Šiaulių apygardos teismo nutartis

2021-04-20 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-59-875/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-04-20
Bylos Nr.
AN2-59-875/2021
Teisminio proceso Nr.
4-08-3-00510-2020-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Nerijus Masiulis (pirm.)
Pažeidėjas
R. J.
Institucija
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Panevėžio valdyba
Advokatai
Laurynas Samoška
Kategorijos

Įžanginė dalis

Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-59-875/2021Teisminio proceso Nr. 4-08-3-00510-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 12.20; 21.19.18(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 20 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Nerijus Masiulis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. J. atstovo advokato padėjėjo Lauryno Samoškos apeliacinį skundą dėl (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2021 m. sausio 21 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Aplinkos apsaugos departamento prie aplinkos ministerijos vyriausiojo specialisto 2020 m. lapkričio 6 d. nutarimu (toliau – Nutarimas) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 281 straipsnio 1 dalį R. J. paskirta 190 Eur bauda už tai, kad 2020 m. rugsėjo 18 d. 10 val. patikrinimo metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), ne miškų ūkio paskirties žemėje, AB (duomenys neskelbtini) statybos tresto filialo „(duomenys neskelbtini)“ statybos vadovas R. J., organizuodamas ir vykdydamas (duomenys neskelbtini) miesto centrinės miesto dalies viešųjų erdvių bei gatvių sutvarkymo darbus, neteisėtai, tai yra, nesiimdamas veiksmų apsaugoti želdinius, sužalojo pažeidžiant medžių gyvybines funkcijas (nukasta daugiau kaip 1/3 žemių nuo šaknų jų išsidėstymo spinduliu pagal medžio lajos projekciją) 6 saugotinus medžius – mažalapes liepas (skersmuo 28; 28; 28; 32; 37 ir 43 cm), tokiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo (toliau – Įstatymas) 14 straipsnio 2 dalies reikalavimą „Fiziniai ir juridiniai asmenys neturi leisti neteisėtų veiksmų ar neveikimo, jeigu dėl to želdynai ar želdiniai galėtų būti sunaikinti ar pažeisti ir blogėtų aplinkos gyvenimo sąlygos“.

2. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2021 m. sausio 21 d. nutartimi R. J. skundas atmestas, o Nutarimas paliktas nepakeistas. Nutartyje konstatuota, kad R. J., kaip rangovo įgaliotas atstovas, yra tinkamas subjektas, buvo padaryta žala ir jis tinkamai neatliko savo pareigų.

3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto R. J. atstovas advokato padėjėjas L. Samoška prašo panaikinti skundžiamą 2021 m. sausio 21 d. nutartį ir Nutarimą bei nutraukti administracinio nusižengimo teiseną R. J..

