Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2019-09-23 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-594-1015/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-09-23
Bylos Nr.
II-594-1015/2019
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-03779-2019-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ingrida Mikužytė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-594-1015/2019Teisminio proceso Nr. 4-68-3-03779-2019-9Procesinio sprendimo kategorija: 16.9.6; 21.10.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. rugsėjo 23 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė,sekretoriaujant Rasai Pladaitei,dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui E. G.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi E. G. (E. G.), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2019 m. rugpjūčio 6 d. nutarimo Nr. (duomeny neskelbtini) pakeitimo ir švelnesnės nuobaudos paskyrimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. G. (toliau – ir pareiškėjas) 2019 m. liepos 15 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad jis 2019 m. liepos 15 d., apie 07.11 val., Vilniuje, Lentvario g., vairavo automobilį WV Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai buvo nustatytas lengvas 1,00 promilės girtumas, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus.

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto V. M. 2019 m. rugpjūčio 6 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą E. G. skirta 800 eurų dydžio bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių (ROIK Nr. 19103488805).

Šalies argumentai

Pareiškėjas E. G. pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui skundą, kuriuo prašė pakeisti skundžiamą nutarimą ir švelninti jam skirtą nuobaudą, t.y. netaikyti jai teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba atimti teisę vairuoti trumpesniam laikui. Skunde teigiama, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymo, privalo atsižvelgti į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį; kaltės formą ir rūšį; asmenybę; atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes; vairavimo stažą; ankstesnį asmens patraukimą administracinėn atsakomybėn; asmeninio pobūdžio aplinkybes; administracinio nusižengimo padarinius ir įvertinti tikimybę, kad paskirta nuobauda pasieks jai keliamus tikslus. Skirti švelnesnę, negu straipsnio sankcijoje numatyta nuobaudą, teismas gali tuo atveju, kai byloje yra nustatytos išimtinės aplinkybės, liudijančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas asmeniui už jo padarytą nusižengimą aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Tačiau tai nereiškia, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes. Neginčytina, kad pareiškėjas padarė vieną pavojingiausių KET pažeidimų, t. y. vairavo transporto būdamas neblaivus. Tačiau, net ir tokiu atveju ne visi pažeidimai yra lygiareikšmiai - ne kiekvienas ANK 422 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas administracinis nusižengimas realybėje yra vienodas savo pobūdžiu, atskirais atvejais jis gali būti mažiau pavojingesnis net už tuos administracinius nusižengimus, kuriuos įstatymų leidėjas vertina kaip visai nepavojingus. Pavyzdžiui, transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam, kai nustatomas 0,41 prom. neblaivumo laipsnis, turbūt, nebūtų toks pavojingas KET pažeidimas, kaip ėjimas per perėją net nepasižiūrėjusį kairę bei dešinę puses. Šansai pastaruoju atveju, kad bus sužalota žmogaus sveikata ar net prarasta gyvybė, yra kur kas didesni. Šios normos esmė yra užtikrinti, kad transporto priemonės nevairuotų asmuo, negalintis tinkamai vertinti aplinkybių, laiku į jas reaguoti, nes toks vairuotojas kelia pavojų tiek sau, tiek ir kitiems eismo dalyviams, nepriklausomai nuo to, kokios priemonės sukelia tokią jo būseną (neblaivumą, apsvaigimą) Taigi, aplinkybės, padedančios tinkamai vertinti eismą kelyje ir didinančios vairuotojo reakciją, yra mažinančios aptariamo administracinio nusižengimo pavojingumą.

