- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-02-26
- Bylos Nr.
- 2A-318-302/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė (pran.), Danutė Kutrienė, Vytautas Zelianka
- Ieškovas
- Vilniaus miesto apylinkės, Vilniaus miesto apylinkės vyriausiojo
- Atsakovas
- D. B.
- Trečiasis asmuo
- Viešoji įstaiga Lietuvos katalikių moterų sąjungos Vaikų ir jaunimo paramos centras
- Išvadą teikia
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 77.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės D. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo 2008 m. liepos 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovei D. B. , tretysis asmuo – Viešoji įstaiga Lietuvos katalikių moterų sąjungos Vaikų ir jaunimo paramos centras, institucija, duodanti išvadą byloje – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos skyrius (toliau tekste – VTAS) dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, vaiko globos ir gyvenamosios vietos nustatymo, globėjo paskyrimo ir išlaikymo vaikui priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas Vilniaus miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras, ginantis viešąjį interesą, kreipėsi į teismą, prašydamas neterminuotai apriboti atsakovės D. B. motinos valdžią jos dukters S. B. , gim. 1995-01-08, atžvilgiu, nustatyti S. B. nuolatinę globą, globėju skiriant Viešąją įstaigą Lietuvos katalikių moterų sąjungos Vaikų ir jaunimo paramos centrą, nustatyti S. B. gyvenamąją vietą globėjo būstinėje, priteisti iš D. B. išlaikymą S. B. naudai kas mėnesį mokamomis 1 MGL (130 Lt) dydžio periodinėmis išmokomis.
Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės prokuratūroje buvo gautas H. V. prašymas apginti jos dukterėčios D. B. interesus. Prokuroras nustatė, jog D. B. 1995-01-08 gimė dukra S. B. , kuriai Vilniaus miesto savivaldybės mero 2002-09-20 potvarkiu Nr. 563 buvo nustatyta laikinoji globa ir dalinis valstybės išlaikymas Vilniaus 3-oje internatinėje mokykloje. S. B. internatinėje mokykloje apgyvendinta motinos prašymu. Nuo 2007-09-01 minėtai mokyklai nebevykdant globėjo funkcijų, dėl tolesnio globos organizavimo į Vaikų teisių apsaugos skyrių (toliau – VTAS) buvo kviečiama D. B. , tačiau pastaroji į kvietimus neatsiliepė. Ieškovas nurodė, kad D. B. psichinės sveikatos būklė ir galėjimas savarankiškai pasirūpinti dukra kelia abejonių. 2007-08-08 Viešoji įstaiga Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė raštu Nr. K6-2-12077 pranešė, kad D. B. šioje įstaigoje gydėsi du kartus, jai diagnozuoti psichikos sveikatos sutrikimai. Vilniaus „Vilnios“ pagrindinės mokyklos direktorė pranešė, kad pastaraisiais metais S. B. nenori bendrauti su motina, nes pastaroji ja nesurūpina, dažnai keistai elgiasi, su mama ji jaučiasi nesaugiai. Vaikas negali gyventi pilnavertėje šeimoje, todėl atsakovei nevykdant pareigos auklėti vaiką, rūpintis juo, piktnaudžiaujant motinos valdžia, dėl to jam daroma žalinga įtaka. Duomenų apie tai, kad padėtis galėtų pasikeisti, nėra.
Institucija, duodanti išvadą byloje, VTAS su pareikštu ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, jog atsakovė dėl objektyvių priežasčių – ligos – nėra pajėgi suvokti savo pareigų dukrai bei pasirūpinti dukros buitimi, auklėjimu, sveikata ir išlaikymu, todėl jos atžvilgiu taikytinas ne motinos valdžios neterminuotas apribojimas, o Lietuvos Respublikos CK 3.179 str. numatytas vaiko atskyrimas nuo motinos. Neprieštaravo, kad S. B. būtų nustatyta nuolatinė globa, jos globėju paskirtas Viešosios įstaigos Lietuvos katalikių moterų sąjungos Vaikų ir jaunimo paramos centras, o vaiko gyvenamoji vieta, nustatytina globėjo buveinėje. Pritarė nepilnamečio vaiko išlaikymo priteisimui iš motinos.