3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog (duomenys neskelbtini) miesto centrinės miesto dalies viešųjų erdvių bei gatvių sutvarkymo (I etapo) darbų statytojas (užsakovas) yra (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracija. Techninį projektą, kurio sprendiniai yra rangovui privalomi, pateikė statytojas (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracija. Tiek statytojas, tiek techninio projekto autoriai ir (ar) techninę statybos darbų priežiūrą statytojo pavedimu atliekantys specialistai žinojo apie faktiškai esančius medžius, tačiau pažeisdami Taisyklių 6 p. reikalavimus, nesiėmė jokių veiksmų, siekiant apsaugoti ginčo medžius. Netgi po Institucijos patikrinimo, rangovo iniciatyva sušaukus susirinkimą, statytojas vis tiek nesiima jokių veiksmų ginčo medžiams išsaugoti. Teismo vertinimas, kad (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos pareigas, numatytas Želdinių įstatyme ir Taisyklėse ir (ar) ANK numatytą atsakomybę šalina tai, kad projekte Užsakovas nenumatė sprendinių medžiams apsaugoti yra absoliučiai nepagrįsta, kadangi ne Rangovas, o Projektuotojas yra atsakingas už projekto sprendinius. STR 1.04.04:2017 49 p. yra numatyta, kad Projektuotojas, parengęs projektą, jo keitimus, papildymus ir taisymus, jį pasirašęs, patvirtina, kad projektas atitinka įstatymų, kitų teisės aktų, projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas, ir atsako už viso projekto kokybę, projekto keitimų, papildymų ir taisymų pasekmes. Šio STR 1.04.04:2017 nuostatose numatyta, kad projekte privalomai turi būti numatyta medžių, krūmų kirtimas ir (ar) išsaugojimas, dirvožemio augalinio sluoksnio nukasimas ir panaudojimas (5 p., 5.4.4. p., 5.4.4.2. p. 46.5. p., 6.4.4.2. p.). Statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ (toliau - STR 1.06.01:2016) 1.3.2. p. statytojas (užsakovas) organizuoja statinio projekto vykdymo priežiūrą (kai ji privaloma arba savo iniciatyva), o statinio projektuotojas statytojo (užsakovo) pavedimu [3.1] atlieka statinio projekto vykdymo priežiūrą. Taigi, iš teisės aktų reguliavimo yra aišku, kad už techninio projekto klaidas ir (ar) neatitikimus atsako projektuotojas ar statytojas (užsakovas) ir privalomų sprendinių nenurodymas (šiuo atveju medžių apsaugojimo arba kirtimo), negali pašalinti ar eliminuoti statytojo (užsakovo) Taisyklių 6 p. numatytos atsakomybės ar perkelti jos Rangovui.

3.2. Taip pat apelianto atstovo nuomone, pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad Rangovas turėjo stabdyti darbus ir informuoti Užsakovą, daro nepagrįstą išvadą, kadangi tiek projektavimo metu (projektą derino ta pati (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracija), tiek darbų vykdymo metu apie ginčo medžius statytojui (užsakovui) buvo žinoma, tačiau užsakovas ne tik nestabdė darbų, tačiau ir liepė spartinti šių darbų atlikimą. Techninė priežiūra taip pat Rangovui nepateikė jokių pastabų. Apeliantas ne kartą nurodė, kad užsakovas ne kartą kategoriškai atsisakė išduoti leidimą medžiams kirsti ir liepė vykdyti darbus. Taigi, nors apeliantas nurodė šias aplinkybes, tačiau, nagrinėjant bylą, teismas neanalizavo ir nevertino užsakovo netinkamo pareigų ir teisės aktų reikalavimų vykdymo ir šio neveikimo priežastinio ryšio su apeliantui inkriminuojamais administraciniais pažeidimais, todėl padarė nepagrįstą išvadą dėl apelianto, kaip tinkamo subjekto administracinei atsakomybei taikyti. Teismas, nukrypdamas nuo Taisyklių 6 p. nurodyto reglamentavimo, užsakovui taikytiną administracinę atsakomybę perkėlė apeliantui, taip iš esmės pažeisdamas jo teises.

3.3. Lietuvos Aukščiausiasis teismas administracinio nusižengimo byloje Nr. e2AT-18-648/ 2017, kone analogiškų faktinių aplinkybių kontekste ir padaręs išvadą, kad už darbų, kuriuose sunaikinami ir (ar) pažeidžiami želdiniai, atsako sklypo savininkas. Teismas nutarties 8 p. perkeldamas administracinę Užsakovo atsakomybę Rangovui, visiškai nepasisakė dėl apelianto skunde nurodytų („žemės sklypo, kuriame yra saugomi želdiniai, valdytojas ar savininkas turi dėti maksimalias ir pakankamas pastangas, siekdamas apsaugoti teritorijoje augančius medžius ar krūmus nuo sunaikinimo ar sužalojimo, t. y. užtikrinti, kad dėl jo neveikimo tokių priemonių nesiimant, nebūtų sudaromos prielaidos žalai saugomiems aptariamiems gamtos objektams kilti. Nagrinėjamu atveju ginčo medžiai auga (augo) (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės valdomame žemės sklype, todėl (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracija, būdama rūpestinga, atidi ir apdairi, organizuodama darbus, išduodama darbams leidimą, tvirtindama techninį projektą, vykdydama techninę priežiūrą, privalėjo kontroliuoti ir prižiūrėti atliekamų gatvės kasimo darbų eigą bei rūpintis, kad nebūtų atliekami priešingi teisei veiksmai“). Apeliantas, vadovaudamas statybos darbams, buvo patikintas, kad jokia atsakomybė jo atžvilgiu nebus taikytina ir jokios neigiamos pasekmės, vykdant darbus, laikantis techninio projekto sprendinių, nekils, kadangi, kaip minėta, už želdinius yra tiesiogiai atsakingas Užsakovas, kuris ne tik leido vykdyti darbus, tačiau nuolat spartino jų vykdymą.

