Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-621-460/2010

24.4.; 34.1.;34.2.; 34.3.; 121.21.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

2010 m. birželio 23 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Almanto Padvelskio, sekretoriaujant Zitai Mockuvienei, dalyvaujant atsakovei V. D., viešame kolegijos posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo K. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-148-613/2009 pagal K. M. ieškinį atsakovei V. D., tretieji asmenys Klaipėdos m. 5-ojo notarų biuro notarė R. Kundrotienė, VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas, dėl termino palikimui priimti pratęsimo, termino paveldėjimo teisės liudijimui ginčyti atkūrimo ir paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

ieškovas K. M. kreipėsi su ieškiniu atsakovei V. D. dėl termino palikimui priimti pratęsimo, termino paveldėjimo teisės liudijimui ginčyti atkūrimo ir paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo panaikinimo. Nurodė, kad 2006-08-18 mirė sūnus M. M., ieškovas nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo, nes tuo metu gyveno Ispanijoje ir buvo įsitikinęs, kad terminas kreiptis palikimui priimti yra šeši mėnesiai. Ieškovo sūnus gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kur jis buvo registruotas ir ieškovo gera valia butas buvo privatizuotas sūnaus vardu. Sūnaus vardu butą privatizavo norėdamas jį ateityje apsaugoti materialiai ir užtikrinti jo ateitį, nes jis buvo ligotas, o buvusi sutuoktinė turėjo negalią ir niekur nedirbo bei netvarkė jokių reikalų. Santuoka su V. M. buvo nutraukta 1991-04-11, tačiau ieškovas ir toliau rūpinosi tiek sūnaus, tiek jam palikto turto išsaugojimu. Butas buvo privatizuotas ieškovo lėšomis. 2006-11-21 Klaipėdos m. 5-asis notarų biuras išdavė paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą, kuriuo visą mirusio sūnaus turtą ir pinigines lėšas paveldėjo jo motina V. M.. Ieškovo buvusi sutuoktinė niekur nedirbo, ieškovas iki sūnaus mirties apmokėdavo jo buto komunalinius mokesčius, rėmė sūnų materialiai. Prašė pratęsti vienerių metų terminą ginčyti paveldėjimo teisę, nes tuo metu gyveno Ispanijoje ir nežinojo apie termino trukmę. Mano, kad terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Byloje nustatyta, kad M. M. mirė 2006-08-18 (b. l. 13). Ieškovas, nors ir žinodamas apie palikimo atsiradimą, per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. 2006-11-21 Klaipėdos m. 5-ojo biuro notarė R. Kundrotienė išdavė paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą, kuriuo M. M. turtą paveldėjo mirusiojo mama V. M., t. y. paveldėjo M. M. priklausiusį butą, esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 14–15). V. M. mirė 2008-06-27 (b. l. 14–15). Pirmosios instancijos teismas atsakovės prašymu taikė ieškinio senatį. Apeliantas nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu. Ieškovas ginčija šį paveldėjimo teisės liudijimą. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto apeliaciniame skunde nurodytais argumentais.

V. M. mirė 2008-06-27. Santuoka tarp ieškovo K. M. ir V. M. buvo nutraukta dar 1991-04-11, todėl ieškovas neturėjo teisės paveldėti jos turto. Po V. M. mirties visą jos turtą, taip pat ir jau minėtą butą, esantį (duomenys neskelbtini), paveldėjo jos motina atsakovė V. D.. Praėjus daugiau nei dvejiems metams nuo ieškovo sūnaus mirties, K. M. kreipėsi į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, termino paveldėjimo teisės liudijimui ginčyti atkūrimo ir 2006-11-21 paveldėjimo liudijimo panaikinimo.