Vilniaus miesto 4-asis apylinkės teismas 2008 m. liepos 22 d. sprendimu ieškinį tenkino. Atsakovei D. B. neterminuotai apribojo motinos valdžią jos nepilnametės dukters S. B. atžvilgiu. Nustatė S. B. nuolatinę valstybės globą, globėju skyrė VšĮ Lietuvos katalikių moterų sąjungos Vaikų ir jaunimo paramos centrą ir vaiko gyvenamąją vietą nustatė globėjo buveinėje. Priteisė iš atsakovės D. B. jos nepilnametės dukters S. B. išlaikymui periodines išmokas po 130 Lt kas mėnesį nuo 2007-11-21, iki vaiko pilnametystės, lėšas pervedant į vaiko vardu atidarytą asmeninę banko sąskaitą, vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju skiriant VšĮ Lietuvos katalikių moterų sąjungos Vaikų ir jaunimo paramos centrą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatavo, jog atsakovės asocialus gyvenimas ir vengimas atlikti savo pareigas dukters atžvilgiu, yra neleistinas ir pažeidžia nepilnamečio vaiko socialines teises ir interesus, o jos psichikos būklė daro ypatingą žalą jo dvasiniam vystimuisi, todėl ieškovo reikalavimą neterminuotai apriboti D. B. motinos valdžią nepilnametės dukters S. B. atžvilgiu tenkino, laikydamas, kad galimybių grąžinti vaiką motinos globai nėra (CK 3.180 str. 1 d. ir 2 d.). Teismas nepilnamečiam vaikui nustatė nuolatinę valstybės globą, globėju skirdamas VšĮ Lietuvos katalikių moterų sąjungos Vaikų ir jaunimo paramos centrą, nes iki šiol mergaitę globojusi Vilniaus „Vilnios“ pagrindinė mokykla nebegali atlikti globėjo funkcijų.
Teismas priteisė iš atsakovės jos nepilnametės dukters išlaikymui vieno minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydžio mokamas periodines išmokas, tai yra, po 130 Lt per mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki S. B. pilnametystės atsižvelgdamas į tai, jog atsakovė nuolatinio darbo neturi, gauna neįgalumo pensiją, nuo 2008-05-08 gydoma Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninėje (numatoma gydyti iki 2008-07-24), įvertindamas jos sunkią turtinę padėtį, bei kad sunki vaiko tėvų turtinė padėtis nėra pagrindas juos visiškai atleisti nuo išlaikymo prievolės.
Šalies argumentai
Atsakovė D. B. apeliaciniu skundu prašo pakeisti skundžiamą teismo sprendimą dalyje dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo ir taikyti atsakovei vaiko ir motinos atskyrimą, numatytą Civilinio kodekso 3.179 straipsnyje, panaikinti teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo iš atsakovės.
Apeliaciniame skunde nurodo, jog psichikos liga nėra pagrindas taikyti motinos valdžios apribojimą. Atsakovė myli dukrą, neveda amoralaus gyvenimo būdo, negirtauja, nesielgia žiauriai su vaiku. Šiuo metu jai paskirtas reguliarus gydymas, jos būklė gerėja.
Atsakovė dėl ligos negali dirbti, todėl negali išlaikyti vaiko. Ji gauna tik valstybinę šalpos išmoką, iš kurios negali būti priteistas išlaikymas, tokiu būdu visos priteistos išmokos bus nukreiptos į atsakovei priklausantį turtą, kurį sudaro kambarys bendrabutyje, ji neteks gyvenamojo ploto.
Atsiliepimas
Ieškovas Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras, ginantis viešąjį interesą, atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą skundžiamą teismo sprendimą. Nurodo, jog atsakovei pagrįstai neterminuotai apribota motinos valdžia, nes ji neatliko pareigos tinkamai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką ir tokiu būdu jam daro žalingą įtaką. Teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiam vaikui yra visiškai pagrįstas.
Institucija, duodanti išvadą byloje, VTAS atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, jog apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Kadangi atsakovė dėl objektyvių priežasčių - ligos – nėra pajėgi suvokti savo pareigų dukrai bei tinkamai pasirūpinti dukters buitimi, auklėjimu, sveikata, išlaikymu, todėl turėtų būti taikomas ne motinos valdžios apribojimas, bet vaiko atskyrimas nuo motinos.
Atsakovė negali būti atleista nuo pareigos teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, nes tokia pareiga imperatyvi. Nurodo, jog teismas priteisė išlaikymą iš atsakovės atsižvelgdamas į jos sunkią turtinę padėtį.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo, atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, byloje pateiktus įrodymus, paaiškinimus, valstybinės institucijos išvadą, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias tėvų valdžios apribojimą (Civilinio kodekso 3.180 straipsnis), išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimą (Civilinio kodekso 3.192 straipsnis), pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą (Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis), todėl, nenustačius absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, tokie teismo padaryti pažeidimai sudaro pagrindą pakeisti teismo sprendimą.