3.4. Apelianto atstovo tvirtinimu, teismo vertinimas yra išimtinai formalus, šabloniškai nurodant Metodikos punktus, tačiau neanalizuojant ir netiriant ar realiai buvo padaryta kokia nors žala. Metodikoje yra nurodyta bendrojo pobūdžio informacija, tačiau tai negali būti vienodai taikoma kiekvienu individualiu atveju ir būti pagrindas faktinės žalos nenustatinėjimui. Kitaip tariant skirtingai turi būti vertinami atvejai, jei pavyzdžiui medžio 1/3 šaknų nukasta vasaros metu, kurios būna ilgiau kaip savaitę, kas lemia jų džiūvimą ir medžio žalojimą ir kitaip turi būti vertinama medžių šaknų atidengimas vienai dienai rudenį, jas užkasant ir palaistant kone ta pačią dieną. Apeliantui taip pat nebuvo pateikti jokie žalos apskaičiavimai ir/ar kiti įrodymai, kurie pagrįstų faktinę žalą ir (ar) žalos dydį.

4. Apeliaciniame skunde tvirtinama, jog skundžiama nutartimi yra formuojama ydinga teismų praktika, pagal kurią Užsakovai, pažeisdami poįstatyminių teisės aktų reikalavimus, tikslingai gali nevykdyti pareigos numatyti techniniuose projektuose sprendinius dėl želdynų pašalinimo ir (ar) išsaugojimo būdų, siekiant šias atsakomybes perkelti Rangovams, todėl skundžiamos nutarties panaikinimas ir tinkamas atsakomybės ribų ir tinkamo administracinėn atsakomybėn traukiamo subjekto nustatymas yra labai svarbus aiškiai apibrėžtų, teisėtų rangos santykių (atsakomybių ribų ir pareigų) reguliavimui ir vienodos teismų praktikos formavimui.

5. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento (duomenys neskelbtini) administracinių bylų nagrinėjimo skyrius atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.

5.1. Nurodo, kad R. J., vykdydamas (duomenys neskelbtini) miesto centrinės miesto dalies viešųjų erdvių bei gatvių sutvarkymo darbus, atkasė saugotinų medžių šaknis, taip sužalodamas juos, tai yra atliko tokius veiksmus, kurie nebuvo numatyti ir pažymėti statybos techniniame projekte. Siekdamas išvengti administracinės atsakomybės, ją bando suversti statytojui (užsakovui) (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijai. Pažymėtina, kad LAT administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. e2AT-18-648/2017 nagrinėjo situaciją, kuomet žemės sklypo savininkas, neturėdamas leidimo saugotiniems medžiams šalinti, pasamdė kitus asmenis būtent tokiems darbams - saugotinų medžių šalinimui, todėl savaime suprantama, kad kasacinis teismas savo sprendime konstatavo, kad už neteisėtą saugotinų medžių pašalinimo darbų organizavimą yra atsakingas žemės sklypo savininkas. Minimoje nagrinėtoje administracinio teisės pažeidimo byloje buvo nagrinėjama visai kitokia situacija nei bando įteigti apeliantas.