Įstatyme nenurodyta kokios priežastys pripažįstamos svarbiomis praleidus įstatyme numatytą terminą, taigi kiekvienoje byloje teismas, įvertinęs konkrečias byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia klausimą, ar yra pagrindas atnaujinti pareiškėjo praleistą terminą palikimui priimti. Vertindamas galimybę atnaujinti praleistą terminą, bylą nagrinėjantis teismas privalo išsiaiškinti, ar terminą įpėdinis praleido dėl savo pasyvumo ir aplaidumo, ar dėl objektyvių priežasčių, taip pat išanalizuoti, kaip toks sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą darys įtaką kitų suinteresuotų asmenų teisėms ir teisėtiems interesams. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad prašymo atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą pagrįstumą vertinantis teismas terminą atnaujinti gali tik pripažinęs, kad svarbios priežastys, kliudžiusios kreiptis dėl palikimo priėmimo, egzistavo ne tik iki įstatyme nustatyto termino pabaigos, bet iki pat kreipimosi dėl termino atnaujinimo dienos. Tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde ieškovas nurodo, kad dėl mirusio sūnaus turto paveldėjimo į notarą nesikreipė, nes gyveno užsienyje ir galvojo, jog terminas palikimui priimti yra šeši mėnesiai. Tačiau ieškovas nenurodo jokių aplinkybių ir nepateikia jokių įrodymų, kodėl, manydamas, jog terminas palikimui priimti yra 6 mėnesiai, per tuos šešis mėnesius nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo ir tik praėjus daugiau nei dvejiems metams po sūnaus mirties pareiškė norą paveldėti sūnaus turtą. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog tai, kad ieškovas gyveno užsienyje, nelaikytina svarbia priežastimi, nes valią priimti palikimą galima išreikšti ir per atstovą. Ieškovas ir dabar gyvena užsienyje, tačiau pasisamdė atstovą, kuris gina jo interesus, tai įrodo, kad gyvenimas užsienyje nėra kliūtis išreikšti savo valią ar ginti pažeistas teises.

Ieškovas taip pat prašo panaikinti 2006-11-21 Klaipėdos miesto 5-ajame notarų biure V. M. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, tačiau teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog šiam reikalavimui pareikšti yra praleistas ieškinio senaties terminas. CK 5.8 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. Šiame straipsnyje įtvirtintas terminas yra ieškinio senaties terminas. Pagal CK 1.124 straipsnį ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties tikslas – sudaryti realią galimybę asmeniui apginti savo pažeistą teisę, užtikrinti civilinių santykių stabilumą ir užkirsti kelią begaliniam bylinėjimuisi, skatinti asmenį kuo greičiau ginti savo pažeistą teisę, taip palengvinti įrodinėjimo procesą. Įstatyme nustačius ieškinio senaties terminą, civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismo tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotasis asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę arba įstatymo saugomą interesą, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, kad šis asmuo arba atsisako savo teisės, arba nemano, kad jo teisė yra pažeista.

Ieškovas pripažįsta faktą, kad apie palikimo atsiradimo sužinojo 2006-08-18 mirus sūnui ir, kad V. M. savo sūnaus turtą paveldėjo 2006-11-21. Palikimo priėmimo teisėtumą, kai mirusio sūnaus visą palikimą priėmė jo motina V. M., ieškovas galėjo ginčyti per vienerius metus t. y. nuo 2006-08-18 iki 2007-08-18. Tačiau net ir žinodamas, kad visą sūnaus turtą paveldėjo jo motina, ieškovas nieko nedarė. Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą už akių, netaikė senaties termino, dėl to ir priimdamas 2009-12-11 sprendimą negalėjo taikyti senaties termino. CK 1.126 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisydamas to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs, tačiau 2 dalyje numatyta, jog ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Kaip minėta, atsakovė prašė teismo taikyti ieškinio senatį, dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai jį taikė.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialinės bei procesinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 11 d. sprendimą apeliacinių skundų motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Atmetus skundą, atsakovei iš ieškovo priteistinos jos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme – 400 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 93 str. 1 d., b. l. 132).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Iš ieškovo K. M. ieškovei V. D. priteisti 400 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.