Skunde taip pat teigiama, kad pareiškėjo administracinis nusižengimas buvo padarytas Vilniaus mieste, kas reikšminga tuo, jog transporto priemone nebuvo važiuota greičiau nei 50km/h, nes administracinis nusižengimas dėl nustatyto greičio viršijimo neužfiksuotas, nedidelis greitis reiškia mažesnę tikimybę sukelti eismo įvykį, kadangi važiuojant tokiu nedideliu greičiu, yra kur kas didesnis šansas tinkamai įvertinti eismo sąlygas. Antra, važiavimas vietovėje, kurioje pareiškėjas ir gyvena, reiškia, kad pareiškėjas žino eismo sąlygas, patį kelią, kas mažino padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą. Tai taip pat sudaro pagrindą prieiti prie išvados, kad ANK 34 str. 5 d. norma šiuo atveju gali būti taikoma. Atkreipiamas teismo dėmesys į tai, kad pareiškėjo atžvilgiu neužfiksuoti kiti administraciniai nusižengimai, jis buvo įsijungęs šviesas, transporto priemonė atitiko keliamus reikalavimus (padangos tinkamos kokybės, langų pralaidumas leistino dydžio ir pan.). Šios aplinkybės turi teisinės reikšmės, ypač kalbant apie pareiškėjo padarytą administracinį nusižengimą, kadangi neblaivumas lėtina reakciją į galimas kliūtis eisme. Tuo tarpu paminėtos aplinkybės reakcijos laiko papildomai nemažino, taigi pareiškėjo padarytas administracinis nusižengimas nėra didžiausio pavojingumo laipsnio. Paminėtinas ir administracinio nusižengimo padarymo laikas – 07.11 val. Kadangi tai šviesus paros metas, tamsa matomumo neblogino, kas atitinkamai taip pat mažina tikimybę sukelti eismo įvykį. Sutinkamai su nurodytomis aplinkybėmis, pareiškėjas veiką, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, realizavo gana formaliai, nes nei administracinio nusiengimo protokole ar nutarime nėra užfiksuota, kad pareiškėjas būtų vairavęs/manevravęs įtartinai ar pan.

Nurodoma, kad administracinis nusižengimas buvo padarytas daugiau dėl neatsargumo, nei dėl tyčios pareiškėjas nurodo, kad jis nesijautė esantis neblaivus, nedidelį alkoholio kiekį buvo vartojęs iš vakaro, taigi manė, jog alkoholis ryte buvo išsiskaidęs. Taigi tokia veika žymiai mažiau pavojingas administracinis nusižengimas nei transporto priemonės vairavimas tik ką vartojus alkoholio, kadangi pastaruoju atveju asmuo neabejotinai suvokia, kad transporto priemonę vairuoja neteisėtai. Šiuo atveju tokio suvokimo pareiškėjas neturėjo, nes alkoholį paskutinį kartą vartojo tik prieš einant miegoti.

Skunde nurodoma, kad aplinkybės, apibūdinančios pareiškėjo asmenybę, taip pat leidžia jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį. Pareiškėjas yra dorą ir visuomenei priimtiną gyvenimo būdą pasirinkęs pilietis. 2005 metais (duomenys neskelbtini) Apeliantas įgijo vidurinį išsilavinimą, o 2006 metais - statybininko kvalifikaciją. Nuo 2018 m. kovo 26 d. jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, ekskavatorininko pareigose. Taip pat pareiškėjas rūpinasi ir augina mažametį sūnų, teikia jam išlaikymą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškėjas jau yra sumokėjęs jam paskirtą baudą, policijos pareigūnams davė nuoseklius paaiškinimus, darbovietėje vertinamas tik pozityviai, ką patvirtina išimtinai teigiama charakteristika.