5.2. Atsiliepime argumentuojama, kad apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad (duomenys neskelbtini) miesto centrinės miesto dalies viešųjų erdvių bei gatvių sutvarkymo darbų techniniame projekte nebuvo pažymėti saugotini medžiai ir nebuvo nurodyti veiksmai, kuriuos privalėjo atlikti rangovas, siekdamas išsaugoti želdinius, bei išlaikyti teisės aktų reikalavimų laikymąsi. R. J., būdamas statybos vadovu ir rangovo atstovu, bei privalėdamas užtikrinti aplinkosaugos reikalavimus, matydamas jog AB (duomenys neskelbtini) statybos trestas filialui „(duomenys neskelbtini)“ vykdant rangos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus galimai bus žalojami saugotini medžiai, tam, kad būtų laikomasi aplinkos apsaugos reikalavimų, privalėjo stabdyti statybos darbus ir kreiptis į užsakovą - (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administraciją dėl projekto įgyvendinime atsiradusių kliūčių pašalinimo ir tęsti darbus tik po to, kai būtų išspręstos šios kliūtys, trukdžiusios atlikti minėtus įsipareigojimus. To nepadaręs ir toliau vykdęs juridinio asmens prisiimtus įsipareigojimus, R. J. nevykdė Želdynų įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nustatytos pareigos neleisti neteisėtų veiksmų, dėl ko galėjo būti žalojami saugotini medžiai, todėl jis, kaip rangovo įgaliotas atstovas, yra tinkamas subjektas ir atsako pagal ANK 281 straipsnio 1 dalį.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

6. Apygardos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas priėmė nutartį, neišnagrinėjęs visų reikšmingų aplinkybių, neobjektyviai išnagrinėjęs byloje esančius duomenis, tinkamai neįvertinęs aktualiuose teisės aktuose nustatyto reglamentavimo. Taigi, apygardos teismas pasisako būtent dėl pagrindinio apeliacinio skundo klausimo, ar nagrinėjamu atveju R. J. tinkamai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 281 straipsnio 1 dalį.

7. ANK 281 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už neteisėtą želdynų naikinimą arba neteisėtą ne miškų ūkio paskirties žemėje augančių saugotinų medžių ir krūmų žalojimą, naikinimą arba persodinimą.

8. Lietuvos Respublikos vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimo Nr. 206 (2018 m. gegužės 30 d. nutarimo Nr. 521 redakcija) „Dėl kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, patvirtinimo ir medžių ir krūmų priskyrimo saugotiniems“, numatyta, kad saugotiniems priskiriami medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, augantys šių kriterijų priede nurodytose teritorijose ir atitinkantys priede nurodytus dydžius (1 punktas). Kriterijų priedo 5 punkte numatyta, kad yra saugotini didesnio kaip 12 cm skersmens medžiai, augantys kitos paskirties žemėje visuomeninės paskirties, rekreacinėse, bendrojo naudojimo, atskirųjų želdynų teritorijose. Nurodytos saugotinų medžių rūšys, į kurias patenka ir šioje byloje aktualios liepos.

9. Iš ANK bylos medžiagos matyti, kad 2020 m. rugsėjo 18 d. apžiūrėta aptariama įvykio vieta, nustatyta, kad pažeistos 6 mažalapių liepų šaknys, kurių skersmuo didesnis nei 12 cm. 2020 m. rugsėjo 23 d. patikrinimo akte nurodyta, kad medžiai priskiriami saugotiniems želdiniams. Nuotraukose fiksuotos medžių šaknys, t. y., akivaizdžiai matyti, kad nuo šaknų nukastos žemės arti jų kamienų. Žalos aplinkai paskaičiavime nurodyta, kad padaryta 3528 Eur žala (apskaičiuota pagal Aplinkos ministro 2014 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. D1-269 patvirtiną „Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodiką” 22 p.; Aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymą Nr. D1-343 “Dėl želdinių atkuriamosios vertės įkainių patvirtinimo” 5.2. p.).