Nustatyta, kad 1995-01-08 D. B. gimė dukra S. B. (b.l. 15). 2002-08-30 atsakovės prašymu, S. B. apgyvendinta Vilniaus 3-oje internatinėje mokykloje, o 2002-09-20 Vilniaus miesto savivaldybės mero potvarkiu Nr. 563 nepilnametei nustatyta laikinoji globa ir dalinis valstybės išlaikymas (b.l. 5-6). VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės duomenimis atsakovei buvo diagnozuoti psichikos sveikatos sutrikimai (ūminis panašus į šizofreniją psichozinis sutrikimas, ūminis pseudošizofreninis sutrikimas) (b.l. 18, 20, 21), ji buvo gydyta psichiatrinėje ligoninėje laikotarpiais nuo 2003-10-13 iki 2003-10-31, taip pat nuo 2007-08-01 iki 2007-10-23, nuo 2008-05-08 iki 2008-07-24 (b.l. 18, 30, 53). Atsakovės dukra S. B. sutiko būti atskirta nuo motinos (b.l. 14).
D. B. laikotarpiu nuo 1997-05-26 iki 2007-06-06 atskirais trumpais periodais dirbo skirtingose darbovietėse (b.l. 16-17). Lietuvos psichikos negalios žmonių bendrijos „Giedra“ tarpininkavimo rašte nurodyta, kad D. B. yra šios bendrijos narė nuo 2007 m. kovo mėnesio, jai yra teikiamos socialinės priežiūros paslaugos – prižiūrima jos asmeninė ir buto higiena, padedama buities darbuose, aprūpinama labdaros maisto produktais ir drabužiais (b.l. 73). Pagal Socialinės paramos centro Socialinių išmokų skyriaus 2008-08-14 pažymą apie atsakovės pajamas, ji laikotarpiu nuo 2007 m. rugpjūčio mėn. iki 2008 m. balandžio mėn. gaudavo šalpos pensiją neįgaliajam, viso – 2 172,43 Lt, o nuo 2008 m. sausio mėn. iki 2008 m. liepos mėn. – 52 Lt išmoką vaikui, viso – 364 Lt (b.l. 74). Atsakovė pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad ji, kol dirbo, duodavo pinigų dukrai (b.l. 62), o dukra, apklausta apeliacinės instancijos teisme, patvirtino, kad motina jai duoda pinigų, padaro valgyti, mergaitė nori ir toliau bendrauti ir gyventi su motina.
Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį ir neterminuotai apribodamas atsakovės D. B. motinos valdžią jos dukters S. B. atžvilgiu, netinkamai taikė materialinės teisės normą, reglamentuojančią tėvų valdžios apribojimą (Civilinio kodekso 3.180 straipsnis). Civilinio kodekso 3.810 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo.
Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog atsakovės asocialus gyvenimas ir vengimas atlikti savo pareigas dukters atžvilgiu, yra neleistinas ir pažeidžia nepilnamečio vaiko socialines teises ir interesus, o jos psichikos būklė (triukšmavimas mokykloje, netaktiškas elgesys, nepagrįstų pretenzijų mokyklos darbuotojams kėlimas) daro ypatingą žalą vaiko dvasiniam vystimuisi, todėl yra pagrindas neterminuotai apriboti jai motinos valdžią nepilnamečio vaiko atžvilgiu, visiškai neatsižvelgė į tai, kad tėvų valdžia gali būti ribojama tik esant tėvų (šiuo atveju – motinos) kaltei dėl netinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo arba vengimo ją įgyvendinti. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovei 2003 metais diagnozuoti psichikos sveikatos sutrikimai, taigi teismas, spręsdamas dėl tėvų valdžios apribojimo, turėjo įvertinti, jog tokia atsakovės liga, kuri nepriklauso nuo jos valios ir negali būti jos kontroliuojama, pripažintina objektyvia aplinkybe, trukdančia jai tinkamai įgyvendinti jos kaip motinos valdžią nepilnamečio vaiko S. B. atžvilgiu, tinkamai suvokti savo pareigas dukrai bei pasirūpinti jos buitimi, auklėjimu, sveikata, išlaikymu. Pagal Civilinio kodekso 3.179 straipsnio 1 dalį, tais atvejais, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas, teismas gali nuspręsti atskirti vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos). Ši tėvų valdžios ribojimo rūšis taikoma, kai tėvai nevykdo ar negali vykdyti savo pareigų vaikams dėl tam tikrų aplinkybių nesant tėvų kaltės. Kolegijos vertinimu, teismui netinkamai įvertinus byloje pateiktus įrodymus dėl atsakovės kaltės nevykdant jos kaip motinos pareigų vaiko atžvilgiu ir padarius netinkamą išvadą, kurią iš tėvų valdžios apribojimo rūšių taikyti nagrinėjamu atveju, yra pagrindas pakeisti teismo sprendimą dalyje dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo taikymo atskiriant nepilnametę dukrą S. B. nuo jos motinos D. B. vadovaujantis Civilinio kodekso 3.179 straipsnio 1 dalimi. Kolegija pažymi, jog taikant šią tėvų valdžios apribojimo rūšį taip pat yra atsižvelgta ir į prioritetinius nepilnamečio vaiko interesus (Civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis), į nepilnametės S. B. norą bendrauti su motina, patvirtinimą, kad jokių konfliktų su motina nėra, motinos norą auginti vaiką, ją rūpintis pagal galimybes, o nepilnamečiu vaiku pasirūpins jos globėju paskirtas Lietuvos katalikių moterų sąjungos Vaikų ir jaunimo paramos centras, įvertinus vaiko teisių apsaugos tarnybos išvadą, kad nagrinėjamu atveju turi būti taikomas būtent vaiko atskyrimas nuo motinos, bet ne valdžios apribojimas.