Be to, kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, pareiškėjas prisipažino padaręs ANK numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (padėjo jį išaiškinti). Be to, jis sutinka dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose. Remiantis ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 ir 10 punktais, šiuo atveju egzistuoja dvi pareiškėjo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Esant dviem atsakomybę lengvinančioms aplinkybėms, teismas turėtų taikyti pareiškėjo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 5 dalį. Teismui pateikta pažyma apie pareiškėjo patraukimą administracinėn atsakomybėn taip pat liudija, kad šis jo padarytas nusižengimas yra atsitiktinis, nebūdingas pareiškėjui poelgis. Anksčiau užfiksuoti keli teisės pažeidimai yra smulkūs, baudos už juos sumokėtos. Prašoma atkreipti dėmesį į tai, kad pareiškėjas vairavimo teisę turi daugiau kaip 15 metų, todėl vairavimo patirtis mažina jo padaryto nusižengimo pavojingumą. Teisė vairuoti transporto priemones pareiškėjui reikalinga tikslu išlaikyti turimą darbo vietą nes jis yra ekskavatorininkas, t. y. darbas su ekskavatoriumi. Akivaizdu, kad neturint teisės vairuoti transporto priemonių, pareiškėjas negalės vykdyti savo tiesioginių darbo pareigų, kas neabejotinai lems darbo praradimą. Šiai dienai darbo sutartis su pareiškėju nėra nutraukta tik dėl atsitiktinai pasitaikančių darbų, kuriuos jis gali atlikti, nesinaudodamas teise vairuoti ir darbdavio sutikimo palaukti šio skundo išnagrinėjimo. Darbas UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra vienintelis pareiškėjo pajamų šaltinis. Netekus šio darbo, jis neturės jokių pajamų, kurios reikalingos ne tik jam pačiam, bet ir mažamečiui sūnui, kuriam mokamas išlaikymas. Naujo darbo susiradimas būtų labai apsunkintas dėl gyvenimo užmiestyje ir kitokios darbo praktikos neturėjimo. Be to, teisė vairuoti transporto priemones pareiškėjui reikalinga dėl jo tėvų sveikatos būklės. Jo tėvui yra nustatytas 55%, o mamai - 60% netekto darbingumo lygis. Pareiškėjas padeda tėvams atlikti sunkesnius buities darbus, esant poreikiui, nuveža juos į sveikatos priežiūros įstaigas. Tėvai savarankiškai atlikti šių darbų negali ne tik dėl prastos sveikatos būklės, bet ir dėl gyvenimo užmiestyje. Taip pat prašoma atkreipti dėmesį į tai, kad pareiškėjo padarytas administracinis nusižengimas nesukėlė jokių pasekmių ir manytina, kad tam turėjo įtakos aukščiau nurodytos aplinkybės. Kas liečia administracinės nuobaudos tikslų pasiekimo, tai jau pats procesas dėl padaryto administracinio nusižengimo turi poveikį pareiškėjui. Jo metu kyla nerimas dėl aplinkybės, kad bus atimama specialioji teisė, taip pat dėl to, kaip be jos reikės išsiversti. Vien ši aplinkybė priverčia susimastyti apie teisei priešingą elgesį. Be to, pareiškėjas už padarytą administracinį nusižengimą jau yra sumokėjęs skirtą baudą. Taip pat teismas, kartu su nuobauda, galėtų paskirti ANK 27 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą administracinę poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose, kas taip pat padeda įgyvendinti administracinės nuobaudos paskirtį. Be to, pareiškėjas dėl jo padaryto nusižengimo yra įstatymų įpareigotas baigti papildomą vairuotojų mokymą, kurio metu patirs auklėjamąją bei prevencinę priemonę. Pareiškėjo manymu, šiuo metu egzistuoja kompleksas faktinių duomenų, sudarančių pagrindą taikyti jam ANT 34 straipsnio 5 dalį bei neskirti specialiosios teisės atėmimo arba skirti trumpesnį specialiosios teisės atėmimo terminą.

Atsiliepimas

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdyba atsiliepimu į skundą prašė E. G. skundo netenkinti. Atsiliepime teigiama, kad transporto priemonės vairavimas, vairuotojui esant neblaiviam, yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, todėl įstatymo leidėjas, nustatydamas sankcijoje už šį pažeidimą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų - apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams. Asmuo, žinodamas, jog tam tikros administracinės nuobaudos, poveikio priemonės taikymas gali pakenkti jo darbiniams interesams ar kitai visuomeninei veiklai, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti tokios administracinės nuobaudos, poveikio priemonės taikymą. Tai, kad administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo, netekęs teisės vairuoti transporto priemones, patiria darbinių ir buitinių nepatogumų, nėra išskirtinės aplinkybės bei nesudaro pagrindo pripažinti, kad administracinė nuobauda yra per griežta. Darydamas administracinį nusižengimą, pats pažeidėjas prisiėmė galimą neigiamų pasekmių kilimo riziką, todėl dėl administracinės nuobaudos taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo padaryto nusižengimo rezultatas, už kurį atsakingas jis pats. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašo jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Pagal suformuotą teismų praktiką, administracinė nuobauda, poveikio priemonė vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, gali būti skiriama ar švelninama tik ypatingais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, išskirtinių aplinkybių, bylojančių asmens naudai. Institucijos vertinimu, E. G. skunde nurodytos aplinkybės, taip pat jų visuma, nelaikytinos išskirtinėmis ir nesudaro pagrindo paskirti švelnesnę, negu įstatyme numatytą administracinio poveikio priemonę. ANK 422 straipsnio 9 dalyje imperatyviai nurodoma, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Prašo skundo netenkinti ir skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą.

E. G. teismo posėdžio metu palaikė skundo reikalavimus bei prašė jį tenkinti.

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką jiems pranešta tinkamai, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Esant tokioms aplinkybėms, byla nagrinėtina iš esmės institucijos atstovui nedalyvaujant, nes jo neatvykimas į teismo posėdį nėra kliūtis nagrinėti bylą ir priimti sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos E. G. skundas netenkintinas.

ANK 422 straipsnio 5 dalyje be kita ko numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai užtraukia baudą vairuotojams nuo 800 iki 1100 eurų. Už šį administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų ir šešių mėnesių (ANK 422 straipsnio 6 dalis).