10. Byloje esančių duomenų analizė patvirtina medžių sužalojimą, atitinkantį metodikos 25.4 punktą (nukasta daugiau kaip 1/3 žemių nuo šaknų jų išsidėstymo spinduliu pagal medžio lajos projekciją). Atmetant skundo argumentą dėl želdinių sužalojimo atsižvelgiant į sezoniškumą, pažymėtina, kad metodikoje nėra išskirto želdinių sužalojimo atsiradimo aplinkybių, vertinant sezoniškumą.

11. Kaip matyti, tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės buvo sudarytas susitarimas dėl (duomenys neskelbtini) miesto centrinės miesto dalies viešųjų erdvių bei gatvių sutvarkymo darbų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybos vadovu paskirtas R. J.. 2020 m. rugsėjo 18 d. patikrinimo akte nurodyta, kad pagal (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos patvirtintus projektus, liepos turėjo būti išsaugotos. Tą suvokė ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas R. J., kuris kaip matyti iš 2020 m. lapkričio 6 d. nutarimo aiškino, kad tvarkant gatvę ir šaligatvius paaiškėjo, kad šalia gatvės augantys medžiai trukdo remonto darbams ir jų neatkasus, bus neįmanoma atlikti darbų, o medžių šalinimas nebuvo numatytas projekte, todėl buvo kreiptasi į (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybę, kad būtų išspręstas medžių klausimas. Svarbu tai, kad patikrinimas atliktas 2020 m. rugsėjo 18 d. Posėdis dėl projekto įgyvendinimo vyko 2020 m. rugsėjo 29 d. ir buvo nutarta kreiptis į techninio projekto autorinę priežiūrą dėl išaiškinimo ir sprendinių pateikimo. Kaip nurodė R. J., iš posėdžio suprato, kad medžius pašalinti leidimo nebus išduota, todėl tęsiant darbus ir buvo nukastos medžių šaknys.

12. Nesutiktina su skundo argumentu, kad šioje vietoje atsakingas projektuotojas STR 1.04.04:2017 49 punkto pagrindu, kadangi į jį įeina projekto parengimas, keitimas, papildymas ir taisymai už kuriuos yra atsakingas Projektuotojas, kas kaip matyti iš 2020 m. rugsėjo 29 d. posėdžio protokolo ir buvo nutarta - kreiptis į techninio projekto autorinę priežiūrą dėl išaiškinimo ir sprendinių pateikimo. 5.4.4.2., 7.1.1.3. punktuose numatyta, kad projekto techninėje specifikacijoje turi būti nurodoma medžių, krūmų kirtimas, dirvožemio augalinio sluoksnio nukasimas ir panaudojimas, tačiau kaip ir nustatyta šioje byloje, medžių kirtimas projekte nebuvo numatytas, todėl jis ir nebuvo nurodytas projekte. 46.5. punkte numatyta, kad pasirengimo statybai ir statybos darbų organizavimo dalies sprendiniuose nurodoma medžių, augmenijos, dirvožemio ir kito iškasamo grunto išsaugojimo ir panaudojimo sąlygos. Šiuo atveju galima suprasti, kad tai nebuvo numatyta projekte, todėl ir buvo sprendžiamas klausimas dėl kreipimosi į projekto autorinę priežiūrą dėl išaiškinimo ir sprendinių pateikimo. Pastebėtina ir tai, kad to paties STR 1.04.04:2017 5.4.2.5. punkte nurodoma, kad bendrojoje techninėje specifikacijoje pateikiami nurodymai projekto ir statybos dokumentų (už kuriuos atsakingas rangovas) apiforminimui, pvz., originalūs dokumentai su parašais, derinimų įforminimas, komplektavimas ir komplektų vienetų skaičius, kompiuterinės versijos būtinumas ir t. t.

