- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-27
- Bylos Nr.
- 1S-2054-498/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-66-1-01121-2012-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Olegas Šibkovas (pirm.), Daiva Jankauskienė, Algerdas Urbšys
- Nuteistasis
- I. P.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Olego Šibkovo, teisėjų Daivos Jankauskienės, Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo I. P. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 25 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Alytaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2013-10-23 nutarimą taikyti nuteistajam I. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. P., a.k. (duomenys neskelbtini) nuteistas 2013-03-20 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. galutine 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia - 2012-12-12, bausmės pabaiga - 2014-06-12.
Žemesnės instancijos teismas
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Alytaus pataisos namuose 2013-10-23 nutarimu nutarė tenkinti I. P. prašymą ir jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, skiriant šias auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemones: neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val. jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; dalyvauti elgesio korekcijos programoje „Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas“.
Alytaus rajono apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 25 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Alytaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2013-10-23 nutarimą taikyti nuteistajam I. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Šalies argumentai
Nuteistasis I. P. skunde prašo panaikinti 2013-11-25 Alytaus rajono apylinkės teismo nutartį ir taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nuteistasis teigia, kad teismas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą išnagrinėjo aplaidžiai ir šališkai. Apeliantas taip pat nurodo, kad yra atlikęs didžiąją dalį paskirtos bausmės, pataisos namų administracijos charakterizuojamas teigiamai, mokosi, kreipėsi dėl įsidarbinimo, pakartotinio nusikalstamumo elgesio rizika įvertinta kaip artima žemai.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo I. P. skundas atmetamas.
Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą turi būti atsižvelgiama ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir kitų aplinkybių visumą: nuteistojo asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, neatliktos bausmės dydį, nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką. Taip pat svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamas veikas darantis asmuo būtų nubaustas adekvačia bausme, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, kad būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, numatyta LR BK 41 str. 2 d.
Nuteistasis I. P. atliko 1/3 įstatymo reikalaujamos paskirtos bausmės dalį, tačiau bausmę atlieka už apysunkio, turtinio pobūdžio nusikaltimo padarymą. Šis nusikaltimas padarytas neišnykus teistumui, praėjus vos 4 mėnesiams po paleidimo iš pataisos namų. I. P. anksčiau teistas 3 kartus, padaryti nusikaltimai taip pat turtinio bei smurtinio pobūdžio. Bylos medžiaga taip pat patvirtina, kad nuteistajam I. P. anksčiau du kartus buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, kartą lygtinis paleidimas, pritaikytas įstatymas „Dėl amnestijos akto“ ir sumažinta paskirta laisvės atėmimo bausmė. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis nusikalsta sistemingai, išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, neįvertino teismo išreikšto pasitikėjimo, rodo jo asmenybės polinkį nusikalsti, jo pavojingumą visuomenei, visuomenės normų bei įstatymų ignoravimą. Bausmės atlikimo metu nuteistasis skatintas du kartus bei kartą baustas už vidaus tvarkos taisyklių pažeidimą (turėjo mobiliojo ryšio telefoną). Nors paskirta nuobauda negaliojanti, tačiau tai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad jo elgesys bausmės atlikimo metu negali būti vertinamas kaip nepriekaištingas. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis kartais nesugeba suvaldyti savo emocijų, stokoja įgūdžių atpažįstant problemas, ne visada tinkamai pasirenka problemos sprendimo strategijas, palaiko kriminalinę subkultūrą. Nors nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, 40 balų pagal „OASys“ metodiką, tačiau sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos labai svarbu atsižvelgti į pakartotinio nusikalstamumo riziką didinančius veiksnius: ankstesnius nusikalstamus veiksnius, su darbu ir išsilavinimu susijusias problemas, emocinį stabilumą, netinkamą elgesio modelių pasirinkimą, bendravimą su galinčiais įtakoti asmenimis.
Įvertinus nuteistojo asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, darytina išvada, jog šiuo metu nėra objektyvaus pagrindo manyti, kad lygtinai paleidus I. P., šis laikysis įstatymų ir nenusikals. Likusi neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis negali būti besąlygiškas pagrindas taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino aplinkybes, į kurias būtina atsižvelgti sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, ir padarė teisingą bei pagrįstą išvadą, kad šiuo metu I. P. dar negalima taisyti neizoliuoto nuo visuomenės. Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant nei LR bausmių vykdymo kodekso, nei kitų teisės aktų nuostatų, todėl naikinti ją skunde išdėstytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas
nutaria:
nuteistojo I. P. skundą atmesti, Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.