčių. Konflikto metu jis keikėsi ir pasiuntė sūnų necenzūriniu žodžiu. R. taip pat keikėsi ir puolė jį. R. jam smogė kumščiu du kartus. Pataikė į kairį skruostą prie lūpos, o antrą kartą į nosį. Jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Iš nosies jam pradėjo bėgti kraujas. Kai R. jam sudavė, kitas sūnus M. puolė juos skirti. Ar pastarajam buvo smogta, jis nematė. Tik vėliau M. papasakojo, kad iš brolio gavo smūgius į veidą. M. iškvietė policijos pareigūnus. Jam konflikto metu buvo praskelta lūpą. M. po suduoto R. smūgio ištino skruostas ir atsirado mėlynė.
? Nukentėjusysis M. T. parodė, kad R. T. yra jo brolis, sutinka duoti parodymus jo atžvilgiu. Jis su tėvu A. T. gyvena adresu (duomenys neskelbtini)Brolis (duomenys neskelbtini). Kaip sakė jie su tėvu gyvena (duomenys neskelbtini)brolis turi savo namą. 2022-07-21 vakare jie visi trys: jis, brolis R. ir tėvas A.susėdo prie stalo išgerti. Apie 00:05 val. išgertuvių metu tarp tėvo ir brolio kilo žodinis konfliktas. Žodinio konflikto meta tėvas keikėsi necenzūriniais žodžiais, dėl to brolis IrR. pašoko nuo kedės ir puolė prie sėdinčio tėvo. Pamena, kad vieną kartą R. smogė tėvui į veidą. Nepastebėjo, nes jis puolė į jų tarpą skirti. D dėl to R. jam du kartus kumščiu sudavė į kairę veido pusę. Jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Vienu tarpu visi nustojo konfliktuoti ir jis pasakė R., kad iškvies policiją. Apie įvykį pranešė policijai. Nuo R. suduoto smūgio jam atsirado kraujosruva ant skuosto ir patinimas.
Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad nukentėjusysis M. T. paaiškino, kad adresu (duomenys neskelbtini)kartu su tėvu A. T. ir broliu R. T. vartojo alkoholį. Apie 00:05 val. tėvas susipyko su broliu, ko pasėkoje, R. T. pradėjo mušti tėvą A. T., o jis norėdamas jį apginti įsikišo į konfliktą ir brolis R. T. du kartus kumščiu jam trenkė į veido kairę pusę, taip sukeldamas M. T. fizinį skausmą. Atvykus į įvykio vietą, A. T. ir M. T. (duomenys neskelbtini)Abu teigė, kad po konflikto R. T. išsikvietė taksi ir išvyko. Ant nukentėjusiojo veido kairės pusės matėsi patinimas ir paraudimas. Medikai nukentėjusiojo į Respublikinę Šiaulių ligoninę nesivežė. Girtavimo pėdsakų nesimatė. Įtariamasis R. T. nesulaikytas.
Asmens apžiūros protokole nurodyta, kad A. T. kairiame skruoste patinimas ir nedidelė kraujuojanti žaizda.
Asmens apžiūros protokole nurodyta, kad M. T. veido kairėje ties skruostikauliu patinimas ir paraudonavimas.
Specialisto teismo mediko išvadoje nurodyta, kad A. T. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, t.y. padarytas nubrozdinimas kairiame skruoste.
Specialisto teismo mediko išvadoje nurodyta, kad M. T. uvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, t.y. padaryta kraujosruva kairiame skruoste.
Įvykio vietos apžiūros protokole nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini)
Rašytinio proceso tvarka išnagrinėti įrodymai patvirtina, kad R. T. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariams –broliui M. T. ir tėvui A. T., būtent: 2022-07-22 00:05 val., (duomenys neskelbtini)tyčia kumščiu sudavė vieną kartą A. T. į kairį skruostą ir vieną kartą į nosį, bei tyčia kumščiu sudavė ne mažiau du kartus nukentėjusiajam M. T. į kairę veido pusę, tokiais tyčiniais veiksmais nukentėjusiajam A. T. padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą - nubrozdinimą kairiame skruoste, o M. T.tokiais tyčiniais veiksmais padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą - kraujosruvą kairiame skruoste. Padarytos nusikalstamos veikos objektas – žmogaus sveikata. Objektyvioji pusė pasireiškė smūgių sudavimu, sukeliant nukentėjusiajam fizinį skausmą. Kvalifikuojantis požymis – nusikalstama veika padaryta prieš artimą giminaitį. Subjektyvinė pusė pasireiškė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d.
Prokuroras siūlo bylos procesą užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu. R. T. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. ir skirti bausmę - 81 parą arešto. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64-1 str. paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir paskirti 54 parų arešto bausmę.
Kaltinamieji neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutinka su siūloma bausme.
Procesas byloje gali būti užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, nes egzistuoja visos Lietuvos Respublikos BPK 418 str. 1 d. numatytos baudžiamojo įsakymo priėmimo leistinumo sąlygos: už kaltinamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., padarymą baudžiamajame įstatyme, be laisvės atėmimo, yra numatytos dar 3 alternatyvios bausmių rūšys (viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas).
Motyvuojamoji dalis
Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į Baudžiamojo kodekso 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t.y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
R. T. baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu.
Kaltinamasis R. T. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, kuri yra priskiriama nesunkiam nusikaltimui (BK 11 str. 3 d.). Anksčiau teistas, nusikalstamą veiką padarė teistumui neišnykus, todėl BK 27 str. prasme laikomas recidyvistu, administracine tvarka baustas, dirbantis pagal individualią veiklą. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam R. T. už nusikalstamos veikos padarymą paskyrus bausmę – areštą, kurios dydis didesnis, nei įstatyme numatytas bausmės vidurkis.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu siūloma bausmė mažintina vienu trečdaliu, nes baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, asmuo pripažino savo kaltę.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 straipsniu,
nusprendžia:
R. T. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. ir skirti bausmę - 81 (aštuoniasdešimt vieną) parą arešto.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64-1 str. paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir paskirti bausmę - 54 (penkiasdešimt keturias) paras arešto.
R. T. arešto bausmę paskirti atlikti Šiaulių tardymo izoliatoriuje.
R. T. išaiškinti, kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 51 straipsnio 3 dalį nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės. Pagal Bausmių vykdymo kodekso 51 straipsnio 4 dalį nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.
Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo įsakymo įteikimo jam dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismui prašymą, reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jeigu kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir tampa neskundžiamas.