13. STR 1.06.01:2016 56 punkte numatyta, kad jei Rangovas nesilaiko žemės savininko (naudotojo, valdytojo) ar kelio (gatvės) savininko (valdytojo) raštiškame sutikime nurodytų sąlygų, nevykdo saugaus eismo reikalavimų ar neturi šio sutikimo, viešojo administravimo subjektas, atliekantis statybos valstybinę priežiūrą, savo iniciatyva arba kelio (gatvės) savininko (valdytojo), policijos arba kitų asmenų prašymu gali nustatyta tvarka [3.27] sustabdyti statinio statybą. Už pažeidimus atsakingi asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka.

14. Įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad fiziniai ir juridiniai asmenys turi teisę inicijuoti ir teikti pasiūlymus valstybės institucijoms ir savivaldybėms dėl naujų želdynų kūrimo, esamų želdynų ir želdinių apsaugos. To paties įstatymo 2 straipsnyje nurodyta, kad fiziniai ir juridiniai asmenys neturi leisti neteisėtų veiksmų ar neveikimo, jeigu dėl to želdynai ir želdiniai galėtų būti sunaikinti ar pažeisti ir blogėtų aplinkos gyvenimo sąlygos. Įstatymo 29 straipsnyje nurodyta, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, padarę žalą želdynų ir želdinių savininkų ir valdytojų želdynams ir želdiniams, teisėtiems interesams ar želdynams ir želdiniams, kaip aplinkos objektams, privalo visiškai ją atlyginti arba, jeigu yra galimybė, atkurti iki pažeidimo buvusią būklę. Nuostolių apskaičiavimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

15. Šios bylos kontekste nustatyta, kad R. J. buvo rangovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskirtas statybos darbų vadovu, kuris pagal STR 1.06.01:2016 4.7. p. yra specialistas, turintis statybos ar kitą aukštąjį arba aukštesnįjį inžinerinį išsilavinimą, atestuotas nustatyta tvarka, kuris, atstovaudamas rangovui (kai statyba vykdoma rangos būdu) ar statytojui (užsakovui) (kai statyba vykdoma ūkio būdu) ir įgyvendindamas statinio projektą nuo statybos pradžios iki statybos užbaigimo, vadovauja tam tikriems statybos specialiesiems darbams, būdamas techniškais klausimais pavaldus statinio statybos vadovui ir pagal kompetenciją atsako už pastatyto statinio normatyvinę kokybę, šioje byloje tinkamai nustatytas atsakingu ANK 281 straipsnio 1 dalies prasme. O R. J. tyčią padarant administracinį nusižengimą pagrindžia ir skundžiamame nutarime jo nurodytas paaiškinimas, kad žinodamas, kad medžių kirtimams yra reikalingas specialus leidimas ar kaip šiuo atveju projekto tikslinimas (išaiškinimas), sąmoningai kreipėsi dėl jo gavimo vėliau nei organizavo ir dalyvavo atliekamuose darbuose, pažeidžiant medžius. Nors R. J. tikslas buvo nukreiptas į projekto įgyvendinimą, tačiau toks tikslas turi būti grindžiamas ne tik darbų atlikimu, bet ir laikantis teisės aktuose numatytų reikalavimų. Šiuo atveju medžiai, kurie yra priskirtini saugotiniems, buvo pažeisti neturint leidimo, todėl pagrįstai R. J. nubaustas pagal ANK 281 straipsnio 1 dalį.

11. Apibendrindamas visa tai, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ANK 567 straipsnis) ir visapusiškai įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnis), todėl priėmė pagrįstą procesinį sprendimą. Atsižvelgdamas į visus anksčiau aptartus argumentus, apygardos teismas konstatuoja, kad R. J. veiksmuose yra visi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 281 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymiai, Nutarimas priimtas teisėtai ir pagrįstai ir jo teisėtumas pirmosios instancijos teisme patikrintas išnagrinėjus visas bylai reikšmingas aplinkybes, todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį, patikrinus ją neperžengiant apeliacinio skundo ribų, palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. J. atstovo advokato padėjėjo Lauryno Samoškos apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Nerijus Masiulis