Pareiškėjas E. G. neneigia faktinių bylos aplinkybių ir savo kaltės, padarius ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą. Teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, taip pat neturi pagrindo abejoti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kalte, padarius aukščiau minėtą administracinį nusižengimą ir pareiškėjo kaltė skundžiamame nutarime yra konstatuota pagrįsta.

Skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas. Pareiškėjas prašo jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas bei netaikyti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba skirti jam trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Pagal ANK 28 straipsnio 1 dalį, asmeniui suteiktos specialiosios teisės (šiuo atveju teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda skiria teismas ar ne teismo tvarka administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti institucija (pareigūnas), jeigu naudodamasis šia teise asmuo padarė administracinį nusižengimą. Aptariamos specialiosios teisės atėmimas gali būti skiriamas, kai tai nurodyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką (ANK 28 straipsnio 2 dalis).

ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant. Akivaizdu, kad tokiomis išskirtinėmis aplinkybėmis negali būti laikomos įprastos ir būdingos daugeliui bylų aplinkybės, kadangi tokiu atveju ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymas taptų taisykle, o ne išimtimi, kas iš esmės neatitiktų įstatymų leidėjo valios ir tikslų, kurių buvo siekiama įtvirtinant teisinį reglamentavimą, numatantį, jog už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. Teismų praktikoje pripažįstamas veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas nusižengimą padariusio asmens charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. gali būti tomis aplinkybėmis, kurioms esant gali būti svarstomas klausimas dėl specialiosios teisės atėmimo taikymo būtinybės.

Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, E. G. tiek nagrinėjant bylą Kelių policijos valdyboje, tiek savo skunde pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusižengimo, nuoširdžiai gailėjosi, kas pagrįstai buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 str. 1 d. 1 p.). Pareiškėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo. Vertinant E. G. asmenybę nustatyta, kad teisę vairuoti transporto priemones jis turi nuo 2004 metų, t.y. daugiau kaip 15 metų (b.l. 46). Iš teismui pateiktos pažymos apie pareiškėjo baustumą už paskutinius penkerius metus matyti, kad E. G. 2019 metais du kartus buvo baustas administracine tvarka už KET pažeidimus (už važiavimą priešpriešine eismo juosta , pažeidžiant KET reikalavimus buvo nubaustas 2019 m. liepos 9 d., už automobilio vairavimą neapsidraudus privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu buvo nubaustas 2019 m. balandžio 5 d., paskirtos baudos sumokėtos). Nagrinėjamo nusižengimo padarymo metu šios nuobaudos buvo galiojančios. Nors E. G. anksčiau nebuvo baustas administracine tvarka už automobilio vairavimą esant neblaiviam, tačiau jam skirtos nuobaudos už kitus KET pažeidimus per pakankamai trumpą laiko tarpą, neatgrasė jo nuo naujo, žymiai pavojingesnio nusižengimų padarymo ir šios aplinkybės neleidžia teismui daryti kategoriškos išvados, kad pareiškėjas iki nagrinėjamo nusižengimo padarymo teise vairuoti transporto priemones naudojosi nepriekaištingai, todėl šiuo aspektu charakterizuoti jo asmenybę tik teigiamai jokio pagrindo nėra.