Kolegija taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria iš atsakovės D. B. jos nepilnametei dukrai priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis. Pažymėtina, jog teismas priteisia nepilnamečiams vaikams išlaikymą, jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (Civilinio kodekso 3.194 straipsnio 1 dalis). Teismas, įvertindamas tai, kad atsakovės turtinė padėtis yra sunki dėl to, kad ji neturi nuolatinio darbo, yra neįgali, dėl ko negali dirbti, jos pajamos tik dėl neįgalumo mokama socialinė išmoka, buvo gydoma psichiatrijos ligoninėje, tačiau nepriklausomai nuo to padarė išvadą, jog sunki vaiko tėvų turtinė padėtis nėra pagrindas juos visiškai atleisti nuo išlaikymo prievolės, todėl priteisė vaikui išlaikymą po 130 Lt, ir visiškai neatsižvelgė į tai, kad nėra duomenų byloje apie atsakovės pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką nevykdymą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ji duoda dukrai pinigų, gamina jai valgyti, ką nurodė atsakovės dukra, o taip pat trečiojo asmens atstovė. Taip pat trečiojo asmens atstovė nurodė, kad atsakovė nevengia išlaikyti savo dukros, ji stengiasi tai daryti, tačiau jos galimybės yra ribotos dėl labai mažų pajamų. Kolegija pabrėžia, jog netinkamas tokios tėvų pareigos kaip išlaikymo nepilnamečiam vaikui teikimas vykdymas yra pateisinamas tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą jie privalo tai daryti. Kaip jau buvo nustatyta, atsakovė serga psichikos liga, ji yra psichikos sveikatos centro įskaitoje, kelis kartus gydyta psichiatrinėje ligoninėje, dėl tokios sveikatos būklės ji neturi nuolatinio darbo, taigi tokios aplinkybės negali būti traktuojamos kaip sąmoningas, tyčinis atsakovės vengimas materialiai rūpintis jos nepilnamete dukra. Kolegija sprendžia, jog teismui nebuvo pagrindo priteisti išlaikymo iš atsakovės nepilnametei dukrai, todėl ši teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo yra naikintina, o ieškinio reikalavimas – atmestinas. dėl kokių priežasčių ji negali tinkamai įgyvendinti pareigos materialiai pasirūpinti savo vaiku.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas nustatė ir ištyrė ne visas reikšmingas ieškiniui aplinkybes, iš dalies sutinka su pirmos instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais. Apeliacinio skundo motyvais yra pagrindas apylinkės teismo sprendimą pakeisti (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 p.)
Kadangi teismo sprendimas yra keičiamas, atitinkamai turi būti perskirstomos bylinėjimosi išlaidos. Kadangi ieškovas buvo atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo už pareikštą ieškinį vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 5 p., o ieškinys patenkintas iš dalies, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistos 187,46 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 115 Lt žyminis mokestis už reikalavimą dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, 57,50 Lt už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, 25,96 Lt pašto išlaidų, Atsižvelgiant, kad atsakovė yra socialiai remtinas asmuo, mažintinos iki 20 Lt bylinėjimosi išlaidų (Civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 4 pd.).
Apeliacinės instancijos teisme apeliantė nepatyrė bylinėjimosi išlaidų, todėl patenkinus apeliacinį skundą nėra pagrindo jų priteisti iš pralaimėjusios šalies.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 str. kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo 2008 m. liepos 22 d. sprendimo dalį, kuria atsakovei D. B. neterminuotai apribota motinos valdžia nepilnametės dukters S. B. atžvilgiu, pakeisti ir ją išdėstyti taip: atskirti nepilnametę dukrą S. B. , gimusią 1995-01-08, nuo jos motinos D. B. .
Sprendimo dalį, kuria iš atsakovės D. B. priteistas išlaikymas nepilnametės dukters Skirmantės naudai po 130 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2007-11-21 iki vaiko pilnametystės, panaikinti ir šį reikalavimą atmesti.
Iš D. B. priteistas 187,46 Lt bylinėjimosi išlaidas sumažinti iki 20 Lt pirmosios instancijos teisme.
Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.