Pareiškėjas E. G. skunde taip pat prašo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis sutinka dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programose (ANK 35 straipsnio 1 dalies 10 punktas). ANK 35 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatyta, jog atsakomybe lengvinanti aplinkybė yra, kai asmuo sutinka dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose (kursuose). Tačiau pagal ANK 30 straipsnio 4 dalį, ši priemonė gali būti skiriama tik kai ji numatyta ANK specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką (kaip antai ANK 73, 74 ir kt. straipsniuose). Ši priemonė skiriama tik asmens sutikimu, todėl ji ir laikoma lengvinančia aplinkybe, skiriant administracinę nuobaudą (ANK 30 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju ANK 422 straipsnyje nėra numatyta galimybė asmeniui, padariusiam šį administracinį nusižengimą, skirti tokio pobūdžio administracinio poveikio priemonės, todėl ir E. G. sutikimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programose negali būti laikomas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta ANK 35 straipsnio 1 dalies 10 punkte. Tad nagrinėjamu atveju pripažinta tik viena pareiškėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Skundžiamu nutarimu E. G. teisė vairuoti transporto priemones yra atimta už nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą, t.y. už automobilio vairavimą esant neblaiviam. Šio nusižengimo padarymo metu pareiškėjui alkoholio matuokliu buvo nustatytas 1,00 promilės girtumas (įvertinus ± 0,017 ‰ paklaidą, kuri traktuojama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai – nustatytas 0,98 promilės girtumas) daugiau kaip dvigubai viršija leistiną 0,4 promilės girtumą ribą. Pareiškėjas savo skunde teigia, kad jo padarytas nusižengimas negali būti traktuojamas, kaip labai pavojingas, nes jis jokių pasekmių nesukėlė, jo vairavimo įgūdžiai, atsižvelgiant į turimą vairavimo stažą, yra geri, jis važiavo šviesiu paros metu, jam gerai pažįstamoje vietoje, neviršydama mieste nustatyto 50 km/h greičio, jo vairuojamas automobilis buvo techniškai tvarkingas. Teismas negali sutikti su tokia pareiškėjo pozicija, kadangi šios aplinkybės savaime nereiškia, kad savo neteisėtais veiksmais pažeidėjas nekėlė didelio pavojaus nei savo, nei kitų eismo dalyvių turtui, sveikatai ir netgi gyvybei. Pažymėtina tai, kad E. G. administracinį nusižengimą padarė mieste, ryto metu, kai eismas yra intensyvesnis, nes visi vyksta į darbą. Be to, pažeidėjui nustatytas girtumo laipsnis - 0,98 promilės (įvertinus paklaidą), ženkliai viršijo ribą, nuo kurios asmeniui yra draudžiama vairuoti transporto priemones (0,40 promilių), tad tik atsitiktinumo dėka buvo išvengta rimtesnių neatsakingo ir lengvabūdiško E. G. elgesio pasekmių. Skunde nurodyta aplinkybė, kad nedidelį alkoholio kiekį pareiškėjas vartojo iš vakaro ir manė, kad ryte jis jau bus organizme išsiskaidęs, vertintina kritiškai, nes jam ryte nustatytas vieną promilę siekiantis girtimo laipsnis rodo, jog iš vakaro suvartotas alkoholio kiekis nebuvo toks mažas, kaip teigiama skunde. Atitinkamai tai, kad pareiškėjas bando iš dalies pateisinti padarytą itin šiurkštų administracinį nusižengimą, nurodydamas, kad jis, kaip jau buvo minėta, alkoholį vartojo iš vakaro, jautėsi esantis blaivus, vairavo techniškai tvarkingą transporto priemonę puikiai jam pažįstamame kelyje leistinu greičiu, turi didelį vairavimo stažą, leidžia visgi teismui abejoti, ar tikrai asmuo kritiškai vertina savo elgesį bei suvokia tokio elgesio galimas (galėjusias) sukelti pasekmes. Taigi šiuo atveju, teismo vertinimu, dar labiau švelninti jo administracinę atsakomybę būtų ne tik nepagrįsta, bet tai prieštarautų ir ANK 22 straipsnyje paskirčiai bei teisingumo ir proporcingumo principams.

Pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, kad netekęs teisės vairuoti transporto priemones, jis praras darbą, negalės padėti išlaikyti savo nepilnamečio sūnaus bei padėti neįgaliems tėvams, taip pat negali būti laikomos ypatingai jo atsakomybę švelninančios, galinčios lemti išskirtinį administracinės nuobaudos švelninimą, nes asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbo pobūdžio ar šeiminių aplinkybių, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą, o padaręs tokį nusižengimą, jis turi prisiimti riziką dėl kilusių pasekmių. Be to, šios pareiškėjo nurodytos aplinkybės gali būti vertinamos tik sprendžiant klausimą, kokio dydžio nuobauda turėtų būti skiriama jos sankcijos ribose (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, įvertino visas šias aplinkybes bei jam už inkriminuotą nusižengimą skyrė sankcijose numatytą minimalią baudą bei minimalų specialiosios teisės atėmimo terminą.

Vertinant E. G. skunde nurodytą teismų praktiką pažymima, kad jame praktiškai minimi tik apylinkės teismų administracinio nusižengimo bylose priimti sprendimai, kuriais teismas vadovautis neprivalo, kadangi teismų praktiką administracinio nusižengimo bylose formuoja ne pirmosios, o aukštesnės instancijos teismai – apygardos teismai bei Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad E. G. paskirta sankcijoje numatyta minimali nuobauda (bauda ir specialiosios teisės atėmimo terminas) nėra per griežta, ji atitinka jo padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl tenkinti pareiškėjo skundą jame išdėstytais motyvais ir keisti skundžiamą nutarimą pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2019 m. rugpjūčio 6 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą ir pareiškėjo E. G. (E. G.) skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ingrida Mikužytė